Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-02-08 · Civilinė byla Nr. 2-210-196/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
2-210-196/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01322-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Trečiasis asmuo
G. K., Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, K. N.
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
S. N.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. 2-210-196/2018 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01322-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-4629-603/2017 pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovams S. N. ir antstoliui I. G., tretieji asmenys G. K., Nordea Bank AB Lietuvos skyrius (šiuo metu – Luminor Bank AB), K. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti antstolio I. G. 2017 m. birželio 8 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-8-5079 negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į žemės sklypą (unikalus Nr. 0101-0074-0570) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. 1099-7022-5017), esančius Vilniuje, Tolimosios Sodų g. 19, ieškovui A. K., o lėšas, sumokėtas už turtą – atsakovui S. N..

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, priteisė iš ieškovo A. K. atsakovui S. N. 800 Eur, trečiajam asmeniui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui 820,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko, nors teismo šaukimas siųstas ieškovo nurodytu adresu Tolimosios Sodų g. 19, Vilnius ir įteiktas jam asmeniškai pasirašant. Teismas konstatavo, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai.Teismas nustatė, kad atsakovo S. N. ir trečiojo asmens K. N. atstovė bei atsakovo antstolio I. G. atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko, nepareiškė prašymų nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, atidėti teismo posėdį, apie teismo posėdį ieškovui tinkamai pranešta ir atsakovų atstovai prašo ieškinį palikti nenagrinėtą, teismas tenkino atsakovų atstovų prašymą ir ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neatvyko į teismo posėdį be pateisinamos priežasties ir ieškinys paliktas nenagrinėtas, kad tiek atsakovas S. N., tiek trečiasis asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovo pagalba rengiant procesinius dokumentus – atsiliepimus į ieškinį, iš ieškovo atsakovui S. N. ir trečiajam asmeniui Nordea Bank AB Lietuvos skyrius priteisė patirtas išlaidas advokato pagalbai: atsakovui S. N. – 800 Eur, trečiajam asmeniui – 820,02 Eur.Teismas išaiškino ieškovui, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis neužkerta teisės kreiptis su ieškiniu į teismą bendra tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Trečiasis asmuo G. K. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Teismas neinformavo apeliantės apie teismo posėdį, jai nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl teismas turėjo ne palikti ieškinį nenagrinėtą, o atidėti bylos nagrinėjimą. Kadangi apeliantė nebuvo informuota apie teismo posėdį, ji neturėjo galimybės sudalyvauti teismo posėdyje, taip buvo pažeistos jos procesinės teisės.Byloje esantys duomenys patvirtinta ir teismas nenustatė, kad ieškovas piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis ar siektų vilkinti bylos nagrinėjimą, priešingai, tiek ieškovas, tiek apeliantė yra suinteresuoti greitu bylos išnagrinėjimu, kadangi bylos rezultatas turės didelės įtakos jų teisėms ir interesams. Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, šalys turėtų vėl teikti procesinius dokumentus, taip būtų pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Atsakovas antstolis I. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Ieškinio palikimas nenagrinėtu yra siejamas ne su trečiųjų asmenų neatvykimu į teismo posėdį, o su šalių (ieškovo, atsakovo) neatvykimu. Į teismo posėdį kelis kartus neatvyko ieškovas, kuriam buvo tinkamai pranešta apie posėdį, todėl teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.Trečiasis asmuo G. K. yra ieškovo A. K. sutuoktinė. Jie neturi priešingų reikalavimų byloje, todėl net jei pranešimas apie posėdį G. K. ir nėra įteiktas asmeniškai, pranešimo įteikimas trečiojo asmens G. K. sutuoktiniui yra laikomas tinkamu informavimu apie posėdį.A. K., būdamas ieškovas, neskundžia nutarties, kurie ieškinys yra paliktas nenagrinėtas, todėl darytina prielaida, kad jis su tokia nutartimi sutinka, juolab kad teismas yra išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų, skundą atmetęs, nutartis yra įsiteisėjusi.Vykdomoji byla antstolių kontoroje vykdoma nuo 2013 m. birželio 27 d., turtas realizuotas tik 2017 m. Šios aplinkybės rodo skolininkų norą ir sugebėjimus vilkinti išieškojimo procesą teikiant skundus, nušalinimus ir pan., o dabartiniais skolininkų veiksmais siekiama vilkinti turto perdavimą varžytynių laimėtojui. Dėl to varžytynių laimėtojas, sumokėjęs pinigus ir turintis nuosavybę, nepagrįstai negali naudotis savo turtu, nors turi mokėti įstatymo nustatytus nekilnojamojo turto ir kitus mokesčius už šį turtą.Atsakovas S. N. ir trečiasis asmuo K. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš trečiojo asmens G. K. 400 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo ir surašymo išlaidų. Atsiliepime į atskirąjį skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Ieškovui ir trečiajam asmeniui (jo sutuoktinei) teismo procesiniai dokumentai ir šaukimai buvo siųsti jų tuo pačiu deklaruotu adresu, kuriuo jie faktiškai gyvena. Nei vienas jų į teismo posėdžius neatvyko. Apeliantė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Nei ieškovas, nei apeliantė per visą bylos nagrinėjimo laiką nepateikė jokių paaiškinimų ar prašymų. Taigi jie vengė dalyvauti bylos nagrinėjime. Tiek ieškovas, tiek apeliantė buvo pasyvūs viso proceso metu. Tai leidžia manyti, jog tiek ieškinys, tiek atskirasis skundas teikiami tik siekiant vilkinti procesą tiek šioje byloje, tiek byloje dėl jų iškeldinimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo ir jo sutuoktinės interesai dėl bylos baigties būtų priešingi ar kad tarp jų būtų asmeninių nesutarimų. Todėl remiantis CPK normomis įteikus sutuoktiniui šaukimą apie teismo posėdį, laikytina jos apeliantei tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas į teismo posėdį neatvykus ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, kai ieškovas neatvyksta į teismo posėdį be svarbių priežasčių

Neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Ieškinio palikimo nenagrinėto institutu siekiama užkirsti kelią galimybei vilkinti procesą, skatinti dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.). Neigiamų procesinių padarinių taikymu šalims už neatvykimą į teismo posėdį įstatymo leidėjo siekiama skatinti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Trečiasis asmuo G. K. savo nesutikimą su skundžiama nutartimi ieškinį, kurio išnagrinėjimu ji yra suinteresuota, palikti nenagrinėtą iš esmės grindžia dviem motyvais: pirma, nurodo, kad jai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio, į kurį ieškovui neatvykus ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, vietą ir laiką; antra, nurodo, jog ieškinio palikimas nenagrinėto, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos stadiją, pažeistų ieškovo teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad teismo šaukimai į 2017 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdį ieškovui A. K. ir trečiajam asmeniui buvo siųsti ieškinyje nurodytu adresu Tolimosios Sodų g. 19, Vilnius ir įteikti trečiajam asmeniui G. K. pasirašytinai (b. l. 44, 45), tačiau jie į teismo posėdį neatvyko. Į 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdį, į kurį neatvykus ieškovui jo ieškinys paliktas nenagrinėtas, teismo šaukimai ieškovui A. K. ir trečiajam asmeniui buvo siųsti tuo pačiu adresu ir įteikti A. K. pasirašytinai (b. l. 130, 131).Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Nagrinėjamoje byloje nesant duomenų, jog sutuoktiniai, ieškovas ir trečiasis asmuo turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, konstatuotina, kad teismo šaukimų įteikimas A. K. laikytinas tinkamu pranešimu tiek ieškovui, tiek apeliantei apie 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdį. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad trečiasis asmuo neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog ieškovui buvo tinkamai pranešta apie posėdį, kad jis apie jį žinojo, taip pat kad teismui nenurodė neatvykimo į teismo posėdį priežasčių. Ieškovas nepateikė atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teismo nustatytų aplinkybių neginčijo. Dėl to ieškovui tinkamai pranešus apie posėdį pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo svarstyti bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimą, o atsakovams išreiškus prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą ir neprašant priimti sprendimo už akių, ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtas.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog trečiajam asmeniui neatvykus, kai į teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyko ir ieškovas, bylos nagrinėjimas turėjo būti atidėtas. Teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą tik esant dviem sąlygoms: pirma, iki teismo posėdžio pradžios tinkamai informuota apie posėdį šalis (jos atstovas) pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (CPK 246 str. 1 d.). Kaip minėta, ieškovas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, tačiau iki teismo posėdžio pradžios ieškovas jokių duomenų apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė, taip pat nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis neatvyko į teismo posėdį. Pastebėtina, kad jos nenurodytos ir apeliacinės instancijos teismui. Trečiajam asmeniui G. K. taip pat buvo tinkamai pranešta apie 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdį, tačiau ji į minėtą posėdį neatvyko. Pažymėtina, kad pagal CPK 247 straipsnio 1 dalį teismas atideda bylos nagrinėjimą tuomet, kai neatvyksta kuris nors iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, kuriam tinkamai nepranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jis neturi atstovo. Nagrinėjamu atveju ieškovui ir trečiajam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie posėdį, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo svarstyti bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimą.Apeliantė nurodė, kad ieškinio palikimas nenagrinėto pažeidžia ieškovo teises į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Iš paduoto atskirojo skundo matyti, kad apeliantė atskirajame skunde kvestionuoja skundžiamą nutartį, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, nors byloje nėra duomenų, kad apeliantę ir ieškovą sieja atstovavimo santykiai, suteikiantys teisę apeliantei atstovauti ieškovo interesams, taip pat ir paduoti atskirąjį skundą dėl ieškovo ieškinio palikimo nenagrinėto. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas apie teismo procesą žinojo, todėl ir pats turėjo pareigą veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, o jeigu manė negalintis tinkamai ir laiku įgyvendinti savo procesinių teisių – pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 str. 5 d.).Apeliantė nurodo, kad atsižvelgus į tai, jog ji yra suinteresuota bylos baigtimi, kad siekia, jog byla būtų nagrinėjama toliau, į tai, kad nenustatytas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ar nesuinteresuotumas tęsti bylinėjimosi, skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o byla nagrinėjama iš esmės.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio palikimo nenagrinėto institutas taikomas ne tik tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tačiau tam pakankamas pagrindas yra ir pasyvus ieškovo elgesys, siekis nepagrįstai užtęsti procesą. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės elgesys neigiant jai buvus tinkamai pranešta apie teismo posėdį, kai bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina priešingai, negali būti pripažintas tinkamu jos procesiniu elgesiu. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Kiekvienu atveju ieškinio palikimo nenagrinėto klausimą sprendžiantis teismas privalo įvertinti konkrečios situacijos aplinkybių visumą, neturi išskirti vienų civilinio proceso principų paneigiant kitus (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1121-178/2017). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, būtų pažeidęs turimos diskrecijos ribas, neįvertinęs kurių nors reikšmingų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje atsakovams išreiškus valią baigti bylos nagrinėjimą paliekant ieškinį nenagrinėtą, o pačiam ieškovui tinkamai nesirūpinant greitu ir teisingu bylos išnagrinėjimu, civilinio proceso ekonomiškumo principo pažeidimo neįžvelgtina. Dėl nurodytų priežasčių atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovas S. N. nagrinėjamoje byloje patyrė 400 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo ir surašymo išlaidų. Prašomas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimas viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 punkte nustatytą maksimalų dydį, todėl atsakovo prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies priteisiant iš trečiojo asmens G. K. 335,48 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 335,48 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 48 ct) atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo ir surašymo išlaidų.

Teisėjas Konstantinas Gurinas