Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (du nusikaltimai) ir nuteistas:

pagal BK 284 straipsnį (2017 m. balandžio 17 d. viešosios tvarkos pažeidimas) laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 iki 6 valandos;

pagal BK 284 straipsnį (2017 m. balandžio 20 d. viešosios tvarkos pažeidimas) laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 iki 6 valandos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant A. Ž. bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 iki 6 valandos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 25 d.

Civilinės ieškovės V. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. Ž. jai priteista 353,20 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 200 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 150 eurų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti; kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2017 m. balandžio 17 d., apie 23 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto numeriu 12, važiuodamas automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčia užblokavo V. K. vairuojamą automobilį „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį V. K., ir neleido pravažiuoti bei persekiojo, prisivijęs (duomenys neskelbtini), išlipęs iš automobilio elgdamasis ypatingai įžūliai, metė medinę lazdą į V. K. vairuojamą automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu jį sugadino, įlenkdamas priekinio variklio dangtį, apgadindamas automobilio priekinės dalies plastikines groteles, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. K. 100 eurų turtinę žalą bei tokiu savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.A. Ž. taip pat nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2017 m. balandžio 20 d., apie 22.54 val., (duomenys neskelbtini), važiuodamas automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elgdamasis ypatingai įžūliai, tyčia įvažiavo į V. K. vairuojamą automobilį „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį V. K., tokiu būdu jį sugadino, įbrėždamas buferį, apgadindamas priekinį dešinį sparną ir keleivio pusės šoninį veidrodėlį, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. K. 150 eurų turtinę žalą bei tokiu savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinkti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina A. Ž. veikoje abiejų jam inkriminuotų nusikaltimų objektyvių ir subjektyvių sudėties požymių buvimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, už abu nusikaltimus jam skirtinos laisvės apribojimo bausmės, artimos sankcijos vidurkiui. Spręsdamas klausimą dėl civilinės ieškovės V. K. civilinio ieškinio, jo reikalavimą dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir advokato paslaugų išlaidų atlyginimo tenkino visiškai, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas mažesnę atlygintiną neturtinės žalos sumą.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Ž. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti pagal BK 284 straipsnį dėl 2017 m. balandžio 20 d. viešosios tvarkos pažeidimo. Šį prašymą apeliantas motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepašalino abejonių dėl įvykio. Išvada dėl jo kaltės įrodytumo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir grindžiama iš esmės tik kaltinimui palankiais duomenimis. Visa tai lėmė nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis kaltę dėl 2017 m. balandžio 20 d. viešosios tvarkos pažeidimo pripažino, tačiau nurodė, kad V. K. vairuojamo automobilio neužblokavo, lazdos tyčia į jo automobilį nemetė ir neketino automobilio apgadinti. Nurodė, kad aplenkęs jo automobilį sustojo kelkraštyje, kitiems eismo dalyviams nesudarė jokių kliūčių, po to išlipo iš savo automobilio turėdamas tikslą ne pažeisti viešąją tvarką, o pasikalbėti su V. K., tuo metu jokios lazdos neturėjo. V. K. pradėjus važiuoti, nuteistasis vėl įsėdo į savo automobilį ir važiavo paskui jį, po to sustojo, išlipo ir pasiėmęs turimą lazdą metė ją į asfaltą netoli V. K. automobilio. Tokiu būdu išreiškė savo pasipiktinimą V. K., nes su juo prieš tai konfliktavo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ir pats nukentėjusysis bei jo automobiliu važiavę asmenys niekada netvirtino, kad A. Ž. taip pastatė savo automobilį, kad V. K. negalėtų važiuoti savo automobiliu, todėl nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad nuteistasis užblokavo jo automobilį. Apelianto vertinimu, byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad jis tyčia įvažiavo į V. K. automobilį. Nuteistasis nurodė, kad tik norėjo su nukentėjusiuoju pasisveikinti, pamojo jam ranka ir tuo metu jų vairuojami automobiliai susidūrė. Teismas netyrė, kuris iš vairuotojų kaltas dėl eismo įvykio, apsiribodamas tik V. K. automobiliu važiavusių asmenų abejotinais parodymais. Apeliantas pažymi, kad po eismo įvykio jis sustojo, o V. K. iš eismo įvykio vietos pabėgo. Nors nuteistasis po įvykio nuvyko į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, tačiau vis tiek buvo apkaltintas nusikaltimo padarymu. Nuteistojo vertinimu, byloje esančių įrodymų nepakanka jo kaltei dėl 2017 m. balandžio 20 d. viešosios tvarkos pažeidimo pagrįsti, todėl visos abejonės turėtų būti vertinamos jo naudai. Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde nesutinka ir su V. K. pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes jos įvykio metu automobilyje nebuvo, pačio įvykio ji nematė, jame niekaip nedalyvavo, todėl negalėjo patirti jokių dvasinių kančių, išgyvenimų ir pan., kas paprastai sudaro neturtinę žalą.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti.Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis A. Ž. pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo aspektu, taip pat nesutinka su civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimu.

Dėl įrodymų vertinimo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (BPK 20 straipsnis). Teismo nuosprendyje pateikti pakankami įrodymų vertinimo motyvai – paaiškinta, kodėl tam tikrais duomenimis teismas nesiremia, taip pat nurodyta, kokie duomenys pripažinti įrodymais ir kokias aplinkybes jie patvirtina, taip pat kokie bylos duomenys paneigia nuteistojo iškeltą versiją ir patvirtina jo kaltę padarius abu BK 284 straipsnyje numatytus nusikaltimus. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių būtų nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatyta.Nors A. Ž. prašo jį išteisinti tik dėl 2017 m. balandžio 20 d. viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis ginčija ir nuosprendžio dalyje dėl 2017 m. balandžio 20 d. viešosios tvarkos pažeidimo nustatytas faktines bylos aplinkybes.Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį (2017 m. balandžio 17 d. viešosios tvarkos pažeidimas), nustačius, kad jis važiuodamas automobiliu tyčia užblokavo V. K. vairuojamą automobilį ir neleido jam pravažiuoti bei persekiojo, jį prisivijęs ir išlipęs iš automobilio elgdamasis ypatingai įžūliai, metė medinę lazdą į V. K. vairuojamą automobilį, jį apgadino ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Apeliaciniame skunde A. Ž. nurodo, kad V. K. vairuojamo automobilio jis neužblokavo ir neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, iš automobilio išlipo norėdamas su nukentėjusiuoju pasikalbėti, lazdą metė ne į V. K. automobilį, o į asfaltą netoli jo, tokiu būdu reikšdamas pasipiktinimą dėl ankstesnių nesutarimų su nukentėjusiuoju.Tačiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai neatitinka teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Nukentėjusysis V. K. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jam važiuojant automobiliu, jį aplenkė A. Ž. vairuojamas automobilis BMW, kuris sustojęs priešais jį užblokavo jam kelią ir taip neleido jam jo aplenkti, tuomet nuteistasis išlipo iš automobilio ir iš bagažinės išsitraukė beisbolo lazdą, nukentėjusiajam pradėjus važiuoti atbuline eiga, nuteistasis sėdo prie vairo ir pradėjo važiuoti į jį, priartėdamas prie jo priekinės automobilio dalies, tuomet jiems taip važiuojant jis sustojo prie sankryžos, reguliuojamos šviesoforu, ir A. Ž. išlipo iš automobilio rankoje laikydamas beisbolo lazdą, pradėjo vytis jų nuvažiuojantį automobilį, o pamatęs, kad jų nepavys, lazdą metė į automobilį. Teisme apklausti liudytojai L. S., A. V. ir N. R. nurodė analogiškas aplinkybes, tarp jų ir tai, kad A. Ž. savo automobiliu sustojo priekyje V. K. vairuojamo automobilio viduryje kelio, tuo užkirsdamas jiems kelią ir neleisdamas pravažiuoti, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nei nukentėjusysis, nei su juo važiavę asmenys nenurodė, kad nuteistasis užblokavo kelią, atmetami kaip nepagrįsti. Nuteistojo argumentai, kad beisbolo lazdą jis metė į asfaltą, o ne į automobilį, taip pat prieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams, kuomet jie nurodė, kad A. Ž. nukentėjusiojo automobilį vijosi rankoje laikydamas beisbolo lazdą ir supratęs, kad jų nepavys, šią lazdą metė į jų automobilį. Visa įvykių eiga, kuomet A. Ž., jau pirmą kartą sustojęs ir užblokavęs nukentėjusiajam kelią iš bagažinės pasiėmė beisbolo lazdą, po to nukentėjusiajam pradėjus važiuoti atbuline eiga persekiojo jo automobilį ir šiam sustojus iš karto pradėjo vytis jo automobilį rankoje laikydamas beisbolo lazdą, taip pat rodo jo veiksmų kryptingumą įžūliu elgesiu, nepagarbos aplinkiniams demonstravimu sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Skundžiamame nuosprendyje taip pat neginčijamai nustatyta, kad dėl aptartų nuteistojo veiksmų, panaudojant daiktą, skirtą kūnui sužaloti ar turtui sugadinti, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – nukentėjusysis ir kartu su juo važiavę asmenys patyrė išgąstį, sumaištį. Apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro jokio pagrindo abejoti skundžiamo teismo nuosprendžio išvadomis dėl A. Ž. kaltės 2017 m. balandžio 20 d. pažeidus viešąją tvarką, tai yra jam tyčia įvažiavus į V. K. vairuojamą automobilį „Peugeot 306“. Apeliantas, ginčydamas šią nuosprendžio dalį, nurodo, kad teismas iš viso nesiaiškino, kuris eismo dalyvis kaltas dėl automobilių susidūrimo ir jo kaltę dėl šio įvykio pagrindė vien tik nukentėjusiojo ir su juo važiavusių liudytojų parodymais. Tačiau skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas automobilių susidūrimo mechanizmą ir eismo įvykio kilimo priežastį nustatė išsamiai ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, taip pat nuosprendyje pateikė aiškią ir motyvuotą eismo įvykio situacijos analizę. Tuo tarpu pats nuteistasis nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, neigdamas savo kaltę, nepateikė jokio kito eismo situacijos vertinimo ir nenurodė jokių nukentėjusiojo veiksmų, dėl kurių galimai kilo minėtas eismo įvykis. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis V. K., vairuodamas transporto priemonę, atliko kokius nors veiksmus, dėl kurių galėjo kilti eismo įvykis. Priešingai, nukentėjusysis V. K. nuosekliai parodė, kad jis važiavo tiesiai antra eismo juosta, kai prie jo pirma juosta privažiavo A. Ž. ir pavažiavęs šiek tiek į priekį kairiu automobilio šonu atsidaužė į jo automobilį, nors jokių kliūčių nuteistojo eismo juostoje nebuvo. Šias nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes teisme patvirtino kartu su juo automobilyje važiavę liudytojai N. R. ir L. S., nukentėjusiojo nurodytą įvykių eigą taip pat patvirtina vaizdo registratoriaus užfiksuoti duomenys, o jo nurodytas transporto priemonių susidūrimo mechanizmas atitinka jo automobiliui nustatytų apgadinimų pobūdį ir lokalizaciją. Tai, kad į V. K. automobilį atsitrenkė nuteistasis tyčia be jokios priežasties ir ne dėl kokių nors nukentėjusiojo veiksmų, patvirtina tiek paties nukentėjusiojo, tiek liudytojų reakcija į visą situaciją – jie jau pamatę dideliu greičiu prie jų automobilio privažiuojantį A. Ž. suprato apie gresiantį pavojų, o įvykus automobilių kontaktui buvo šokiruoti, išsigandę ir apie tai iš karto pranešė policijos pareigūnams. Šios aplinkybės matomos ir vaizdo registratoriaus užfiksuotoje medžiagoje. Kaip nustatyta byloje, A. Ž. po eismo įvykio nesustojo, rodydamas nepagarbius rankų gestus nuvažiavo, todėl jo skunde akcentuojama aplinkybė, kad po eismo įvykio jis nuvyko į policijos įstaigą, nepaneigia tyčios sutrikdyti viešąją tvarką buvimo jo veiksmuose.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad A. Ž. veikoje, kuomet jis įžūliu elgesiu ignoruodamas elgesio normas, rodydamas nepagarbą ir niekinamą požiūrį į aplinkinius, tyčia atsitrenkė į V. K. automobilį, jį apgadino ir sutrikdė visuomenės rimtį, ir tvarką, yra visi viešosios tvarkos pažeidimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties požymiai, ir konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Apeliantas nesutinka su byloje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. pareikšto civilinio ieškinio dėl nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo išsprendimu. Apelianto nuomone, nukentėjusiojo motinai V. K., kuri tiesiogiai nagrinėjamuose įvykiuose nedalyvavo, neturėtų būti priteisiama ir nusikaltimais padaryta neturtinė žala, tačiau šie argumentai nepagrįsti.Kiekvienas asmuo turi teisę į teisingą nusikaltimu patirtos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnis numato bendrą nuostatą, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pateikti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniame kodekse taip pat nėra numatyti kokie nors neturtinės žalos atlyginimo ribojimai subjektų atžvilgiu. Todėl šiuo atveju tai, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. tiesiogiai nedalyvavo nagrinėjamuose nusikaltimuose, nereiškia, kad ji dėl neteisėtų A. Ž. veiksmų nepatyrė neturtinės žalos.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tyčiniai A. Ž. veiksmai ir visa įvykių situacija, kuomet nuteistasis įžūliai elgdamasis – mesdamas beisbolo lazdą į nukentėjusiajai priklausantį automobilį ir po trijų dienų savo automobiliu tyčia atsitrenkdamas į minėtą automobilį, kurį įvykių metu vairavo nukentėjusiajai artimas asmuo – sūnus, sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji dėl kaltininko veiksmų patyrė stresą, baimę, nesaugumo jausmą, išgąstį ir nepatogumus dėl sugadinto turto. Visos šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai įvertintos, skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais kriterijais, kuriais remiantis nukentėjusiajai priteista 200 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio atitinka BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, bei neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams.Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nuteistojo A. Ž. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.