Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės P. M. ieškinį atsakovui V. P. dėl turtinės žalos atlyginimo, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu.

1. Ieškovė P. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. P. dėl turtinės žalos atlyginimo.

2. Į 2019 m. rugsėjo 10 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko nei ieškovė P. M., nei jos atstovė advokato padėjėja R. H.. Atsakovo atstovė ir atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį atvyko, prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, neprašė priimti sprendimo už akių.

3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu.

4. Teismas nurodė, jog LITEKO sistemos duomenimis ieškovės atstovė šiuo laiku nėra užimta kitose bylose, be to, iš elektroninės bylos duomenų matyti, kad ieškovė išvakarėse, t. y. 2019-09-09, 20.17 val., susipažino su elektroninėje byloje esančia medžiaga, jos atstovė išvakarėse, t. y. 2019-09-09, 18.25 val., taip pat susipažino su elektroninėje byloje esančia bylos medžiaga. Teismui nėra pateiktas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, taip pat nepateikti jokie neatvykimą į teismą pateisinantys dokumentai. Teismas laikė, kad ieškovė ir jos atstovė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, dėl to, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 1 dalimi, teismas ieškinį paliko nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė P. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Advokato padėjėja R. H. žmogiškai suklydo dėl bylos laiko ir į parengiamąjį teismo posėdį iš Kauno atvyko 10 val. 2019 m. rugsėjo 10 d. atvykus į teismą, 10.10 val. jai buvo pateikta skundžiama nutartis. Ieškovė P. M. dėl ligos nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje.

5.2. Ieškovė yra pateikusi ieškinį, sumokėjusi žyminį mokestį, iš vakaro domėjosi byla. Ginčijama nutartis yra nesuderinama su ekonomiškumo principu, nes ieškovė turės teikti ieškinį dar kartą, o atsakovas rašyti atsiliepimą į ieškinį, šalys patirs papildomų bylinėjimosi išlaidų.

5.3. Ginčijama nutartis yra nesuderinama su bendradarbiavimo principu. Atsakovo atstovė ir atsakovas realiai net nebandė susidariusio konflikto išspręsti taikiai. Ieškinyje buvo nurodytas ieškovės atstovės mobilus telefono numeris. Atsakovo atstovė ar atsakovas galėjo paskambinti į mobilų telefoną, išsiaiškinti aplinkybes, o ne pateikti prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą.

5.4. Ginčijama nutartis yra nesuderinama su teisingumo vykdymu. Ieškinio palikimas nenagrinėtu neišspręs šalių ginčo ir neatstatys teisingumo ir taikos tarp šalių.

5.5. Ginčijama nutartis yra nesuderinama su proporcingumo principu. Pritaikyta priemonė nėra adekvati žmogiškai klaidai iš vienos pusės. Iš kitos pusės atsakovas neparodė jokių pastangų ginčą išspręsti taikiai.

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. P. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Kadangi šioje civilinėje byloje nėra pareikštas priešieškinys, atsakovas neturi pareiškęs jokių reikalavimų, su ieškovės ieškiniu nesutinka, todėl prašyti atidėti parengiamąjį posėdį atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo prašyti priimti teismo sprendimą už akių.

6.2. Ieškovė, neatvykusi į parengiamąjį teismo posėdį, tyčia kreipėsi pas medikus ir gavo nedarbingumo pažymėjimą, siekdama pateisinti savo neatvykimą į parengiamąjį posėdį. Be to, ieškovė, kad ir kreipdamasi pas medikus, turėjo pakankamai laiko apie savo ligą informuoti teismą ir prašyti atidėti bylos nagrinėjimą.

6.3. Ieškovės atstovė advokato padėjėja R. H. yra profesionali teisininkė ir jai yra puikiai žinomos įstatymo nuostatos, kad dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje turi būti informuojamas teismas ir pateikiami įrodymai, dėl kokių priežasčių šalis negali dalyvauti teismo posėdyje.

6.4. Ieškovė ir jos atstovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir visiškai nekreipia dėmesio, kad teismo parengiamajame posėdyje dalyvavo atsakovas ir jo atstovė, atvykusi iš kito rajono, ir kad turi būti atsižvelgiama į visų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus, o ne tik į ieškovės ir jos atstovės. Be to, teismas, neturėdamas pagrindo atidėti parengiamojo teismo posėdžio bet jį atidėdamas, akivaizdžiai vilkintų procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi, nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą naują rašytinį įrodymą – pranešimo apie nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. išduotą nedarbingumo pažymėjimą kopiją, sprendžia, kad šis dokumentas gali būti reikšmingas nagrinėjant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, be to, ieškovė neturėjo galimybės jo pateikti anksčiau, todėl šis įrodymas pridedamas prie bylos.

10. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtu į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus ieškovei ir jos atstovei, kai apie parengiamąjį teismo posėdį tinkamai pranešta ir negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

11. Neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškinio palikimo nenagrinėtu institutu siekiama užkirsti kelią galimybei vilkinti procesą, skatinti dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis). Neigiamų procesinių padarinių taikymu šalims už neatvykimą į teismo posėdį įstatymo leidėjo siekiama skatinti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-210-196/2018).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą tik esant dviem sąlygoms: pirma, iki teismo posėdžio pradžios tinkamai informuota apie posėdį šalis (jos atstovas) pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (CPK 246 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir jos atstovė apie teismo posėdį buvo informuotos, tačiau iki teismo posėdžio pradžios jokių duomenų apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė, taip pat nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jos neatvyko į teismo posėdį, prašymų atidėti bylos negarinėjimą negauta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.

13. Nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau pažymėtina, jog sprendžiant ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą, svarbu įvertinti ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, kurių privalo laikytis teismai nagrinėdami kiekvieną bylą (CPK 3 straipsnio 1 dalis), taip pat atsižvelgti į bylos nagrinėjimo stadiją, įvertinti, ar ieškovas iki tol procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Kita vertus, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas taikomas ne tik tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tačiau tam pakankamas pagrindas yra ir pasyvus ieškovo elgesys, siekis nepagrįstai užtęsti procesą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Kiekvienu atveju ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą sprendžiantis teismas privalo įvertinti konkrečios situacijos aplinkybių visumą, neturi išskirti vienų civilinio proceso principų paneigiant kitus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1121-178/2017).

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu (jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių) teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-498/2014, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-337-381/2017 ir kt.).

15. Iš byloje esančios medžiagos nenustatyta nei ieškovės piktnaudžiavimo procesu, nei sąmoningo bylos vilkinimo atvejų. Priešingai, ieškovės atstovė reiškė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir parengiamojo teismo posėdžio datos perkėlimo. Apeliantės argumentai, kad parengiamojo teismo posėdžio dieną ji sirgo bei kad advokato padėjėja R. H. žmogiškai suklydo dėl bylos laiko ir į parengiamąjį teismo posėdį atvyko ne tuo laiku, negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Parengiamasis posėdis buvo paskirtas anksti ryte – 9 val., todėl netikėti apeliantės argumentais nėra pagrindo, juolab, kad atstovės ligos faktą patvirtina pranešimo apie nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. išduotą nedarbingumo pažymėjimą kopija. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovė yra pasyvi, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu.

16. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nors nagrinėjamoje byloje formaliai egzistavo visos aplinkybės CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytiems teisiniams padariniams taikyti, tačiau nagrinėjamoje proceso stadijoje ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu dėl principinių civilinio proceso nuostatų aiškinimo ir taikymo. Vienas civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), o šiam tikslui pasiekti CPK 7 straipsnyje, 8 straipsnyje, 159 straipsnyje bei kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką.

17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovė nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą, nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovė, norėdama apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme. Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų apie tai, kad ieškovė nebesuinteresuota bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovės teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Nagrinėjamoje byloje yra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, todėl šiuo atveju, nenustačius aplinkybių, kad ieškovė sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradusi suinteresuotumą nagrinėjama byla, ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų.

18. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos formalus atitikimas CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatai, savaime nesuponuoja besąlyginio šio punkto taikymo privalomumo neįvertinus bylos eigos faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju, remiantis jau aptartomis faktinėmis ginčijamo klausimo aplinkybėmis, ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitiktų pagrindinių proceso tikslų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.