- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-06
- Bylos Nr.
- I-2836-811/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01428-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą (1 t., b. l. 35–37), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad laikotarpyje nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K nepriimtinomis sąlygomis. Tokį teiginį pareiškėjas grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikomas: perpildytose kamerose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų; sanitarinis mazgas buvo įrengtas kameroje bei atskirtas maža sienele, bet ne kabina, todėl nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas; kamerose ventiliacija neveikė, joje tvyrojo nemalonūs kvapai; kamerose buvo tarakonų; Lukiškių TI-K nebuvo šilto (karšto) vandens, be to, pareiškėjui ne visada būdavo sudaroma galimybė praustis po dušu, o jeigu ir būdavo sudaroma tokia galimybė – praustis duše galėdavo tik 15 min. vieną kartą per savaitę; kamerų langai buvo purvini, kadangi ant kameros langų buvo įstatytos grotos, todėl pareiškėjas negalėjo nuvalyti lango; dušuose nebuvo persirengimo kabinų; kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas, todėl pareiškėjui skaudėjo akis ir galvą; kamerose neįrengti šviesos jungikliai; nebuvo užtikrinamas tinkamas maitinimas, kadangi maistas buvo neskanus ir nekaloringas. Be to, pareiškėjui nebuvo duodami vaisiai. Perduoti vaisių pareiškėjui taip pat negalėjo ir pareiškėjo artimieji. Nurodo, kad dėl tokių laikymo sąlygų patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, pasireiškusiais baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Pareiškėjui sutriko miegas, paūmėjo odos ligos, dėl ko jis kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 66–77).
Paaiškino, kad pareiškėjo keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Nurodo laikotarpius ir kameras, kuriose pareiškėjas kalėjo laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai atlieka savo pavestas darbo funkcijas nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, tinkamai ir teisėtai veikdami, nepažeisdami teisėtumo. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių. Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) taip pat nenumato jokių gyvenamojo ploto standartų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėjo, kad atitinkamais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas visiškai atitiko įstatymuose nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją, į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją, taip pat įdeda kitus medicininės apskaitos dokumentus.
Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytas vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), III skyriuje kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. Taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Nurodo, kad sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistemos, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėse, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos norma nenustato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskiras sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min suteikiama teisė nusiprausti duše. Dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą duše yra įrengtos pertvaros.
Dėl švaros palaikymo kamerose ir vykdomų patikrinimų nurodė, jog iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalauja, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarką ir valymą yra atsakingi patys nuteistieji. Reikalingą valymui inventorių (šluotą, samtį, šiukšliadėžę, kibirą, kalcinuotą sodą skirtą kriauklių ir unitazų valymui) kiekvienai kamerai išduoda atskirai. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama.
Paaiškino, kokie baldai įrengi kamerose, koks jų dydis ir išmatavimai. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, kuriuos dažnai piktybiškai gadina nuteistieji ir suimtieji. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas atitinka nustatytus reikalavimus. Teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nurodo teisinį reglamentavimą, susijusį su pasivaikščiojimų tvarka ir pažymėjo, kad pareiškėjas neteisingai teigia, jog pasivaikščioti kiemelyje jis turi ne mažiau kaip aštuonias valandas, kadangi pareiškėjo minima aštuonių valandų rekomendacija yra taikytina įvairiai veiklai.
Dėl maitinimo pažymėjo, kad suimtųjų ir nuteistųjų valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjui yra nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraštyje nustatytų patiekalų receptūros ir patiekalų technologinių aprašymų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas yra sveriamas, tikrinamos porcijos, atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Termosai, kuriuose yra laikomas paruoštas maistas, yra atidaromi tik tada, kai yra dalinamas maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl maistas visada yra paduodamas šiltas. Maisto dalintojams išduodamos baltos kepurės ir striukės. Visų maisto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta. Visi maisto dalintojai yra sveiki, privalo rūpintis asmens higiena, rankos turi būti visada švarios, išplautos.
Teigia, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų fakto, todėl nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Atsakovės atstovas teismo taip pat prašė pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K, neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo.
Teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. (1 t., b. l. 66–95). Pareiškėjas skunde nurodė, jog ginčo laikotarpis yra nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d. Atsakovės atstovo atsiliepimas į skundą pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. liepos 17 d. (4 t., b. l. 42–43). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde nurodytą ginčijamą laikotarpį, į Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d.
Atsakovės atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą ir paaiškino, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. iki 2009 m. liepos 2 d. buvusių kalinimo sąlygų, kai tuo tarpu į teismą kreipėsi 2016 m. gruodžio 19 d. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys paneigia šiuos atsakovės atstovo teiginius, kadangi pareiškėjas pirminį skundą teismui išsiuntė 2018 m. balandžio 26 d. (žr. spaudą ant voko, 1 t., b. l. 18), o teismo priimtame skunde ginčo laikotarpį nurodė nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d. (1 t., b. l. 35–37).
CK 1.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Minėta, jog ginčo laikotarpis nagrinėjamoje byloje yra nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. Pirminį skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2018 m. balandžio 26 d. (žr. spaudą ant voko, 1 t., b. l. 18), todėl nepraleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto termino reikalavimams reikšti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje, nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytu atveju. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Pagal SVĮ 3 straipsnį tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą (SVĮ 5 straipsnio 3 dalis).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 2016 m. kovo 10–14 d., 16–23 d., 30–31 d., balandžio 1–18 d., 22–27 d., gegužės 25–29 d., birželio 3–8 d., liepos 13–25 d., 29–31 d., rugpjūčio 1–3 d., 5–8 d., 12–22 d., 26–31 d., rugsėjo 7–14 d., 28–30 d., spalio 1–10, 12–19 d., lapkričio 2–7, 11–16 d. (1 t., b. l. 66–95). Nurodytu laikotarpiu pareiškėjas kalėjo kamerose Nr. 115, 107, 324, 118, 123, 114, 369, 374, 105, 279, 120, 280, 314, 116, 269, 204, 267, 313, 277, 281, 363, 283, 275, 224, 382, 309, 111, 322, 320. Visą nurodytą laikotarpį, išskyrus 2016 m. liepos 31 d. ir rugpjūčio 1 bei 28–29 d., pareiškėjas kamerose kalėjo vienas arba dar su kitu nuteistuoju. Minėtų kamerų (išskyrus kamerų Nr. 204 ir 224) plotas yra nuo 7,23 kv. m iki 7,99 kv. m. Kameroje Nr. 204, kurios plotas 6,9 kv. m, pareiškėjas kalėjo vienas. Taigi, pareiškėjui nurodytu laikotarpiu, išskyrus 2016 m. liepos 31 d. ir rugpjūčio 1 bei 28–29 d., teko nuo 3,6 kv. m iki 7,99 kv. m kameros ploto. Taigi, šiuo laikotarpiu pareiškėjas kalėjo kamerose, kuriose vienam asmeniui teko ne mažiau, kaip 3,6 kv. m ploto.
Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjas 2016 m. liepos 31 d. bei rugpjūčio 1 d. kameroje Nr. 313, kurios plotas – 7,79 kv. m, kalėjo dar su dvejais asmenimis. Vadinasi, pareiškėjui 2016 m. liepos 31 d. bei rugpjūčio 1 d. teko 2,59 kv. m kameros ploto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą yra nurodžiusi, jog pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 28 d. kalėjo kameroje Nr. 00, kurioje nebuvo nei vieno asmens, o sekančią dieną buvo perkeltas į kamerą Nr. 283, kurioje taip pat nebuvo nei vieno asmens. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015 yra nurodęs, kad, nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiškėju kameroje laikytų asmenų skaičių, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui 2016 m. rugpjūčio 28–29 d. nebuvo užtikrintas teisės aktų numatytas minimalus gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimas.
Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 31 d. ir rugpjūčio 1 bei 28–29 d., t. y. keturias paras, neužtikrino pareiškėjo teisės būti kalinamam kamerose, kurios atitiktų įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.
Šiuo atveju pareiškėjas skunde nepagrįstai teigė, jog kamerose buvo keturi suimtieji, o kėdės – tik dvi, kadangi iš byloje atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad visą ginčo laikotarpį, išskyrus 2016 m. liepos 31 d. ir rugpjūčio 1 bei 28–29 d., pareiškėjas kamerose buvo vienas arba dar su kitu asmeniu. Šių aplinkybių pareiškėjas skunde visiškai nedetalizavo, t. y. nenurodė, kaip šios aplinkybės yra susijusios su pareiškėjo patirta neturtine žala, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Sanitarinio mazgo patalpos įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), kurių 16.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Ginčui aktualios HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų, taip pat atskiros oro šalinimo sistemos įrengimo sanitariniame mazge, nenustato. Minėtos higienos normos taip pat nenustato, jog į kamerą turi būti tiekiamas karštas vanduo, kadangi HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas tik į dušo, skalbyklos, kirpyklos ir ilgalaikių kambarių patalpas.
Taigi, minėtuose teisės aktuose nėra įtvirtinti reikalavimai, jog sanitarinis mazgas privalomai būtų įrengtas atskiroje patalpoje, sanitariniame mazge būtų užtikrinamas karštas vanduo ir būtų įrengta atskira oro šalinimo sistema bei kabina.
Atsakovės atstovo atsiliepime į skundą ir jo prieduose (1 t., b. l. 66–77, 3 t., b. l. 33–36) nurodoma, kad Lukiškių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara, sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, pripažintina, kad Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo teisių laikant jį kamerose, kuriose buvo įrengtas sanitarinis mazgas (su sienele), taip pat netiekiant karšto vandens į kameras, nesant atskiros oro šalinimo sistemos, todėl pareiškėjo su tuo susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl to, kad jo laikymo Lukiškių TI-K metu jis neturėjo jokio privatumo naudodamasis tualetu.
Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypač svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz. 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
Minėta, kad atsakovės atstovas atsiliepime į skundą ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime patvirtino, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros atskiras 1,5 metro aukščio pertvara (1 t., b. l. 66–77, 3 t., b. l. 33–36). Atsižvelgęs į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir nurodytą teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas mūrine sienele neužtikrina asmens privatumo apsaugos, todėl Lukiškių TI-K veiksmai negali būti laikomi teisėtais.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto (karšo) vandens ir nebūdavo galimybės prausti visą kūną po šiltu (karštu) vandeniu. Praustis po dušu galėjo tik 15 minučių vieną kartą per savaitę. Be to, pareiškėjui ne visada būdavo sudaroma galimybė praustis po dušu.
HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atvejais, kai pareiškėjas neneigia, kad tardymo izoliatoriaus administracija buvo sudariusi galimybes jam bent vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, paprastai konstatuojama, kad atsakovas nepažeidė Higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Pridurtina, jog HN 76:2010 68 punktas konkrečios prausimosi duše trukmės nenustato.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaroma galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių po karštu vandeniu nusiprausti duše, dušo patalpose įrengtos specialios pertvaros (1 t., b. l. 66–77). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė 15 minučių prausti visą kūną ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl pažeidimų šiuo atveju nenustatyta. Dėl pareiškėjo argumentų, jog nebuvo galimybės prausti visą kūną po šiltu (karštu) vandeniu, kadangi karšto vandens Lukiškių TI-K jo nebuvo, taip argumentai, jog jam ne visada buvo sudaroma galimybė nusiprausti po dušu, pažymėtina, kad pareiškėjas skunde visiškai nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše tiek po karštu vandeniu, tiek apskritai. Pažymėtina, jog byloje esantis Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimas (3 t., b. l. 33–36), kuriame nurodoma, kad į dušus nuolat tiekiamas karštas vanduo ir dušuose įrengtos pertvaros, taip pat Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-437 (1 t., b. l. 122–127), 2016 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-977 (16.17.7 10.12) (2 t., b. l. 16–19) matyti, kad į dušų patalpas tiekiamas karštas vanduo, nusiprausti po šiltu dušu Lukiškių TI-K galima ne rečiau kaip kartą savaitėje, paneigia pareiškėjo argumentus, jog dušuose nebūdavo šilto (karšto) vandens. Todėl teismas pareiškėjo skundo teiginius šiuo aspektu laiko neįrodytais.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi privatumo neužtikrinimu dušo patalpose. Nurodo, kad šiose patalpose nebuvo persirengimo kabinų. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas jokių su tuo susijusių duomenų teismui nepateikė. Teismas, vadovaudamasis šios kategorijos bylose taikomu įrodinėjimo principu, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, o jai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016), sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti ir pažeidimą, susijusį su privatumo naudojantis dušu neužtikrinimu.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų langai buvo purvini, jų pareiškėjas negalėjo nuvalyti, kadangi langai buvo su grotomis.
Eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nustatyta, jog kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Kadangi Lukiškių TI-K nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ant lango įrengtos grotos nesudaro pagrindo išvadai dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
HN 134:2015 35 punkte nustatyta, jog Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Nuteistiesiems nustatyta pareiga patiems rūpintis tiek savo asmenine higiena, tiek aplinka, kurioje yra laikomi, todėl pareiškėjo teiginys, kad langai buvo purvini, atmetami kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad byloje nėra medžiagos, kuri patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl kliūčių, trukdančių nusivalyti langą, pašalinimo.
Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo parazitų ir graužikų.
HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K atsiliepime ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodoma, kad Lukiškių TI-K sudaro sutartis su įmonėmis, organizuojančiomis profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), pelės, žiurkės, kiti kenkėjai bei parazitai naikinami (1 t., b. l. 66–77, 3 t., b. l. 33–36). Jokių įrodymų apie kamerose esančius parazitus (tarakonus, graužikus ir pan.) byloje nėra. Todėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.
Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su netinkama kamerų ventiliacija ir kameroje esančiu nemaloniu kvapu pažymėtina, kad pagal HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atitinkamai iš atsakovės atstovo atsiliepimo, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus (1 t., b. l. 66–77, 3 t., b. l. 33–36). Byloje nenustatyta, kad kamerų ventiliacija neveikė ar pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, taip iš dalies išvengiant drėgmės ir nemalonaus kvapo patalpose. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai, jog kamerose buvo nemalonus kvapas yra subjektyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti, kadangi pareiškėjas nedetalizavo, kaip ir kokiu būdu nustatė, kad kameroje smirdėjo. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis, o nenustačius atsakovės atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos atmestini kaip nepagrįsti.
Pasak pareiškėjo gyvenamosiose patalpose natūrali šviesa kameras apšviečia silpnai. Kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas labai stiprus, nuo jo skauda akis ir galvą. Patys išjungti šviesos neturėjo galimybės, kadangi kamerose nėra jungiklių.
Pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktą kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo matyti, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, kamerose dirbtinė apšvieta ne mažesnė nei 200 lx (2 t., b. l. 33–36). Iš atsakovės atstovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro (dabar – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas) patikrinimo aktų matyti, kad patikrinimai buvo atlikti ne tuo metu, kuomet pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K arba ne tose kamerose. Kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl netinkamo apšvietimo nėra. Atsižvelgiat į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl apšvietimo atmetami kaip nepagrįsti.
Vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai. Taigi, minėtos taisyklės nenumato elektros jungiklių įrengimo kameroje, todėl pareiškėjo argumentas, kad pats negalėjo išjungti elektros, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K esantis maistas buvo neskanus ir nekaloringas, Lukiškių TI-K nėra užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė, jis negaudavo vaisių, jo artimieji jam taip pat negalėjo perduoti vaisių.
Pagal LVAT tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., apšvietimo, drėgmės, pelėsio, temperatūros, tinko byrėjimo nuo sienų ir lubų, čiužinių, antklodžių, pagalvių, rankšluosčių būklės) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017 ir kt.).
Šioje dalyje nagrinėjamos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės grindžiamos ne teismui teikiamais įrodymais, o bendro pobūdžio teiginiais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl netinkamo maitinimo visiškai nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kaip nustatė, jog jam teiktas maistas buvo neskanus, nekaloringas, netinkamos kokybės ir nepakankamas, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime, atsiliepime į skundą nurodyta, kad Lukiškių TI-K laikomi asmenys maitinami vadovaujantis teisės aktuose patvirtintomis mitybos normomis, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui (1 t., b. l. 66–77, 3 t., b. l. 33–36). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal pareiškėjo skundą yra atlikusi maisto kokybės patikriną. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Lukiškių TI-K, žinodamas apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti.
Taigi, pareiškėjui nepateikus savo argumentus pagrindžiančių įrodymų ir nepaneigus atsakovės atstovės pateiktų argumentų, pagrįstų rašytiniais įrodymais, taip pat aplinkybių, susijusių su netinkamu maitinimu, visiškai nedetalizavus ir nekonkretizavus, teismas neturi pagrindo teigti, kad pareiškėjui tiekiamas maistas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Teismas taip pat pažymi, jog pareiškėjas yra nedirbantis (1 t., b. l. 78), vadinasi, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo maitinamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintą valgiaraštį nedirbantiems vyrams (toliau – ir Valgiaraštis). Valgiaraštyje nėra nustatyta, kad pareiškėjui turėjo būti išduodami kokie nors vaisiai, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai atmetami kaip pagrįsti. Nors pareiškėjas taip pat skundžiasi, jog artimieji negalėjo perduoti vaisių, šių aplinkybių pareiškėjas visiškai nedetalizavo, nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis iš jo artimųjų buvo atsisakyta priimti vaisius. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis aukščiau nurodyta LVAT praktika, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma bei privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog mažesnis kameros plotas buvo kompensuotas kitais būdais, taip pat jog privatumo pažeidimas dėl tinkamo sanitarinio mazgo privatumo neįrengimo ir naudojantis dušu neužtikrinimo tesėsi visą jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (kamerose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui nustatytų ploto reikalavimų, sanitarinio mazgo įrengimas ir dušo patalpos neužtikrino pareiškėjo privatumo), sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008).
Pažymėtina, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė. Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, turi aiškintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, vienam asmeniui turinčios tekti minimalios ploto normos pažeidimo apimtis, pažeidimo tąsa, neigiamo poveikio pareiškėjo sveikatai mastas ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo (žr., pvz., LAT 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. AS22-1440/2014, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016, 2017 m. sausio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-264-525/2017).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K trukmę (keturios su puse paros), į privatumo neužtikrinimo trukmę, į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo trumpais laikotarpiais, į tai, kad pareiškėjas kamerose labai dažnai kalėdavo vienas, taip pat į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog privatumo pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes, bei į tai, kad į teismą nuo pažeidimų pradžios pareiškėjas kreipėsi praėjus daugiau kaip dvejiems metams, nors tokią galimybę pareiškėjas turėjo. Nenustatyta, jog dėl aukščiau aptartų netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjui kilo tokių neigiamų padarinių, kurie būtų negrįžtamai paveikę jo psichinės ir fizinės sveikatos būklę ginčo laikotarpiu (1 t., b. l. 48–65). Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo R. P. patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius (LVAT 2015 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015; LVAT 2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 500 Eur suma yra protingo dydžio neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamąjį pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl pareiškėjo prašoma priteisti neturtinės žalos suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur (penkių šimtų eurų) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo reikalavimo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.