- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-310-755/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00596-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- O. B.
- Kategorijos
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-310-755/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 8 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės O. B. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-840-664/2015 pagal UAB „Kompata“ ieškinį atsakovei O. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Kompata“ prašė priteisti iš atsakovės O. B. 28,96 Eur skolą už 2014 m. vasario - 2015 m. birželio mėn. laikotarpiu suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 155 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (20 Eur žyminio mokesčio ir 135 Eur išlaidos patirtos už advokato suteiktas paslaugas).
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, jog Ignalinos rajono savivaldybė atliekų tvarkymo sistemą 2013 m. rugsėjo 4 d. sutartimi Nr. R4-318 organizuoti pavedė ieškovui - savivaldybės įsteigtai UAB „Kompata“. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau –ATĮ) 32 str.) Vietinė rinkliava už komunalines atliekas Ignalinos rajono savivaldybėje nenustatyta. UAB “Kompata“ buvo įgaliota pasirašyti komunalinių (buitinių) atliekų išvežimo sutartis su atliekų turėtojais ar jų atstovais ir jas vykdyti. Atsakovė yra nekilnojamojo turto objektų (gyvenamojo namo su priklausiniais), esančių (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė ir, remiantis VĮ „Registrų centro išrašu“ ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pažyma, ten gyvena viena. Remiantis ATĮ 30¹ straipsnio 2 dalimi, nekilnojamo turto objekto savininkas ar jo atstovas, jei rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, privalo sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Tokiu atveju administratorius ar savivaldybė privalo pateikti pasiūlymą sudaryti sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Nekilnojamo turto savininkai ar jo įgalioti asmenys nesudarę tokios sutarties per ne trumpesnį kaip 45 dienos terminą, skaičiuojamą nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudariusiais sutartį pagal standartines sąlygas. Šios sąlygos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-254. Remiantis aukščiau išdėstytų teisės aktų nuostatomis, 2013 m. gruodžio 16 d. ieškovas išsiuntė atsakovei pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo sutartį pagal individuliai aptartas sąlygas. Atsakovė minėtą pasiūlymą gavo, tačiau per įstatymo nurodytą 45 dienų laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 16 d. sutarties pagal individualias sąlygas sudaryti neatvyko ir jokių pageidavimų nei raštu, nei žodžiui nepareiškė, todėl ji laikoma sudariusi sutartį pagal standartines sąlygas nuo 2014 m. sausio 30 d. Pagal šias sąlygas ieškovas įpareigotas tvarkyti komunalines atliekas, o atsakovė - apmokėti už paslaugą pagal pateiktas sąskaitas. Ieškovas atliekų tvarkymo paslaugas teikė. Nuo 2013 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime buvo pastatytas 1,1 kub. m. bendras konteineris. Atliekos ieškovo transporto priemonėmis buvo surenkamos kas antrą mėnesio savaitę pagal ieškovo internetinėje svetainėje www.kompata.lt skyrelyje „komunalinių atliekų išvežimo grafikas“ skelbiamus grafikus ir išvežamos į regioninį sąvartyną. Atsakovei už paslaugą kas antrą mėnesį buvo siunčiamos sąskaitos apmokėjimui, kurias ji gavo. Nuo 2014 m. vasario mėnesio buvo išsiųstos 9 sąskaitos už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.. Už 2014 metų laikotarpį buvo paskaičiuotas 21,25 Eur mokestis (1,93 Eur už mėnesį), o už 2015 m. sausio - birželio mėnesius paskaičiuota 11,64 Eur mokesčio (1,94 Eur už mėnesį). Atsakovė sumokėjo tik 2 Eur, todėl liko skolinga ieškovui viso 28,96 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė O. B. su ieškinio reikalavimais nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2015-12-07 sprendimu ieškovės UAB „Kompata“ ieškinį tenkino - priteisė iš atsakovės O. B. ieškovės UAB „Kompata“ naudai 28,96 Eur skolos, 155 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 183,96 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 28,96 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat teismas nusprendė išieškoti iš atsakovės O. B. į valstybės biudžetą 4,87 Eur pašto išlaidų.
Teismas atsakovės O. B. teiginį, jog ji neprivalanti mokėti ieškovui už komunalinių atliekų tvarkymą, nes nėra pasirašiusi su ieškovu komunalinių atliekų tvarkymo sutarties, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad 2013 m. gruodžio 16 d. ieškovas išsiuntė atsakovei pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo sutartį pagal individuliai aptartas sąlygas. Šis pasiūlymas atsakovei buvo įteiktas 2013 m. gruodžio 17 d. Apie gautą pasiūlymą teismo posėdyje patvirtino ir pati atsakovė O. B.. Nors atsakovė minėtą pasiūlymą gavo, tačiau per įstatymo nurodytą 45 dienų laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 16 d. atsakovė sutarties pagal individualias sąlygas sudaryti neatvyko ir jokių pageidavimų nei raštu, nei žodžiui nepareiškė. Todėl teismas konstatavo, laikoma, kad atsakovė sudariusi sutartį pagal standartines sąlygas nuo 2014 m. sausio 30 d. Pagal komunalinių atliekų tvarkymo sutartį ieškovas įsipareigojo tvarkyti komunalines atliekas, o atsakovė - apmokėti už paslaugą pagal pateiktas sąskaitas. Teismas nustatė, kad ieškovas atliekų tvarkymo paslaugas teikė. Nuo 2013 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime buvo pastatytas 1,1 kub. m. bendras konteineris. Atliekos ieškovo transporto priemonėmis buvo surenkamos kas antro mėnesio savaitę pagal ieškovo internetinėje svetainėje www.kompata.lt skyrelyje „komunalinių atliekų išvežimo grafikas“ skelbiamus grafikus ir išvežamos į regioninį sąvartyną.
Šalies argumentai
O. B. teiginys, jog ji yra ūkininkė ir jai turi būti taikomas ne po 1,3 m³ atliekų susidarymo kiekio per metus tarifas, o kaip ūkininkei 0,1 m³ atliekų susidarymo kiekio per metus tarifas, nustatytas 2007 m. vasario 14 d. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-213 patvirtintų Ignalinos rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 2 priede, teismo taip pat atmestas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T- 213 patvirtintų Ignalinos rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedu atliekų turėtojams nustatytos minimalios metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, kur nurodyta, jog fiziniam asmeniui minimalus atliekų susidarymo kiekis per metus yra 1,3 m³, o ūkininkų ūkio darbuotojui - 0,1 m³ atliekų susidarymo kiekio per metus. Taisyklių 2 priede nustatytas 0,1 m³ atliekų susidarymo kiekio per metus tarifas taikytinas ne ūkininko ūkiui, kaip ūkininko turtinių teisių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visumai (Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 str.5 p.), o ūkininko ūkyje dirbantiems darbuotojams (vienam darbuotojui-0,1 m³ atliekų susidarymo kiekio per metus). Todėl teismas sprendė, kad atsakovei O. B. kaip fiziniam asmeniui vadovaujantis Ignalinos rajono savivaldybės taryba 2008 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T- 213 patvirtino Ignalinos rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis teisingai taikytas 1,3 m³ atliekų susidarymo kiekio per metus tarifas. Teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdė pareigos mokėti mokesčius už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas, todėl, vadovaujantis CK 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.189 straipsniais, iš atsakovės priteisė ieškovo naudai 28,96 Eur skolą už 2014 m. vasario - 2015 m. birželio mėnesių laikotarpiu suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Kadangi pagal CK 6.37 str.2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė iš atsakovės ieškovo naudai priteisti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis 93 str. 1 d., atsižvelgęs į tai, kad ieškovas pateikė dokumentus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 155 Eur (20 Eur žyminis mokestis ir 135 Eur išlaidos patirtos už advokato suteiktas paslaugas), nusprendė jas priteisti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė O. B. skundžia Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-12-07 sprendimą ir prašo teismo sprendimą panaikinti.Atsakovė su teismo sprendimu nesutinka, nurodydama, kad UAB „Kompata“ negali nustatyti atliekų išvežimo kainos. Kaina už antrinių žaliavų išvežimą nei kaimo gyventojams, nei fiziniams asmenims nėra nustatyta. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2014-10-30 sprendimu Nr. T-192 tik daugiabučių namų gyventojams nustatyta kaina – 1,94 Eur už buitinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Be to, apeliantė nurodo, kad sutartis nėra sudaryta sutartis dėl buitinių atliekų sutrinkimo ir išvežimo, ieškovė tokios sutarties neturi. Jei nėra pasirašytos sutarties, teigia, negali būti reikalaujama apmokėti skolą.
Apeliantė teigia, kad ji buitines atliekas rūšiuoja nuo 2000 m., o mišrių atliekų pas ją nebūna. Bendru konteineriu nesinaudoja, nes jis toli nuo gyvenamosios vietos. Nurodo, kad pagal 2007-02-14 Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-213 patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedą, ūkininkų ūkiams turi būti skaičiuojama 0,1 m³ atliekų sunaudojimo kiekis per metus. Ji ūkininkauja viena. Sumokėjo už 2014 m. - 1,93 Eur ir už 2015 m. - 2 Eur kaip daugiabučio namo gyventoja (už 0,1 m³ per vieną mėnesį).
Nurodo, kad ieškovė atsiuntė pasiūlymą, tačiau sutarties neatsiuntė, nurodė atvykti į jos kontorą. Teigia, kad ieškovė priverstinai reikalauja skolos už neatliktus darbus, nepagrįstai ją nurodo skolininke.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Kompata“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-12-07 sprendimą palikti galioti, taip pat prašo priteisti iš apeliantės 150 Eur išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nurodo, kad apeliantei, kaip nekilnojamojo turto savininkei 2013-12-16 buvo išsiųstas pasiūlymas sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas, ko neneigia ir pati apeliantė.Tačiau jai tokios sutarties nesudarius, todėl per 45 dienų terminą, skaičiuojama nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikoma esant sutartį sudarytą pagal standartines sąlygas, kurios patvirtintos LR aplinkos ministro 2013-04-12 įsakymu Nr. D1-254, kuris yra paskelbtas viešai, todėl įstatymas nereikalauja su pasiūlymu pateikti šiame įsakyme numatytas standartines sąlygas,o pakanka tik nurodyti šią sąlygą pasiūlyme.Be to, apeliantei buvo nurodytas ir ieškovės internetinis adresas, kuriame skelbiamos komunalinių atliekų tvarkymo sutarčių standartinės sąlygos. Teigia, kad apeliantei galimybės susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis buvo sudarytos. Pažymi, kad ginčo sutartis yra viešoji, jos sudarymo ypatumus nustato Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnis pagal kurį apeliantė turėjo pareigą sutartį sudaryti, o sutarties laisvės principas nebuvo pažeistas. Nurodo, kad apeliantei taikytina minimali metinė vieno fizinio asmens atliekų susikaupimo norma, kuri yra 1,3 kubinio metro, nes ji individualiu konteineriu nesinaudoja Apeliantė nepateikė įrodymų, kad jos buityje negalėjo nesusidaryti mišrių nerūšiuojamų atliekų. Lengvatinė 0,1 kub. m. metinė atliekų susikaupimo norma apeliantei netaikytina, nes ji taikoma tik ūkininko ūkio darbuotojams. Apeliantė pareigos mokėti mokesčius nevykdė be pagrindo.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgement of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustatęs absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).
Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės O. B. apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, jog ieškovė UAB „Kompata“ nepagrįstai iš jos reikalauja sumokėti skolą už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos atmetami kaip nepagrįsti. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl jų nebekartoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, tad pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų. Kartu nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl vietinės rinkliavos mokėjimo privalomumo iš esmės yra teisinga, bet šiuo konkrečiu atveju tokia argumentacija yra perteklinė, nes vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarką Ignalinos rajone nėra nustatyta ir atsakovės prievolės vykdymas kildinamas ne iš vietinės rinkliavos, kuri nesiejama su paslaugų teikimu, mokėjimo santykių.
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nėra nustatyta kaina (mokestis) už antrinių žaliavų išvežimą fiziniams asmenims, kaimo gyventojams, todėl UAB „Kompata“ ir negalėjo nustatinėti buitinių atliekų surinkimo kainos. Visų pirma, pažymėtina, kad iš ieškovės ieškinio matyti, kad ieškovė nurodė atsakovės įsiskolinimą už tai, kad buvo tvarkomos atliekos, surenkamos (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. pastačius 1,1 kub.m. bendrą atliekų konteinerį, bet ne už rūšiuojamų antrinių žaliavų surinkimą. Duomenų apie tai, kad ieškovė siekia prisiteisti skolą iš atsakovės už antrinių žaliavų tvarkymą, apeliantė nepateikė. Taip pat apeliantė nepagrįstai mano, kad ieškovė be pagrindo reikalauja apmokėti už komunalinių atliekų tvarkymą iš jos kaip kaimo gyventojos, nes, anot apeliantės, 2014-10-30 Ignalinos rajono savivaldybės sprendimu yra buitinių atliekų surinkimo ir tvarkymo kaina numatyta tik daugiabučių namų gyventojams. Iš Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 9 d. sprendimo T-9 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kompata“ buitinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų kainų nustatymo“ pakeitimo“ Nr. T-192 matyti, kad UAB „Kompata“ teikiamų buitinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų kaina nustatyta juridiniams ir fiziniams asmenims, t. y. atliekų turėtojams, kurie naudojasi individualiais atliekų surinkimo konteineriais bei daugiabučių namų gyventojams (1.2. p.). Taigi, tokios nuostatos neturi būti aiškinamos ir suprantamos, jog ne daugiabučiuose namuose gyvenantys fiziniai asmenys ar kaimo gyventojai apskritai yra atleisti nuo mokėjimo už komunalinių atliekų tvarkymą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad iš minėto savivaldybės sprendimo matyti, kad jis taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tiek gyvenantiems daugiabučiuose namuose, tiek tokiems namams nepriskirtuose namuose, taigi ir kaimo gyventojams, kurie gyvena ne daugiabučiuose. Tas matyti ir iš sprendimo 1.3 reglamentavimo, jog „kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie naudojasi bendraisiais atliekų surinkimo konteineriais...“ kaina nustatoma pagal minimalias metines komunalinių atliekų susikaupimo normas. Taigi, ir asmenys, kurie nesinaudoja individualiais konteineriais ir nėra daugiabučių gyventojais turi atlyginti minimalaus nustatyto dydžio komunalinių atliekų tvarkymo kaštus. Be to, iš Ignalinos rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2008-02-14 sprendimu Nr. T-213 matyti, kad šios taisyklės yra privalomos visiems Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims (taisyklių 2p.) (b.l. 109-112). Šių taisyklių 8 punktas numato, kad savivaldybės administracija ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius organizuoja, administruoja ir plėtoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“, t.y. kad visas komunalinių atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos patvirtintų Ignalinos rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 2 priede nurodyti atliekų turėtojai, kur matyti, kad fiziniam asmeniui nustatyta norma yra 1,3 kub.m. per metus (b.l. 97), neišskiriant fizinių asmenų. Taigi, iš prieš tai aptartų teisės aktų matyti, kad atsakovė, kaip Ignalinos rajono kaimo gyventoja taip pat privalo mokėti nustatytą komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo mokestį, nuo to nėra atleista.
Tai, kad tarp atsakovės ir ieškovės nėra pasirašytos komunalinių atliekų tvarkymo sutarties, nereiškia, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės sumokėti skolą už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas, o atsakovė neturi pareigos už tai ieškovei sumokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. B. ir UAB „Kompata“ komunalinių atliekų tvarkymo sutarties nepasirašė. Taigi, nors sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau pagal ATĮ nuostatas nereiškia, jog asmuo nesinaudoja atliekų tvarkymo sistema. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovė O. B. neneigia, kad kaime, kuriame gyvena atsakovė, ieškovė pastatė buitinių atliekų bendrą konteinerį, tai, kad atliekos ieškovės buvo surenkamos ir išvežamos, o ieškovė atsakovei siuntė sąskaitas apmokėjimui už suteiktas paslaugas. Kaip pripažįsta pati atsakovė, ji 2015 m kovo mėnesį sumokėjo ieškovei 2 Eur, tačiau 2015 m. balandžio mėnesio sąskaitoje jos sumokėta suma nebuvo neatsispindėjo (b.l. 90). Taigi, nors apeliantė skundu teigia, kad ieškovės pastatytu konteineriu nesinaudojo, tačiau jos atliktas mokėjimas ieškovei rodo atsakovės pripažinimą savo veiksmais, kad ieškovės teikiamomis paslaugomis atsakovė realiai naudojosi ( nors ir nedidele apimtimi). Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė bendru atliekų konteineriu nesinaudojo, teismui nepateikė.
ATĮ 30¹ str. 2 d. numato, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.
Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, atsakovei buvo nusiųstas siūlymas sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo sutartį (b.l.13), nurodyta keletas būdų kaip gauti informaciją apie sutartį, išaiškinta, kad pagal ATĮ 30¹ str. 2 d. nuostatas atliekų turėtojas, nesudaręs atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per 45 dienas nuo šios pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomas sudaręs sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas ir jam bus skaičiuojamas atliekų surinkimo ir tvarkymo mokestis. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ši pateikta informacija atsakovei, yra pakankama laikyti, kad sutartis buvo sudaryta, nes atitinka ATĮ 30¹ str. 2 d. nuostatas nuo kada laikoma, kad asmenys yra sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas. Teismo vertinimu ,ieškovės apeliantei pateikta informacija dėl sutarties sudarymo atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2012-10-23 įsakymu Nr. D1-857 patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų nuostatas, numatančias, kad savivaldybė ir (ar) administratorius, atliekų tvarkytojas privalo sudaryti galimybes atliekų turėtojui gauti informaciją apie paslaugas ir jų kainas, kainų pagrindimą, taip pat papildomą informaciją, susijusią su paslaugos teikimo pertrūkiais, pokyčiais, aplinkybėmis, sąlygojančiomis paslaugos teikimo nutraukimą, sustabdymą ar apribojimą. Informacija teikiama savivaldybės ir (ar) administratoriaus, atliekų tvarkytojo interneto tinklalapyje, buveinėje raštu, telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nemokamai (47 p.).
Byloje nėra duomenų, kad iki teisminių procedūrų pradžios atsakovė būtų reiškusi pretenzijas, jog negauna ar gauna nepakankamai informacijos, kuri leistų jai apsispręsti dėl sutarties surašymo. Pastebima, jog komunalinių atliekų tvarkymo sutartis pagal bylos aplinkybes yra viešoji, jos sąlygos standartinės (CK 6.184, 6.185 str.). Tuo tarpu nesutikimo sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo sutartį priežasčių atsakovė nenurodė, bylos duomenimis savo sąlygų nepasiūlė, galimybė ir būdai kaip susipažinti su jos sąlygomis atsakovei, minėta, buvo nurodyti 2013-12-16 pasiūlyme (atvykti ją sudaryti arba telefonu susitarti dėl jos sudarymo). Todėl laikytina, kad apeliantė, neatlikusi prieš tai nurodytų veiksmų bei neatvykdama pas atliekų tvarkymo paslaugas teikiančią bendrovę sudaryti sutarties, būdama tinkamai informuota, savo veiksmais parodė, jog sutinka, kad jos atžvilgiu bus taikomos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinės sąlygos ir bus laikoma, kad ji tokią sutartį sudarė, nepaisant to, kad sutarties nepasirašė.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės skundo argumentas, kad ji neprivalo mokėti skolos, nes sutarties nepasirašė, yra nepagrįstas.
Neteisingai apeliantė mano, jog ji turi mokėti tik už 0,1 kub. m. susidariusių atliekų per metus sutvarkymą. Pirmosios instancijos teismas dėl šio atsakovės argumento išsamiai pasisakė nurodydamas, kad Ignalinos rajono savivaldybės taryba 2008 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T- 213 patvirtintų Ignalinos rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių antrame priede atliekų turėtojams nustatytos minimalios metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos - fiziniam asmeniui minimalus atliekų susidarymo kiekis per metus yra 1,3 m³, o ūkininkų ūkio darbuotojui - 0,1 m³ atliekų susidarymo kiekio per metus (b.l. 96). Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtų Taisyklių 2 priede nustatytas 0,1 m³ atliekų susidarymo kiekio per metus tarifas taikytinas ne ūkininko ūkiui, o ūkininko ūkyje dirbantiems darbuotojams (vienam darbuotojui - 0,1 m³ atliekų susidarymo kiekio per metus). Todėl apeliantei, kaip fiziniam asmeniui, bet ne ūkininko ūkio darbuotojui, vadovaujantis Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T-213 patvirtintų Ignalinos rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis teisingai taikytas 1,3 m³ atliekų susidarymo kiekio per metus tarifas (b.l. 97). Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka, nes jie pagrįsti bylos medžiagoje esančiais teisės aktais.
Apeliacinės instancijos teismui ieškovės UAB „Kompata“ pateikti duomenys ir civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės skola už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą, paskaičiuota pagrįstai ir teisingai. Tai iš esmės patvirtina apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateiktas už 2014-2015 m. O. B. skolos už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas paskaičiavimas bei 2016-05-02 paaiškinimas, kuriuos, teismo vertinimu, pagrindžia Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T- 213 patvirtintų Ignalinos rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo nuostatos, numatančios, kad fiziniam asmeniui taikomas 1,3 m³ atliekų susidarymo kiekis per metus vienetas, taip pat 2012-02-09 Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-9 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kompata“ buitinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų kainų nustatymo, iš kurio 1 p., 1.3 p. matyti, kad nustatyta juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie naudojasi bendraisiais atliekų surinkimo konteineriais, teikiamų buitinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų kainos nustatomos, pagal Ignalinos rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytas minimalias metines komunalinių atliekų susikaupimo normas. Todėl ieškovė savo paaiškinime teisingai nurodė, kad patvirtinta 1 m³ kaina yra 50,88 Lt arba 14,74 Eur iš kurios skaičiuojama paslaugos kaina taip: 14,74 m³ x 1,3 m³ /gyv (metinė norma) = 19,16 Eur metams : 12 mėn. =1,60 Eur + 0,34 PVM =1,94 Eur/mėn ( b.l. 149).
Pasisakant dėl šio skaičiavimo , reikia pripažinti, jog savivaldybės nustatytas kainos reglamentavimas yra gana prieštaringas ir nepakankami konkretus, neaiškus. CK 6.198 str.1 d. numato, jog kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Išeinant iš šių principų , kaina esant neaiškiai reglamentuotai, teismas pasisako dėl paslaugos kainos dydžio.Apeliantė individualiu konteineriu nesinaudoja, todėl sprendimo Nr.T-9 1.1.p. reglamentavimas jai tiesiogiai netaikytinas. Apeliantei tenkančių ( skaičiuojamų) komunalinių atliekų kiekio tiesiogiai negalima nustatyti, todėl jo skaičiavimas galėtų būti prilygintas daugiabučių namo gyventojui skaičiuojamam kiekiui, nes jų kiekvieno konkretaus kiekio neįmanoma nustatyti. Pastebima, jog ieškovas ir įrodinėjo tokio skaičiavimo šiame ginče reikalingumą( žr. ieškinys, b.l.23). Savivaldybės sprendime nenurodyta už kokį konkrečiai laikotarpį skaičiuojama atliekų surinkimo ir tvarkymo kaina - per mėnesį, metus ar dar kitokį laikotarpį. Dėl šios priežasties teismas vertina, jog kaina turėtų būti nustatoma sistemiškai aiškinant ir vertinant kainos nustatymo principus , kad jie atitiktų Atliekų tvarkymo įstatymo 30² str. įtvirtintus solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo „teršėjas moka“ principus, išeinant iš nuostatos, kad mokama kaina tiek tiems ,kurie sudarė sutartis, tad galimai daugmaž tiksliai apskaičiuoti atliekų kiekį , tiek jų nesudariusiems, butų daugmaž vienoda, nesuteiktų kuriam nors ir „teršėjų “nepagrįstų pirmenybių ar nuolaidų, pvz, daug mažesnius mokėjimas už tokį pat atliekų kiekį. Kaip minėta, 1,3 m 3 atliekų susidarymo kiekio per metus tarifas nustatytas kaip bendriausias dydis. Vieno kub. m.atliekų tvarkymo kaina 17,83 € su PVM nustatyta tik besinaudojantiems individualiu konteineriu. Tai sudaro 1,48 € per mėnesį. Daugiabučio namo gyventojo mokama kaina yra 1,94 €, todėl teismas vertinama, jog šis dydis artimas individualiu konteineriu mokamam kas mėnesį mokėjimu, tad yra mėnesinio mokėjimo dydžiu. Besinaudojančiam individualiu konteineriu atliekų šalinimo mėnesiui kaina, jeigu ir jam taikyti metinę 1,3 kub. m. atliekų normą, sudarytų 1,93 € ( 7,83 €x1,3 : 12). Kai asmeniui taikoma metinė norma 1,3 kub.m., ieškovo skaičiuojama kasmėnesinė paslaugos kaina bus irgi 1,94(93) €, t.y. analogiška daugiabučio mano gyventojo mokamai kainai. Iš pasakyto teismas sprendžia, jog ieškovo reikalaujama iš asmenų, nesančių daugiabučių gyventojais, bet nesudariusiais sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo, pagrįstai mokėti 1,94(93) € kas mėnesį, nes ši kaina atitinka vidutinei kainai, nesuteikia nė vienai „teršėjų“ grupei privalumų ar kitokių lengvatų bei, atvirkščiai, nenustato nesąžiningų sąlygų ,diferencijuojančių paslaugos gavėjus tik pagal tai ar jie naudojasi individualiais ar bendrais konteineriais.
Atsiliepimas
Papildomu atsiliepimu dėl naujai pateiktų ieškovo duomenų apeliantė tvirtina,jog kainos nustatymas turėtų atsispindėti formulėje, bet ši nenurodyta. Toks reikalavimas norminiais aktais nenustatytas, paslaugos kaina nustatyta atitinkamu savivaldybės, turinčios tam įgaliojimus, sprendimu ( ATI 30² str.4 d.), todėl šis teiginys nepagrįstas. Apeliantė taip nurodo ,jog Ignalinos savivaldybės atstovas Seimo kontrolieriaus įstaigai teikė paaiškinimus, jog kaime asmeniui patvirtinta metine 1,3 kub.m. norma, skaičiuojant po 1,94 € už 1 kub.m., bet šio teiginio jokiais įrodymais nepagrindė, neįrodė, toldė jis kaip neįrodytas atmetamas.
Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad O. B. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atsiliepimui į apeliacinį skundą surašyti, todėl ieškovei UAB „Kompata“ iš apeliantės O. B. priteistinos, išlaidos patirtos advokato pagalbai už atsiliepimo į O. B. apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 str.). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė 2016-01-19 sumokėjo 150 Eur advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ( b.l. 134). Nors ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamo priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad atsižvelgus į nesudėtingą apeliaciniu skundu keltą ginčą, į paties atsiliepimo į skundą nesudėtingumą, taip pat į tai, kad ieškovės ieškinyje jau buvo nurodyta dalis atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų bei aplinkybių, taip pat į ginčo sumos dydį bei paties ginčo, sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą priteisti iš atsakovės 150 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 50 Eur ( CPK 93 str.4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš O. B.,a.k(duomenys neskelbtini) UAB „Kompata“ (j.a. k. 155402647) naudai 50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.