- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-557-781/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01815-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Dojus agro“
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dojus agro“ dėl sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti tarp šalių 2016 m. birželio 16 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. AS25/2016 dėl kombaino Jonh Deere W440 serijos Nr. 1X6W440POG0700475 pardavimo dėl esminio sandorio pažeidimo, taikyti restituciją – grąžinti ieškovei E. P. sumokėtą kainą, t. y. 168 795 Eur, o kombainą Jonh Deere W440 serijos Nr. 1X6W440POG0700475 grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dojus agro“, priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Dojus agro“ 72903,95 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat prašė pripažinti 2016 m. birželio 16 d. tarp šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 33 punkte numatytą sąlygą niekine.
2. Ieškovė nurodė, kad nuo kombaino eksploatacijos pradžios jis nuolat gedo ir jo tinkamai eksploatuoti ieškovas negalėjo. Kombainui buvo suteiktas 3 metų arba 1 500 variklio darbo valandų kokybės garantijos terminas. Ieškovės eksploatuojamo kombaino darbo valandos sudaro tik 238 variklio darbo valandos, o bendra prastova dėl kombaino gedimų – 336 valandų. Ieškovė, būdama ūkininke, vietoje planuotų sezono metu 600 kombaino darbo valandų galėjo naudotis tik 238 valandas. Dėl gedimų šalinimo liko nenukultas ieškovo 27 ha kmynų laukas 2016 m. rugpjūčio 11 d. užėjus stipriam lietui subrendę kmynai išbyrėjo. Jei kombainas būtų tinkamai sureguliuotas ir nebūtų sugedęs, tai kmynų derlius nebūtų prarastas. Prekės nekokybiškumas (dažnas gedimas) pripažintinas esminiu, dėl ko negalima kombaino naudoti pagal paskirtį. Atsakovė sutiko perimti kombainą tik už 93 000 Eur. Ieškovė mano, kad atsakovės kombaino nusidėvėjimo įvertinimas yra neproporcingai didelis. Prie patirtų nuostolių ieškovė priskiria negautas pajamas – 72 600 Eur, kuriuos būtų gavusi už 24 tonas prikultų ekologiškų kmynų parduodant juos po 2 500 Eur už 1000 kg., 303,95 Eur už pakeistą būgno diržą, 300 Eur už specialistų išvadą. Ieškovė tik pradėjusi kombainą naudoti 2016 m. rugpjūčio 5 d. nustatė ir informavo atsakovę apie pastebėtus daikto trūkumus, kuriuos atsakovė bandė šalinti iki 2016 m. gruodžio mėnesio. Matydama, kad atsakovė ignoruoja ieškovės prašymus, 2018 m. sausio 25 d. ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei dėl patirtų išlaidų remontuojant nekokybišką įrenginį atlyginimo dėl parduoto daikto kokybės. Kombainą ieškovė įsigijo 2016 m. birželio 29 d., o dėl gedimų kreipėsi nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d., galutinę pretenziją pateikė 2017 m. sausio 25 d., t. y. nepasibaigus atsakovės nustatytam garantijos 36 mėnesių terminui. Ieškovė teigia, jog atsakovė atsisako pilnai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti šalinimo išlaidas, arba pakeisti nekokybiškus daiktus kokybiškais.
3. Ieškovė paaiškino, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.252 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar dydžio apribojimo negalioja, todėl vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi tarp šalių 2016 m. birželio 16 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 33 punkto sąlyga, kurioje numatyta, jog pardavėjo atsakomybė pagal sudarytą sutartį yra ribota, t. y. pardavėjas, pažeidęs šią sutartį, įsipareigoja atlyginti pirkėjui tiesioginius nuostolius, o netiesioginių nuostolių (negautų pajamų ir kt.) neatlygina, be to, bet kokiu atveju pardavėjo atsakomybė pagal šią sutartį ribojama 10 procentų nuo prekių kainos dydžio sumos, negalioja.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Dojus agro“ atsiliepime į ieškinį su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškovės prašymu atsakovė atliko techninės priežiūros darbus bei garantinio laikotarpio remonto darbus. Parduoto kombaino trūkumai nebuvo esminiai, nes dėl jų buvo galima ir šiuo metu galima naudotis kombainu, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Ieškovė neįrodė, kad trūkumai buvo esminiai. Ieškovės pateikta specialisto išvada neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių: akte nurodyti gedimai bei atsakovės atlikti darbai yra skirtingi, daugelis aplinkybių yra perteiktos ieškovės žodžiu, naudojami terminai leidžia abejoti specialisto specialių žinių turėjimu. Priimant kombainą ieškovė patvirtino jo kokybę. Ieškovė 2018 metais eksploatavo kombainą pagal tikslinę paskirtį, todėl trūkumai buvo pašalinti ir ieškovė negali pasinaudoti kraštutine teisių gynimo priemone, kuri šiuo atveju būtų neproporcinga. Ieškovė neįrodė, kad kombaino darbo valandos sudarė tik 238 variklio darbo valandas vietoje planuotų 600 darbo valandų, o bendra prastova buvo 336 valandų. Ieškovė neįrodė kombaino prastovų dėl atsakovės kaltės.
5. Atsakovės teigimu, tarp šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 33 punkte nustatyta ribota atsakovės atsakomybė, todėl negautos pajamos negali būti priteistos. Be to, ieškovė neįrodė negautų pajamų fakto ir nuostolių dydžio. Šalys – verslininkai – galėjo susitarti dėl ribotos atsakomybės vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi. Byloje nėra įrodymų apie atsakovės tyčią ar didelį neatsargumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Dojus agro“ ieškovės E. P. naudai 303,95 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat priteisė iš ieškovės E. P. atsakovės UAB „Dojus agro“ naudai 4 190 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisė iš ieškovės E. P. valstybės naudai 5,89 Eur pašto išlaidų.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog gedimų šalinimo darbai buvo susiję su daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimu, todėl už šiuos naujo kombaino gedimus, kurie atsirado vos po 40 moto/h nuo eksploatavimo pradžios, buvo atsakinga atsakovė, kuri šiuos gedimus sutiko šalinti ir faktiškai šalino vykdydama garantinius įsipareigojimus, tuo pripažindama kombaino kokybės trūkumus – kombaino netinkamo veikimo faktą.
8. Teismo vertinimu, atsakovei buvo žinoma, kokiu tikslu ūkininkė (ieškovė) perka šį kombainą, ir akivaizdžiai žinoma, jog bet kokios prastovos sezono metu yra nuostolingos, dėl ko pagrindinis pirkėjo tikslas buvo įsigyti tokios kokybės daiktą, kad derliaus nuėmimo metu būtų kuo mažiau technikos gedimų.
9. Teismas, įvertinęs kombaino nepertraukiamo veikimo svarbą bei atsakovės deklaruotas kombaino savybes, konstatavo, kad daugkartiniai gedimai, dėl kurių kombaino nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, įrodo daikto kokybės trūkumus bei kad šie trūkumai buvo esminiai. Pažymėta, kad atsakovė nenurodė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog toks gedimų dažnumas (gedimai kartojosi ne vienerius metus) buvo pateisinamas bei atitiko normalią kombainų eksploatavimo praktiką.
10. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomas taikyti išimtinis teisių gynimo būdas, grąžinant pirkėjui visą sumokėtą kainą, būtų neproporcingas ir prieštarautų pačios ieškovės pozicijai dėl galimybės taikyti kitus alternatyvius pirkėjo teisių gynimo būdus bei tęsti su atsakove sutartinius santykius, ieškovė sutarties neatsisakė, jos nenutraukė, bet, priešingai, prailgino garantinį aptarnavimą, reikalauja atlikti remonto darbus, juos priima ir iki šiol toliau eksploatuoja įsigytą iš atsakovės kombainą, todėl atmestas ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą kainą.
11. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog 2016 m. rugpjūčio mėn. ieškovė realiai turėjo ir galėjo prikulti 24 tonas ekologiškų kmynų, jei nebūtų buvę kombaino gedimų, bei kad šis derlius buvo prarastas, be to iki 2016 m. rugsėjo mėn. gedimai šalinti tą pačią dieną, todėl ieškovė neįrodė prašomų priteisti 72 600 Eur pajamų gavimo realumo bei kad šios pajamos nebuvo gautos būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
12. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog gedimai, tame tarpe gedimas dėl kombaino dugno užsikimšimo ir trūkusio pavaros diržo vos pradėjus eksploatuoti kombainą, įvyko dėl normalaus nusidėvėjimo arba dėl ieškovės netinkamo eksploatavimo, todėl ieškovės nepagrįstai patirtos 303,95 Eur išlaidos už šį remontą (detalės pakeitimą), siekiant kuo greičiau atstatyti kombaino veikimą ir išvengti nuostolių priteistinos iš atsakovės, atsakingos už prekės kokybę garantinio laikotarpio metu.
13. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog atmetus ieškovės reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių priteisimo nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl sutarties 33 punkto pripažinimo negaliojančiu, nes ši sutarties sąlyga nėra aktuali ginčo išsprendimui. Be to, pažymėta, kad sutarties 33 punkte nėra konkrečiai nurodyta, jog ribota atsakomybė taikytina tuo atveju, kai žala padaryta dėl pardavėjo tyčios ar didelio neatsargumo, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būtų sprendžiama dėl šios sąlygos taikymo ar netaikymo, bet ne dėl jos negaliojimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė E. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas nutraukti 2016 m. birželio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį bei taikyti restituciją, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Teismas klaidingai nurodė, jog ieškovė neginčijo gedimų šalinimo būdo neoriginaliomis detalėmis, siekiant kuo skubiau atstatyti kombaino veiklą, nes su ieškove šis reikšmingas klausimas iš anksto net nebuvo derintas, todėl ji neturėjo galimybės sutikti su tokiu remontu, o, jeigu būtų turėjusi tokią galimybę, būtų nesutikusi su tokiu gedimų šalinimu. Teismo sprendime padaryta visiškai klaidinga ir niekuo nepagrįsta išvada, jog ieškovė neprieštaravo tokiam gedimų šalinimui.
14.2. Byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog ieškovei buvo parduotas nekokybiškas kombainas, kadangi jis, dar būdamas visiškai naujas, per labai trumpą laiką sugedo labai daug kartų, be to, gedo skirtingi šio kombaino techniniai mazgai. Atsakovė padarė esminį 2016 m. birželio 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią ji buvo įsipareigojusi ieškovei parduoti naują (nenaudotą) ir kokybišką prekę, pažeidimą, kuris sudaro pagrindą ieškovei atsisakyti sutarties, grąžinti šį kombainą ir atgauti visą už jį sumokėtą kainą.
14.3. Didesnė dalis kombaino gedimų įvyko per pirmus keturis naudojimo mėnesius, t. y., iš esmės visiškai naujo kombaino, todėl jie turėtų būti priskirtini kombaino gamyklinio broko atvejams. Be to, atsakovė šiuos gedimus pripažino garantiniais ir juos šalino. Teiginys, jog kita dalis gedimų yra dažnai pasitaikantys, iš esmės patvirtina ieškovės poziciją, jog ginčo kombainas yra nekokybiškas, todėl taip dažnai gedo nuo pat pradėjimo jį eksploatuoti ir atitinkamai ges ir ateityje.
Atsiliepimas
14.4. Atsakovė teigė, jog tokie dažni naujo kombaino gedimai yra normalus reiškinys, nurodė, jog ji remiasi savo ilgamete kombainų pardavimo patirtimi, tačiau nors ir žinodama, jog naujas kombainas pradėjus jį eksploatuoti gali sugesti tiek daug kartų, šių kombaino trūkumų jokia forma ginčo sandorio sudarymo metu neatskleidė pirkėjai ieškovei.
14.5. Atsakovei neabejotinai buvo žinoma, kokiu tikslu ieškovė perka kombainą, t. y. dėl galėjimo jį panaudoti bet kada ir operatyviai nuimant derlių, todėl negalėjimas naudoti daikto pagal tikslą dėl labai dažnų jo gedimų pripažintinas esminiu pirkėjos interesų ir sutarties sąlygų pažeidimu.
14.6. Ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos grąžinimo yra visiškai pateisinamas savo pažeistų teisių gynimo veiksmas dėl to, kad ieškovė prieš tai net du kartus nesėkmingai bandė atsakovei grąžinti nekokybišką kombainą, tačiau ji atsisakė jį priimti.
14.7. Apskųstame sprendime teismas, konstatuodamas esminį sutarties pažeidimą, akcentavo tiek nepateisinamai dažnus kombaino gedimus nuo pat jo eksploatacijos pradžios, tiek prognozuojamus kombaino dažnus gedimus ateityje, todėl pripažino kombaino trūkumus, už kuriuos atsakinga atsakovė, esminiais, o patį sutarties pažeidimą esminiu. Konkrečių gedimų šalinimo atvejais buvo pašalinti tik konkretūs to momento kombaino gedimai, tačiau šių remontų atlikimas nepašalino esminio kombaino trūkumo ir esminio sutarties pažeidimo – dažnų kombaino skirtingų techninių mazgų gedimų nuo pat jo eksploatavimo pradžios, kurie akivaizdžiai trukdo kombainą naudoti pagal paskirtį ir poreikį. Kitoks ieškovės teisių gynimo būdas, nei nutraukti sutartį ir taikyti restituciją, yra neįmanomas.
14.8. Atsakovė, kuri atsisakė taikiai priimti nekokybišką kelių mėnesių senumo kombainą, sąmoningai prisiėmė riziką dėl kombaino nuvertėjimo per ieškovės inicijuotos civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį bei atitinkamai tai negali būti pagrindu atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus nutraukti sutartį ir taikyti restituciją.
15. Atsakovė UAB „Dojus agro“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Garantiniu kombaino laikotarpiu paaiškėjo tokie trūkumai, kuriuos pašalinus šiuo metu galima kombainą naudoti pagal paskirtį, todėl nėra pagrindo taikyti pirkėjo teisių gynimo būdo – sutarties nutraukimo ir reikalavimo sugrąžinti sumokėtą kainą.
15.2. Ieškovė neįrodė, kad nuo pat kombaino įsigijimo momento jo negalima naudoti, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų prekės kokybės trūkumo faktą Taip pat ieškovė neįrodė, kad kombaino trūkumų neįmanoma pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, kaip neproporcingą.
15.3. Ieškovė 2016 – 2017 metais pateikdama atsakovei užsakymus atlikti kombaino garantinį remontą ir trūkumų šalinimą iš esmės pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pažeistų teisių gynimo būdą – prekės trūkumų šalinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį bei taikyti restituciją, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Nustatyta, kad ieškovė (pirkėja) ir atsakovė (pardavėja) 2016 m. birželio 16 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovei buvo parduotas naujas savaeigis javų kombainas John Deere W440 už 168 795 Eur. Įsigyta prekė ieškovei buvo perduota 2016 m. birželio 29 d. priėmimo – perdavimo aktu. Ieškovė yra ūkininkė, todėl kombainas buvo pirktas šiam verslui vykdyti.
19. Apeliantė teigia, jog jai buvo parduotas nekokybiškas kombainas, kadangi jis, dar būdamas visiškai naujas, per labai trumpą laiką sugedo labai daug kartų, be to, gedo skirtingi šio kombaino techniniai mazgai. Atsakovė padarė esminį 2016 m. birželio 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią ji buvo įsipareigojusi ieškovei parduoti naują (nenaudotą) ir kokybišką prekę, pažeidimą, kuris sudaro pagrindą ieškovei atsisakyti sutarties, grąžinti šį kombainą ir atgauti visą už jį sumokėtą kainą.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
21. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
22. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.
23. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 punktas).
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog garantinio laikotarpio metu buvo šalinami kombaino gedimai, atliekami remonto darbai, nuo 2016 m. liepos 26 d. (t. y. po mėnesio nuo perdavimo momento, kombainui išdirbus 40 moto/h) iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. kombainas buvo remontuojamas 13 kartų (t. 2 b. l. 138). Ieškovė sutarties neatsisakė, jos nenutraukė, bet, priešingai, prailgino garantinį aptarnavimą, reikalavo atlikti remonto darbus, juos priėmė ir toliau eksploatuoja įsigytą iš atsakovės kombainą. Taigi, pati ieškovė neatsisakė tęsti sutartinius santykius su atsakove, o naudojosi kitu ieškovei priimtinu pažeistų teisių gynimosi būdu, t. y. reikalavo, jog pardavėja pašalintų daikto trūkumus (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakovė gedimus šalino vykdant garantinius įsipareigojimus. Ieškovė neginčija, jog kombainas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir ilgą laiką faktiškai naudojamas ieškovės ūkinėje komercinėje veikloje, be to ieškovė ir apeliaciniame skunde pripažino, jog atsakovė gedimus pripažino garantiniais ir juos šalino.
25. Apeliantė teigia, jog ginčo kombainas yra nekokybiškas, todėl taip dažnai gedo nuo eksploatavimo pradžios ir atitinkamai ges ir ateityje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
26. Byloje esančiame Remonto darbų vertinimo akte nurodyta, jog įvertinus javų kombaino remonto darbų pobūdį, galima teigti, kad dalis pasitaikiusių gedimų (2016 m. rugpjūčio 9 d., 2016 m. lapkričio 9 d., 2017 m. rugpjūčio 6 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d.) nepriskirtini javų kombaino gamyklinio broko atvejams, be to, dalis pasitaikiusių gedimų yra nesunkiai pašalinami, o tokie kombainų gedimai nuimant javus Lietuvos klimatinėse sąlygose yra dažnokai pasitaikantys. Taip pat pažymėta, jog toks gedimas, kaip javų kombaino kūlimo aparato užkimšimas nuimamais augalais ir diržo nutraukimas, vadinamas eksploataciniu ir priklauso nuo kombainininko pasirinktų pagrindinių technologinių parametrų, priklausomai nuo nuimamų augalų savybių (t. 2 b. l. 137-138). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog už šiuos naujo kombaino gedimus, kurie atsirado vos po 40 moto/h nuo eksploatavimo pradžios, buvo atsakinga atsakovė, kuri šiuos gedimus sutiko šalinti ir faktiškai šalino vykdydama garantinius įsipareigojimus.
27. Taip pat apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, jog ji neturėjo galimybės sutikti su kombaino remontu neoriginaliomis detalėmis, o, jeigu būtų turėjusi tokią galimybę, būtų nesutikusi su tokiu gedimų šalinimu, atmeta kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog ieškovė neginčijo, jog tokiam gedimų šalinimo būdui ji neprieštaravo, siekiant kuo skubiau atstatyti kombaino veikimą. Taip pat ieškovė ieškinį grindė tuo, kad gedimai yra per dažni, ieškinys nėra grindžiamas aplinkybėmis, jog gedimai nebuvo pašalinti arba negalėjimu kombaino naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atlikus kombaino remonto darbus, ieškovė priėmė suremontuotą kombainą ir juo toliau naudojosi, įrodymų, kurie pagrįstų apeliantės pretenzijas atsakovei dėl pakeistų detalių kokybės ar aplinkybes dėl tokių pretenzijų negalėjimo pateikti, ieškovė nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė neturėjo galimybės nesutikti su atliktais kombaino remonto darbais.
28. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos grąžinimo yra visiškai pateisinamas savo pažeistų teisių gynimo veiksmas dėl to, kad ieškovė prieš tai net du kartus nesėkmingai bandė atsakovei grąžinti nekokybišką kombainą, tačiau ji atsisakė jį priimti, o kitoks ieškovės teisių gynimo būdas yra neįmanomas. Be to, pažymima, kad atsakovė, kuri atsisakė taikiai priimti nekokybišką kelių mėnesių senumo kombainą, sąmoningai prisiėmė riziką dėl kombaino nuvertėjimo per ieškovės inicijuotos civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį bei atitinkamai tai negali būti pagrindu atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus nutraukti sutartį ir taikyti restituciją.
29. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė reiškė atsakovei pretenzijas dėl netinkamos prekės kokybės, nuostolių atlyginimo, siūlė atsakovei nutraukti sutartį, grąžinant kombainą atsakovei, o ieškovei – sumokėtą kainą (t. 1 b. l. 74 – 76).
30. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog atsakovė sutiko išpirkti kombainą iš ieškovės už 93 000 Eur, įvertinus galimybę parduoti kombainą kitiems asmenims, tačiau pati ieškovė nesutiko su tokiu pasiūlymu, todėl atmetami kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, jog atsakovė atsisakė priimti kombainą ir turi prisiimti riziką dėl kombaino nuvertėjimo per ieškovės inicijuotos civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį.
31. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ar netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą.
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog alternatyvių pirkėjo teisių gynybos priemonių nustatymas reiškia, jog, taikius vieną pirkėjo teisės gauti tinkamos kokybės daiktą gynimo būdą, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, pirkėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog pardavėjas atsakytų ir kuriuo nors kitu būdu, nes prievoliniai santykiai, atsiradę dėl tam tikrų daikto trūkumų, jau yra pasibaigę (CK 6.123 straipsnis). Kitą pažeistų teisių gynybos būdą pirkėjas gali pasirinkti tik paaiškėjus naujiems daikto kokybės trūkumams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016, 25 punktas).
33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šia kasacinio teismo formuojama praktika, pažymi, kad šios nutarties 32 punkte aptartas draudimas taikyti vienu metu kelis alternatyvius pirkėjo teisių gynybos būdus dėl tų pačių pažeidimų nedraudžia pirkėjui po reikalavimo taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 2 dalyje aptartų teisių gynybos būdų pareiškimo pakeisti šį reikalavimą į kitą alternatyvų pirkėjo teisių gynybos būdą, jeigu nėra įvykdytas anksčiau pareikštas pirkėjo teisių gynybos būdas.
34. Minėta, kad ieškovė kreipėsi tiesiogiai į atsakovę ir reiškė pretenzijas dėl kombaino gedimų pašalinimo pagal kokybės garantiją, garantinio laikotarpio metu kombaino gedimai buvo šalinami, atliekami remonto darbai 13 kartų nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. (t. 2 b. l. 138), ieškovė sumokėjo pratęstos garantijos mokestį, pratęstos garantijos laikotarpiu toliau buvo atliekami remonto darbai, ieškovė juos priėmė ir toliau eksploatuoja kombainą. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovė neįrodė, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. gedimas dėl kombaino dugno užsikimšimo ir trūkusio pavaros diržo vos pradėjus eksploatuoti kombainą įvyko dėl normalaus nusidėvėjimo arba dėl ieškovės netinkamo eksploatavimo, ieškovės nepagrįstai patirtos 303,95 Eur išlaidos už šį remontą (detalės pakeitimą) priteistos iš atsakovės, atsakingos už prekės kokybę garantinio laikotarpio metu, o šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nei ieškovė, nei atsakovė neskundžia apeliacinės instancijos teismui. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokie ieškovės veiksmai reiškia, jog ji pasirinko savo pažeistų teisių gynybos būdą ir išreiškė valią ginti savo teises reikalaujant pašalinti kombaino trūkumus (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kombaino trūkumai buvo pašalinti, todėl ieškovė nebegali savo pažeistų teisių ginti kitais pirkėjo teisių gynimo būdais, nurodytais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje, t. y. ieškovė nebegali reikalauti nutraukti pirkimo – pardavimo sutarties ir taikyti restituciją.
35. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
38. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
39. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai 1 043,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).
40. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Atsakovės teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2019 m. sausio 17 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2018 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 935,70 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 1 216,41 Eur, nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos 1 043,63 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės E. P. atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dojus agro“, juridinio asmens kodas 110360528, iš ieškovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 043,63 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt tris eurus ir 63 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.