Utenos apylinkės teismo sprendimas

Institucijos, duodančios išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Zukienei,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės V. K. (K.) ieškinį atsakovui D. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo ir pagal atsakovo D. K. priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio pakeitimo ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, o priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta jog (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu tarp šalių nutraukus santuoką, šalių sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina – ieškove V. K. (K.) . Po to, 2014m. gruodžio 1d., teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį, nepilnamečio sūnaus M. gyvenamoji vieta buvo pakeista ir jo gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu – atsakovu D. K. , o motina įsipareigojo mokėti sūnui išlaikymą po 250 litų ( 72,40 Eur) . Iki šios šalių nepilnametis sūnus M. gyvena su tėvu D. K.. Sūnus M. lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą . Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. (duomenys neskelbtini) ištekėjo už V. K. ir tapo K.. Šeimoje augina nepilnametę dukrą V. K.. Ieškovė vykdo individualią veiklą. Tuo pagrindu, kad šalių nepilnametis sūnus nori gyventi pas motiną, ieškovė 2019m. rugpjūčio 1d., pateikė teismui pateikė ieškinį dėl sūnaus M. gyvenamosios vietos pateikimo ir prašo jį tenkinti. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko. Byloje pateikė priešieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir prašė priteisti iš ieškovės išlaikymą sūnui po 200 eurų iki jo pilnametystės. Teismo posėdžio metu patikslino prašomą priteisti sumą ir prašė priteisti išlaikymą po 150 eurų kas mėnesį. 2019m. lapkričio 11d., teismo nutartimi šalių ginčas buvo perduotas teisminei mediacijai. 2020m. birželio 15d., mediacija buvo pabaigta , šalys nesusitarė ir byla grąžinta tolesniam jos nagrinėjimui.

Dėl šalių sūnaus M. K. gyvenamosios vietos pakeitimo .

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų gynimo principu . Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šį principą įgyvendinanti teisės norma, pagal kurią teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Kartu įstatyme įtvirtinta teismo pareiga sprendžiant ginčus dėl vaikų , išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, išsiaiškinti vaiko norus ir atsižvelgti į juos, jeigu norai neprieštarauja jo interesams. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės , vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką, kurioje jis galėtų būti , užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma , tai kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimas, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t.y. sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ir kuriomis jam tektų gyventi nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas( natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų , būtina įvertinti , su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu.

Šiuo atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl sūnaus M. gyvenamosios vietos pakeitimo. Kasacinio teismo praktikoje dėl šio ginčo yra konstatuojama, jog pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo , ieškovas turi įrodyti , jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su tėvu ar motina. Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta , koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau pagal pateikiamus pavyzdžius tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialinės padėties pagerėjimas, vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą), esanti aplinka jam tapo nesaugi , nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų pakeitus gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. (AT nutartys: 3K-3-269/2013, 3K-3-334/2001, 3K-3-207/20033K-3-24/2010 , 3K-3-277-969/2019) Aplinkos, kurioje vaikas gyvena stabilumas, reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, turi būti įvertinama ypač atidžiai. Sprendžiant ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų kriterijus . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo , galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. ( AT nutartis 3K-3-513/2007) Teismas , spręsdamas tokį ginčą negali suteikti tėvui ar motina privilegijų su kuriuo jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta , tačiau esminis kriterijus , lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo - vaiko interesai. (LT nutartis 3K-3-269/2013)

Kaip byloje nustatyta, tai šalių sūnaus M., gim. (duomenys neskelbtini), šalims (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką, gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina – ieškove V. K. (K.). 2014m. gruodžio 1d., teismo nutartimi , patvirtinus šalių susitarimą, sūnaus M. gyvenamoji vieta buvo pakeista ir buvo nustatyta su tėvu D. K. . Ieškovė teigė, jog tuo metu ji neturėjo galimybių pati auginti sūnų, buvo pašlijusi jos sveikata, todėl buvo sutarę, jog pas tėvą sūnus gyvens dvejus metus. Kaip nustatyta šalių sūnus M. iki šiol gyvena tėvo šeimoje, t.y., daugiau kaip dvejus metus. 2014 metais apsigyvenęs pas tėvą, sūnus M. lankė (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą. Atsakovas D. K. sūnumi rūpinasi, teikia jam pilną išlaikymą, rūpinasi jo sveikata, deda visas pastangas, kad sūnus mokytųsi ir galėtų vėliau įsigyti kokią nors specialybę. Šiuo metu šalių sūnus M. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos devintą klasę . Šalių sūnus mokosi pagal adaptuotą programą , turi psichologinių problemų, todėl tėvas sūnų vežioja pas psichologę į (duomenys neskelbtini), kur sūnui teikiama psichologo pagalba. Atsakovas D. K. gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje savo namuose kartu su drauge augina dar vieną vaiką. Sūnui M. sudarytos geros sąlygos augti, mokytis.

Ieškovė – M. motina gyvena (duomenys neskelbtini) mieste dviejų kambarių bute. (duomenys neskelbtini) sukūrė šeimą, ištekėjo už V. K. . Šeimoje augina nepilnametę dukrą V. K.. Ieškovė nedirba, vykdo individualią veiklą.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus ieškovės argumentus dėl ieškinio , konstatuoja, jog ieškovė teismui neįrodė, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių sūnaus M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu . Šalių sūnus M. iki šiol gyvena pas tėvą, jis bendrauja su motina telefonu, lankosi pas ją ir prabūna kelias dienas. Nepasikeitė ir tėvo , su kuriuo gyvena M., elgesys , nei tėvo materialinė padėtis , nepablogėjo ir M. auklėjimas. Atvirkščiai bylos duomenis rodo, jog tėvas labai rūpinasi sūnaus mokymusi, nori, kad jis baigtų mokyklą, įsigytų specialybę ir sudaro jam tokias sąlygas. Sūnus turi savo kambarį, visas priemones, reikalingas mokymusi. Iš pateiktų charakteristikų iš mokyklų matyti, jog tiek M. tėvas, tiek ir jo draugė rūpinasi M., lankosi susirinkimuose, bendrauja su auklėtojomis . M. turi visas reikiamas mokymosi priemones. Neįrodyta, jog ieškovės M. motinos materialinė padėtis pagerėjo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo įsidarbinusi, tačiau vėliau iš darbo išėjo. Šiuo metu vykdo individualią veiklą, tačiau duomenų apie gaunamas pajams neteikė. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti , jog ta aplinka, kurioje jis gyvena, jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų.(LAT nutartys 3K-3-320/2006,3K-3-506/2008, 3K-3-24/2010) Tokių aplinkybių, jog nepilnamečiui M. gyventi pas tėvą tapo nesaugu, byloje nenustatyta. Aplinkos , kurioje gyvena vaikas , stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pasikeitimo galimybė turi būti vertinama ypač atidžiai. Byloje nustatyta, jog šalių sūnus M. pas tėvą gyvena nuo 2014 metų vasaros. Pats M. teisme teigė, jog geriausiai sutaria su (duomenys neskelbtini) gyvenančia močiute bei su mažamečiu broliu T.. M. nenurodė, jog gyvenant su tėvu jam yra nesaugu, ar , kad tėvas juo nesirūpina. Ieškovė teisme teigė, jog 2014 metais, kuomet jis turtinė padėtis buvo bloga ir buvo pašlijusi jos sveikata, sutarė su atsakovu, jog sūnus laikinai pagyvens pas tėvą. Byloje nenustatyta, kad tėvai būtų keitę šį susitarimą. Vadinasi , laikinas sūnaus palikimas pas tėtį atitiko prieš tai nurodytus kriterijus, t.y., jis turėjo aiškų tikslą- sūnus lieka su tėčiu, kol mama užsitikrina sau tam tikras finansines sąlygas, susitvarko savo sveikatą. Tačiau situacija nesikeitė penkerius metus – tai , kas buvo laikina, tapo pastovu. Sūnus M., gyvendamas pas tėvą, lankė mokyklą (duomenys neskelbtini), šiuo metu lanko mokyklą (duomenys neskelbtini) mieste. Tėvas visapusiškai rūpinasi jo mokymusi, sveikata, jį rengia, maitina. Ieškovė nuo 2014 metų sutarto išlaikymo sūnui neteikė. Teigė, jog jam nuperka drabužių, mokymosi priemonių. Taigi, byloje nesurinkta objektyvių ir nenuginčijamų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima pakeisti nepilnamečio M. gyvenamąją vietą.

CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai . Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

Teismas, spręsdamas šį ginčą , du kartus (2019-11-05 ir 2020-11-16) išklausė nepilnametį M. K. ( jam (duomenys neskelbtini) sukaks 16 metų) Pirmą kartą nepilnametis M. paaiškino, jog gyvena su tėvu ir jo drauge, su abiem sutaria vienoda, pykstasi tik dėl mokslų, nes tėvas reikalauja mokytis, atlikti pamokas. Nuvykęs pas mamą irgi mokosi, bet pas ją yra laisviau. Mama leidžia išeiti į kiemą, pasikviesti draugų , padeda jam paruošti pamokas, kai kurias užduotis padaro ji pati , todėl jis norėtų gyventi su mama. Tėtis jam suplanuoja dieną ir jeigu nepadaro pamokų, tai neleidžia važiuoti pas mamą. Nurodė, jog jam patinka lankytis pas psichologę. Antrą kartą nepilnametis M. teisme kartojo tą patį, jog tėvas griežtai suplanuoja dienotvarkę, reikalauja atlikti visus darbus nurodė, jog labai apriboja jo laisvę, todėl jis nori gyventi pas mamą. Nors mama ištekėjo , tačiau jis teigė, jog sutaria su mamos vyru, eina su juo remontuoti automobilių, jis duoda jam pavairuoti automobilį. Be to, nepilnametis M. nurodė, jog šiuo metu jis lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą , 9 klasę ir keisti mokyklos nenorėtų , nes būtų sunkiu priprasti prie naujos aplinkos . Mano, jog gyvendamas (duomenys neskelbtini) pas mamą jis galėtų važinėti į mokyklą (duomenys neskelbtini). Jis žino, jog tėvai konfliktuoja, jog buvo mediacija dėl bendravimo tvarkos. Nurodė, jog jam nepatiko jų susitarimas dėl bendravimo tvarkos. Teismas vertindamas šalių sūnaus M. nuomonę, pažymi, jog jo išsakyta nuomonė keitėsi kelis kartus. Pirmą kartą su šalių sūnumi bendravo vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, kuomet buvo rengiama išvada dėl gauto ieškinio. Tada, 2019 m. rugpjūčio 8d., M. pasakojo, jog gerai sutaria šeimoje ir su tėvu ir su drauge. Yra įpratęs gyventi (duomenys neskelbtini), kur jam viskas žinoma ir suprantama. Teigė, jog sutaria ir su mama ir sese V., tačiau motina jį palieka vieną, namo grįžta vėliau, parsineša alaus. Į klausimą su kuo norėtų gyventi, atsakė, jog jam pas tėvą gyventi yra geriau ir įprasčiau. Vėliau, 2019m. rugsėjo 18d., vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas vėl išklausė M. nuomonę. T. M. nurodė, jog su mama bendrauja telefonu, norėtų dažniau matytis , neišsakė argumentų ar norėtų gyventi pas mamą, tik nurodė, kad gal ir būtų neblogai pakeisti aplinką, nes pas tėvą griežta kontrolė. Taigi, kaip matyti, šalių sūnus M. nuomonė , kad nori gyventi pas motina atsirado tik jį išklausius teisme. Jokių argumentų, kad pas tėvą jam gyventi yra nesaugu, jog jis nemylimas ar panašiai, jis neišsakė, Vienintelis motyvas- pas mama - laisviau, gali daryti ką nori.

Todėl, teismas , priimdamas šį sprendimą, nesiremia išsakyta nepilnamečio M. nuomone dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo, nes tai prieštarauja nepilnamečio interesams. Kaip matyti nepilnamečio M. nuomonė išsakyta vaiko teisių tarnybos pareigūnams ir teisme skiriasi. Ji nėra pastovi , aiški ir kategoriškai. Nepilnametis M. nenurodė, jog gyvenant pas tėvą visus tuos metus jam tapo nesaugu ar jo nesirūpinama . Vienintelis motyvas- pas mamą laisviau. Tokia išsakyta vaiko nuomonė negali lemti jo gyvenamosios vietos pakeitimą . Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos , dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės , vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais . Atsakovas, nesutikdamas su tokiu ieškovės reikalavimu, motyvavo tuo, jog sūnui yra reikalingas režimas, griežta dienotvarkė, būtina reikalauti, jog jis ruoštų pamokas, nes tik taip jis gali baigti mokyklą ir mokytis toliau, įsigyti specialybę. Tokius atsakovo argumentus patvirtina ir teisme apklausta psichologė V. R., kuri nurodė , jog nepilnamečiui M. reikia stabilumo , režimo, kurį užtikrina tėvas. Kadangi M. turi elgesio sutrikimų, tai jam būtinos ribos, jis ieško stabilumo, autoritetų. Pokalbio metu su psichologe šalių sūnus M. nenurodė, jog nenori gyventi pas tėvą, tik laukia savaitgalių, kuomet galės nuvažiuoti pas mamą. Psichologė nurodė, jog vaikui yra svarbūs abu tėvai, todėl tėvai turėtų surasti susitarimą, kad jų sūnus galėtų bendrauti su abiems tėvais . Atsakovas nesutikdamas su ieškovės teiginiais, jog ir ji gali sūnumi tinkamai pasirūpinti, teikė į bylą fotonuotraukas . Pateiktos fotonuotraukos liudija, jog nepilnametis M., būdamas pas motiną, naktimis , naudodamas telefoną , dalyvauja socialiniuose tinkluose, jog jis perka elektronines cigaretes, jog namuose yra geriami alkoholiniai gėrimai- alus, cidras, jog motinos vyras parduotuvėje perka degtinę ir ją demonstruoja. Iš pateiktų pokalbių matyti, jog motina sūnų moko duoti į galvą už sugadintą telefoną, pokalbio metu apie ieškovės vyro turimą automobilį, M. klausia ar jis nepavogtas, vartodamas keiksmažodį.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą , jog pagrindo, rodančio būtinybę keisti M. K. gyvenamąją vietą, nėra. Šalys turi susitarti dėl bendravimo tvarkos su sūnumi ir tai atitiktų geriausius jo interesus. Išklausius šalis, apklausus liudytojus , išklausius vaiką, teismo posėdžio metu tarybos atstovė nepakeitė duotos išvados , nurodė, jog nėra argumentuoto pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima keisti M. gyvenamąją vietą. Akcentavo, jog turi būti sprendžiama dėl bendravimo tvarkos .

Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovas pateikė į bylą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka nuorašą ir pačios taikos sutarties nuorašą ir teigė, jog mediacijos metu šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos. Ieškovės atstovas 2020-11-15 teikdamas į bylą prašymą dėl šių dokumentų pridėjimo prie bylos, nurodė, jog nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo , todėl teikia taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Tokiu prašymu , ieškovės atstovas pripažįsta, jog nėra pagrindo keisti sūnaus M. gyvenamąją vietą .

Apibendrinant tai, kas byloje nustatyta, teismas atidžiai įvertinęs nepilnamečio M. K. norą gyventi su motina , konstatuoja , jog nepasikeitė aplinkybės , dėl kurių buvo nustatyta M. K. gyvenamoji vieta su tėvu D. K. , todėl nėra jokio pagrindo keisti nepilnamečio M. K. gyvenamąją vietą, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo LR CK 3.192 straipsnis numato, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose laikosi vieningos praktikos, kad teismas , priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus : konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. ( Vaiko teisių konvencijos 3,27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7,8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai) Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Kaip nustatyta, nepilnametis šalių sūnus M. nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio gyvena su tėvu. 2014 m. gruodžio 1d., teismo nutartimi buvo patvirtintas šalių susitarimas, jog ieškovė teiks sūnui išlaikymą po 250 litų (72,40 eurų) kas mėnesį, tačiau ieškovė šios pareigos nevykdė. Pati pripažino, jog prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo, nes neturėjo pinigų. Nurodė, jog turėdama pinigų sūnui nuperka mokymosi priemones. Atsakovas prašė pakeisti susitartą išlaikymo dydį ir priteisti sūnui po 200 eurų kas mėnesį, nes padidėjo sūnaus poreikiai. Teismo posėdžio metu atsakovas , įvertinęs situaciją šalyje dėl KOVID-19 viruso ir ieškovės turtinę padėtį, sumažino prašomą priteisti išlaikymo sumą ir prašė priteisti sūnui išlaikymą po 150 eurų kas mėnesį. Prašomą priteisti sumą motyvavo tuo, kad sūnus išaugo, tapo paaugliu, todėl išaugo jo poreikiai mokymuisi, maistui, drabužiams, laisvalaikiui . Atsakovas nuo 2014 metų pilnai išlaiko sūnų, rengia, išleidžia į mokyklą, rūpinasi jo sveikata . Sūnus M. lanko psichologo konsultacijas. Šiuo metu sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje 9 klasėje. Atsakovas užsiima individualia veikla . Ieškovė šiuo metu vykdo individualią veiklą, jos pajamų dydis šiais dienai nėra aiškus. Ieškovė turi skolinių įsipareigojimų. Ji šeimoje augina nepilnametę dukrą. Jos vyras V. K. pagal užimtumo tarnybos duomenis nedirba. Apie jo turimas pajamas byloje duomenų ieškovė neteikė.

Institucija duodanti išvadą- Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą , jog reikalavimas padidinti išlaikymo sumą yra pagrįstas. Nustatytas teismo sprendimu išlaikymas nebeužtikrina normalių šalių nepilnamečio sūnaus poreikių . Prašoma priteisti išlaikymo suma , skyriaus nuomone , yra ne perteklinė ir atitinka vaiko poreikius.

LR CK 3.201 straipsnio nuostatos numato galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, jeigu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat atsiradus papildomoms išlaidoms, kiekvienu konkrečiu atveju individualizuojant teisės normų taikymą ir išsaugant protingą vaiko interesų ir poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą . Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus argumentus dėl pateikto priešieškinio, ieškovės paaiškinimus , konstatuoja, kad yra pagrindas išlaikymo dydžio keitimui yra - tai nuo 2014 metų labai išaugę sūnaus poreikiai ir jie vis didėja, jam reikia daugiau drabužių, higienos priemonių, didėja išlaidos maistui , laisvalaikiui, mokymuisi . Teismas nenustatė, jog ieškovės turtinė padėtis yra bloga, tačiau nėra tiek pagerėjusi, jog būtų galima priteisti iš jos sūnaus išlaikymui po 150 eurų kas mėnesį. Teismas , įvertinęs byloje visas aplinkybes, įvertinęs vaiko poreikius, ieškovės turtinę padėtį , bei orientuojantis į šių dienų kainas, mano, jog yra pagrindas priteisti iš ieškovės išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 eurų , todėl atsakovo priešieškinys tenkintinas iš dalies. Išlaikymas priteistinas nuo priešieškinio padavimo dienos. (2019-10-19)

Tačiau, teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, kad keičiantis vaiko interesams gali keistis ir jo gyvenamoji vieta, o iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams , teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas .

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, todėl iš jos nepriteistinas žyminis mokestis už išlaikymo dydžio pakeitimą, bei teismo turėtos pašto išlaidos, tačiau iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai . (CPK 93 str., 98 str. ) Atsakovas pateikė duomenis, jog jis patyrė bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro advokato išlaidas, viso 1000 eurų. Kadangi atsakovo priešieškinys patenkintas 50 procentų, todėl atsakovui ir ieškovės priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų - 500 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268, 270, 284, 381-385 str., teismas ,-

nusprendžia:

ieškovės V. K. (K.) ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmesti.

Atsakovo D. K. priešieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkinti iš dalies .

Priteisti iš V. K. (K.) , a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui M. K., gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2019m. spalio 19d., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 eurų iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją .

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš V. K. (K.), a.k. (duomenys neskelbtini) D. K. 500 (penkis šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.