- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-413-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00497-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus ir Egidijaus Mockevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės P. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-475-674/2020 pagal ieškovės P. M. pareikštą ieškinį atsakovui V. P. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė P. M. prašo priteisti jos naudai iš atsakovo V. P. 6 168,63 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškiniu ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. birželio mėnesį nuvažiavo arti pūdymo savo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pamatė apsėtą žemės sklypą. Šį sklypą buvo suplanavusi įtraukti į sklypus, kurie būtų skirti žalinimo išmokoms dėl pūdymo gauti. Po 2018-06-08 kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatą ir buvo nustatyta, kad sklypą savavališkai apsėjo atsakovas V. P.. V. P. šią aplinkybę pripažino po to, kai policijos pareigūnai susisiekė su juo. Atsakovas jai nuosavybės teise priklausančiame sklype pasibaigus javapjūtės terminams, nenuėmė derliaus ir taip trukdė vystyti ekonominę veiklą. Telefonu atsakovo buvo prašoma susitikti, kalbėtis, tačiau jis prašymus ignoravo. Ieškovė buvo priversta 2018 m. spalio 12 d., kreiptis į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato veiklos skyrių. Skyrius telefonu informavo, kad perdavė nagrinėti prašymą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybai. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyba 2019 m. sausio mėnesį raštu informavo, kad atlikus tyrimą nustatė, kad ūkininkas V. P. 2018 m. pavasarį dirbdamas nuomojamą 90 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), savavališkai užėmė jos sklypą, sklypas buvo užsėtas vasariniais kviečiais. Atsakovas į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno vaidybos sprendimą nereagavo ir iki 2019 m. kovo nebuvo likvidavęs padarinių, tai yra nesutvarkė savo pernykščio derliaus. Antstolė 2019-03-06 konstatavo, kad 2019 m. kovo 6 d. buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), prie žemės sklypo bei nustatyta, kad minėtame žemės sklype augo grūdinės kultūros, palikta nudžiuvusi augusi grūdinė kultūra, derlius nebuvo nuimtas. Padarinius buvo priversta likviduoti pati ieškovė ir užsėti kitą kultūrą, tai yra pasėti kviečius vietoj planuotų rapsų, ir dėl to patyrė 438,1 Eur nuostolių, nes žemės sklypo suskutimo darbai kainavo 100 Eur, negautų pajamų skirtumas dėl pakeistų kultūrų – 338,1 Eur.
Ieškovė paaiškino, jog tam, kad įvykdytų žalinimo įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, privalėjo pakeisti žalinimo planą, pakeitė žalinimo metodą iš pūdymo į posėlį, dėl to patyrė 5 478,56 Eur papildomus kaštus, darant posėlį. Apie atliktą žalinimą pakeistu metodu, tai yra posėliu, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pranešė du kartus: pirmą kartą – 2018-07-30 pranešimu, kai įsėjo posėlį, antrą kartą – 2018-10-24 pranešimu, kai posėlį įterpė į dirvą. Atlikus posėlių deklaracijos patikrą, Nacionalinė mokėjimo agentūra baigė administruoti paraišką ir išmokėjo išmokas įskaitant išmoką už žalinimą, naudojant posėlį vietoj planuoto pūdymo. Jei būtų žalinimui naudojusi pūdymą būtų užtekę apie 5,15 ha ploto, į kurį buvo įskaitytas atsakovo užimtas laukas. Atsakovui pasėjus ir ieškovei po to sunaikinus pūdymą, tapo akivaizdu, kad žalinimo reikalavimų pūdymo metodu nepavyks įgyvendinti, todėl buvo priimtas sprendimas atlikti kitu metodu – posėliu. Šių darbų ieškovei nebūtų reikėję atlikti, jeigu atsakovas nebūtų sunaikinęs dalies suplanuoto pūdymo. Žemės sklypas buvo suskustas 2017 m. rudenį ir paruoštas pūdymui, tokių darbų kaina 100,00 Eur. Šio žemės sklypo nedeklaravo 2018 m., todėl patyrė 51,97 Eur žalą. Kreipėsi į antstolę dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Ši paslauga kainavo 100 Eur. Su 2019 m, kovo 26 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl patirtos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas į minėtą kreipimąsi nereagavo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 338,10 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 36,95 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 617,50 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas buvo grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Teismas pažymėjo, kad, kaip nurodė ieškovė, ji nedeklaravo ginčo žemės sklypo ir dėl to patyrė 51,97 Eur žalą. Iš byloje pateiktos 2018 m. birželio 8 d. deklaracijos nėra galimybės nustatyti ieškovės nurodyto fakto teisingumo, t..y. nėra galimybės nustatyti, ar 0,4625 ha žemės sklypas teikiant deklaraciją buvo deklaruotas, ar nebuvo, nes deklaracijoje nėra nurodyta sklypų unikalių numerių, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti žemės sklypus. Be to, kaip matyti iš 19 laukelyje paskutinėje grafoje nurodytų įrašų, 13,26 ha žemės plotas sudarytas iš trim būdais valdomos žemės – nuosavos žemės, valstybinės žemės ir nuomojamos iš privataus asmens žemės.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti 5478,56 Eur patirtos žalos dėl papildomų kaštų atliekant žalinimą posėliu. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3-987 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 44.2.2 punktą posėlis sėjamas po ankstyvųjų bulvių, ankstyvųjų daržovių, javų arba rapsų derliaus nuėmimo birželio 30 d. – rugpjūčio 15 d. sėjant bent iš dviejų augalų rūšių sėklų augalų susidedantį mišinį, kuris turi būti sudygęs ir matomas lauke po pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. Posėlį galima išlaikyti trumpiau nei nurodyta, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu informuoja Nacionalinę mokėjimų agentūrą apie sėją, nurodydamas valdos numerį, KŽS ir lauko numerius bei tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas. Posėlis negali būti naudojamas ganymui ir derliui ir turi būti įterptas į dirvą iki kitų metų gegužės 1 d., ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas apie tai el. paštu poselis@nma.lt ar telefonu informuojant Nacionalinę mokėjimų agentūrą. Taigi, 2018-06-08 deklaruodama 18,33 ha kaip posėlį, ieškovė jau žinojo kuriuose laukuose darys posėlį, nes jis turi būti padarytas iki rugpjūčio 15 d. ir išlaikytas bent 8 savaites. Posėlis daromas po ankstyvųjų kultūrų nuėmimo. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė turėjo tiek hektarų ankstyvųjų kultūrų, tai suponuoja ją iš anksto planavus posėlį. Apie posėlio įterpimą Nacionalinę mokėjimo agentūrą ieškovė informavo 2018-07-30; 2018-10-25 NMA pranešta, kad 2018 m. spalio 22–23 d. į 18,33 ha dirvą buvo įterpti (suarti) posėliai. Vertinant aptartas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškovė negali prašyti žalos už visą 18,33 ha plotą, skirtą posėliui, kadangi atsakovas neturėjo jokios įtakos jos darbams. Be to, nėra galimybės nustatyti, kad atsakovo V. P. 0,4625 ha užsėtas kviečiais laukas buvo įtrauktas į šį plotą. Teismas sprendė, kad ieškovė P. M. savo žemės sklypuose veikė pagal jos pačios nuožiūra susidarytą planą ir taip, kaip ji manė esant tinkama, todėl ieškovės prašoma priteisti 5478,66 Eur suma yra nepagrįsta ir neįrodyta.
Teismas taip pat pažymėjo, kad kaip patirtą žalą ieškovė prašė priteisti 338,10 Eur dėl to, kad ji 0,4625 ha žemės sklype planavo sėti rapsą, iš planuoto rapso negavo pajamų, nes teko sėti kviečius. Taip pat prašė po 100 Eur už skutimo ir arimo darbus. Teismas nurodė, kad atsakovas neprieštarauja, jog ieškovė galbūt patyrė 338,10 Eur žalos dėl pakeistos kultūros. Teismas sutiko, kad ieškovė po metų dirbdama ginčo lauką turėjo atlikti skutimo ir arimo darbus, tačiau vertinant tai, kad 0,4625 ha žemės sklypas ieškovės atsakomybei buvo paliktas nuo 2018 m. birželio mėnesio, tai yra tuomet, kai kviečiai buvo tik nesenai sudygę, atsakovei elgiantis atsakingai, jai būtų reikėję atlikti tik arimo darbus. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad paprastas pūdymo arimas ir arimas naikinant padarinius niekuo nesiskiria. Teismas iš aptartų duomenų daro išvadą, kad bet kokiu atveju dirva turėjo būti suarta, todėl ieškovė jokių papildomų išlaidų nepatyrė. Ieškovė apskaičiavo, kad dėl pakeistų kultūrų patirta žala sudarė 338,10 Eur, šias išlaidas teismas priteisė iš atsakovo V. P. ieškovės naudai.
Dėl ieškovės reikalavimo kompensuoti antstolei sumokėtą 100 Eur už fakto konstatavimą teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad 2019-03-06 buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teismas atkreipė dėmesį, kad dar 2018 m. birželio mėnesį buvo išsiaiškinta, kad atsakovas V. P. apsėjo ieškovei P. M. priklausantį 0,4625 ha žemės sklypą. Šios aplinkybės nustatytos ir užfiksuotos administracinio nusižengimo byloje, konkrečiai 2018-06-20 Raseinių rajono PK vyresniojo tyrėjo V. G. priimtame nutarime nepradėti administracinio nusižengimo bylos. Dėl to, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas yra perteklinis veiksmas ir šios išlaidos neįtraukiamos į ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė P. M. prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas ir nepriteista 5831 Eur patirta turtinė žala, priteisti 5831 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo sprendimu yra neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės, o tai lėmė nepagrįsto, neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teismo sprendimu nėra įvertintos esminės aplinkybės, o nereikšmingos aplinkybės sureikšmintos. Visa tai taip pat lėmė nepagrįsto, neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teismo sprendimu neteisingai nustačius bylos faktines aplinkybes, nevertinus esminių aplinkybių ir sureikšminus nereikšmingas aplinkybes, buvo iškreipta tiesa ir paneigta asmens, patyrusio žalą, vykdant įsipareigojimus pagal žalinimo programas, nustatytas Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, teisė į turtinės žalos atlyginimą, garantuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi.
Dėl atsakovo veiksmų ieškovė privalėjo keisti žalinimo metodą iš pūdymo į posėlį, dėl to patyrė turtinę žalą. Atsakovui nesunaikinus pūdymo, įsipareigojimus pagal žalinimo programą ieškovė būtų galėjusi įgyvendinti pūdymo metodu, kuris yra ne toks brangus. Atsakovas pats nenuėmė derliaus, dėl to ieškovė pati turėjo atlikti šiuos darbus. Taip pat ieškovė turėjo sumokėti antstolei už paslaugų suteikimą bei kt. Iš viso ieškovė patyrė 6168,63 Eur turtinę žalą (2017 m. žemės sklypo suskutimo darbai – 100 Eur, negautos pajamos, nedeklaravus sklypą, – 51,97 Eur, skirtumas tarp negautų pajamų pakeitus kultūras –338,1 Eur, papildomi kaštai žalinimo išmokoms gauti, darant posėlį – 5478,56 Eur, antstolės paslaugos – 100 Eur, padarinių likvidavimas – 100 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendimo 16 punkte nepagrįstai sureikšmino ir rėmėsi atsakovo nurodyta aplinkybe, kad ieškovė ir ieškovės tėvas N. M., dirbdami gretimus žemės sklypus matė, kad atsakovas dirba tą žemės plotą, bet nieko nesakė. Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei liudytojas N. M. nematė ir negalėjo matyti, kad atsakovas dirba paliktą pūdymą, įtrauktą į žalinimą. Pats atsakovas paaiškinimuose nurodė, kad, jis išsinuomojęs 89,37 ha žemės keliuose sklypuose nematė jų tikslių ribų („kai kurias ribas matė iš tolo“). Tad, jeigu atsakovas negeba tiksliai matyti išsinuomotų žemės sklypo ribų, kodėl kitas asmuo, netgi iš tolo matydamas, kad atsakovas dirba laukuose, galėtų matyti tai, kad jis dirba ne savo lauke.
Teismas sprendimo 16 punkte neteisingai nustatė aplinkybę, kad ieškovė tik padeklaravusi duomenis pamatė, kad atsakovas suarė 0,4625 ha žemės sklypą ir apsėjo kviečiais. Teismas nepagrįstai sureikšmino pranešimo policijai ir paraiškos pateikimo laiką valandų ir minučių tikslumu, o nevertino lemiamų aplinkybių, tai yra, kad visi lemiami įvykiai vyko 2018 m. birželio 8 d.: pirma, tą dieną ieškovė atvyko arti ir sužinojo, kad pūdymas apsėtas (vėliau sužinojo, kad ir dar patręštas, o tai negalima daryti), antra, tą pačią dieną pranešė policijai, trečia, tą pačią dieną pateikė paraišką (deklaraciją) Nacionalinei mokėjimo agentūrai, ketvirta, kadangi paraiškos pateikimo momentu jau žinojo, kad neturi reikiamo kiekio pūdymo, todėl buvo priversta deklaruoti žalinimą posėlių būdu vietoje žalinimo pūdymo metodu, penkta, tą pačią dieną baigėsi terminas paraiškai / deklaracijai pateikti ir verslo sprendimą reikėjo priimti nedelsiant, greitai.
Teismo posėdžio metu ieškovė pateikė paaiškinimus, kad 2018 m. nedeklaravo V. P. užimto 0,4625 ha žemės sklypo, nes negali deklaruoti to, ko nedirba. Teismas sprendimo 17 punkte vien tik remdamasis rašytiniais įrodymais ir nesiremdamas šalių paaiškinimais padarė formalią išvadą, kad ieškovė šios aplinkybės neįrodė rašytiniais įrodymais ir nepriteisė 51,97 Eur patirtos žalos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo prašoma prie bylos pridėti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2020-03-19 raštą, kuris patvirtina ieškovės nurodytą ir nurodomą faktą, kad atsakovo įdirbto, apsėto ir patręšto 0,4625 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 8 d. paraiškoje ieškovė nedeklaravo (priedas Nr. 1).
Teismas sprendimo 18 punkte padaręs išvadą, kad ieškovė „2018-06-08 deklaruodama 18,33 ha kaip posėlį, jau žinojo kuriuose laukuose darys posėlį, nes jis turi būti padarytas iki rugpjūčio 15 d. ir išlaikytas bent 8 savaites“ ir „ieškovė turėjo tiek hektarų ankstyvųjų kultūrų, kas suponuoja ją iš anksto planavus pasėlį“, šių išvadų pagrindu padarė neteisingas išvadas, kad ieškovė negali prašyti žalos už visą 18,33 ha plotą, skirtą posėliui, kad atsakovas neturėjo įtakos jos darbams. Taip pat teismas sprendimo 19 punkte padarė neteisingą išvadą, kad tai, jog ieškovė savo žemės sklypuose veikė pagal jos pačios nuožiūra susidarytą planą ir taip, kaip ji manė esant tinkama, nėra pagrindas priteisti ieškovei žalos atlyginimą iš atsakovo, ir nepagrįstai nepriteisė 5478,56 Eur. Ieškovė iš anksto žalinimo posėlio nebuvo suplanavusi, nes tai brangesnis ir sudėtingesnis būdas. Šias aplinkybes patvirtino byloje liudytojai V. S. ir N. M. Jeigu tai deklaruojamas pūdymas, tai jį privalu išlaikyti nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki liepos 31 d., periodiškai įdirbant. O posėliui taikomi žymiai sudėtingesni reikalavimai, brangiau kainuoja, reikia daugiau žemės ploto. Tą dieną, teikiant deklaraciją, ieškovė buvo priversta iš turimų žemės sklypų parinkti žemės sklypus, kurie būtų skirti žalinimo įsipareigojimais posėlio būdu įvykdyti. Jeigu ieškovė nebūtų parinkusi minėtų laukų, tada nuėmus kultūrą (žieminius rapsus) iš karto būtų ruošusi žieminių kviečių sėjai. Bet, kadangi 2018 m. birželio 8 d. paraiškoje buvo deklaruotas žalinimas posėlio būdu šiuose laukuose, žemė buvo išdirbta vėliau, po to, kai buvo išlaikyti visi posėliui keliami reikalavimai. Į bylą ieškovė pateikė duomenis, kad atliks žalinimą posėlio metodu pasirinktuose 18,33 ha: 2018 m. birželio 8 d. paraiškos 2-2 puslapio 17 ir 19 eilutėse ir stulpelyje „Laukas, skirtas EASV“ paženklintas „PS“, apie posėlio įterpimą Nacionalinę mokėjimo agentūrą ieškovė informavo 2018 m. liepos 30 d., 2018 m. spalio 25 d. NMA pranešta, kad 2018 m. spalio 22–23 d. į 18,33 ha dirvą buvo įterpti (suarti) posėliai. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė buvo priversta pakeisti žalinimo įsipareigojimo būdą iš pūdymo į posėlį ir dėl to patyrė 5478,66 Eur žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė neteisingą išvadą, kad 2019 m. kovo 6 d. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas yra perteklinis veiksmas, kadangi dar 2018 m. birželio mėnesį buvo išsiaiškinta, kad atsakovas V. P. apsėjo ieškovei P. M. priklausantį 0,4625 ha žemės sklypą, ir nepriteisė 100 Eur išlaidų, patirtų sumokant antstolei už fakto konstatavimą iš atsakovo. Nors administracinio nusižengimo protokolu buvo skirta bauda, nustačius atsakovo kaltę, atsakovas nei per sausio, nei per vasario mėnesį nelikvidavo savavaliavimo padarinių gretimame žemės sklype, tam, kad atsakovas nemanipuliuotų situacija ar nepradėtų išgalvoti aplinkybių, ieškovė kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. 2018 m. birželio mėnesį policijos išaiškintos aplinkybės yra visai kitos nei tos, kurias konstatavo antstolis 2019 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Antstolė konstatavo faktą, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), yra apsėtas vasariniais kviečiais 2018 metų pavasarį ir derlius nenuimtas iki faktinių aplinkybių konstatavimo. Savavaliavimo faktas yra ne tik apsėjimas, tręšimas, bet ir derliaus nenuėmimas. Antstolė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo atsakovo beveik metų tęstinį savavaliavimo pažeidimą, kuris prasidėjo nuo atsakovo savavaliavimo fakto pradžios, prasidėjusio beveik prieš metus (2018 m. pavasarį) ir besitęsiančio iki kitų 2019 m. kovo 6 d. Jeigu pati nebūtų likvidavusi padarinių 2019 m. pavasarį, tai atsakovo savavaliavimo tęstinis pažeidimas būtų nebaigtas gal net iki šiol.
Nagrinėjamu atveju atsakovui nepriteistinos 617,50 Eur bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės, nes byloje buvo pareikštas vienintelis reikalavimas ir jis buvo tenkintas ieškovės naudai (nors ir nedidele dalimi) esant atsakovo neteisėtiems veiksmams ir jo tyčinei kaltei. Pagal teismo sprendimą iš vienos pusės išeina, kad atsakovas iš esmės būdamas kaltas, turi dvigubą naudą: jam nebuvo priteistos visos ieškovės patirtos išlaidos, o tik dalis (nagrinėjamu atveju 36,95 Eur vietoje 739 Eur) ir dar priteista jo patirtų išlaidų dalis (617,50 Eur), o tai yra akivaizdžiai neteisinga. Atsakovui nepriteistos visos ieškovės patirtos išlaidos, ieškinio vieną reikalavimą tenkinus nežymia dalimi, laikytina pakankama nauda atsakovui. Iš kitos pusės susidaro situacija, kad ieškovė, kurios naudai priimtas sprendimas nors ir nedidele dalimi, dvigubai nukenčia: jai neatlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir ji dar turi sumokėti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jeigu vis dėlto būtų sprendžiama, kad ieškovės ieškinys buvo nepagrįstas 94,52 procentais, tai nepriteista bylinėjimosi išlaidų dalis (702,05 Eur) yra patirti nuostoliai.
Atsiliepimas
Atsakovas V. P. atsiliepimu į ieškovės P. M. apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, nepriimti prie bylos apeliantės pateiktų naujų įrodymų, priteisti iš ieškovės 400,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės reikalavimą priteisti 100,00 Eur už skutimo darbus 2017 m. rudenį. Atsakovas nuosekliai laikosi pozicijos, kad 2018 m. gegužės mėn., įdirbant apeliantei priklausantį žemės sklypą ir pasėjant javus, šis žemės sklypas nebuvo nuskustas (sulėkščiuotas). Po 2017 m. derliaus nuėmimo šiame lauke buvo paliktos ražienos, kurios neišsiskyrė iš atsakovo išsinuomoto žemės sklypo, kuris tikrai nebuvo nuskustas (sulėkščiotas). Atsakovas padarė klaidą įdirbdamas apeliantei priklausantį žemės sklypą dėl to, kad jis vizualiai visiškai nesiskyrė nuo atsakovo nuomojamo žemės sklypo. Nors apeliantė intensyviai aiškina, kad jai priklausantis žemės sklypas 2017 m. buvo nuskustas, tačiau tai aplinkybei įrodyti nepateikė absoliučiai jokių įrodymų. Jeigu apeliantė 2017 m. būtų nuskutusi (sulėkščiavusi) šį žemės sklypą, tai pagal pačios apeliantės pateiktus VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo plėtros verslo centro įkainius, imant vidurkį, už vieno hektaro nuskutimą, buvo mokama 32,00 Eur (2020-02-05 pateikti priedai DOK 7959). Nuskutus 0,4625 ha, skutimo darbų vertė sudarytų 15,00 Eur, todėl akivaizdu, kad apeliantė reikalauja absoliučiai teisine prasme nepagrįsto ir tariamo žalos atlyginimo.
Išdirbdamas ir užsėdamas javais apeliantei priklausantį žemės sklypą, atsakovas nesutrukdė ieškovei šį žemės sklypą deklaruoti Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos ir gauti atitinkamas išmokas, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo iš atsakovo reikalauti 51,97 Eur. Apeliantė pateikė teismui 2018-06-08 paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ji nedeklaravo 0,4625 ha žemės sklypą 2020-02-05 pateikti priedai DOK 7959), todėl negavo išmokos. Atsakovas neprivalo šios išmokos apeliantei sumokėti. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino įrodymus ir nustatė, kad apeliantei 51,97 Eur turtinė žala, susijusi su 0,4625 ha žemės sklypo nedeklaravimu, nepadaryta.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl apeliantės reikalaujamų priteisti 5478,56 Eur kaštų žalinimui įgyvendinti darant posėlį pažymėtina, kad iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato papildomai gautos medžiagos matyti, kad ieškovė 2018-06-08 pastebėjo ir 16.47 val. pranešė apie tai, kad atvykusi arti pūdymo rado savo sklype pasėtus javus. Vadinasi, apeliantė apie jai priklausančio 0,4625 ha žemės sklypo įdirbimą sužinojo prieš pat darbo dienos pabaigą. O paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos jau ji buvo pateikusi ir joje nebuvo nurodžiusi, kad žalinimą renkasi posėlio būdu, o ne pūdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu būtų taip, kad apeliantė iš tiesų žalinimą 2018 m. būtų pasirinkusi pūdymo būdu, ji turėjo turėti ne mažiau, kaip 5 hektarus pūdymo. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad apeliantė 2018 m. pavasarį, 2018-06-08 paraiškos teikimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos momentu, būtų apskritai turėjusi ne mažiau kaip 5 hektarus pūdymo. Taigi, apeliantės teiginiai, kad žalinimo metodą 2018 m. pavasarį ji rinkosi pūdymo, o ne posėlio metodu, nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Priešingai, negu teigia apeliantė, iš jos pačios pateiktų rašytinių įrodymų, kad ji ekologiniu atžvilgiu svarbioje vietovėje 2018-06-08 paraiškoje deklaravo du žemės sklypus, kuriose buvo įsėtas žieminis rapsas, o nuėmusi derlių, buvo atliktas posėlis, matyti, kad buvo toks apeliantės pasirinkimas žalinimo metodui įgyvendinti.
Apeliantė reikalavo priteisti iš atsakovo 100 Eur už antstolės paslaugas surašant 2019-03-06 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šios išlaidos negali būti priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų, yra teisėta ir pagrįsta. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatą kreipėsi 2018-06-08 ir jau tą dieną paaiškėjo, kad atsakovas apsėjo apeliantei priklausantį 0,4625 ha žemės sklypą. Apeliantė antrą kartą 2018-10-12 kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatą, apeliantė papildomai pranešė, kad atsakovas nenuėmė derliaus nuo jai priklausančio žemės sklypo ir tuo pagrindu buvo iškelta administracinio nusižengimo byla. Todėl visi faktai apie tai, kad 2018 m. pavasarį atsakovas apsėjo apeliantei priklausantį žemės sklypą, tačiau rudenį į jį daugiau nebevažiavo ir derliaus nenuėmė, buvo akivaizdūs ir jų papildomai įrodinėti nereikėjo. Dėl tos priežasties 2019-03-06 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) yra perteklinis įrodymas šioje byloje ir jo surašymo išlaidų atlyginimą privalo prisiimti tokio protokolo surašymą inicijavęs asmuo.
Apeliantė reikalavo iš atsakovo priteisti 100,00 Eur žalos atlyginimo už žemės sklypo arimą. Su tokiu reikalavimu nesutiktina, nes apeliantė bet kokiu atveju, siekdama įdirbti jai priklausantį žemės sklypą ir pasėti javus, nepriklausomai nuo to, ar jame būtų pūdymas, ar būtų nenuimtas derlius, privalėjo žemės sklypą aparti. Net pati apeliantė 2018-06-08 pareiškime policijai nurodė, kad buvo atvažiavusi arti pūdymo, bet rado išdirbtą jai priklausantį žemės sklypą. Įdirbant apeliantei priklausantį žemės sklypą, arimas buvo neišvengiamas, todėl apeliantė neturėjo ir neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo 100,00 Eur už arimą, nes jokia žala (nuostolis) jai nepadaryta.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Pirmosios instancijos teismas patenkino 5,5 proc. ieškinio reikalavimų, todėl apeliantei priteista tik 5,5 proc. jos patirtų nuostolių. Pirmosios instancijos teismas atmetė 94,5 proc. ieškovės ieškininių reikalavimų, todėl apeliantė privalo atsakovui atlyginti 94,5 proc. atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Tuos dokumentus, kuriuos apeliantė teikia prie apeliacinio skundo, ji turėjo jau bylos nagrinėjimo metu arba juos apeliantė galėjo gauti proceso pirmosios instancijos teisme metu, todėl apskritai niekas netrukdė apeliantei šiuos įrodymus pateikti teismui ir nurodyti, kokias aplinkybes šiais įrodymais ji įrodinėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl papildomų įrodymų pridėjimo
Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė P. M. pateikė papildomą įrodymą – 2020 m. kovo 19 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina ieškovės nurodomą faktą, kad atsakovo įdirbto, apsėto ir patręšto 0,4625 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 8 d. paraiškoje ieškovė nedeklaravo ir dėl to patyrė 51,97 Eur žalą. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nenurodė priežasčių, dėl kurių papildomas įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo pasinaudoti CPK 314 straipsnyje nurodyta išimtimi, papildomas įrodymas byloje nepriimtinas ir nevertintinas.
Dėl ginčo esmės
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės detaliai ir motyvuotai atsakyta į visus apeliantės argumentus, apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantei jas savaip interpretuojant, argumentų, kurie pagrįstai paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo tenkinti P. M. apeliacinį skundą. Šiuo atveju apeliantės P. M. argumentus, jog teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, neįvertino esminių aplinkybių, o nereikšmingas aplinkybes sureikšmino, ir dėl to priėmė nepagrįstą, neteisingą ir neteisėtą sprendimą, teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176 str.–185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Ieškovė P. M. byloje teigia, kad atsakovas V. P. neteisėtai veikdamas padarė jai 6 168,63 Eur turtinę žalą (2017 m. žemės sklypo suskutimo darbai – 100 Eur, negautos pajamos, nedeklaravus sklypą, – 51,97 Eur, skirtumas tarp negautų pajamų pakeitus kultūras – 338,1 Eur, papildomi kaštai žalinimo išmokoms gauti, darant posėlį – 5478,56 Eur, antstolės paslaugos – 100 Eur, padarinių likvidavimas – 100 Eur). Padarytos turtinės žalos atlyginimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos normas ir tai reiškia, kad reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad byloje yra keliamas tik žalos dydžio klausimas, o ginčo dėl neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio nėra.
Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovo neteisėtas veikimas pasireiškė tuo, kad atsakovas tiksliai nežinodamas savo nuomojamo žemės sklypo ribų užsėjo didesnį plotą javais, į tą plotą pateko ir ieškovei P. M. nuosavybės teise priklausantis 0,4625 ha žemės sklypas. Šioje byloje teismas laikė pagrįstu tik reikalavimą padengti skirtumą tarp negautų pajamų pakeitus kultūras, t. y. 338,1 Eur. Pirmosios instancijos teismas kitas ieškovės nurodytas išlaidas laikė perteklinėmis ir neįrodytomis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu iš esmės sutinka.
Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės prašymo priteisti 5478,56 Eur patirtos žalos dėl papildomų kaštų atliekant žalinimą posėliu nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3-987 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 44.2.2 punktą posėlis sėjamas po ankstyvųjų bulvių, ankstyvųjų daržovių, javų arba rapsų derliaus nuėmimo birželio 30 d.–rugpjūčio 15 d. sėjant bent iš dviejų augalų rūšių sėklų augalų susidedantį mišinį, kuris turi būti sudygęs ir matomas lauke po pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. Posėlį galima išlaikyti trumpiau nei nurodyta, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu informuoja Nacionalinę mokėjimų agentūrą apie sėją, nurodydamas valdos numerį, KŽS ir lauko numerius bei tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas. Taigi, 2018-06-08 deklaruodama 18,33 ha kaip posėlį, ieškovė jau žinojo, kuriuose laukuose darys posėlį, nes posėlis daromas po ankstyvųjų bulvių, ankstyvųjų daržovių, javų arba rapsų derliaus nuėmimo, jis turi būti padarytas iki rugpjūčio 15 d. ir išlaikytas bent 8 savaites. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovė turėjo tiek hektarų ankstyvųjų kultūrų, kiek buvo reikalinga posėliui daryti, tai leidžia manyti, kad ji iš anksto planavo posėlį. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovė P. M. savo žemės sklypuose veikė pagal jos pačios nuožiūra susidarytą planą ir taip, kaip ji manė esant tinkama, todėl vertino, kad ieškovės prašymas priteisti 5478,66 Eur yra nepagrįstas ir neįrodytas. Teisėjų kolegija su šiuo pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu sutinka.
Nors apeliaciniame skunde P. M. ginčija šias pirmosios instancijos teismo išvadas ir nurodo, kad iš anksto žalinimo posėlio nebuvo suplanavusi, nes tai brangesnis ir sudėtingesnis būdas, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės teiginiai, jog žalinimo metodą 2018 m. pavasarį ji rinkosi pūdymo, o ne posėlio metodu, be samprotavimų apie šių žalinimo būdų kaštus, nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad 2018 m. pavasarį, 2018-06-08 paraiškos teikimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos momentu, ieškovė būtų turėjusi ne mažiau kaip 5 hektarus pūdymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ji iš tiesų ruošėsi 2018 m. pavasarį žalinimą atlikti ne posėlio, o pūdymo būdu ir dėl to patyrė 5 478,66 Eur, todėl ši suma iš atsakovo nepriteistina.
Teisėjų kolegija atmeta ieškovės reikalavimus priteisti po 100 Eur už skutimo ir arimo darbus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad vertinant tai, jog 0,4625 ha žemės sklypas ieškovės atsakomybei buvo paliktas nuo 2018 m. birželio mėnesio, tai yra tuomet, kai kviečiai buvo tik neseniai sudygę, ir, atsakovei elgiantis atsakingai, jai būtų reikėję atlikti tik arimo darbus, o, kaip patvirtino ieškovė teismo posėdžio metu, paprastas pūdymo arimas ir arimas naikinant padarinius, niekuo nesiskiria, dirva ieškovės bet kokiu atveju turėjo būti suarta, todėl ieškovė jokių papildomų išlaidų nepatyrė.
Dėl ieškovės prašomos priteisti 51,97 Eur sumos už negautas pajamas nedeklaravus sklypo pažymėtina, kad ieškovė neįrodė kliūčių, trukdžiusių jai deklaruoti 0,4625 ha žemės sklypą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju atsakovas nei apsėti, nei deklaruoti 0,4625 ha žemės sklypo neturėjo teisinio pagrindo, todėl tai, jog ieškovė šio žemės sklypo nedeklaravo, nesuponuoja, kad ši suma turi būti priteista iš atsakovo.
Dėl procesinės bylos baigties
1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės taikymą, taip pat procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
2. Apeliantė ginčija, kad atsakovui priteistos 617,50 Eur bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės, nes byloje buvo pareikštas vienintelis reikalavimas ir jis buvo tenkintas ieškovės naudai (nors ir nedidele dalimi) esant atsakovo neteisėtiems veiksmams ir jo tyčinei kaltei. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovės argumentu nesutinka.
3. CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (1, 2 dalys). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nors ieškovės ieškinys buvo iš dalies patenkintas, patenkintas jis buvo tik 5,48 procentais, o ieškovės ieškinys buvo atmestas 94,52 procentais. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 5,48 procentus ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės 94,52 procentus atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
4. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas sumokėjo 400,00 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.