Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-03-18 · Civilinė byla Nr. 2A-447-826/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-18
Bylos Nr.
2A-447-826/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07805-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis (pran.), Jolanta Gailevičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
T. K.
Ieškovas
VšĮ Lietuvos verslo kolegijos
Kategorijos

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-447-826/2016

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-07805-2015-9)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6.; 2.5.1.3.6.; 2.5.1.5.; 2.5.20.1.; 3.1.7.5.; 3.3.1.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. kovo 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl 2015 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ Lietuvos verslo kolegijos ieškinį atsakovui T. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 562,88 Eur skolą, 104,18 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2–3). Nurodė, kad 2009-07-22 tarp šalių buvo sudaryta studijų sutartis Nr. 3.12-008 ŠF, pagal kurią ji įsipareigojo organizuoti studijų procesą pagal parengtą ir patvirtintą koleginių studijų programą „Įmonių ir įstaigų administravimas“ administratoriaus kvalifikacijai įgyti, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka sumokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovas su ieškove neatsiskaitė ir liko skolingas 562,88 Eur skolos, 104,18 Eur delspinigių. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė savo pareigą organizuoti bei vykdyti studijų procesą įgyvendino tinkamai, tačiau atsakovas su ieškove studijų sutartyje nustatyta tvarka bei terminais neatsiskaitė. Pažymėjo, kad atsakovui pirmojo rudens semestro pradžia buvo 2009-09-01, pavasario semestro pradžia – 2010-02-01. Kiekvienas semestras trunka po 16 akademinių savaičių. Tęstinių studijų studentams kolegija suteikia galimybę iki kovo mėnesio 15 dienos atsiskaityti už praėjusio semestro akademines skolas, perlaikyti egzaminus ir kitus atsiskaitymus, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas iki 2010-03-15 galėjo perlaikyti egzaminus ir kitus atsiskaitymus. Praėjus šiam terminui kolegija kreipėsi į atsakovą bei ragino priimti sprendimą, ar jis tęs studijų procesą. Atsakovas apsvarstęs savo galimybes nusprendė studijų procesą tęsti ir 2010-04-19 pateikė ieškovei prašymą išleisti jį akademinių atostogų. Pasibaigus akademinėms atostogoms atsakovas į kolegiją negrįžo, todėl buvo išbrauktas iš studentų sąrašų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo T. K. 562,88 Eur skolą, 103,21 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 666,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės VšĮ Lietuvos verslo kolegijos naudai, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad tarp šalių 2009-07-22 sudarytos Studijų sutarties Nr. 3.12-008ŠF pagrindu susiklostė paslaugų teikimo prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnio 1, 2, 3 dalys), – ieškovė įsipareigojo organizuoti studijų procesą pagal parengtą ir patvirtintą aukštųjų neuniversitetinių studijų programą – įmonių ir įstaigų administravimas, administratoriaus kvalifikacijai įgyti, o atsakovas įsipareigojo laiku mokėti mokestį už studijas, t. y atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė duomenų, įrodančių, jog šalių sudaryta sutartis yra negaliojanti. Visų pirma, ieškovė teismui pateikė 2009-07-22 sudarytą studijų sutartį Nr. 3.12-008ŠF, kurią pasirašė atsakovas T. K. bei ieškovės atstovė direktorė A. L., sutartis patvirtinta ieškovės antspaudu. Antra, teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad buvo nuvykęs į VšĮ Lietuvos verslo kolegiją ir sudarė sutartį bei sumokėjo stojamąjį mokestį. Taigi, atsakovas patvirtino, jog išreiškė valią su ieškove sudaryti studijų sutartį. Be to, jis nurodė, kad ieškovės vykdomų studijų nelankė, kadangi negalėjo jų lankymo suderinti su darbu, tačiau ne dėl tos aplinkybės, jog manė, kad jų sudaryta sutartis yra negaliojanti. Teismas pažymėjo, kad 2010-04-19 atsakovas pateikė ieškovei prašymą išleisti jį akademinių atostogų bei įsipareigojo iki 2010-07-01 sumokėti 562,91 Eur (1943,60 Lt) skolą, po akademinių atostogų planavo tęsti studijas, tai yra atsakovas savo veiksmais pripažino savo prievolę ieškovei pagal 2009-07-22 studijų sutartį. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 562,88 Eur skolą, taikė 6 mėnesių senaties terminą ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo ir prašomus priteisti delspinigius sumažino iki 103,21 Eur, priteisė 5 proc. procesines palūkanas ir 20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Ieškovės pateiktas ieškinys yra neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui – ieškinys turėjo būti reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą – Šiaulių apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ant apelianto studijų sutarties egzemplioriaus nėra VšĮ Lietuvos verslo kolegijos direktorės parašo ir antspaudo, todėl sutartis negalioja.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo skola už 2009–2010 I semestrą sudaro 303,08 Eur, už 2009–2010 II semestrą – 259,80, iš viso 562,88 Eur, be to, nepagrįstai delspinigius skaičiavo nuo termino pradžios, o ne nuo pabaigos ir taikė 0,2 proc. delspinigių dydį už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos, prašė taikyti senatį ir šią dalį ieškinio atmesti.Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 192 str. 5 d. nuostatas ir netinkamai atliko liudytojos S. K. apklausą nepasiūlydamas papasakoti, kas jai žinoma byloje, nesivadovavo šios liudytojos parodymais, kurie turi reikšmės tinkamam šios bylos išnagrinėjimui, tai yra netinkamai ištyrė ir įvertino bylai teisingai išnagrinėti svarbias aplinkybes, susijusias su ginčo sutarties galiojimu ir paslaugų suteikimu.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė CK 6.63 str. 1 d. 2 p., kadangi jokios paslaugos suteiktos nebuvo, atsakovas raštu nebuvo informuotas apie tai, kad buvo priimtas pas ieškovę, nepagrįstai nesivadovavo CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei neatsižvelgė į tai, kad atsakovas studijų nelankė dėl svarbių priežasčių, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas 2009 m. spalio mėnesį žodžiu informavo ieškovę, kad negali lankyti paskaitų dėl nesuderinamumo su darbu.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad T. K. nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo sutartis turi būti laikoma negaliojančia, – ieškovės pateiktos sutartys yra pasirašytos abiejų šalių, atsakovas buvo atvykęs pas ieškovę, kur sudarė studijų sutartį bei sumokėjo stojamąjį mokestį, atliko įmoką už studijas, buvo pateikęs prašymą išleisti akademinių atostogų ir įsipareigojęs iki 2010-07-01 sumokėti 562,91 Eur skolą už studijas, pats teismo posėdžio metu pripažino, kad po akademinių atostogų tikėjosi tęsti studijas, tai yra savo veiksmais pripažino savo prievolę pagal 2009-07-22 pasirašytą studijų sutartį, ir laikyti šios studijų sutarties negaliojančia nėra jokio pagrindo. Atsakovo argumentai dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos nepagrįsti jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, kai pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, ir dėl to jas būtina nustatyti. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti, todėl nėra pagrindo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

Dėl bylos teismingumo

Apelianto nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo jam neteismingą bylą, kadangi pagal CPK 29 str. nuostatas ieškinys yra reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, kuri yra Šiaulių rajone, todėl ieškinys yra teismingas Šiaulių apylinkės teismui.

Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal CPK 29 str. nuostatas ieškinys atsakovui paduodamas pagal jo gyvenamąją vietą. Civilinio proceso kodekso IV skyrius („Teismingumas“) numato atvejus, kai bylos yra nagrinėjamos ne pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o CPK 32 str. („Sutartinis teismingumas“) numato, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas.

Šiuo atveju pagal 2009 m. liepos 27 d. Studijų sutarties Nr. 3.12-008ŠF 10 punkto nuostatas visi ginčai, kylantys dėl sutarties, nagrinėjami pagal VšĮ Lietuvos verslo kolegijos buveinės vietą. VšĮ Lietuvos verslo kolegijos buveinės vieta yra Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Turgaus g. 21, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas bylų teismingumą reglamentuojančių Civilinio proceso kodekso nuostatų nepažeidė ir pagrįstai nagrinėjo šalių ginčą.

Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovas bylą nagrinėjant Klaipėdos miesto apylinkės teisme prašymų dėl bylos perdavimo Šiaulių apylinkės teismui nereiškė, nors tokią teisę turėjo.

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių taikymo

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo sutarties galiojimo, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo liudytojos S. K. parodymais, kurie yra reikšmingi nagrinėjamai bylai.

Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus tam tikras bylos aplinkybes ar jų nebuvus, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad šalių sudaryta sutartis yra negaliojanti. Priešingai – byloje pateikta 2009 m. liepos 22 d. Studijų sutartis Nr. 3.12-008ŠF su atsakovo T. K. bei ieškovės atstovės direktorės A. L. parašais bei ieškovės antspaudu, atsakovo pripažinimas, kad jis buvo nuvykęs pas ieškovę ir sudarė studijų sutartį bei sumokėjo stojamąjį mokestį, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pasirašė studijų sutartį su ieškove ir ši sutartis yra galiojanti. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2010 m. balandžio 19 d. prašymas, kurį atsakovas parteikė ieškovei, išleisti jį akademinių atostogų, 2010 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr.1.49-64A išleisti T. K. akademinių atostogų nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., 2010 m. rugsėjo 10 ieškovės įsakymas Nr. 1.49-12A išbraukti T. K. iš studentų sąrašų, 2010 m. balandžio 19 d. skolų suderinimo aktas, pasirašytas tarp ieškovės ir atsakovo (b. l. 48–50, 60, 61), leidžia daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2009 m. liepos 22 d. pasirašyta Studijų sutartis 3.12-008ŠF buvo galiojanti, šios sutarties atsakovas nenuginčijo (CPK 178, 185 str.).

Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojos S. K. parodymų, – pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo trečiame lape konstatavo, kad liudytojos parodymai neleidžia padaryti išvados, kad ginčo sutartis yra negaliojanti.

Atsižvelgusi į skundžiamo sprendimo turinį, teisėjų kolegija laiko teisiškai nepagrįstais apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų nurodytų proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimų.

Dėl atsakovo skolos ir delspinigių dydžio

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis yra skolingas ieškovei 562,88 Eur, ir netinkamai apskaičiavo delspinigius.

Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pagal šalių pasirašytos ginčo sutarties 3.1 p. nuostatas studijų vieno semestro kaina yra 1495,00 Lt (432,98 Eur), pagal 3.1.1 p. per 5 kalendorines dienas nuo ginčo sutarties pasirašymo (2009-07-22) atsakovas įsipareigojo sumokėti 30 proc. pirmojo semestro studijų įmokos (448,50 Lt) (tarp šalių nėra ginčo, kad 2009-07-31 buvo sumokėta 129,89 Eur), pagal 3.1.2 p. nuostatas likusią pirmojo semestro įmokos už studijas dalį (1046,50 Lt arba 303,09 Eur) atsakovas įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo semestro pradžios, pagal 3.1.3 punkto nuostatas likusią studijų mokesčio dalį (10 465 Lt) atsakovas įsipareigojo sumokėti dalimis po 1495 Lt (432,98 Eur) kiekvieną semestrą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo einamojo semestro pradžios.

Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas sumokėjo tik vieną įmoką, nuo 2010-04-19 jam buvo suteiktos akademinės atostogos, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo skola ieškovei už 2009/2010 I ir II semestrą yra 562,88 Eur, todėl pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovo.

Pagal šalių pasirašytos ginčo sutarties 3.1.6 punkto nuostatas, laiku nesumokėjęs studijų mokesčio pagal 3.1 sutarties punktą, atsakovas įsipareigoja mokėti ieškovei 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos.

Apelianto argumentai dėl netinkamo delspinigių skaičiavimo yra nepagrįsti, pagrįsti vien tik atsakovo samprotavimais, kadangi ieškovė galėjo skaičiuoti delspinigius nuo visos skolos sumos (562,88 Eur) po 0,2 proc. už 6 mėn. ir ši suma būtų buvusi didesnė nei taikant ieškovės pasirinktą delspinigių skaičiavimo metodą už kiekvieną uždelstą įmokos dalį, kadangi atsakovas įsipareigojimo grąžinti ieškovei skolą pagal 2010 m. balandžio 19 d. Skolų suderinimo aktą neįvykdė, o į teismą ieškovė kreipėsi tik 2015 m. birželio 22 d.

Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo skola ieškovei yra 562,88 Eur, ir iš atsakovo priteisė 103,21 Eur delspinigių.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrėsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Marius DobrovolskisKolegijos teisėjos Jolanta GailevičienėVirginija Nijolė Griškevičienė