Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant ieškovės V. D. atstovei advokatei Onai Kapliauskaitei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gluotna“ atstovui V. K. bei advokatui Sauliui Gintarui Vaičiūnui, trečiajam asmeniui L. M., uždarosios akcinės bendrovės „Autotoja“ atstovui advokatui Viktorui Ivanovui (Viktor Ivanov), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gluotna“, tretiesiems asmenims L. M., „If P&C Insurance“ AS filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Autotoja“ dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu (I t., 2-5 b.l.) pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 10980,99 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Motyvuoja tuo, kad 2011-12-30 buvo apgadintas automobilis Lexus LS600h (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draustas Kasko draudimu TPA 00076821 draudimo kompanijoje „If P&C Insurance“ AS, kuris po apgadinimo buvo remontuojamas atsakovės įmonėje pagal 2012-01-06 pateiktą remonto sąmatą, už darbą atsiskaitė draudikas pagal 2012-01-27 PVM sąskaitą faktūrą serija GLU Nr.001315 bendrai 10 429,90 Lt sumai. Pažymėjo, kad automobilio remontas buvo atliktas nekokybiškai – važiuojant girdėjosi girgždesys dešinėje pusėje, pastebėti nekokybiški dažymo darbai, išteptas salonas, dėl to automobilis 2013-03-19 pakartotinai buvo atvežtas atsakovei defektams pašalinti. Tačiau nepašalinus defektų, buvo krieptąsi į „Lexus“ autoservisą UAB „Autotoja“, kur buvo nustatyta, kad remontas atliktas nekokybiškai, buvo naudojamos statybinės putos, kurios besiplėsdamos deformavo stogo stiprintuvus ir stogo panelę, darbai buvo atlikti nesilaikant stogo keitimo technologijos, ko pasekoje blogai veikė stoglangio mechanizmas, girdėjosi pašaliniai garsai. UAB „Autotoja“ buvo atlikti automobilio remonto darbai, buvo panaudotos detalės ir medžiagos, valytas salonas bendrai 10980,99 Lt sumai, kurią ir prašo priteisti iš atsakovės, nes mano esant neteisėtus atsakovės veiksmus, atsakovės kaltę bei priežastinį ryšį.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė O.Kapliauskaitė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. M. ieškinį prašė tenkinti, o UAB „Autotoja“ ieškinio tenkinimo klausimą paliko teismo nuožiūrai.

Ieškinys netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė UAB „Gluotna“ atliko automobilio „Lexus LS600h“ remontą pagal savo sudarytą darbų sąrašą bei 2012-01-02 remonto sąmatą pateiktą draudimo kompanijai (automobilis buvo draustas, užvesta žalos byla), buvo užsakytos automobilio detalės (I t., 56-59, 94-137 b.l.). UAB „Gluotna“ pagal remonto sąmatą V. D. (ieškovei -automobilio savininkei) išrašė 2012-01-27 PVM sąskaitą faktūrą serija GLU Nr.001315 apmokėti už atliktus remontus darbus 10424,00 Lt (I t., 7-13, 61 b.l.) 2012-03-09 atsakovė UAB „Gluotna“ iš Lexus autoserviso trečiojo asmens UAB „Autotoja“ gavo sąskaitą faktūrą AUT Nr. 101052 už automobilio stoge atliktus darbus, tačiau jos, kaip nepagrįstos neapmokėjo (I t., 63-72 b.l.). 2012-03-22 ir 2013-03-30 automobilio Lexus LS600h naudotoja – trečiasis asmuo L. M. kreipėsi su pretenzijomis į atsakovę UAB „Gluotna“ dėl nekokybiškai atlikto remonto ir nurodė, jog 2012-03-19 minimas automobilis atiduotas pakartotiniam remontui (I t., 14-16 b.l.). 2012-04-02 tretysis asmuo L. M. pranešė draudimo kompanijai apie nekokybiškai atliktą remontą (I t., 17-18 b.l.). 2012-04-13 atsakovė UAB „Gluotna“ raštu trečiajam asmeniui L. M. nurodė, kad atsiimant automobilį po remonto ir pakartotinio remonto, asmuo pasiėmęs automobilį pretenzijų jokių nereiškė (I t., 19 b.l.) 2012-04-19 tretysis asmuo L. M. kreipėsi į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyrių įvertinti nekokybiškai suremontuotą automobilį (21 b.l.). 2012-05-04 gauta išvada, kurioje pažymėta, kad traškesys automobilio stoge nežymus, todėl negalima jo išskirti iš bendro automobilio keliamo triukšmo, tačiau stogo remontas atliktas nekokybiškai, bei nurodyta, kad stogo keitimui UAB „Gluotna“ neturi automobilį „Lexus LS600h“ gaminusios gamyklos techninių reikalavimų, taip pat pažymėta, kad Inspekcija negali nustatyti kada ant stogo yra atsiradę mechaniniai pažeidimai, su šia išvada dalinai nesutiko UAB „Gluotna“ (I t., 22, 73-75 b.l.). 2012-06-09 pagal pateiktą PVM sąskaitas faktūras AUT Nr. 105443 ir AUT Nr.105442 tretysis asmuo L. M. sumokėjo Lexus autoservisui trečiajam asmeniui UAB „Autotoja“ už automobilio Lexus LS600h stogo remontą, salono išvalymą ir kitas paslaugas 10980,99 Lt (I t., 23-26, 43 b.l.). 2012-06-11 Lexus autoservisas UAB „Autotoja“ paaiškinime nurodė priežastis, dėl ko atsirado ginčo automobilio defektai, tai yra dėl nekokybiško suremontavimo stogo panelių stiprintuvo Nr.4. ir 7, dėl naudotų statybinių putų, dėl nepadengtų antikorozine danga ir dažais suvirinimo taškų, dėl per žemai sumontuoto stogo apmušimo (I t.,27-42, 181-195 b.l.). Pateiktos nuotraukos, kokios būklės automobilis buvo pirminės apžiūros, pakartotinės apžiūros metu (I t., 55,60, 62, 67-72 b.l.).

Šiuo atveju šalys neginčija aplinkybių, kad 2011-12-30 buvo apgadintas automobilio Lexus LS600h stogas. Automobilis po apgadinimo buvo remontuojamas atsakovės įmonėje pagal 2012-01-06 pačios atsakovės pateiktą remonto sąmatą, už darbą atsiskaitė tretysis asmuo - draudikas pagal atsakovės pateiktą 2012-01-27 PVM sąskaitą faktūrą serija GLU Nr.001315. Toliau šalių versijos skiriasi, nes ieškovė teigia, kad automobilio remontas buvo atliktas nekokybiškai – važiuojant girdėjosi girgždesys dešinėje pusėje, pastebėti nekokybiški dažymo darbai, išteptas salonas, dėl to automobilis 2013-03-19 pakartotinai buvo atvežtas atsakovei defektams pašalinti. Atsakovė su tuo nesutinka, teikdama, kad 2012-01-27 automobilį po remonto paėmė trečiojo asmens sutuoktinis, kuris pretenzijų nereiškė, tik 2012-03-08 gavo UAB „Autotoja“ sąskaitą už automobilio remonto darbus ir tik po to automobilio naudotoja L. M. paskambino ir pasakė, kad automobilio salone yra pašalinis garsas bei su defektu atlikti dažymo darbai, o 2012-03-19 ieškovė auomobilį vėl pristatė atsakovei UAB „Gluotna“, kur apžiūrint automobilį buvo aptikta trečiųjų asmenų intervencijos į automobilio stogą požymiai (ką patvirtino ir Valstybinės nemaisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos aktas).

Automobilio remonto darbų sutarties santykiams taikytinas CK 6.644 str., reglamentuojantis rangos santykius. Pagal šį straipsnį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei darbai yra atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų ir dėl to darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu sutartyje paskirtis nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovui įstatymas savo pasirinkimu suteikia teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje, išskyrus tuos atvejus, jei įstatymas ar sutartis nustato ką kitą (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tuo atveju, kai rangovas nepašalina sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą arba kai trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, įstatymas suteikia teisę užsakovui nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Taigi materialinės teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nustato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, o galimybę rinktis vieną iš įstatyme numatytų pažeistų teisių gynimo būdų suteikia užsakovui. Aplinkybė, jog darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, kad jų nereikia apmokėti.

Šiuo atveju svarbu nustatyti – ar atsakovas tinkamai atliko automobilio remonto darbus, kokie darbai buvo užsakyti, kaip buvo perduotas darbo rezultatas ir kada buvo užfiksuoti trūkumai.

Aptariamu atveju, ieškovė buvo remontuojamo automobilio savininkas, tačiau automobilio valdytoja buvo trečiasis asmuo L. M., kuri pati pasirinko meistrą bei vietą automobilio remontui, pristatė automobilį remontui, jos įgalioti asmenys – pirmą kartą sutuoktinis, antrą – dukters draugas suremontuotą automobilį atsiėmė, jokių pretenzijų nereiškė, trūkumų nenurodė, o, atsakovui atlikus remonto darbus, pinigus už remontą sumokėjo draudimo bendrovė.

Įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti, turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios taisyklės yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, pareiškėjui - pareiškimo ar prašymo faktinį pagrindą.

Kadangi ieškovė teigė, kad atsakovė netinkamai atlikto jos automobilio remontą, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus – kokios būklės automobilis pateko pas atsakovę, kokius remonto darbus užsakė, kas buvo atlikta, įrodymus, kad 2012-01-27 paimant automobilį buvo minėti pažeidimai, t.y. kad važiuojant girdėjosi girgždesys dešinėje pusėje, kad nekokybiškai atlikti dažymo darbai, išteptas salonas. Tokie trūkumai perduodant automobilį trečiojo asmens L. M. sutuoktiniui nenustatyti. Ir tik 2012-03-19 automobilis, teigiant, kad jis netinkamai suremontuotas, pakarotinai atvežtas atsakovei. Pažymėtina, kad per laikotarpį nuo 2012-01-27 iki 2013-03-19 tretysis asmuo L. M. naudojosi automobiliu, nekreipdama dėmesio į (kaip ji pati teigia) dažymo defektus, salono nešvarą, girdėdama didelį girgždesį salone ir tik praėjus beveik dviem mėnesiams kreipėsi su pretenzijomis į atsakovę. Tai, kad automobiliu nebuvo rūpinamasi ir kad jis buvo 2012-03-19 atsakovei pristatytas apibraižytas – patvirtina nuotraukos (I t., 62 b.l.). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtu automobiliu nebuvo naudojamasi ir jis negalėjo būti paveiktas kitų veiksnių ar jo stovis nebuvo įtakotas trečiųjų asmenų, išskyrus atsakovės remonto darbus. Taip pat neaišku kur ir kokiu intensyvumu bei kokiomis sąlygomis minėtas automobilis buvo naudojamas ir laikomas tuos du mėnesius.

Taip pat pažymėtina, kad trečiajam asmeniui - UAB „Autotoja“ atliekant automobilio „Lexus LS600h“ remonto darbus, nebuvo fiksuota – kokios būklės automobilis pristatytas, - byloje pateiktos nuotraukos neatspindi realios padėties – kokia buvo automobilio būklė, kada fotografuota, ar tai tikrai yra ginčo automobilis. Taip pat pažymėtina, kad nebuvo kviestas atsakovės atstovas. Byloje pateiktas Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos aktas su jame nurodytais defektais visų pirma paneigė nurodomą defektą – girgždesį automobilio salone, be to nurodyti defektai nepatvirtina fakto, kad dėl nustatytų defektų kalta atsakovė, nes tretysis asmuo automobilį naudojo po remonto beveik du mėnesius (nuo 2012-01-27 iki 2012-03-19), tikrinimas atliktas 2012-04-26, o aktas surašytas 2012-05-04, t.y. dar beveik po pusantro mėnesio. Nepaneigta galimybė, kad tretysis asmuo L. M. automobilį galėjo nuvežti ir į kitą autoservisą arba kad minėtus defektus arba dalį jų galėjo padaryti ir tretysis asmuo UAB „Autotoja“.

Taip pat protingai nemotyvuotas buvo trečiojo asmens L. M. pasirinkimas prabangų ir brangų automobilį „Lexus LS600h“ patikėti remontuoti atsakovei, o ne specializuotam autoservisui. Teismas daro išvadą, kad tretysis asmuo L. M., kaip faktiška automobilio valdytoja, savo noru pasirinkdama atsakovę ir patikėdama jai savo automobilį, prisiima atsakomybę, nes geras šeimininkas, turėtų parinkti savo srities profesionalą paslaugų atlikimui, arba bent pasiteirauti – ar jis gali, ar sugebės, ar turi reikiamus leidimus tokio prabangaus automobilio remontui, ar atsakovė UAB „Gluotna“ turi automobilį gaminusios gamyklos techninius reikalavimus.

Taip pat pažymėtina, kad neaišku, dėl kokių priežasčių tretysis asmuo L. M. 2012-03-22 rašydama pretenziją (I t., 14 b.l.) nenurodė, kad yra išteptas automobilio salonas. Ir tik atliekant tikrinimą Valstybinės ne maisto produktų inspekcijoje prie Ūkio ministerijos, 2012-04-19 prašyme nurodė, kad salonas išteptas (I t., 21 b.l.). Taip pat pažymėtina, kad minėtame akte (I t. 73-75 b.l.) nurodyti defektai, tačiau pažymėta, kad dėl defektų atsiradimo inspekcija nepasisakys – nes neaišku, kada mechaniniai pažeidimai atsirado. Akte nurodyti du teiginiai – kad atsakovė netinkamai paruošė automobilio stogą dažymui bei nekokybiškai nudažė ir surinko bei tai, kad atsakovė neturi automobilį gaminusios gamyklos techninių reikalavimų. Akto teiginys, kad atsakovė netinkamai paruošė automobilio stogą dažymui niekuo nepagrįstas, nes nedetalizuota – kokie reikalavimai pažeisti ir kad tie pažeidimai neatsirado vėliau, jau po remonto eksploatuojant automobilį ir kad tai buvo būtent po atsakovo atliktų remonto – stogo dažymo darbų.

Trečiojo asmens UAB „Autotoja“ paaiškinime nurodyti trūkumai (I t., 27 b.l.) taip pat nepatvirtina fakto, kad tai yra atsakovės remonto darbų pasekmė, nes automobilis visą laiką trečiojo asmens L. M. buvo naudojamas ir tik iš jos teiginių yra keliama versija, kad daugiau niekas be atsakovės UAB „Gluotna“ automobilio neremontavo. Pateiktos nuotraukos (I t., 28-41 b.l.) taip pat nepatvirtina fakto, kad remonto darbus atsakovė UAB „Gluotna“ atliko su defektais, nes neaišku – kada nuotraukos darytos ir koks automobilis ten buvo fiksuojamas.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių – sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 1, 2 d.). Ji atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai ar neapdairiai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, priešingai – nustatyta, kad trečiasis asmuo L. M. elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nepasirinkdama profesionalaus paslaugų tiekėjo. Duomenų, įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė netinkamai įvykdė remontą – byloje nėra, vien trečiojo asmens teiginiai, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nenustatyta, kad nuostoliai yra susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakovės civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovė veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys netenkinamas.

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Iš ieškovės priteistinos atsakovės UAB „Gluotna“ ir trečiojo asmens UAB „Autotoja“ patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra atsakovei 3000,00 Lt už advokato paslaugas (II t., 8-11 b.l.), trečiajam asmeniui 2000,00 Lt už advokato paslaugas (II t. 92-93 b.l.) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei – 98,22 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Raudonės g. 3, Klaipėda, 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gluotna“, į.k. 1633790515, Laukų g.7, Ketvergiai, Klaipėdos r., a.s. Nr. LT91 7044 0600 0052 4297, AB SEB bankas, naudai.

Priteisti iš ieškovės V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Raudonės g. 3, Klaipėda, 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Autotoja“, į.k. 111489643, Savanorų pr. 447a, LT-49185 Kaunas, a.s. LT 48 7300 0100 0000 7534, AB Swedbank, naudai.

Priteisti iš ieškovės V. D. 98,22 Lt (devyniasdešimt aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.