Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 13 d. 6.00 val. iki 2019 m. spalio 13 d. 18.15 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistojo D. J. nukentėjusiajam R. R. priteista 234 Eur (du šimtai trisdešimt keturi eurai) turtinės žalos ir 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nuosprendžiu nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. R. iš nuteistojo D. J. priteista 1 500,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) jo turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

Nuosprendžiu civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir civilinei ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iš nuteistojo D. J. priteista 1 614,14 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai keturiolika eurų 14 euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo D. J. priteista 245,19 Eur (du šimtai keturiasdešimt penki eurai 19 euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. J. nuteistas už tai, kad mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2019 m. spalio 13 d., apie 5.42 val., prie Naujojo Sodo g. 1 namo, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia septynis kartus kumščiu smogė R. R. į viršutinę kūno dalį, šiam nuo smūgių nukritus ant grindinio, dar tris kartus gulinčiam R. R. kumščiu smogė į veidą, tokiu būdu R. R. padarydamas apatinio žandikaulio dešinio kampo ir 34, 35 dantų lūžimą, poodines kraujosruvas veide, apatinės lūpos žaizdą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. J. gynėjas advokatas M. Martinaitis prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, juo baudžiamąją bylą D. J. nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir R. R. civilinį ieškinį atmesti. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai ir neteisingai nusprendė, jog D. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2.1. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog iš teismo nuosprendžio matyti, kad teismas konstatavo D. J. veiksmus kaip atitinkančius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, nepadarydamas motyvuotų išvadų nei dėl nusikaltimo objektyviosios pusės visų būtinųjų elementų buvimo, nei dėl subjektyviosios nusikaltimo pusės – kaltės turinio. Pirmiausia, teismo nuosprendžiu nėra konstatuotas (net neįvardijamas) joks būtinasis BK 138 straipsnio 1 dalies sudėties požymis – sužalojimas ar susargdinimas, tik kurį nors vieną ar jų visumą nustačius gali būti taikoma ši BK norma. Nurodo, jog, siekiant konstatuoti šio nusikaltimo sudėties buvimą, nepakanka konstatuoti vien tyčinio poveikio ir pasekmių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo), tačiau būtina konstatuoti ir tai, jog poveikis, sukėlęs nukentėjusiam BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, įvyko tyčia jį mušant ar kitaip smurtaujant. Apelianto manymu, nuosprendyje formaliai bei deklaratyviai nurodyta, kad D. J. atlikti veiksmai prieš R. R. neatitinka nė vienos BK 28 straipsnyje ar BK 29 straipsnyje numatytos sąlygos, o nukentėjusiojo agresyvų elgesį bei fizinę prievartą prieš nuteistąjį (neteisėtą ašarinių dujų panaudojimą, smūgiavimą kumščiais bei suduotą smūgį D. J. į veidą) teismas traktavo kaip gynybinę poziciją.

2.2. Skunde teigiama, jog nuosprendyje net neanalizuoti tikrieji D. J. parodymai, kurie turėjo būti lyginami bei vertinami kartu su filmuotoje medžiagoje „15 Amberton stac- 20191013053109“ užfiksuota įvykių seka. Nuteistojo gynėjas pažymi, jog jis, D. J., visiškai pripažino faktą, jog dėl jo veiksmų R. R. galėjo būti nesunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau šios pasekmės kilo dėl to, kad jis įvykio vietoje sulaikė nusikaltimą padariusį asmenį, kuris savo veiksmais ir žodžiais buvo agresyviai nusiteikęs prieš nuteistąjį, siekė išvengti sulaikymo, matydamas, kad į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai. Nurodo, jog pats D. J. patvirtino kiek kitokias aplinkybes, kurioms esant įvyko fizinis kontaktas su R. R., t. y. aplinkybes, rodančias, jog jo veikoje buvo visi būtinieji BK 29 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies požymiai.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog būtent apklausiamas kaip kaltinamasis D. J. parodė, jog 2019 m. spalio 13 d. su draugu A. buvo klube „Bond“. Apie 5 valandą išėjo į lauką parūkyti. Rūkydami laukė atvykstančio taksi. Prie klubo pamatė grupelę vaikinų, kurie rūkė. Vienas iš jų paprašė jo cigaretės, kaip tas žmogus atrodė, nelabai pamena. Žmogus bendravo nelabai maloniai, jis paprašė, kad žmogus atstotų, ir tada jie pradėjo įžeidinėti. Jis suprato, kad nieko gero nebus. Visa kompanija apstojo jo draugą A., iš jo rankų paėmė telefoną, grubiai išplėšė. Tuo, ką pamatė, jis nebuvo patenkintas, pasakė, kad negalima taip daryti. Asmuo, kuris paėmė iš A. telefoną, buvo apie 23 metų, 1 m 80 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, ruda striuke. Kai jis prie to žmogaus priėjo, jam atrodo, R. R. paėmė už rankos, jis atsisuko ir R. R. papūtė jam į veidą dujų. Tada jis atsitraukė į šoną, nematė, kas vyko vėliau. Išsitraukė telefoną, paskambino policijai. Paskambinęs policijai pasakė, kad įvyko tokia situacija, kad jį apipurškė dujomis, kad prie jų kabinėjasi. Vaikinai nuėjo link Biržos tilto, o jis su A. juos sekė. Taip pat pranešė operatorei, kad juos seka. Perėjo Atgimimo aikštę, prie Klaipėdos viešbučio jie atsisuko į A. sakydami „ateik čia, ko tu nori“. A. priėjo, buvo žiauriai sumuštas, galbūt jie norėjo nužudyti žmogų. Kadangi į jį buvo papūsta dujų, nelabai orientavosi, viską stebėjo iš toliau. Tie vaikinai spardė A., jis šaukė, kad jie atstotų. Tada pribėgo arčiau, jie toliau spardė A., jis sakė „padėkit, nes bando žmogų užmušti“, bet jam niekas nepadėjo. Kadangi buvo naktis, jis iš tolo pamatė, kad atvažiuoja policija, A. gulėjo ant žemės, jie jį toliau spardė, jam nepavyko A. padėti. Kai pasakė „atvažiuoja policija“, jie visi pradėjo skirstytis. Tada pasirodė R. R., jis bandė jam trenkti, A. šaukė „sulaikyk kurį nors vieną“. Jis matė, jog atvažiuoja policija, ir reikėjo kurį nors vieną sulaikyti, nes atrodė nesąmonė, kad juos sumušė, atėmė telefoną ir dar pabėgs. Priėjęs prie R. R. bandė paimti R. R. už kaklo, nepavyko, tada R. R. smogė kumščiu jam į kairės pusės žandą, o jis smūgiavo atgal. Jis R. R. sulaikė, nes pamatė atvažiuojančią policiją. Policiją kvietė, nes buvo apipūstas dujomis. Kai kvietė policiją, buvo Žvejų g. prie 8 namo. Policijos nelaukė, nes vaikinai nuo jų bėgo, o jis operatorei sakė, kad juos seka. Jie buvo septyni, agresyvūs, o jų tik du. Kai buvo mušamas A. M., policijos nekvietė, telefono su savimi neturėjo, nes tą vakarą pametė savo striukę. Išėjęs iš areštinės į gydymo įstaigą nesikreipė, nes akių paraudimas buvo praėjęs. R. R. jį buvo apipurškęs dujomis, brutaliai spardė jo draugą, todėl atsisėdęs ant R. R. jį laikė, kol atvažiavo policija. Kai policija atvažiavo, pasakė „va, šitas chuliganas jį užpuolė“. Gulinčiam R. R. sudavė, galbūt neapskaičiavo savo jėgos. R. R. bandė pasišalinti iš įvykio vietos, kai suspardė jo draugą. R. R. pats buvo ištiesęs vieną ranką, pasiruošęs pulti, sakė daug necenzūrinių žodžių. Iš R. R. veiksmų suprato, kad prieš jį tuoj pat bus pavartotas smurtas. Kamerose užfiksuotas jo rankos mostas, kai norėjo R. R. sugriebti už kaklo. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad juos užpuolė, kad jis iškvietė policiją ir kad R. R. sulaikė. Jo niekas neklausė, uždarė į autobusiuką ir viskas. Sakė, kad reikia pagalbos, yra apipurkštas dujomis, bet niekam nebuvo įdomu. Areštinėje prašė pagalbos, bet niekas nenorėjo padėti. Per tą laiką, kol buvo areštinėje, greitoji pagalba neatvažiavo. Pamena, kad buvo nufotografuotas. Taip pat D. J. patvirtino ir savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, ir nurodė, kad šie parodymai papildo teisiamojo posėdžio metu išdėstytas įvykio aplinkybes.

2.4. Apelianto nuomone, teismas, konstatuodamas kiek kitokią objektyviąją ir kitokią subjektyviąją veikos pusę, nei nurodė D. J., jo parodymų neanalizavo ir jų nepaneigė, o tai prieštarauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktui, kuriame nurodoma, kad nuosprendyje būtina ne tik išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, tačiau ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nurodo, jog iš nuosprendžio matyti, kad teismas, ignoruodamas minėtus D. J. parodymus, padarydamas savo išvadas dėl įvykio eigos, būtent nukentėjusiojo parodymams visiškai nemotyvuotai suteikė svaresnę reikšmę, nors šis asmuo kartu su L. D. yra kaltinamas pagal BK 284 straipsnio l dalį dėl 2019 m. spalio 13 d. viešosios tvarkos pažeidimo bei A. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (baudžiamoji byla Nr. 1- 569-903/2021). Mano, jog teismas, negretindamas nukentėjusiojo parodymų su kitais bylos duomenimis (liudytojo A. M. parodymais, vaizdo įrašais, ROIK pranešimais, pokalbių išklotinėmis iš Bendrojo pagalbos centro, specialisto išvada apie A. M. padarytus kūno sužalojimus, D. J. bei A. M. pareiškimais dėl tyrimo pradėjimo, vaizdine medžiaga iš Klaipėdos apskrities VPK areštinės, duomenimis apie sulaikytojo D. J. sveikatos būklę ir kt. rašytine bylos medžiaga, kurioje užfiksuota pirminė bei teisingiausia informacija apie tikrąsias įvykio aplinkybes), nevertino šių parodymų patikimumo prasme.

2.5. Skunde teigiama, jog būtent iš teismui pateiktų vaizdo įrašo „15 Amberton stac-20191013053109“ fotonuotraukų Nr. 1–6 matyti: fotonuotraukoje Nr. 1 užfiksuotas nukentėjusysis R. R. ir L. D., spardantys ant grindinio parverstą A. M., o J. B., išskėtęs rankas bei panarinęs galvą į priekį, artėja prie netoliese stovinčio D. J. (vaizdo įrašo laikas 05:41:49); fotonuotraukose Nr. 2 ir Nr. 2¹ užfiksuotas R. R., kuris, sugniaužęs kumštį ir atstatęs jį į priekį, pasitinka link jo artėjantį D. J. (vaizdo įrašo laikas 05:42:33); fotonuotraukoje Nr. 3 galima matyti, kaip R. R. pirmas smogia kumščiu D. J. į veidą, kai pastarasis siekia jį sugriebti už kaklo (vaizdo įrašo laikas 05:42:34); fotonuotraukoje Nr. 5 užfiksuoti D. J. bei R. R., kurie vienas kitam smūgiuoja kumščiais (vaizdo įrašo laikas 05:42:37); fotonuotraukoje Nr. 6 užfiksuotas R. R., kuris sugniaužęs kumščius ir pakėlęs juos prie veido, t. y. boksininko padėtyje, pasitinka link jo artėjantį D. J. (vaizdo įrašo laikas 05:42:38). Apelianto gynėjo manymu, nurodytos fotofiksacijos iš dalies paneigia teismo nuosprendyje aprašyto vaizdo įrašo „15 Amberton stac-20191013053109“ analizę bei išdėstytus motyvus, kad R. R. tik gindamasis nuo D. J. užpuolimo atliko aktyvius fizinius veiksmus prieš jį. Mano, jog teismas aprašydamas vaizdo medžiagą nėra nuoseklus ir neaišku, kodėl liko nepastebėtas R. R. suduotas smūgis kumščiu D. J. į veidą (vaizdo įrašo laikas 05:42:34).

2.6. Be to, nurodoma, jog pats nukentėjusysis parodė, kad „<...> nepamena, kad būtų sudavęs smūgį D. J. kontakto metu. Video žiūrėdamas, matė, kad sudavė D. J.. Kiek atsimena, sudavė, kai jis smūgiavo. Sudavė smūgiuodamas atgal į jo smūgį. Kai po truputį žiūrėjo ten matosi, kad ranka buvo tiesta, bet ar pataikė, tai nesimato <...>.“ Apelianto gynėjo manymu, akivaizdu, kad R. R. nėra nuoseklus, nurodo jam palankią įvykių seką, siekdamas sušvelninti kilusias pasekmes baudžiamojoje byloje Nr. 1-569-903/2021, kuri nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Šio nukentėjusiojo duotų parodymų teisingumas bei išsamumas kelia pagrįstų abejonių. Būtent iš 2020 m. rugsėjo 20 d. įtariamojo apklausos protokolo (dokumento kopija pridėta prie teisiamojo posėdžio protokolo) matyti, kad jis neigia savo kaltę ir tvirtina: „<...> nemušiau nei J., nei M., jo nespardžiau. Dujų balionėlio nenaudojau. Aš pats asmeniškai, niekam nesudaviau nei vieno smūgio <...>.“ Tačiau vėliau, peržiūrėjęs filmuotą vaizdo medžiagą, jis pakeičia savo poziciją ir nuosekliai pasakoja apie smurto veiksmus prieš A. M.. Be to, jis neneigia, kad sudavė smūgį kumščiu D. J., tačiau nurodo, jog tai atliko gindamasis.

2.7. Apeliaciniame skunde teigiama, jog D. J. parodymus patvirtino ir liudytojas A. M., kuris nurodė: ,,<...> pamenu, kad vienu metu aš D. šaukiau, kad neleistų pasišalinti kitiems konflikto dalyviams. Kada tiksliai, tai įvyko pasakyti negali, bet mano prieš atvykstant, policijos pareigūnams <...>.“ Pažymi, jog šis liudytojas negalėjo nurodyti visos įvykių sekos, kadangi dėl stipraus galvos smegenų sukrėtimo buvo trumpam praradęs sąmonę, o pasekmės yra jaučiamos iki šiol, todėl jis prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo tikslesni ir duoti po įvykio. Apelianto gynėjo nuomone, teismas nėra teisus tvirtindamas, kad teisiamojo posėdžio metu A. M. duoti parodymai informacine prasme nėra informatyvūs, nes jis negalėjo nurodyti D. J. atliktų veiksmų, tiksliai pasakyti, kokiu momentu šaukėsi pagalbos. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio l dalies tvarka teismas perskaitė A. M. apklausos protokolą ir jis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra tikslesni. Be to, jis patvirtino, kad tyrėja nesugebėjo ir nenorėjo aiškintis papildomų jo sužalojimo aplinkybių.

2.8. Nurodoma, jog iš Policijos duomenų bazės (BIRT ataskaitų žiūryklės) ROIK 0119000551369 matyti, kad 2019 m. spalio 13 d. 5.29 val. policijoje užregistruotas pranešimas, jog ką tik prie baro 8 asmenys pranešėjui ir draugui grasino, papurškė dujų į akis ir pasišalino. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, laukia lauke, nepristatė, pranešta iš telefono Nr. +370 684 24 922. Atvykus nurodytu adresu, niekas nepasitiko, su pranešėju susisiekti nepavyko (1 t., b. l. 28–29). Iš Policijos duomenų bazės (BIRT ataskaitų žiūryklės) ROIK 0119000551637 matyti, kad 2019 m. spalio 13 d. 11.34 val. policijoje užregistruotas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, jog 2019 m. spalio 13 d. 10.15 val. į ligoninę kreipėsi A. M., kuris paaiškino, kad prie „Klaipėdos“ viešbučio jį sumušė nepažįstami asmenys. Diagnozė: galvos ir kairiojo peties sumušimas, išleistas gydytis ambulatoriškai. Pranešimas pridėtas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43735-19 medžiagos (1 t., 30–31 b. 1.). Iš 2020 m. birželio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 5 d. su raštu Nr. 41D(K)-1135 pateiktas garso įrašas. Jame užfiksuota, kad 2019 m. spalio 13 d. 5.26 val. ir 5.28 val. į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) skambinta iš Nr. 8 684 24 922. Garso įraše fiksuojamas BPC operatoriaus ir skambinusiojo – pranešėjo pokalbis. Pranešėjas (D. J.) sako ,,čia mumis pripurškė dujų“, nurodo, kad papurškė šiaip vaikinai Danės gatvėje, medikų nereikia, kad jie jau pabėgo, buvo 8-iese, o jie yra 2-iese ir savo pavardžių nurodyti nenori. Rinkmenoje Nr. 2, pavadintoje 2019-10-13_05-28- 26_3708424922.mp.3., užfiksuotas dviejų žmonių, vyro ir moters, pokalbis, t. y. BPC operatorės moteriškas balsas ir pranešėjo. Pranešėjas (D. J.) uždusęs sako, kad ,,vejasi mane tie vaikinai“. Nurodo, kad Danės gatvė, tiltas, į BPC operatorės klausimus ,,ką jums padarė, ar medikai reikalingi?“, nurodo, kad apipurškė su dujomis, kad medikai nereikalingi. Nurodo, kad jis D. J., kad lauks ant tilto (2 t., b. l. 179–182). Iš 2020 m. spalio d. BPC Klaipėdos skyriaus rašto Nr. 4 lD(K)-2102 matyti, kad BPC 2019 m. spalio 13 d. 5.26 val. ir 5.28 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuoti pranešimai iš telefono numerio +370 684 24 922 BPCID 9327799564; 9327799672 (3 t., 135 b. l). Iš 2020 m. spalio 19 d. BPC pokalbių išklotinės nustatyta: 2019 m. spalio 13 d. 5.26 val. gautas skambutis iš tel. Nr. 8 684 24 922, kuris priklauso D. J.. BPC: „112 klauso.“ J.: „Labas vakaras, mus apipurškė dujom.“ BPC: „Kas? Apsauga?“ J.: „Ne, šiaip vaikinai.“ BPC: „Sukonfliktavot? Kokia gatvė, iš kur?“ J.: „Danės.“ BPC: „Prie Danės? Tai kurioj pusėj esat?“ J.: „Prie Bondo.“ BPC: „Žvejų gatvė tada?“ J.: „Taip.“ BPC: „Medikų reikia?“ J.: „Ne, nereikia.“ BPC: „Prie 8 numerio kažkur? O tai Jūs visi dabar čia vietoj?“ J.: „Ne, tai pabėgo jie.“ BPC: „Pareigūnų lauksit?“ J.: „Lauksim.“ BPC: „Aišku, keli jie ten buvo?“ J.: „Aštuoni.“ BPC: „Tai jūs vienas dabar?“ J.: „Dviese buvom.“ BPC: „O dabar likot vienas?“ J.: „Jo.“ BPC: „Negraužia akių?“ J.: „A, graužia, ką padarysi.“ BPC: „Jūsų vardas, pavardė?“ J.: „Aš nenoriu sakyti.“ BPC: „Aha, gerai, laukit, atvažiuoja.“ 2019 m. spalio 13 d. 5.28val. gautas skambutis iš tel. Nr. 8 684 24 922, kuris priklauso D. J.. J.: „Labas vakaras.“ BPC: „112.“ J.: „Tai vejasi mane tie vaikinai.“ BPC: „Kur jūs esat Klaipėda, gatvė?“ J.: „Taip.“ BPC: „Adresą sakykit.“ J.: „Danės gatvė, tiltas.“ BPC: „O jums medikai reikalingi?“ J.: „Nežinau.“ BPC: „O tai ką padarė?“ J.: „Apipurškė su dujom.“ BPC: „O kur esant, kurioj vietoj dabar?“ J.: „Už Danės tilto.“ BPC: „Tai medikai reikalingi?“ J.: „Ne.“ BPC: „O kur visi yra? Kur užpuolikai?“ J.: „Jie vejasi mane dabar.“ BPC: „Vardą pavardę pasakykit man.“ J.: „D. J..“ BPC: „Tai medikai reikalingi? Kur jūs einat? Link kur jūs einat? Alio.“ J.: „Tai laukiu jūsų.“ BPC: „Vyksta, kur jūs einat, kur lauksit pareigūnų, klausiu?“ J.: „Prie tilto lauksiu.“ BPC: „O užpuolikai, kur jie? Kur užpuolikai klausiu?“ J.: „Tai puola mane, ką aš žinau, maikes apipurkštos.“ BPC: „Vyksta, ar medikai reikalingi?“ J.: „Nereikalingi.“ BPC: „Nereikalingi, supratau, vyksta, viso gero.“

2.9. Nurodoma, jog iš liudytojos G. T. 2020 m. liepos 3 d. duotų parodymų matyti, kad „<...> D. J. neigė vartojęs smurtą prieš R. R.. D. J. veidas buvo raudonas, jis teigė, kad prieš jį buvo panaudotos ašarinės dujos. Jo teigimu, nukentėjęs R. R. su savo draugais jį užpuolė bei pripurškė dujų. Kiek pamena, kai atvyko į įvykio vietą, ji pastebėjo tik vieną gulintį ant grindinio asmenį, t. y. nukentėjusįjį R. R.. Niekas daugiau iš įvykio vietoje buvusių asmenų nesiskundė, kad būtų nukentėjęs fiziškai arba būtų dingę kokie nors daiktai, įvykio vietoje buvo daug žmonių, jie buvo neblaivūs, šaukė vienas per kitą, todėl detaliai konflikto aplinkybių įvykio vietoje nepavyko išsiaiškinti, įvykio vietoje buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, kiek pamena, ,,Iphone“, ar jis buvo tvarkingas, ar su kokiais nors mechaniniais pažeidimais, nežino, nesigilino, jo neapžiūrinėjo <...>“ (2 t., b. 1. 99–102). Iš Klaipėdos apskrities VPK areštinės įskaitos skyriaus kortelės nustatyta, kad 2019 m. spalio 13 d. (9.59 val.) medicinos darbuoja apžiūrėjo sulaikytąjį D. J., kuris skundėsi galvos skausmu ir akių perštėjimu. Po apžiūros skirtas vaistas „Ibuprofen“, 400 mg, 2 tabletės. Spalvotoje fotonuotraukoje užfiksuotas D. J. veidas, kurio akys bei veidas paraudę. Iš 2020 m. birželio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 966/2020(03) matyti, kad A. M. nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas – odos nubrozdinimai, kraujosruvos ir kairio peties sumušimas, padaryti buka jėga (sumušus galvą – veidą ir kairį petį) keliais poveikiais, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. 2020 m. spalio 13 d. 10.15 val. A. M. paimtame kraujyje rasta 1,27 promilės etilo alkoholio, tai atitinka lengvą neblaivumo laipsnį (2 t., b. l. 13). Iš Policijos duomenų bazės (BIRT ataskaitų žiūryklės) ROIK 0120000331691 matyti, kad pareiškėjas A. M. 2020 m. birželio 23 d. 18.54 val. nurodė, jog 2019 m. spalio 13 d., apie 5.00 val., Klaipėdoje, prie naktinio klubo „Bond“, jo draugo paprašė cigaretės, kilo konfliktinė situacija. Apipurškė jo draugą dujomis, apsižodžiavo, tada atėmė iš jo rankų telefoną ,,Iphone“. Jis ir D. J. tuos vaikinus sekė, draugas iškvietė policiją. Prie „Klaipėdos“ viešbučio tie vaikinai jį pargriovė, spardė kojomis. Liko su sugadintu laikrodžiu, suplėšytomis kelnėmis, švarkeliu, sulaužytu žiedu. Buvo netekęs sąmonės, nes stipriai sutrenkė galvą. Buvo apie 7 žmonės. Jo draugas bandė vieną sulaikyti. Atvykus pareigūnams, nebuvo imtasi jokių priemonių, jis nuvyko į gydymo įstaigą, nes labai skaudėjo galvą, ten jam pasakė, kad duomenys bus nusiųsti policijai, tačiau dar ir dabar niekas nevyksta. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kūno sužalojimo, svetimo turto pasisavinimo, daiktų sugadinimo. Patyrė 600 Eur žalą (2 t., b. l. 142–145). Iš 2020 m. liepos 14 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos lnesos Šilgalienės tarnybinio pranešimo matyti, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43735-19, atliekamo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, medžiagos tikslinga pridėti prie kito pagal BK 284 straipsnį atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26210-20 dalį tyrimo medžiagos kopijų, t. y. A. M. apklausos protokolus, A. M. specialisto išvadą dėl sužalojimo masto; miesto kamerų vaizdo įrašus bei jų apžiūros protokolų kopijas, R. R. specialisto išvados kopiją, policijos pareigūnų, buvusių įvykio vietoje, tarnybinio pranešimo bei apklausos protokolų kopijas, BPC paklausimų, atsakymų, vaizdo įrašų bei apžiūros protokolo kopijas. Šiuos dokumentus tikslinga pridėti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26210-20 medžiagos, nes tiriama nusikalstama veika padaryta tą pačią įvykio dieną toje pačioje vietoje (2 t., b. 1. 146). Apelianto manymu, aptariamu atveju teismas negalėjo spręsti apie asmens kaltę vien iš veiksmų objektyvios išraiškos, neatsižvelgdamas į jo subjektyviąją pusę (kaltė, motyvas ir tikslas). Tai, kad D. J. buvo užpultas bei sužalotas ašarinėmis dujomis, o A. M. apvogtas bei vėliau sumuštas, patvirtina ir paties D. J. telefoniniai pranešimai BPC 2019 m. spalio 13 d. 5.26 val. ir 5.28 val. Informacinėje sistemoje yra užfiksuoti pranešimai iš telefono numerio +370 684 24 922 BPCID 9327799564; 9327799672, o pokalbių turinys yra išdėstytas anksčiau.

2.10. Nuteistojo gynėjo vertinimu, pakanka duomenų konstatuoti, jog sulaikant nusikaltimą padariusį asmenį R. R., kuris nuteistajam buvo sužalojęs akis ašarinėmis dujomis ir įvykio vietoje su L. D. suspardė A. M., D. J. buvo susidariusi būtinosios ginties situacija. Tai yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes buvo padaryti du pavojingi, realūs ir akivaizdūs nusikaltimai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 284 straipsnio l dalis), kurių metu nukentėjo D. J. bei A. M.. Mano, jog iš šių asmenų parodymų, kuriuos patvirtina ROIK pranešimai, BPC garso įrašai ir jų išklotinės, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada dėl A. M. sužalojimų, Klaipėdos apskrities VPK areštinės duomenys, rašytinė bylos medžiaga iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26210-20, dalinis R. R. prisipažinimas, rodo, kad tiek savo iniciatyva, tiek A. M. prašymu nuteistasis turėjo teisę sulaikyti nusikaltimą (-us) padariusį asmenį (BK 29 straipsnio 2 dalis), nes jo draugai, iki atvyko policijos pareigūnai, pasišalino iš įvykio vietos. Pažymi, jog nustatyta, kad įvykio metu R. R. ne tik žodžiais, bet ir kitais aktyviais veiksmais norėjo sužaloti D. J.. R. R. nesigynė bei nesistengė išvengti kontakto su D. J., bet priešingai, sugniaužęs kumščius bei užėmęs boksininko poziciją, sudavė bei siekė suduoti smūgius nuteistajam į galvą. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino būtinosios ginties situaciją. Priešingai, negu nurodo teismas, R. R. atlikti aktyvūs veiksmai sukėlė būtinosios sinties situaciją, nes šiuo konkrečiu atveju nebuvo pavojingo kėsinimosi, dėl kurio R. R. būtų reikėję gintis nuo D. J.. Apelianto įsitikinimu, teismas, spręsdamas asmens kaltės klausimą, turėjo atsižvelgti į veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą. Asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo buvimo ar baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių nustatymo.

2.11. Gynėjo manymu, vertindamas nukentėjusiojo parodymų patikimumą, teismas turėjo vertinti jo parodymus kitų bylos duomenų viseto kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje laikoma, kad nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai yra subjektyvios kilmės įrodymų šaltinis, todėl tokių įrodymų patikimumui keliami papildomi reikalavimai. Asmenų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinė praktika 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kitose bylose).

2.12. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė bei neįvertino to, kad D. J. prieš 15–20 min. buvo užpultas bei sužalotas to paties R. R., kuris prieš jį neteisėtai panaudojo ašarines dujas. R. R., L. D. (asmuo, pagrobęs iš A. M. telefono aparatą) ir kiti su jais buvę asmenys iš įvykio vietos pasišalino, supratę, kad D. J. prie baro „Bond“ iškvietė policijos pareigūnus. Būtent todėl D. J. kartu su A. M. sekė paskui šiuos asmenis iki „Klaipėdos“ viešbučio, siekdami juos užlaikyti, iki atvyks pareigūnai. Tačiau L. D. bei R. R., turėdami tikslą atsikratyti paskui einančių asmenų, kitų asmenų akivaizdoje nepagrįstai užsipuolė bei sumušė A. M.. Be to, nukentėjusiojo draugai, elgdamiesi agresyviai, tiek žodžiais, tiek veiksmais neleido nuteistajam priartėti prie A. M., kuris gulėjo ant grindinio ir anksčiau nurodytų asmenų buvo spardomas bei daužomas kumščiais į įvairias kūno vietas. Apelianto gynėjas nurodo, jog D. J. elgėsi pilietiškai bei atsakingai, nes jis suprato realią grėsmę savo draugo sveikatai, reagavo į jo prašymą sulaikyti nors vieną asmenį, nes šalia užpuoliko buvę draugai spėjo pasišalinti iš įvykio vietos. D. J. nukentėjo nuo R. R. neteisėtų veiksmų. Jis patyrė stresą, negalėjo tinkamai stebėti aplinkos dėl sužalotų akių, tačiau privalėjo imtis teisėtų, neatidėliotinų bei aktyvių veiksmų, siekdamas sulaikyti nusikaltėlį. Nuteistojo gynėjas mano, kad aptariamoje situacijoje D. J. veikė teisėtai, teisingai bei protingai, o realiai sukeltos pasekmės – nesunkus sveikatos sužalojimas, atremiant nusikaltimą padariusio asmens pasipriešinimą, šalina D. J. baudžiamąją atsakomybę (BK 29 straipsnio 2 dalis), be to, D. J. veiksmuose nėra ir būtinosios ginties ribų peržengimo (BK 28 straipsnio 4 dalis).

2.13. Apelianto gynėjo vertinimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo D. J. bei A. M. parodymais, netinkamai ištyrė bei įvertino R. R. parodymus, vaizdo bei garso įrašų medžiagą, ROIK pranešimų turinį, o iš esmės atlikęs tik dalinę vaizdo įrašo „15 Amberton stac-20191013053109“ analizę nevertino jo kartu su gynybos pateiktais rašytinais duomenimis, todėl padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl to, jog D. J. tyčia sužalojo nukentėjusiojo sveikatą. Nurodo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad R. R. sveikatą nesunkiai sutrikdė nuteistasis D. J., tačiau pats nuteistasis nuo pat aptariamo įvykio tvirtino tokius veiksmus atlikęs įgyvendindamas savo teisę į būtinąją gintį, kai sulaikomas nusikaltėlis fiziškai jam pasipriešino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paviršutiniškai ir neišsamiai analizavo šią aplinkybę ir padarė išvadas, kad D. J. veiksmai neatitiko BK 29 straipsnio 2 dalyje ir BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Apelianto gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistajam teisė į būtinąją gintį neatsirado, kadangi nebuvo reikalo gintis, o D. J. prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto intensyvumas neatitiko galimos neblaivaus asmens keliamos grėsmės. Mano, kad tokia teismo išvada nebuvo pagrįsta išsamia bylos aplinkybių analize, visapusišku įrodymų ištyrimu ir jų teisiniu įvertinimu. Taip pat nuteistojo gynėjui nėra aišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad „ <...> iš vaizdo įrašo matyti, kad R. R. po panaudoto fizinio smurto prieš A. M., pakėlė A. M., su juo nuėjo iki automobilio, ten kažką svirduliuodami, ramiai kalbėjosi, tuo metu R. R. draugai išvis pasišalino. Vadinasi, tuo metu konfliktas jau buvo pasibaigęs, o R. R. niekur nebandė pasišalinti, buvo šalia A. M.. Tai visiškai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis prišoko prie R. R. siekdamas ji sulaikyti. Akivaizdu, kad tokio poreikio nebuvo, todėl teismas tokius kaltinamojo veiksmus vertina kaip agresyvius ir puolančio pobūdžio“. Šiuo atveju teismas nevertino to, kad R. R. keiksmažodžiais ir ištiesta ranka sugniaužtu kumščiu pasitiko link jo artėjusį D. J.. Teismas iškėlė nepagrįstą versiją, kad R. R. iš viso negalėjo kumščiu suduoti D. J. į veidą, kai šis siekė sugriebti nukentėjusiajam už kaklo (smūgis užfiksuotas vaizdo medžiagoje 05:42:33 ir šį faktą patvirtino D. J. bei R. R.). Apelianto gynėjui neaišku, kodėl teismas neįvertino dalies filmuotos medžiagos, nukentėjusiojo pasakytų žodžių bei pirmojo smūgio kumščiu, o kategoriškai pasmerkė D. J. elgesį. Mano, jog R. R. elgesys bei atlikti veiksmai liko neįvertinti teisine prasme, todėl atsirado prielaidos priimti neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Vaizdo įraše matyti, jog D. J. net neprisilietus prie nukentėjusiojo pirmąjį smūgį nuteistajam suduoda R. R.. Pirmosios instancijos teismas tokių nukentėjusiojo veiksmų niekaip neįvertino ir dėl jų visiškai nepasisakė. Mano, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog D. J. siekė išspręsti susidariusią situaciją muštynėmis. Priešingai, tai jis pirmas dėl neteisėtų R. R. veiksmų kreipėsi į BPC, paaiškino užpuolimo aplinkybes bei prašė pagalbos. Vėliau dar kartą pranešė BPC apie asmenis, kurie pasišalino iš įvykio vietos ir siekia fiziškai susidoroti su juo. Nurodo, jog prie „Klaipėdos“ viešbučio atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad jis yra nukentėjęs kaip ir A. M., nes juos prieš tai buvo užpuolę. Ant D. J. veido matyti akivaizdūs panaudotų ašarinių dujų pėdsakai (liudytojos G. T. parodymai, Klaipėdos apskrities VPK areštinės rašytiniai duomenys). Taigi, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas kruopščiai nepatikrino ir motyvuotai neįvertino visų duomenų, susijusių su asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymu ir D. J. teise veikti būtinosios ginties sąlygomis, kai buvo atremtas R. R. agresyvus elgesys.

3. Atsiliepimu į nuteistojo D. J. gynėjo apeliacinį skundą nukentėjusiojo R. R. atstovas advokatas Andrej Proškin prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad kito asmens sveikatai žalą sukeliančius veiksmus D. J. atliko įgyvendindamas savo teisę į būtinąją gintį, kai sulaikomas nusikaltėlis jam fiziškai pasipriešino. Atsiliepimu nukentėjusiojo atstovas nesutinka ir su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai ir neišsamiai išanalizavo įrodymus. Nukentėjusiojo atstovo įsitikinimu, teismo išvados, kad nuteistojo veiksmai neatitiko BK 29 straipsnio 2 dalyje ir BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, yra teisingos ir pagrįstos.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistojo D. J. gynėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, ginčija D. J. kaltę ir tvirtina, jog nusikalstama veika – nesunkus sveikatos sutrikdymas – nebuvo padaryta, kadangi D. J. veikė būtinosios ginties sąlygomis, t. y. pats fiziškai buvo nukentėjęs nuo R. R., be to, buvo sumuštas jo draugas A. M., todėl jis tik siekė sulaikyti R. R., o šiam aktyviai besipriešinant jį ir sužalojo.

7. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, mano, jog pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų, tinkamai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo bei kitų liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai pripažino D. J. kaltu ir nuteisė jį pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

8. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl D. J. kaltės. Vien tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, kitaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertina, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o D. J. kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės neparemtos įrodymais, nepagrįsti. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad D. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

9. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. J. gynėjas iš esmės ginčija ginamojo kaltę, tvirtina, jog jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas, nes veikė būtinosios ginties sąlygomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais, mano, jog jie nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, jog D. J. tyčia mušdamas nesunkiai sužalojo R. R.. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo tinkamai ištirti visi į bylą pateikti duomenys, pagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais, kurių pagrindu ir buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

10. Apeliaciniame skunde D. J. bei jo gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neatskleidė visų būtinųjų nusikalstamos veikos – nesunkaus sveikatos sutrikdymo – požymių, t. y. neatsižvelgė į tai, kad D. J. ne tyčia sužalojo R. R., o tai padarė būtinosios ginties sąlygomis, todėl jo veiksmai atitinka BK 28 straipsnio ir 29 straipsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. J. gynėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo nuteistojo D. J. parodymais, jų neanalizavo ir nelygino su vaizdine bylos medžiaga bei kitais bylos duomenimis, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės. D. J. pripažino, kad smurtavo prieš R. R., tačiau tai darė siekdamas jį sulaikyti kaip asmenį, kuris prieš tai padarė nusikaltimą – sumušė A. M. ir kuris buvo prieš jį, D. J., agresyviai nusiteikęs bei siekė išvengti sulaikymo. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nuteistojo D. J. parodymai, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nuosprendyje buvo analizuojami ir lyginami su kita bylos medžiaga. Kad D. J. veikė ne būtinosios ginties sąlygomis, patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas – vaizdo įrašas ,,15 Amberton stac.-20191013053109“ (t. 2, b. l. 161–168). Iš šio įrašo matyti, kad jau pasibaigus A. M. mušimo epizodui, R. R. pakėlus jį nuo grindinio ir stovint automobilių aikštelėje apkabinus A. M. per pečius bei kažką šnekantis, būtent D. J., pamatęs, jog R. R. liko vienas be draugų, kurie nuėjo link ,,Amberton“ viešbučio, pats pirmasis ir agresyviai nusiteikęs pripuolė prie R. R., jį aktyviai atakavo bei smūgiavo jam kumščiais į viršutinę kūno dalį. R. R. nukritus ant grindinio, sudavė gulinčiam dar tris smūgius į galvą ir nuo gulinčio R. R., kuris, tikėtina, buvo be sąmonės, staigiai nuėjo, t. y. nebuvo jo užsėdęs ar kitaip fiziškai jo nelaikė, kol atvažiavo policija. Pažymėtina, jog pagal BK 29 straipsnį asmuo neatsako pagal BK už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Šiuo konkrečiu atveju iš vaizdo įrašo ,,15 Amberton stac.-20191013053109“ matyti, kad R. R. nebėgo ar kitaip nesišalino iš įvykio vietos, tuo metu nuo grindinio buvo pakėlęs A. M. ir su juo šnekėjosi, todėl D. J. aktyvūs ir agresyvūs veiksmai – smūgių kumščiu sudavimas R. R., o vėliau gulinčiam ir nejudančiam smūgių sudavimas į galvą – paneigia būtinosios ginties sąlygų egzistavimą. Tam, kad būtų pripažinta BK 29 straipsnio reglamentuojama situacija, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas, taip pat nukentėjusysis R. R. turėjo aktyviai bandyti išvengti D. J. sulaikymo, tačiau iš vaizdo įrašo ,,15 Amberton stac.-20191013053109“ matyti, kad to nebuvo, t. y. D. J. nebandė R. R. sulaikyti, o iškart sudavė smūgius, šiam ginantis, smūgiavo jam į viršutinę kūno dalį ir nugriuvus ant grindinio dar sudavė tris kartus gulinčiam į veidą.

11. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo R. R. parodymams suteikė svaresnę reikšmę nei nuteistojo D. J. parodymams, be to, jų negretino su kitais byloje esančiais duomenimis – liudytojo A. M. parodymais, vaizdo įrašais, ROIK pranešimais, pokalbių išklotinėmis iš Bendrojo pagalbos centro, specialisto išvada dėl A. M. sužalojimo ir kita bylos medžiaga. Iš nuosprendžio aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo tiek nukentėjusiojo R. R., tiek nuteistojo D. J. parodymus, gretino šiuos parodymus su kitais byloje esančiais duomenimis. Teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog kaltinamasis D. J. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto R. R. nesunkaus sveikatos sutrikdymo neprisipažino, paaiškino, jog R. R. jį pirmas užpuolė, o jis tik gindamasis bei norėdamas sulaikyti R. R. jam smogė, tačiau tokia jo versija, teismo nuomone, yra paneigta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Be to, teismas pažymėjo, jog iš teisiamojo posėdžio metu tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo duotų parodymų bei kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad konfliktas tarp D. J. ir A. M. iš vienos pusės ir R. R. su jo draugais iš kitos pusės prasidėjo dar bare, esančiame Žvejų g., Klaipėdoje, jis tęsėsi iki „Klaipėdos“ viešbučio, esančio Naujojo Sodo g. 1, Klaipėdoje, kur prieš A. M. R. R. su savo draugais pavartojo fizinį smurtą, o D. J. visa tai stebėjo, būdamas šalia. Pasak kaltinamojo D. J., būtent tada jis bandė sulaikyti bent vieną iš A. M. mušusių ir bandžiusių pasišalinti iš įvykio vietos asmenų, t. y. R. R., kuris priešinosi sulaikomas ir pirmas jam sudavė, todėl jam sudavė kelis smūgius į galvą. Tačiau pirmosios instancijos teismas kaip ir apeliacinės instancijos teismas mano, jog šią gynybinę kaltinamojo versiją visiškai paneigia teisiamojo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo pavadinimu „15 Amberton stac.-20191013053109.mp4“ turinys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog iš šio vaizdo įrašo matyti, kad po pavartoto fizinio smurto prieš A. M. R. R. pakėlė A. M., su juo nuėjo iki automobilio, ten kažką svirduliuodami ramiai kalbėjosi, tuo metu R. R. draugai išvis pasišalino, iš ko išeina, kad tuo metu konfliktas jau buvo pasibaigęs, o R. R. niekur nebandė pasišalinti, priešingai, buvo šalia A. M.. Tai visiškai paneigia kaltinamojo versiją, jog jis prišoko prie R. R. siekdamas jį sulaikyti. Apeliacinės instancijos teismui kaip ir pirmosios instancijos teismui akivaizdu, kad tokio poreikio nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl teismas tokius kaltinamojo veiksmus vertino kaip agresyvius ir puolamojo pobūdžio. Teismas pažymėjo, jog nors iš vaizdo įrašo matyti, kad R. R. ištiesė ranką į agresyviai artėjantį D. J., tačiau tai jis padarė dar D. J. nepriartėjus per rankos atstumą, todėl, teismo nuomone, toje situacijoje, kai D. J. jau priartėjo prie R. R. su ištiesta ranka, R. R. paprasčiausiai jau neturėjo galimybių suduoti smūgį D. J.. R. R. ištiesta ranka tik lietė D. J., kuris tuo metu jau smūgiavo R. R. į galvą. Po šio smūgio R. R. žengė kelis žingsnius atgal, nutolo nuo D. J., tačiau D. J. vėl priartėjo ir sudavė pakeltomis rankomis besiginančiam R. R. kelis smūgius į galvą, po to R. R. rankomis atsistūmė nuo D. J. ir žengdamas atgal pakėlė abi rankas su sugniaužtais kumščiais sau prie galvos, sustojo, ką teismas susidariusioje situacijoje vertino kaip gynybinę poziciją, tada D. J. vėl priartėjo prie R. R. ir jam smūgiavo, po to R. R. nugara krito ant žemės, o krentančiam R. R. D. J. bandė suduoti, nepataikė ir neišlaikęs pusiausvyros nukrito ant R. R. ir ant žemės gulinčiam ir nejudančiam R. R., prispaudęs savo koja jo dešinę ranką, kaire ranka dar tris kartus smūgiavo į veidą, o tai padaręs atsitraukė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nukentėjusysis R. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad visiškai neprisimena įvykio aplinkybių (3 t., b. l. 193–195), o liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad apie D. J. veiksmus po to, kai jį, A. M., sumušė, nieko negali pasakyti (4 t., b. l. 19–21). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog anksčiau aptarti kaltinamojo D. J. veiksmai prieš R. R. nesudaro jokio pagrindo kaltinamojo D. J. veiksmus vertinti kaip padarytus būtinosios ginties situacijoje ar peržengiant būtinosios ginties ribas ir tokia jo veika neatitinka nė vienos BK 29 straipsnyje numatytos sąlygos ir negali būti vertinama kaip asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas.

12. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog būtent iš teismui pateiktų vaizdo įrašo „15 Amberton stac-20191013053109“ fotonuotraukų Nr. 1–6 matyti: fotonuotraukoje Nr. 1 užfiksuotas nukentėjusysis R. R. ir L. D., spardantys ant grindinio parverstą A. M., o J. B. išskėtęs rankas bei panarinęs galvą į priekį artėja prie netoliese stovinčio D. J. (vaizdo įrašo laikas 05:41:49); fotonuotraukse Nr. 2 ir Nr. 2¹ užfiksuotas R. R., kuris, sugniaužęs kumštį ir atstatęs į priekį, pasitinka link jo artėjantį D. J. (vaizdo įrašo laikas 05:42:33); fotonuotraukoje Nr. 3 galima matyti, kaip R. R. pirmas smogia kumščiu D. J. į veidą, kai pastarasis siekia jį sugriebti už kaklo (vaizdo įrašo laikas 05:42:34); fotonuotraukoje Nr. 5 užfiksuotas D. J. bei R. R., kurie vienas kitam smūgiuoja kumščiais (vaizdo įrašo laikas 05:42:37); fotonuotraukoje Nr. 6 užfiksuotas R. R., kuris sugniaužęs kumščius bei pakėlęs prie veido, t. y. boksininko padėtyje, pasitinka link jo artėjantį D. J. (vaizdo įrašo laikas 05:42:38). Apelianto gynėjo manymu, nurodytos fotofiksacijos iš dalies paneigia teismo nuosprendyje aprašyto vaizdo įrašo „15 Amberton stac-20191013053109“ analizę bei išdėstytus motyvus, kad R. R. tik gindamasis nuo D. J. užpuolimo atliko aktyvius fizinius veiksmus prieš jį. Mano, jog teismas aprašydamas vaizdo medžiagą nėra nuoseklus ir neaišku, kodėl liko nepastebėtas R. R. suduotas smūgis kumščiu D. J. į veidą (vaizdo įrašo laikas 05:42:34). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog nurodytos fotofiksacijos iš vaizdo įrašo „15 Amberton stac-20191013053109“ iš dalies paneigia teismo nuosprendyje aprašyto vaizdo įrašo „15 Amberton stac-20191013053109“ analizę bei išdėstytus motyvus, kad R. R. tik gindamasis nuo D. J. užpuolimo atliko aktyvius fizinius veiksmus prieš jį. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, analizuodamas vaizdo įrašą, aiškiai, išsamiai ir nuodugniai nurodė viso kontakto tarp R. R. ir D. J. eigą, t. y. nurodė, jog D. J. artinantis prie R. R. šis ištiesė ranką į jį, tačiau tai jis padarė dar D. J. nepriartėjus per rankos atstumą, tuo metu D. J. smūgiavo R. R. į galvą, o po šio smūgio R. R. žengė kelis žingsnius atgal, nutolo nuo D. J., tačiau D. J. vėl suartėjo su R. R. ir sudavė pakeltomis rankomis besiginančiam R. R. kelis smūgius į galvą, po to R. R. rankomis atsistūmė nuo D. J. ir žengdamas atgal pakėlė abi rankas su sugniaužtais kumščiais sau prie galvos, sustojo, tada D. J. vėl priartėjo prie R. R. ir jam smūgiavo, po to R. R. nugara krito ant žemės, o bekrentančiam R. R. D. J. bandė suduoti, nepataikė ir neišlaikęs pusiausvyros nukrito ant R. R. ir ant žemės gulinčiam ir nejudančiam R. R., prispaudęs savo koja jo dešinę ranką, kaire ranka dar tris kartus smūgiavo į veidą, o tai padaręs atsitraukė (4 t., b. l. 80). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto gynėjo nurodytos fotofiksacijos Nr. 2–6 yra to paties vaizdo įrašo dalys, kurios tik parodo atskirus nukentėjusiojo R. R. veiksmus konflikto su D. J. metu, tačiau niekaip neįrodo, jog D. J. bandė sulaikyti R. R., o šis jam aktyviai (sulaikomas) priešinosi.

13. Kaip nepagrįsti atmetami apelianto teiginiai dėl neteisingo nukentėjusiojo parodymų vertinimo. Nuteistojo gynėjas teigia, kad nukentėjusiojo R. R. parodymai nėra nuoseklūs ir jis savaip dėlioja jam palankią įvykių seką, siekdamas sušvelninti kilusias pasekmes baudžiamojoje byloje Nr. 1-569-903/2021, kuri buvo nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Nurodo, jog iš 2020 m. rugsėjo 20 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad jis neigia savo kaltę bei tvirtina: „<...> nemušiau nei J., nei M., jo nespardžiau. Dujų balionėlio nenaudojau. Aš pats asmeniškai, niekam nesudaviau nei vieno smūgio <...>“, tačiau vėliau, peržiūrėjęs filmuotą vaizdo medžiagą, jis pakeitė savo poziciją ir nuosekliai pasakojo apie smurto veiksmus prieš A. M., neneigė, kad sudavė smūgį kumščiu D. J., tačiau nurodė, jog tai atliko gindamasis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo R. R. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs, kadangi tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 35–37, 51–53), tiek teisme (3 t., b. l. 193–195) nukentėjusysis tvirtino, jog pamena tik įvykio pradžią, t. y. kai jis su draugais L. D., J. B., A. D. bei dviem merginomis K. L. ir D. S. ėjo nuo baro ,,Bardakas“ link „Klaipėdos“ viešbučio ir prie minėto viešbučio sukonfliktavo su D. J. bei A. M.. Nukentėjusiojo tvirtinimu, jis visos įvykio sekos nepamena gal dėl girtumo, o gal dėl patirtos galvos traumos, o peržiūrėjęs vaizdo įrašą galėjo tik įvardyti atpažintus asmenis. Netikėti tuo, kad R. R. detaliai nepamena visų įvykio aplinkybių, nėra jokio pagrindo.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog D. J. parodymus patvirtino ir liudytojas A. M.. Apelianto gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo neteisus tvirtindamas, kad teisiamojo posėdžio metu A. M. duoti parodymai informacine prasme nėra informatyvūs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs šio asmens parodymus, duotus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, konstatuoja, jog A. M. parodymai dėl nukentėjusiojo R. R. sumušimo aplinkybių tikrai nėra informatyvūs. Apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad „...vienas iš prie jų priekabiavusios grupės vaikinas, į kurį draugai kreipėsi L. vardu, jam iš rankų išgriebė telefoną ir visi ėjo per Danės tiltą link „Klaipėdos“ viešbučio. Norėdamas atgauti telefoną, ėjo jiems iš paskos. Ant tilto L. ne mažiau kaip du kartus smogė jam į galvą. Šalia L. buvęs jaunuolis jam taip pat rankomis sudavė vieną smūgį, gal ir daugiau, šiuo metu jau nepamena. Netoli „Klaipėdos“ viešbučio centrinio įėjimo jis suėmė L. rankomis, jie susistumdė, abu nukrito. Gulėdamas ant žemės jis juto smūgius. Kiek buvo smūgiuojama bei kas smūgiavo kojomis ar rankomis, jis nematė. Pamena tik vieną stiprų smūgį į galvą, kaip suprato buvo smūgiuota koja, nes prarado nuovoką. Po to pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai, kurie į jį nekreipė jokio dėmesio, bei liepė eiti namo. Pamena, kad vienu momentu jis D. šaukė, kad neleistų pasišalinti kitiems konflikto dalyviams. Kada tai sakė, jis negali įvardinti, tačiau tai buvo grynai prieš atvykstant policijai, nors policijos dar pats nematė. Ar D. sulaikė ką nors iš minėtos grupės vaikinų, jis nematė. D. jo akivaizdoje, kiek pamena, minėto įvykio metu nesudavė nei vienam iš minėtos grupės vaikinų“ (2 t., b. l. 119–122). Apklausiamas kaip liudytojas teisme A. M. taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, kokius veiksmus įvykio metu atliko D. J., nes nematė, kadangi jam į galvą buvo suduotas stiprus smūgis ir reikėjo laiko atsigauti (4 t., b. l. 19–21). Esant tokiems parodymams teigti, kad šis liudytojas patvirtino D. J. parodymus apie konkrečius D. J. ir R. R. veiksmus kaltinime nurodyto konflikto metu, kai buvo sužalotas R. R., nėra jokio pagrindo.

15. Nuteistojo ir jo gynėjo nuomone, D. J. tiek savo iniciatyva, tiek A. M. prašymu turėjo teisę sulaikyti nusikaltimą padariusį asmenį (BK 29 straipsnio 2 dalis), D. J. ir A. M. parodymus dėl įvykio aplinkybių patvirtina ir ROIK pranešimai, BPC garso įrašai ir jų išklotinės, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada dėl A. M. sužalojimų, Klaipėdos apskrities VPK areštinės duomenys, rašytinė bylos medžiaga iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26210-20 bei dalinis R. R. prisipažinimas. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde nurodomi rašytiniai bylos duomenys – ROIK pranešimai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašai ir jų išklotinės, specialisto išvada dėl A. M. sužalojimų, Klaipėdos apskrities VPK areštinės duomenys ir kita – patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą ir išsamiai skundžiamame nuosprendyje atskleistą konflikto tarp D. J. ir A. M. iš vienos pusės bei R. R. ir jo draugų bei pažįstamų iš kitos pusės eigą bei dinamiką, t. y. kad konfliktas tarp minėtų asmenų prasidėjo dar prie klubo ,,Bond“ Danės g. ir tęsėsi iki pat „Klaipėdos“ viešbučio Naujojo Sodo g., kur buvo sumuštas A. M., o vėliau ir nukentėjusysis R. R., tačiau minimi bylos duomenys niekaip neįrodo ir nepatvirtina to, kad nuteistasis D. J. tyčia smurtaudamas prieš R. R. veikė būtinosios ginties sąlygomis ar sulaikė nusikaltimą padariusį asmenį BK 29 straipsnio pagrindu.

16. BK 29 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad pagal BK 29 straipsnį atsakomybę už atitinkamus BK nurodytus padarinius šalinanti aplinkybė yra tada, kai nustatoma, kad: 1) sulaikančiojo pagrįstu įsitikinimu, yra sulaikomas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, 2) toks asmuo aktyviai bando išvengti sulaikymo. Kad būtų galima taikyti BK 29 straipsnį, turi būti abi šios sąlygos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-546-511/2015, 2K-248-648/2020).??? ???Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, nei kad nuteistasis siekė sulaikyti R. R., nei kad R. R. bandė išvengti sulaikymo.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

18. 2021m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas nukentėjusiojo R. R. atstovo prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš nuteistojo D. J. (4 t., b. l. 120). Prašyme nurodoma, kad civilinis ieškovas – nukentėjusysis R. R. patyrė 1200,00 Eur išlaidų sumokėdamas už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, tai patvirtina pridedami dokumentai: 2021 m. rugsėjo 21 d. sąskaita faktūra (4 t., b. l. 121) bei pinigų priėmimo kvitas (4 t., b. l. 122). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2014, 2K-548/2014, 2K-373-976/2018). Atsižvelgiant į apeliacinės bylos sudėtingumą ir apimtį, teisminio nagrinėjimo trukmę, į tai, kad šios baudžiamosios bylos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu itin nesikeitė, teismo nuomone, nukentėjusiojo prašoma priteisti 1 200 Eur atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl ji mažinama iki 600 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. J. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo D. J. nukentėjusiajam R. R. 600 Eur atstovavimo išlaidų.