Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-06-04 · Civilinė byla Nr. 2A-170-194/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-04
Bylos Nr.
2A-170-194/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-04222-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Badaugienė
Atsakovas
UAB ,,Valumina“
Ieškovas
J. Š.
Kategorijos
  • 2.1.28Ieškinys
Pranešėja J. BadaugienėTeisėjas J. Stumbrys Civilinė byla Nr. 2A-170-194/2013
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04222-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 2.1.28,121. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Badaugienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Valumina“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-5171-772/2012 pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovui UAB ,,Valumina“ dėl nuostolių atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas J. Š. 2012-07-13 ieškiniu prašė priteisti 1000 Lt nuostolių atlyginimo iš atsakovo UAB ,,Valumina“ bei priteisti iš atsakovo UAB ,,Valumina“ visas turėtas bylinėjimosi išlaidas;

Ieškovas nurodė, jog 2011 metų liepos mėnesį kreipėsi į atsakovą dėl kilimo valymo. 2011 m. rugsėjo 15 d. ieškovui grąžinus kilimą, paaiškėjo, kad dėl atsakovo kaltės kilimas yra visiškai sugadintas. Ko pasėkoje į atsakovą buvo kreiptasi pakartotinai, tačiau grąžinus kilimą po pakartotinio valymo, padėtis nepasikeitė. Sugadinimo požymiai pasireiškė tuo, kad kilimo dviejuose kampuose buvo matomos tamsesnės dėmės, pastebimas nevienodas viso gaminio piešinio spalvų intensyvumas, pilkšvumo efektas, taip pat vietomis skyrėsi šviesių spalvų intensyvumas, dingo visas kilimą kietinantis sluoksnis, ko pasėkoje kilimas neteko formos. Dėl sugadinto kilimo ieškovas kreipėsi į atsakovą žodžiu net kelis kartus ir prašė spręsti kilusią problemą dėl sugadinto kilimo, tačiau nieko nesulaukus 2011-11-14 buvo parengta pretenzija ,,dėl netinkamos kokybės paslaugos ir nuostolių atlyginimo“. Atsakovas po susirašinėjimų pasiūlė atsakovui tik 300,00 Lt nuostolių atlyginimui, tačiau ieškovas su tuo kategoriškai nesutiko (1-3 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovo J. Š. ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui J. Š. iš atsakovo UAB ,,Valumina“ 700 Lt už sugadintą buitinį kilimą, 21 Lt žyminio mokesčio ir 700 Lt už advokato teisines paslaugas, iš viso 1421,00 Lt.; Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei atsižvelgdamas į kilimo eksploatacijos laiką laikė, kad kilimo kaina nuo 1000Lt galimai sumažėjo 300 Lt, todėl padarė išvadą, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 700 Lt suma žalos atlyginimui. Teismas atkreipė dėmesį, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau- VVTAT) nutarime buvo padaryta išvada, kad vartotojui (ieškovui) buvo suteikta nekokybiška paslauga, kaip numatyta CK 6.333 str. 6 d. Teismas nurodė, kad atsakovas irgi nepateikė teismui įrodymų, kad sugadinto kilimo vertė tėra 600 Lt., todėl teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pažymėjo, kad atsakovui tenka prisiimti atsakomybę dėl nekokybiškos paslaugos, kadangi šalys sudarė žodinę, o ne rašytinę sutartį, dėl ko paslaugos teikėjas neįspėjo ieškovo, jog gali būti nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamų darbų tinkamumui ir kokybei (LR CK 6.659 str. 1 d.), todėl turi atlyginti sugadinto kilimo kainą (LR CK 6.659 str. 2 d.). Teismas pabrėžė, kad atsakovas pažeidė Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 str. 1 ir 2 dalis bei Ūkio ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. 4-287 patvirtintų Cheminio valymo ir skalbimo paslaugų teikimo taisyklių 9, 16.6, 16.8 punktuose nustatytus reikalavimus. Teismas nustatė, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad šis kilimas buvo naudotas netinkamai ar turėjo defektų, atsiradusių per jo vartojimo laiką, išskyrus natūralų nusidėvėjimą. Tačiau tuo pačiu kaip jau teismas yra nurodęs, pripažintina, kad ieškovo nuostoliams įtakos turi ir buitinio kilimo eksploatacijos laikas. Dėl to teismui abiejų šalių pateikti duomenys apie buitinio kilimo likutinę vertę iki valymo paslaugos, negali būti laikomi pagrįstais apskaičiuojant ieškovui padaryta turtinę žalą, o taip pat ją atlyginant ir ieškovas negali nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad teismui yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas ne tik padarė ieškovui žalą, bet ir privalo ją atlyginti (61-71 b.l.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) UAB ,,Valumina“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo2012-11-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5171-772 ir ieškinį atmesti. (76-78 b.l.).

Apeliantas UAB ,,Valumina“ nurodė, jog nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, mano, kad jis nepagrįstas ir naikintinas dėl tokių motyvų: 1) dėl civilinės atsakomybės sąlygų: žalos bei priežastinio ryšio bei LR CK 1.137 str. 3 d. taikymo. Apeliantas teigia, jog ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio, jo pateikti rašytiniai įrodymai realios žalos dydžio neįrodo.

Apelianto nuomone, byloje nesant duomenų apie ieškovo kilimo kainą, atsižvelgiant į jo senumą bei nusidėvėjimą, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas specialių žinių, negalėjo spręsti apie kilimo vertę ir ieškovo ieškinį turėjo atmesti. 2) Apeliantas teigia, jog civilinėje teisėje galioja principas, kad nukentėjusioji šalis negali reikalauti nuostolių daugiau, nei jų patyrė ar atsidurti geresnėje padėtyje, nei kad buvo iki teisės pažeidimo. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies, šį civilinės atsakomybės principą pažeidė. Nurodė, jog pirmos instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nepagrįstai nepriteisė apeliantui iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo 2012-11-12 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo visas valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog nesutinka su atsakovo pateiktais argumentais dėl ieškovo nesąžiningumo, įrodymų nepakankamumo bei žalos atsiradimo priežasčių. Pažymėjo, kad ieškovas nuo bendravimo su atsakovu pradžios elgėsi tinkamai ir sąžiningai, tačiau atsakovui rengtoje 2011-11-14 pretenzijoje įsivėlė klaida dėl kilimo eksploatacijos laiko, t.y. ne nuo 2003 metų, o nuo 1990 metų. Ieškovas teigė, kad apie kilimo pagaminimo metus sužinojo tik 2011-12-27, t.y. gavus iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio misterijos Šiaulių skyriaus raštą, kuriame buvo nurodyta, kad kilimo gamintojas atpažino savo gaminį ir nurodė jo pagaminimo metus, t.y. 1977-1978 metus, bei sudėtį. Dėl kainos, ieškovas paaiškino, jog jam įsigyjant kilimą, buvo teigiama, kad jis yra 100 proc. iš vilnos, todėl 2011-11-14 pretenzijoje buvo nurodyta atlyginimo kaina 2400 Lt., orientuojantis į gaminio sudėtį, t.y. 100 proc. vilną. Tačiau vėliau, ieškovui sužinojus tikrąją kilimo sudėtį, t.y. 30 proc. vilnos ir 70 proc. PA, reikalaujamos žalos dydį sumažino iki 1000 litų.

Šalies argumentai

Ieškovas pabrėžė, jog ieškiniu jis prašo atlyginti ne kilimo likutinę vertę po sugadinimo, kuri galimai yra nulinė, o prašo atlyginti vertę, kuri buvo iki atsakovui padarant žalą, ką numato LR CK 6.251 str. bei 6.292 str. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog atsakovo teiginiai, kad turi būti remiamasi kainomis, galiojusiomis įsigyjant kilimą, neturi jokio teisinio pagrindo, nes pagal LR CK 6.249 str. 5 d. d., žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių kilo dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos kokybės paslaugų suteikimo atlyginimo.

E. Ž. Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui šios bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto motyvu, jog ieškovas neįrodė žalos dydžio, o pirmos instancijos teismas, neturėdamas specialių žinių, negalėjo spręsti apie kilimo vertę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po nekokybiškos paslaugos atlikimo, ieškovas kreipėsi į kilimo gamintoją ,,Lentvario kilimai“, kurie nurodė, jog ieškovo pirktas kilimas apytiksliai galėjo kainuoti nuo 960.00 iki 1008.00 Lt., todėl ieškovas pagrįstai prašė iš atsakovo atlyginti 1000 litų žalą. Dėl padarytos atsakovo žalos, ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2012-02-28 priimtu nutarimu konstatavo, kad vartotojui už suteiktą nekokybišką paslaugą, t.y. už nekokybišką kilimo valymą, turi būti grąžinti pinigai (72 Lt.). Ta pati komisija pažymėjo, jog vartotojas nepateikė kilimo, dėl kurio valymo paslaugos kilo ginčas, įsigijimo faktą patvirtinančio dokumento, todėl Komisija, negalėjo vertinti patirtos žalos dydžio (13 b.l.). Pažymėtina, kad pats kilimo gamintojas nurodė apytikslią kilimo kainą, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo nurodytu žalos dydžiu, atsižvelgė bei įvertino kilimo nusidėvėjimą. Kai abi bylos šalys negali nurodyti tikslaus žalos dydžio, žalos dydį nustato teismas. Akcentuotina, tai, kad pats atsakovas už daikto (kilimo) sugadinimą, siūlė atlyginti ieškovui 672 Lt dydžio žalą, vadinasi jis pripažino, kad dėl jo nekokybiškai atliktos paslaugos, t.y. po kilimo valymo, liko sugadintas ieškovo daiktas. Kita vertus, UAB ,,Valumina“ užsiimanti profesionaliu valymo paslaugų teikimu, privalėjo įvertinti paties priimamo valyti daikto kokybę, t.y. turėjo žinoti ar tokiam kilimui reikalingas cheminis valymas, ar tik dulkių išsiurbimas, ir, ar cheminis valymas nepakenks tokio daikto audinio kokybei. Atsakovas yra profesionalus verslininkas, užsiimantis valymo paslaugos teikimu vartotojams ir jam keliami padidinti reikalavimai, sudarant paslaugos sutartį, kurią patvirtina ieškovui išduotas kvitas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 straipsnis nustato pardavėjo pareigą informuoti pirkėją, suteikti teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus: kainą, kokybę, vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą bei kitas jų naudojimo savybes, atsižvelgiant į daiktų pobūdį, jų paskirtį (Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Šiuo atveju, atsakovas įsipareigojo atlikti savo profesionalų darbą kokybiškai, garantuodamas saugumą.

Tai, kad atsakovas atliko nekokybišką paslaugą, pats pripažino, nes tą patį kilimą valė du kartus ir vadinasi, atsakovas pats pastebėjo, kad negerai išvalė kilimą, liko įvairūs defektai, todėl buvo bandyta valyti dar kartą ( LR CPK 185 str.).

Asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita – pareigą juos (ją) atlyginti (CK 6.245 str. 1 d.). CK 6.249 str. 1 d. yra nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Teigtina, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog žala atsirado dėl atsakovo nekokybiškai atliktos paslaugos ir įvertinęs daikto natūralų nusidėvėjimą, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pagrįstai įpareigojo atsakovą, padengti ieškovui atsiradusią žalą, nes po atsakovo nekokybiškos paslaugos, daiktas liko netinkamas naudojimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo teisė reikalauti atlyginti jo nurodytą žalą, o teismas, remdamasis visais įmanomais įrodymais, vidiniu savo įsitikinimu, šalių lygiateisiškumo principais, įvertina nurodytos žalos pagrįstumą ( LR CPK 185 str.).

Apeliantas teigia, jog civilinėje teisėje galioja principas, kad nukentėjusioji šalis negali reikalauti nuostolių daugiau, nei jų patyrė ar atsidurti geresnėje padėtyje, nei kad buvo iki teisės pažeidimo. Jo nuomone, pirmos instancijos teismas pažeidė šį principą. Toks apelianto motyvas atmestinas, kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1000 Lt žalą. Apeliantas nepateikė nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, jog kilimo defektai ir trūkumai atsirado dėl paties ieškovo kaltės, todėl pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į kilimo eksploatacijos laiką, pagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė 700 Lt dydžio nuostolį žalai atlygini.

Pažymėtina, kad ieškovui pirmos instancijos teisme buvo suteikta advokato teisinė pagalba (800 Lt.) (21 b.l.), pateikiant ieškinį teismui, ieškovas sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį (22 b.l.). Taigi, ieškovas dėl atsakovo kaltės patyrė bylinėjimosi išlaidas, nes turėjo savo teises ginti teisme, todėl pirmos instancijos teismas, patenkinęs ieškovo ieškinį iš dalies, teisingai įvertino ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal LR CPK 93 str.3d. nuostatas (71 b.l.).

Ieškovas pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo visas valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.

Byloje pateiktas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-01-04 sprendimas, kuriuo nuspręsta ieškovui J. Š., taikyti 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus apeliacinį skundą, valstybei iš atsakovo priteistinos turėtos valstybės antrinės teisinės pagalbos ieškovui teikimo išlaidos (LR CPK 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 1 p, 331 str.,

nutarė:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš UAB „Valumina“ (į.k.145573393) 370 litų ( tris šimtus septyniasdešimt litų) turėtų išlaidų teikiant antrinę valstybės teisinę pagalbą.

Teisėja Jolanta Badaugienė