- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-376-777/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01449-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- UAB „Gluotna“
- Trečiasis asmuo
- L. M., „If P&C Insurance“ AS
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-376-777/2014
Teisėja Lina Jociuvienė Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01449-2012-4
2014 m. kovo 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-10-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovei UAB „Gluotna“, tretieji asmenys L. M., „If P&C Insurance“ AS filialas, UAB „Autotoja“, dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 10 980,99 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-12-30 buvo apgadintas automobilis „Lexus LS600h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draustas kasko draudimu TPA 00076821 draudimo kompanijoje „If P&C Insurance“ AS. Po apgadinimo automobilis buvo remontuojamas atsakovės įmonėje ir pagal atsakovės 2012-01-06 pateiktą remonto sąmatą draudikas pagal 2012-01-27 PVM sąskaitą faktūrą GLU Nr. 001315 atsakovei sumokėjo 10 429,90 Lt sumą. Tačiau automobilio remontas buvo atliktas nekokybiškai – važiuojant girdėjosi girgždesys dešinėje pusėje, pastebėti nekokybiški dažymo darbai, išteptas salonas, dėl to 2013-03-19 automobilis pakartotinai buvo atvežtas atsakovei defektams pašalinti. Tačiau atsakovei nepašalinus defektų, buvo kreiptasi į „Lexus“ autoservisą UAB „Autotoja“, kuris nustatė, kad remontas atliktas nekokybiškai, buvo naudojamos statybinės putos, kurios besiplėsdamos deformavo stogo stiprintuvus ir stogo plokštę (panelę), darbai buvo atlikti nesilaikant stogo keitimo technologijos, dėl to blogai veikė stoglangio mechanizmas, girdėjosi pašaliniai garsai. UAB „Autotoja“ buvo atlikti automobilio remonto darbai, buvo panaudotos detalės ir medžiagos, valytas salonas už bendrą 10 980,99 Lt ginčo sumą.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Gluotna“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Tokią poziciją motyvavo tuo, kad 2012-01-27 automobilį po remonto paėmė trečiojo asmens sutuoktinis, kuris pretenzijų nereiškė. Tik 2012-03-08 gavo UAB „Autotoja“ sąskaitą už automobilio remonto darbus ir tik po to automobilio naudotoja L. M. paskambino ir pasakė, kad automobilio salone yra pašalinis garsas bei su defektu atlikti dažymo darbai, o 2012-03-19 automobilį vėl pristatė pas atsakovę UAB „Gluotna“, kur apžiūrint automobilį buvo aptikta trečiųjų asmenų intervencijos į automobilio stogą požymiai. Todėl mano, kad būtent UAB „Autotoja“ savo veiksmais padarė žalą, nes pretenzijos pradėtos reikšti tik po to, kai ten buvo atlikti remonto darbai. Pažymėjo, kad antrą kartą atvežus automobilį pas atsakovę, salonas nebuvo suteptas, nes būtų išvalę, atliko stoglangio mechanizmo fiksavimo patikrą, kontrolinį važiavimą, tačiau pašalinių garsų nebuvo ir automobilis perduotas trečiojo asmens L. M. patikėtiniui, kuris jį apžiūrėjęs pretenzijų neturėjo.
Trečiasis asmuo „If P&C Insurance“ AS filialas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad ieškovė savo nuožiūra pasirinko remonto įmonę (atsakovę) ir draudimo išmoka šiai įmonei yra išmokėta.
Trečiasis asmuo L. M. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Trečiasis asmuo UAB „Autotoja“ atsiliepime neišreiškė nuomonės dėl ieškinio tenkinimo, tik prašė pašalinti iš trečiųjų asmenų sąrašo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-10-25 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovei, 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Autotoja“ ir 98,22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas sprendė, jog automobilio remonto darbų sutarties santykiams taikytinas CK 6.644 str., reglamentuojantis rangos santykius. Nustatė, kad įrodymų, jog pirmą kartą perduodant automobilį trečiojo asmens L. M. sutuoktiniui buvo nustatyti automobilio remonto trūkumai, byloje ieškovė nepateikė. Pakartotinai remontui automobilis atvežtas atsakovei tik 2012-03-19, teigiant, kad šis netinkamai suremontuotas. Pažymėjo, kad per laikotarpį nuo 2012-01-27 iki 2013-03-19 L. M. naudojosi automobiliu, nekreipdama dėmesio į (kaip ji pati teigia) dažymo defektus, salono nešvarą, girdėdama didelį girgždesį salone ir tik praėjus beveik dviem mėnesiams kreipėsi su pretenzijomis į atsakovę. Tai, kad automobiliu nebuvo rūpinamasi, kad jis buvo 2012-03-19 atsakovei pristatytas apibraižytas – patvirtina nuotraukos (t. 1, b. l. 62). Byloje nėra jokių įrodymų, kad automobiliu nebuvo naudojamasi ir jis negalėjo būti paveiktas kitų veiksnių ar jo būklė nebuvo paveikta trečiųjų asmenų, išskyrus atsakovės remonto darbus. Taip pat neaišku, kur ir kokiu intensyvumu bei kokiomis sąlygomis minėtas automobilis buvo naudojamas ir laikomas minėtus du mėnesius. UAB „Autotoja“ atliekant automobilio remonto darbus, nebuvo fiksuota – kokios būklės automobilis pristatytas, – byloje pateiktos nuotraukos neatspindi realios padėties – kokia buvo automobilio būklė, kada fotografuota, ar tai tikrai yra ginčo automobilis ir nebuvo kviestas atsakovės atstovas. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos aktas paneigė ginčo defektą – girgždesį automobilio salone. Akte nurodyti defektai nepatvirtina fakto, kad dėl nustatytų defektų kalta atsakovė, nes trečiasis asmuo automobilį naudojo po remonto beveik du mėnesius, tikrinimas atliktas 2012-04-26, o aktas surašytas 2012-05-04, t. y. dar beveik po pusantro mėnesio. Sprendė, kad byloje nepaneigta galimybė, kad L. M. automobilį galėjo nuvežti ir į kitą autoservisą arba kad minėtus defektus arba dalį jų galėjo padaryti ir trečiasis asmuo UAB „Autotoja“. Protingai nemotyvuotu vertino L. M. pasirinkimą prabangų ir brangų automobilį patikėti remontuoti atsakovei, o ne specializuotam autoservisui. Teismas padarė išvadą, kad L. M., kaip faktiška automobilio valdytoja, savo noru pasirinkdama atsakovę ir patikėdama jai savo automobilį, prisiima atsakomybę, nes geras šeimininkas turėtų parinkti savo srities profesionalą paslaugų atlikimui arba bent pasiteirauti, ar jis gali, ar sugebės, ar turi reikiamus leidimus tokio prabangaus automobilio remontui, ar UAB „Gluotna“ turi automobilį gaminusios gamyklos techninius reikalavimus. Neaišku, dėl kokių priežasčių L. M. 2012-03-22 rašydama pretenziją nenurodė, kad yra išteptas automobilio salonas, ir tik atliekant tikrinimą 2012-04-19 prašyme nurodė, kad salonas išteptas. Akto teiginį, kad atsakovė netinkamai paruošė automobilio stogą dažymui, vertino kaip nepagrįstą, nes nedetalizuota – kokie reikalavimai pažeisti, kad pažeidimai neatsirado vėliau, jau po remonto eksploatuojant automobilį, kad tai buvo būtent po atsakovės atliktų remonto – stogo dažymo – darbų. UAB „Autotoja“ paaiškinime nurodytus trūkumus taip pat vertino nepatvirtinančiais fakto, kad tai atsakovės remonto darbų pasekmė, nes automobilis visą laiką L. M. buvo naudojamas ir tik iš jos teiginių yra keliama versija, kad daugiau niekas be atsakovės automobilio neremontavo. Pateiktos nuotraukos (t. 1, b. l. 28–41) taip pat nepatvirtina fakto, kad remonto darbus atsakovė UAB „Gluotna“ atliko su defektais, nes neaišku, kada nuotraukos darytos ir koks automobilis ten buvo fiksuojamas. Išdėstęs civilinės atsakomybės taikymo sąlygas teismas sprendė, kad ginče nenustatyta, jog atsakovė elgėsi nerūpestingai ar neapdairiai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, priešingai, nustatyta, kad L. M. elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nepasirinkdama profesionalaus paslaugų tiekėjo. Duomenų, įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė netinkamai įvykdė remontą, byloje nėra, yra vien trečiojo asmens teiginiai, todėl konstatavo, jog nenustatyta, kad nuostoliai yra susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakovės civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovės veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 92 str. 98 str. pagrindais priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovei, trečiajam asmeniui UAB „Autotoja“ bei išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-10-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles. Teismas įrodymus vertino neobjektyviai, todėl padarė neteisingas išvadas. Nesutiko, jog su atsakove nebuvo bendrauta, jog jai nebuvo pareikštos pretenzijos dėl automobilio remonto darbų iki 2013-03-19. Paaiškino, kad UAB „Gluotna“ automobilio remontui pasirinkta ne atsitiktinai, o todėl, kad bendrovės direktorių ieškovė pažinojo ir ši bendrovė jau yra tvarkiusi ieškovės šeimos automobilius. Pagrindo nepasitikėti atsakove neturėjo. Pažymi, kad pagal CK 6.644 str., 6.645 str. 3 d. pareiga tinkamai atlikti sulygtus darbus ir prisiimti jų atlikimo riziką teko rangovei (atsakovei), o užsakovei (ieškovei) pareiga atsiskaityti su rangove už atliktus darbus. Pirmą kartą automobilį po remonto iš atsakovės atsiėmė 2012-01-27, juo nesinaudojo kelias paras, o pradėjus automobilį eksploatuoti, pastebėjo remonto defektus – pradėjo girgždėti automobilio stogas, dėl to iš karto kreipėsi į UAB „Gluotna“ ir bendrovės direktoriui V. K. pareiškė pretenzijas žodžiu. Taip pat pareiškė pretenzijas ir dėl sutepto salono, automobilio dažymo ir poliravimo darbų. Tuo metu UAB „Gluotna“ direktorius V. K. visus remonto trūkumus pripažino ir pažadėjo ištaisyti. UAB „Gluotna“ nesugebant pašalinti stogo girgždesio priežasties ieškovė kreipėsi į UAB „Autotoja“, atliekančią tokių automobilių priežiūrą ir remontą. 2012-03-06 ši bendrovė, atlikusi automobilio diagnostikos darbus, nustatė, kad stogas buvo remontuotas ir jo surinkimas neatitiko gamintojo techninių reikalavimų. UAB „Autotoja“ ieškovę informavo, kad ištaisyti stogo remonto broką kainuos nemažas lėšas, todėl pasitarus su UAB „Gluotna“ direktoriumi nutarė leisti šiai bendrovei ištaisyti padarytą broką. UAB „Autotoja“ pakeitė sulūžusias tvirtinimo detales. UAB „Gluotna“ sutiko apmokėti UAB „Autotoja“ už atliktus diagnostikos ir detalių tvirtinimo pakeitimo darbus. Atsižvelgiant į tai, pažymėjo, kad neatsitiktinai 2012-03-08 UAB „Gluotna“ buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra ir išsiųsta elektroniniu paštu, tačiau UAB „Gluotna“ ją apmokėti vėliau atsisakė. 2013-03-19 automobilis pakartotinai atgabentas į UAB „Gluotna“. Tačiau ir antrą kartą UAB „Gluotna“ automobilio tinkamai nesuremontavo, nes girgždesys stoge neišnyko ir UAB „Gluotna“ direktorius pareiškė, kad daugiau nieko padaryti neįmanoma, automobilis niekada nebus kaip naujas. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Gluotna“ pripažino ieškovės pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų automobilio remonto darbų, bei paneigia teismo išvadas, kad automobilis nuo 2013-01-27 iki 2013-03-19 buvo eksploatuojamas nepareiškus atsakovei jokių pretenzijų, jog galėjo būti remontuojamas ir kt. Ieškovės duktė L. M. raštu kreipėsi į UAB „Gluotna“ prašydama atsakymo dėl nekokybiško remonto. 2012-04-03 gavus atsakovės atsakymą, jog pretenzijos nepagrįstos, kreipėsi į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyrių, kurio išvados patvirtino, kad UAB „Gluotna“ neturi automobilį gaminusios gamyklos techninių reikalavimų. UAB „Gluotna“ turėjo atsisakyti atlikti automobilio remonto darbus, o juos atlikdama, veikė savo rizika. Teigė, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo minėtos inspekcijos 2012-05-04 rašte Nr. 3KLS-144 nustatytais akivaizdžiais automobilio remonto trūkumais, kurie, beje, buvo nustatyti dalyvaujant UAB „Gluotna“ direktoriui, vizualiai apžiūrėjus automobilį. Patikrinimo akte nurodyta, kad atliekant apžiūrą UAB „Gluotna“ direktorius girdėjo stogo traškesį. UAB „Gluotna“ direktoriui nepripažįstant padarytų nuostolių, kreipėsi į UAB „Autotoja“, kuri atliko ir įvertino automobilio remonto darbus už bendrą 10 980,99 Lt sumą ir tai patvirtina 2012-06-09 PVM sąskaita faktūra AUT Nr. 105443. Po remonto automobilis vėl tapo komfortabilus ir juo naudojamasi. Su UAB „Autotoja“ ieškovė visiškai atsiskaitė ir tai patvirtina pinigų mokėjimo kvitai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu ieškovės apeliacinį skundą prašė atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimą laikė teisėtu ir pagrįstu. Teigė, kad ieškovė byloje neįrodė, jog atsakovė netinkamai atliko automobilio remonto darbus. Atlikusi automobilio remonto darbus atsakovė 2012-01-27 išrašė PVM sąskaitą faktūrą ir perdavė automobilį ieškovės atstovui – 3-iojo asmens L. M. sutuoktiniui, kuris pretenzijų dėl remonto darbų nepareiškė. 2012-02-01 „If P&C Insurance“ AS filialas sumokėjo atsakovei 5 544,48 Lt už automobilio remontą, dar 4 409 Lt avansą sumokėjo 2012-01-10. Ginčo automobilio trūkumai nustatyti jau po automobilio remonto UAB „Autotoja“. Teigia, kad nėra įrodymų, jog automobilis, jo stogo detalės šioje bendrovėje buvo remontuojami siekiant nustatyti pašalinių garsų kilimo priežastį, priešingai, bendrovė pripažįsta, kad automobilis buvo ardomas turint tikslą įvertinti atliktus jo remonto darbus. UAB „Autotoja“ priimdama automobilį nesurašė defektinio akto, kuris patvirtintų, jog važiuojant automobiliu yra pašalinių garsų. Kokių gamintojo techninių reikalavimų neatitiko atsakovės atliktas remontas, UAB „Autotoja“ nenurodė, kontrolinio važiavimo neatliko ir apie remonto darbų vertinimą atsakovės neinformavo. Pažymi, kad automobilį ieškovė įsigijo būtent iš „Autotojos“, todėl abejotina, ar ši bendrovė duotų išvadą, nenaudingą bendrovės klientei. Liudytojas M. K. patvirtino, kad 2012-04-26 bandomojo važiavimo metu pašalinių garsų automobilyje negirdėjo, o inspekcijos 2012-05-04 patikrinimo akto ir L. M. adresuoto rašto duomenimis, pašalinių garsų taip pat neišskirta. L. M. į atsakovę dėl netinkamai atlikto remonto kreipėsi tik 2012-03-22, t. y. jau po to, kai automobilio remonto darbus atliko UAB „Autotoja“. Pažymi, kad apie salono valymo trūkumus pretenzijoje atsakovei nėra nurodyta, kiti trūkumai neatitinka tų, kuriuos paaiškinime nurodė UAB „Autotoja“.
Trečiasis asmuo L. M. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą tenkinti. Palaikė apeliantės poziciją iš esmės tais pačiais argumentais, kokie išdėstyti apeliaciniame skunde.
Trečiasis asmuo UAB „Autotoja“ atsiliepimu su apeliantės reikalavimais sutiko. Nesutiko su teismo išvada, jog nebuvo fiskuota, kokios būklės automobilis pristatytas UAB „Autotoja“, nes 2012-03-06 automobilis apžiūrėtas ir nurodyti pastebėti trūkumai, automobilis nufotografuotas ir nuotraukos byloje pateiktos. Inspekcijos 2012-05-04 patikrinimo aktas patvirtina, jog atsakovė darbus atliko nekokybiškai. Pažymi, kad atsakovė neginčija atlikusi automobilio stogo remonto darbus, minėto akto taip pat neginčijo, todėl teigti, jog atliktiems remonto darbams įtakos galėjo turėti kiti asmenys, nėra pagrindo. Ginčo remonto trūkumai buvo paslėpti, todėl pareikšti dėl jų pretenzijas automobilio priėmimo iš atsakovės metu ieškovė negalėjo. Mano, kad ieškovė į atsakovę dėl netinkamai atliktų darbų kreipėsi per protingą terminą, todėl jos reikalavimas atlyginti nekokybiškai atliktų darbų vertę yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo automobilio remonto darbų sutarties santykiams taikytinos rangos santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos. Bylos duomenys patvirtina ir tarp šalių nėra ginčo, jog 2011-12-30 šalys susitarė, kad atsakovė suremontuos 2011-12-30 pristatytą jai automobilį per maždaug mėnesį, o ieškovė už atliktus darbus atsakovei sumokės (t. 1, b. l. 14, 15, 17, 19, 50–54, t. 2, b. l. 98).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, mano, jog teismas nepagrįstai perkėlė ginčo rangos darbų riziką ieškovei, nes būtent atsakovei, kaip rangos sutarties šaliai, CK 6.645 str. 3 d. pagrindu tenka pareiga remonto darbus atlikti savo rizika ir/ar savarankiškai nustatyti ieškovės (užsakovės) užduoties įvykdymo būdus. Duomenų, jog atsakovei priėmusiai remontuoti automobilį trūko informacijos ginčo darbams atlikti ir/ar ji atitinkamos informacijos prašė ieškovės ir pan., byloje nėra. Priešingai, atsakovės atstovo parodymai leidžia teigti, jog atsakovė nematė priežasčių atsisakyti priimti automobilį ir atlikti jo remontą (t. 2, b. l. 63). Teismas vertindamas ginčo laikotarpį, t. y. laikotarpį nuo automobilio atidavimo užsakovei pirmą kartą (2012-01-27) iki automobilis atsakovei pristatytas remontuoti antrą kartą (2012-03-19), neatsižvelgė į tai, jog įrodymų apie tai, kad automobilis šiuo laikotarpiu buvo eksploatuojamas netinkamai, ar dar kartą buvo apgadintas ir remontuotas ir/ar pan., byloje nėra ir atsakovė tokių įrodymų byloje nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismo išvados, jog byloje nėra įrodymų, kad automobiliu nebuvo naudojamasi ir jis negalėjo būti paveiktas kitų veiksnių ar jo būklė nebuvo paveikta trečiųjų asmenų, išskyrus atsakovės remonto darbus, jog neaišku, kur ir kokiomis sąlygomis automobilis buvo naudojamas ir laikomas du mėnesius, vertinamos kaip faktiniais duomenimis nepagrįsti teiginiai. Teismo išvada, jog inspekcijos 2012-05-04 patikrinimo akto teiginys, kad atsakovė netinkamai paruošė automobilio stogą dažymui, laikytina neobjektyvia, nes šio akto pirmo punkto išvadoje nurodoma ne vien tai, kad automobilio stogas paruoštas dažymui, bet ir tai, kad stogas nudažytas ir surinktas po remonto nekokybiškai ir važiuojant automobiliu kartais girdisi stogo (kėbulo) traškesys.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 str. 1 d.). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 str. 4 d. užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Teismų praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 str. 3 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės atliktų darbų defektai pradėjo ryškėti, pradėjus eksploatuoti automobilį. Taigi, anot ieškovės, darbų priėmimo–perdavimo metu ginčo defekto – stogo traškesio – nebuvo įmanoma nustatyti. Tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės iš esmės neįvertino ir nenustatinėjo, ar ieškovės nurodyti remonto defektai galėjo būti pastebėti automobilio priėmimo–perdavimo metu. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs, ar atsakovė perdavė kokybiškai suremontuotą automobilį, ar remonto trūkumai galėjo būti užfiksuoti automobilio perdavimo–priėmimo metu, neatskleidė bylos esmės, netinkamai pritaikė materialines ir procesines normas bei padarė nepagrįstas išvadas.
Prieš spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą, teismas pirmiausia privalo nustatyti, ar priėmimo–perdavimo metu ieškovės nurodyti trūkumai galėjo būti pastebėti, jei ne, išsiaiškinti, ar defektai neatsirado dėl netinkamo automobilio eksploatavimo, ar atsakovės atliktas remontas atitiko šalių rangos sutarties sąlygas, taip pat nustatyti ginčo trūkumų pobūdį.
Ginčo atveju nustatyta, kad automobilis apgadintas 2011-12-30 09.27 val. ieškovės dukros L. M., jai važiuojant automobiliu ant jo stogo užkrito garažo durys (t. 1, b. l. 123). 2011-12-30 automobilį, ieškovės pasirinkimu ir draudikui sutinkant, priėmė remontuoti UAB „Gluotna“. UAB „Gluotna“ už remonto darbus, iš viso už 9 953,48 Lt sumą (t. 1, b. l. 13), apmokėjo draudimo kompanija „If P&C Insurance“ AS filialas (t. 1, b. l. 88–90, 123, 131, 136, 137). UAB „Gluotna“ atliko remonto darbus pagal 2012-01-06 sąmatą (t. 1, b. l. 7–12). UAB „Gluotna“ panaudotų remontui detalių kainas nurodė 2012-01-27 PVM sąskaitoje faktūroje GLU Nr. 001315 (t. 1, b. l. 61, 131). UAB „Gluotna“ automobilį 2012-01-27 perdavė ieškovės dukters sutuoktiniui R. M. (t. 1, b. l. 19). Eksploatuojant automobilį paaiškėjo, jog automobilis suremontuotas nekokybiškai – girdisi girgždesys stoge, nekokybiškai atlikti stogo dažymo darbai. 2012-03-19 automobilis pakartotinai perduotas remontuoti UAB „Gluotna“, kuri 2012-03-22 neradusi defektų, grąžino jį ieškovei, tačiau defektai liko nepašalinti. 2012-03-22 raštu ieškovė kreipėsi į UAB „Gluotna“, prašydama pirminio ir pakartotinio remonto darbų aktų (t. 1, b. l. 14). 2012-03-30 raštu ieškovė prašė UAB „Gluotna“ atsakymo dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų (t. 1, b. l. 15). 2012-04-13 UAB „Gluotna“ atsakė į ieškovės 2012-03-30 raštą, nurodydama, kad pirmą kartą atiduodant automobilį po remonto, jo pasiimti atvykęs R. M. jokių pretenzijų dėl remonto neturėjo, o pakartotinai atvežtas automobilis buvo papildomai testuotas, atliktas bandomasis važiavimas ir jokio pašalinio garso nenustačius, neaptikus kėbulo dažymo broko, automobilis buvo pakartotinai nuplautas ir remontuota dalis nupoliruota ir 2012-03-22 automobilį grąžinant, jokių pretenzijų bendrovei dėl remonto nepareikšta. Taip pat pažymėjo, kad remonto metu buvo keistas visas stogas ir dėtos visos pastangos siekiant gauti iki avarijos buvusią padėtį, tačiau techniškai neįmanoma atkurti automobilio į prieš avariją buvusią padėtį. Nesant matomų ar girdimų defektų ieškovės pretenziją laikė nepagrįsta (t. 1, b. l. 19).
Įvertinusi nustatytų faktinių aplinkybių visetą, remdamasi išdėstytu rangos sutarties teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad remonto trūkumo – traškesio stoge – objektyviai nebuvo įmanoma pastebėti 2012-01-27 automobilio perdavimo (po remonto) metu ir toks trūkumas ieškovės pastebėtas eksploatuojant automobilį. Be to, aplinkybę, jog ginčo trūkumai buvo, patvirtina ir tai, kad atsakovė 2012-03-19 priėmė automobilį remontuoti pakartotinai ir iš esmės atsisakiusi juos ištaisyti, t. y. nurodydama, kad techniškai automobilio nebeįmanoma grąžinti į iki avarijos buvusią padėtį, grąžino automobilį ieškovei. Atsakovė argumentų, jog pakartotinai automobilis atvežtas jau po UAB „Autotoja“ intervencijos ir būtent ši bendrovė sugadino atsakovės atlikto remonto kokybę, nepagrindė įrodymais. Duomenų, jog UAB „Autotoja“ – oficialaus „Toyota“ ir „Lexus“ atstovo Lietuvoje (t. 1, b. l. 64), 2012-03-06 ieškovės prašymu atlikti automobilio stogo remonto darbai (nurodyti 2012-03-06 PVM sąskaitoje faktūroje AUT Nr. 101052, t. 1, b. l. 63) 4 detalių tvirtinimas ir stogo apmušalo nuėmimas/pastatymas, buvo tiesioginė ginčo trūkumų kilimo priežastimi ir/ar šiuos darbus UAB „Autotoja“ atliko tyčia siekdama naudos sau ar žalos atsakovei, ar veikė išimtinai siekdama patenkinti klientės (ieškovės) interesus ir pan., nėra. Be to, 2012-05-04 patikrinimo akto turinys (dalies „Nustatytos aplinkybės“ 2 p., t. 1, b. l. 195) patvirtina, kad aplinkybė dėl automobilio remonto darbų UAB „Autotoja“ 2012-03-06 buvo užfiksuota, taigi įvertinta teikiant patikrinimo išvadą, inter alia, jog remontas atliktas nekokybiškai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, laikotarpis nuo 2012-01-27 iki 2012-03-19, t. y. nuo pirmojo automobilio atidavimo ieškovei iki pakartotinio automobilio pristatymo atsakovei remontuoti, įvertinus ginčo trūkumų pobūdį (pastebėti automobilio eksploatavimo metu), atsižvelgiant į ieškovės veiksmus iš karto po remonto trūkumų pastebėjimo (kreipėsi į UAB „Autotoja“, sutiko antrą kartą duoti remontuoti automobilį atsakovei), nepateikus duomenų apie tai, jog automobilį ieškovė eksploatavo netinkamai ir/ar buvo kitų draudžiamųjų įvykių (avarijų ir pan.), lėmusių ginčo trūkumų susiformavimą ir pan., laikytinas protingu terminu minėtos CK 6.662 str. 4 d. normos prasme. Ginčo trūkumai šiuo atveju nebuvo akivaizdūs ir iš esmės ieškovės realiai įsitikinta jų buvimu 2012-03-06 ir į atsakovę pakartotinai kreiptasi 2012-03-19, taigi per protingą terminą po jų nustatymo.
Išdėstytų aplinkybių ir išvadų pagrindu konstatuotina, kad atsakovė tinkamai neįvykdė rangos sutarties, tuo tarpu ieškovė dėl netinkamai atlikto remonto patyrė išlaidas atsiskaitydama UAB „Autotoja“ iš esmės už atsakovės nekokybiško remonto ištaisymą. Pagal 2012-06-09 PVM sąskaitą faktūrą AUT Nr. 105443 ieškovė sumokėjo UAB „Autotoja“ 9 420 Lt už stogo keitimo darbus ir ši pinigų suma laikytina pagrįsta ginčo nuostolių suma, kuri ir priteistina ieškovei iš atsakovės.
Tuo tarpu pagal 2012-06-09 PVM sąskaitą faktūrą AUT Nr. 105442 ieškovės UAB „Autotoja“ sumokėta 1 560,99 Lt suma už automobilio cheminį valymą, poliravimą ir pan., nelaikytini ieškovės turėtais nuostoliais, nes akivaizdu, jog atitinkamos pretenzijos dėl ištepto salono objektyviai (akivaizdūs trūkumai) galėjo būti pareikštos tiek po pirmo, tiek po antro automobilio remonto, be to, kiti sąskaitoje nurodyti darbai (prekės) (pvz., lopas, rato montavimas ir kt.), nesusiję su ginčo dalyku. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad (1 560,99 Lt) ieškovė savo reikalavimo dalies dėl šių išlaidų neįrodė (CPK 178 str.).
CK 6.665 str. 1 d. 3 p., inter alia, nustatyta, kad, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovė ir pakartotinai remontuodama automobilį nesugebėjo pašalinti nekokybiško remonto trūkumų, todėl ieškovė įgijo teisę į turėtų nuostolių atlyginimą (CK 6.665 str. 3 d., 6.245 str. 1 d.). Ieškovės pateiktais jos nuostolius patvirtinančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad dėl nekokybiškai atlikto automobilio remonto ji turėjo iš viso 9 420 Lt išlaidų. Ieškovės patirti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 str. 1 d.).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų teismų praktikoje vadinamas procesinėmis palūkanas. Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. reglamentuota, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės ieškinį patenkinus (iš dalies), yra pagrindas priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistus 9 420 Lt nuo civilinės bylos iškėlimo 2012-09-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas iš dalies ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies. Priteistina ieškovei iš atsakovės 9 420 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 9 420 Lt sumos nuo 2012-09-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl kitos dalies ieškinys atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismo sprendimą panaikinus ir ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (85,79 proc. apimtyje, apskaičiuojant taip: 9420 Lt x 100 : 10980,99 Lt) perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.), taip pat išspręstinas apeliacinėje instancijoje dalyvaujančių byloje asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 660 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 6; t. 2, b. l.113) ir 1 800 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 44), iš viso 2 460 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atliktus ieškovės atstovo veiksmus, t. y. ieškinio parengimas; prašymo dėl UAB „Autotoja“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu parengimas (t. 1, b. l. 162); prašymo dėl dokumentų pateikimo parengimas (t. 1, b. l. 172); prašymo dėl dokumentų pateikimo parengimas (t. 2, b. l. 27); ieškovės atstovė dalyvavo 5 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 6,5 valandos (suapvalinus nustatyta tvarka); parengė apeliacinį skundą; konstatuotina, kad prašomų ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl šių išlaidų mažinti nėra pagrindo.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 3 000 Lt advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 8 – 11) ir 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 2, b. l. 128–129). Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo sutartis buvo sudaryta 2013-02-19 bylos nagrinėjimo metu (po atsiliepimo pateikimo, 2013-01-17 teismo posėdžio), bylos sudėtingumą ir atliktus atsakovės atstovo veiksmus, t. y. atsakovės atstovas parengė prašymą dėl dokumentų pateikimo (t. 1, b. l. 174) – 120 Lt (8.16 p.); atsakovės atstovas dalyvavo 4 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 5,5 val. (suapvalinus nustatyta tvarka) – 825 Lt (8.18 p.); parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1 500 Lt (8.11 p.) (t. 2, b. l. 128–129); konstatuotina, kad prašomų atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis advokato pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius, todėl šios išlaidos mažintinos iki 2 445 Lt.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Autotoja“ turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 2 000 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 92–93). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atliktus UAB „Autotoja“ atstovo veiksmus, t. y. atsiliepimo parengimas (t. 1, b. l. 177–196); prašymo dėl dokumentų pateikimo parengimas (t. 2, b. l. 82); dalyvavimas 3 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 5 val. (suapvalinus nustatyta tvarka); konstatuotina, kad prašomų ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl šių išlaidų mažinti nėra pagrindo.
Duomenų apie kitų dalyvaujančių byloje asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei iš atsakovės priteistina 2 100,43 Lt (2 460 Lt x 85,79 proc.), o atsakovei iš ieškovės 348,86 Lt (2 455 Lt x 14,21 proc.). Atlikus tarpusavio mokėtinų sumų užskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 1 751,57 Lt (2 100,43 Lt – 348,86 Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Autotoja“ į procesą trečiuoju asmeniu įtraukta tiek ieškovės, tiek atsakovės iniciatyva (t. 1, b. l. 50–54, 162, 170), taip pat atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš ieškovės UAB „Autotoja“ priteistina 284,20 Lt (2 000 Lt x 14,21 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš atsakovės UAB „Autotoja“ priteistina 1 715,80 Lt (2 000 Lt x 85,79 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė turėjo 98,22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t. b. l. 1). Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš ieškovės valstybei priteistina 13,96 Lt (98,22 Lt x 14,21 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės valstybei priteistina 84,26 Lt (98,22 Lt x 85,79 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei V. D. iš atsakovės UAB „Gluotna“ 9 420 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 9 420 Lt sumos nuo 2012-09-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 751,57 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Autotoja“ iš ieškovės V. D. 284,20 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimą.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Autotoja“ iš atsakovės UAB „Gluotna“ 1 715,80 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimą.
Priteisti valstybei iš ieškovės V. D. 13,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Gluotna“ 84,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).