Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas J. Š. dėl savo amžiaus nesugebėdamas tinkamai išvalyti didžiulio 12 kv/m raštuoto kilimo nuo dulkių, kurį buvo įsigijęs apie 1990 metus, t.y. prieš pat atsirandant Lietuvos laikiniesiems pinigams „Talonams“, kreipėsi 2011 metų liepos mėnesį į atsakovą dėl kilimo valymo paslaugų suteikimo. 2011 m. rugsėjo 15 dieną ieškovui buvo grąžintas kilimas, kurį patiesus ant grindų paaiškėjo, kad dėl atsakovo kaltės kilimas yra visiškai sugadintas. Ko pasėkoje į atsakovą buvo kreiptasi pakartotinai, tačiau grąžinus kilimą po pakartotinio valymo padėtis nepasikeitė. Sugadinimo požymiai pasireiškė tuo, kad kilimo dviejuose kampuose buvo matomos tamsesnės dėmės, pastebimas nevienodas viso gaminio piešinio spalvų intensyvumas, pilkšvumo efektas, taip pat vietomis skyrėsi šviesų spalvų intensyvumas, dingo visas kilimą kietinantis sluoksnis, ko pasėkoje kilimas neteko formos. Šiuos požymius nustatė ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėja I. M., kuri visa tai užfiksavo 2011-12-27 raštu Nr. 3ŠS-390 pateikdama ieškovui atsakymą į 2011-11-14 pretenziją „Dėl netinkamos kokybės paslaugos ir nuostolių atlyginimo“. Taip pat, buvo nustatyta, kad tokio pobūdžio gaminio pakitimai yra sąlygojami ir valymo proceso metu, bei tai, kad ieškovo pretenzija dėl netinkamai suteiktos atsakovo paslaugos yra pagrįsta.

Dėl sugadinto kilimo ieškovas kreipėsi į atsakovą žodžiu net kelis kartus ir prašė spręsti kilusią problemą dėl sugadinto kilimo, tačiau nieko nesulaukė, ko pasėkoje 2011-11-14 buvo parengta pretenziją ,,Dėl netinkamos kokybės paslaugos ir nuostolių atlyginimo“ į kurią atsakovas atsakė nurodydamas, kad nesutinka atlyginti ieškovo nurodytos kilimo vertės, t. y. 2 400,00 Lt, kadangi pagal jų atliktą rinkos tyrimą (tačiau nepateikė jokių duomenų kokia rinka buvo tiriama) tokio tipo naujas kilimas vertas tik 900,00 Lt, ko pasėkoje iš pradžių atsakovas sutiko atlyginti 600,00 Lt, o jau 2012-01-13 raštu iš 600,00 Lt liko tik 300,00 Lt. Su tokia atsakovo pozicija ieškovas kategoriškai nesutinka, kadangi tokio tipo ir dydžio kilimų neįmanoma įsigyti už 300,00 Lt.

Siekiant nustatyti realią tokio kilimo vertę buvo pateikta užklausą kilimo gamintojui AB ,,Kilimai“, kurie pagal inspektorės I. M. paklausimą buvo identifikavę sugadintą kilimą. Gamintojo atstovė prekybos vadovė A. K. elektroniniu laišku atsiųstame atsakyme nurodė, kad kilimai kurių sudėtis yra iš natūralaus ir sintetinio pluošto verti 121,00 Lt/m2, tad ieškovo kilimo, kurio išmatavimai 12 kv/m, vertė sudaro 1 452,00 Lt/vnt (pridedamas raštas apie kilimų vertes). Atitinkamai atsižvelgiant į pateiktą raštą ir į tai, kad kilimas buvo naudotas ieškovas reikalauja tik dalies, t. y. 1 000,00 Lt nuostolių atlyginimo.

Tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis, kadangi vadovaujantis LR CK 6.672 str. 1 d., kurioje nustatoma, jog vartojimo rangos sutartimi laikoma sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos narių poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti, ką ieškovas ir buvo padaręs. Be to, pažymėtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiems santykiams taikomos civiliniame kodekse įtvirtintos rangos santykius reglamentuojančios normos, vartojimo rangos ypatumus nustatančios nuostatos, o taip pat, vadovaujantis CK 6.672 str. 2 d., mutatis mutandis taikomos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių normos. CK 6.672 - 6.680 str. reguliuoja vartojimo rangos teisinius santykius.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo kilimas po atsakovo suteiktų valymo paslaugų neteko tų savybių kurios buvo iki paslaugų suteikimo ir kurios yra būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį LR CK 6.333 str. 6 p., todėl remiantis LR CK 6.249 str. ir 6.363 str. reiškiamas reikalavimas žalos atlyginimo.

Remiantis LR CK 6.292 str. 1 d. atsakovas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą. Iš atsakovo atstovo advokatės Kristinos Pugačienės pateiktų raštų 2011-11-24 Nr. 911/257 ir 2012-01-03 Nr. 2012/001, matyti, kad atsakovas pripažįsta tai, kad ieškovui yra padaryta žala, tačiau nesutiko su ieškovo reikalaujamų nuostolių dydžiu.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčas kyla dėl žalos dydžio teismui yra pateikiamas sugadintą kilimą identifikavusio gamintojo raštas iš kurio matyti, kad kilimai, kurių sudėtis yra iš natūralaus ir sintetinio pluošto verti 121,00 Lt/m2. Ieškovo kilimo, kurio išmatavimai 12 kv/m, vertė sudaro 1 452,00 Lt/vnt. Todėl ieškovas atsižvelgdamas į tai, kad kilimas buvo naudotas reikalauja 1 000,00 Lt nuostolių atlyginimo. Manome, kad reikalaujama nuostolių suma atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir ieškovas reikalaudamas sumą mažesnę nei realiai šiai dienai yra verti tokio dydžio ir sudėties kilimai nesiekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

Remiantis LR CPK 135 str. 1 d. 7 p. informuoju, kad taikos sutartis šioje byloje galima atsakovui pripažinus ieškinio reikalavimus.

Dėl visų išdėstytų faktinių aplinkybių, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais bei teisiniais argumentais, prašysime teismo ieškovų reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 135 str., LR CK 6.292 str. 1 d., 6.333 str. 6 p., 6.249 str., 6. 363 str, 6.672-6.680 str., ieškovas teismo prašė:

1. Priteisti ieškovui J. Š. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) nuostolių atlyginimo iš atsakovo UAB „Valumina“.

2. Priteisti iš atsakovo UAB „Valumina“ visas turėtas bylinėjimosi išlaidas;

3. Apklausti liudytoją V. Š., gyv. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytoja V. Š. parodė teismui, kad yra ieškovo dukra, ji nupirko ginčo kilimą tėvams prieš valiutų pasikeitimą. Tai buvo jos dovana tėvams. Teigė, kad kilimas buvo patiestas tėvų namo svetainėje, kur stovėjo tik nedidelis staliukas. Svetainėje kur buvo kilimas retai lankydavosi svečiai, tik didelių šeimos švenčių metu, todėl jo eksploatacija buvo minimali. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kilime jau buvo nusėdusios dulkės ji patarė tėvui atiduoti kilimą išvalymui. Dėl to tėvas kreipėsi į Valumina specialistus, pastarieji atvyko ir išsivežė kilimą, bei pažadėjo grąžinti po 14 dienų. Faktiškai kilimą tėvui grąžino po mėnesio, o kuomet tėvas ji vėl patiesė svetainėje buvo matomos juodos dėmės. Tuomet tėvas vėl kreipėsi į atsakovo atstovą vadybininką Dainių, kuris atvyko ir dar kartą išsivežė kilimą pakartotiniam valymui. Todėl ji nusprendė jau važiuoti pas atsakovą pati ir pažiūrėti kaip pavyko pakartotinai išvalyti kilimą. Nuvykus pas atsakovą jo vadovas pripažino, kad kilimas sugadintas, jo daugiau išvalyti neįmanoma, todėl siūlė nuostolių atlyginimui sumokėti 500 lt, tačiau ji reikalavo 1 000 Lt. Kadangi taikiai susitarti su atsakovu nepavyko, nutarė kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių skyrių. Po to dalyvaujant minėto skyriaus atstovei ir jai kartu su atsakovo atstovais dar kartą buvo apžiūrėtas pas atsakovą esantis ieškovo kilimas. Vėliau iš minėto skyriaus gavo atsakymą. Taip pat suprato, kad jų skundas tolimesniam tyrimui bus perduotas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Pastaroji irgi pateikė jiems savo nutarimą. Po to atsakovo atstovas vadybininkas Dainius grąžino tėvui 72 Lt. teigė, kad tėvas nežada atsiimti sugadinto kilimo. Nurodė, kad analogiški kilimai šiuo metu kainuoja iki 2 000 Lt.

Atsakovas pateikė į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimus dėl ieškovo ieškinio reikalavimo.

Pažymėtina, kad Ieškovas jau nuo pat šalių sutartinių santykių pradžios elgėsi nesąžiningai ir siekė praturtėti Atsakovės sąskaita, 2011-11-14 dienos Pretenzijoje Atsakovei nurodydamas melagingą informaciją apie kilimo pagaminimo metus - 2003-uosius, bei jo kainą. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija 2012-02-28 dienos Nutarimu Nr. 10-154 (toliau tekste - Nutarimas) nustatė, kad Ieškovo kilimas buvo audžiamas 1977 -1978 metais, t.y. kilimas yra ne 8 metų, o 33-34 metų senumo.

LR CPK 178 str. numato, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovė nesutinka su Ieškovo ieškinyje nurodytu žalos dydžiu, kadangi Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai realios žalos dydžio neįrodo. Ieškovas patirtos žalos dydį grindžia UAB „Lentvario kilimai“ pažymomis apie kilimų pardavimo kainas, tačiau šiose pažymose nurodytos kilimų kainos negali būti pagrindu nustatant Ieškovo kilimo vertę. Iš pateiktos UAB „Lentvario kilimai“ pažymos matyti, kad panašus kilimai galėjo kainuoti 960 - 1 008 Lt. Prašant priteisti iš Atsakovės 1 000 Lt žalos atlyginimo nėra įvertinta, jog gaminio defektai yra ne tik jo valymo, tačiau ir gaminio eksploatacijos pasekmė. Taip pat neįvertinta ir ta aplinkybė, kad gaminys yra ne naujas, o 33-34 metų senumo, t.y. bevertis.

Civilinėje teisėje galioja principas, kad nukentėjusioji šalis negali reikalauti nuostolių daugiau, nei jų patyrė ar atsidurti geresnėje padėtyje, nei kad buvo iki teisės pažeidimo. Ieškovas ieškiniu būtent to ir siekia.

Teisė negina ir negali ginti nesąžiningo asmens. CK numatyta civilinių teisinių santykių subjektų pareiga elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai. Šios pareigos nevykdymas gali reikšti piktnaudžiavimą teise arba kitus asmens veiksmus, sukeliančius civiline atsakomybę. Jeigu asmuo elgiasi neteisingai, neprotingai ar nesąžiningai, teismas turi atsisakyti ginti jo teises (CK 1.137 str. 3-5 d.).

Kaip matyti iš šiame atsiliepime nurodytų faktinių aplinkybių bei paties Ieškovo pateiktų teismui įrodymų. Ieškovas nuo pat šalių sutartinių santykių pradžios elgėsi nesąžiningai ir siekė nepagrįstai praturtėti Atsakovės sąskaita: neteisingai nurodė kilimo pagaminimo metus (2003-uosius vietoje 1977-1978 metų), nurodė nepagrįstai didelę jo kainą (2 400 Lt vietoje makslimaliai galimos 1 008 Lt kainos), todėl teismas, sutinkamai su LR CK 1.137 str. 3 dalimi, Ieškovo subjektines teises turi atsisakyti ginti.

Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovo ieškinio reikalavimą grindė internetiniais skelbimais apie parduodamų naudotų kilimų kainas.

Ieškovė pateikė teismui į bylą ir Institucijos Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus išvadą, kurioje nurodyta, kad Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau- Inspekcijos) Šiaulių skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė N. G. išnagrinėjo ieškovo 2011-11-29 skundą, registracijos Nr. 4ŠS-95 dėl kilimo valymo paslaugos kokybės.

Skundo tyrimo metu (2011-12-27 patikrinimo aktas Nr. 7ŠS-11-620-128) nustatyta:

- vartotojui iki įsigyjant paslaugą UAB „Valumina“ nebuvo suteikta informacija nei žodžiu, nei raštu (nesudaryta paslaugų teikimo sutartis) apie defektus, esančius gaminyje (gaminio stovis prieš paslaugą: spalvos intensyvumas, dėmės ir kt.) bei galimus išvaizdos pakitimus po atliktos paslaugos, ar atliktai paslaugai suteikiama garantija, nebuvo įvertinta gaminio vertė įvertinant nusidėvėjimą;

- kilimo apatinėje pusėje išlikę gamintojo ženklinimo duomenys dažais: ,,1395 300 x 400 5; 18-IX-1398B;-98009-;IC, 900 P“;

- kilimas raštuotas - raudoname ir gelsvame fone išdėstytos gėlių - lapų kompozicijos;

- gamintojo informacijos apie pluošto sudėtį ir priežiūrą (priežiūros simbolių) nėra;

- gaminio dviejuose kampuose matyti tamsesnės dėmės, pastebimas nevienodas viso gaminio piešinio spalvų intensyvumas, pilkšvumo efektas, taip pat vietomis skiriasi šviesių spalvų intensyvumas. Ilgalaikio atmosferos, šilumos, šviesos, nešvarumų, mechaninės trinties poveikio pasėkoje pakito pluošto struktūra ir valymo proceso metu išryškėjo defektai - pluošto senėjimo požymiai: atskirų vietų nublukimas, piešinio spalvos intensyvumo sumažėjimas, neaiškios kilmės patamsėjimai. Gaminio pakitimai taip pat dalinai sąlygojami valymo proceso, kadangi valymo proceso metu gaminiai, nudažyti neatspariais dažais blunka, spalvų pakitimui taip pat turi įtakos nebalinto lino pagrindas.

Nustatyti kilimo pagrindo standumo sumažėjimą po valymo nėra galimybės, nes apretas pradeda irti kilimo eksploatacijos metu jam besitrinant į grindis, namuose valant dulkių siurbliu, taip pat gali dalinai pasišalinti valymo metu (gaminio standumas prieš atliekant paslaugą nebuvo įvertintas).

Gamintojas AB ,,Kilimai“ pagal pateiktas nuotraukas ir kilimo apatinėje pusėje išlikusius ženklinimo duomenis identifikavo gaminį ir nurodė, kad tai yra kilimas ,,Gėlės vazose“, piešinio Nr. 393, artikulas 1395. Šis kilimas galėjo būti audžiamas iki 1977-1978 m., dar markiruotas rusų kalba ,,I C“, t.y. I rūšis (I copt). Kilimo sudėtis: 30% vilna, 70% PA, pagrindas medvilnė ir linai.

Kliento pretenzija pagrįsta. Kilimas po valymo paslaugos neatitinka kokybės rodiklių, kurių galėjote protingai tikėtis, t. y. kurie būtini daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį, kaip numatyta Civilinio kodekso 6.333 str. 6 punkte. Po valymo paslaugos gaminyje yra defektai, kurie dalinai yra gaminio eksploatacijos pasekmė, tačiau apie jų buvimą gaminyje prieš paslaugos atlikimą, taip pat perspėjimų apie galimą jų išryškėjimą po valymo nėra (nesudaryta paslaugų teikimo sutartis), todėl atsakomybė dėl pasekmių po atliktos paslaugos tenka paslaugos teikėjui. Laiku suteikta išsami informacija apie galimas paslaugos pasekmes galėjo turėti įtakos Jūsų apsisprendimui dėl paslaugos pasirinkimo.

Ieškovas taip pat pateikė teismui į bylą nutarimą, kuris jo skundo pagrindu priimtas kitos institucijos, tai yra Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Nutarime nurodyta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau - Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus F. P. (Komisijos pirmininkas), direktoriaus pavaduotojos Ž. K., Maisto produktų, turizmo ir rekreacinių paslaugų departamento direktorės E. B., Ekonominių interesų departamento direktoriaus M. M., Energetikos ir vartojimo prekių bei paslaugų departamento direktoriaus A. R., l.e. Teisėkūros ir personalo skyriaus vedėjos pareigas K. G., Turizmo ir atlygintinų medicinos paslaugų skyriaus vedėjos S. K., vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2007, Nr. 12-488) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojo J. Š. (toliau - Vartotojas) ir UAB „Valumina“ dėl netinkamos kokybės cheminio valymo paslaugų suteikimo.

Kadangi šalys sudarė tik žodinę sutartį, tai tokiu atveju neteko galimybės aptarti šalių teisių ir pareigų paslaugos suteikimo atveju. Kaip jau minėta ieškovas pretenziją atsakovui pateikė dar 2011-11-14 raštu dėl netinkamos atliktų darbų kokybės (4-5 b.l.). Atsakovas neneigė, kad suteikė atsakovui nekokybišką paslaugą, sutiko atlyginti padarytą žalą, tačiau nurodė, jog nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu (18 b.l.). Atsakovas atsakyme į ieškovo pretenziją nurodė, jog sutinka žalos atlyginimui sumokėti 600 Lt, kadangi analogiško naujo buitinio kilimo kaina būtų 900 Lt, todėl atsižvelgiant į sugadinto kilimo eksploatacijos laikotarpį mano, kad nurodyta kaina yra visiškai pakankama padarytam nuostoliui atlyginti (18 b.l.). Atsakovo nekokybiškai ieškovui suteiktos paslaugos faktas yra užfiksuotas ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atsakyme ieškovui (14-15 b.l.). Pastebėtina, kad šios institucijos atstovė dalyvavo ir ieškovo 2011-11-29 skundo tyrime. Šios institucijos išvadoms pritarė ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) 2012-02-28 nutarimu, įpareigodama atsakovą grąžinti ieškovui už nekokybiškai suteiktą paslaugą gautus 72 Lt (10-13 b.l.). Minėtos institucijos nutarime nurodyta, kad atsakovas kaip verslo subjektas, turėjo pareigą įvertinti savo galimybes tinkamai vykdyti savo pareigas ir sureikti ieškovui reikalavimus atitinkančią paslaugą, o to nepadaręs turi prisiimti iš netinkamai atliktų veiksmų kylančias pasėkmes (12-13 b.l.). Ten pat nurodyta, kad faktiškai patirtų nuostolių dydį turi įrodyti juos patyrusi šalis. Ieškovas iš pradžių iš atsakovo už netinkami suteiktą paslaugą ir jam padarytą žalą, nuostolių atlyginimui reikalavo sumokėti 2 472 Lt, tačiau vėliau nurodė, kad jam padarytos žalos sumą vertina 1 000 Lt (3, 5 b.l.). VVTAT 2012-02-28 nutarime irgi nurodyta, kad ieškovas nepateikė kilimo įsigijimo faktą patvirtinančio dokumento, todėl pastaroji taip pat negali vertinti jam padarytos žalos dydžio (13 b.l.).

Tuo pačiu teismas sutikdamas su VVTAT nuomone irgi konstatuoja, kad atsakovas pažeidė Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei Ūkio ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. 4-287 patvirtintų Cheminio valymo ir skalbimo paslaugų teikimo taisyklių 9, 16.6, 16.8 punktuose nustatytus reikalavimus.

Atsakovas yra įmonė, užsiimanti verslu ir veikia savo rizika, todėl atsakovo sutartinė atsakomybė atsiranda visais atvejais jeigu neįrodo, kad prievolę netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Viena iš UAB „Valumina“ verslo sričių yra kilimų valymas, todėl jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Pastebėtina, kad LR CK 6.659 str. numatyti atvejai, jei vykdant rangos sutartį kilo neaiškumai ar trukdymai iš užsakovo (ar jo atstovų) pusės, užsakovas nesuteikė darbams atlikti būtinos informacijos, rangovas (atsakovas) turėjo nedelsiant raštu įspėti užsakovą ir stabdyti (nutraukti) sutarties vykdymą. Tačiau tokių duomenų byloje nėra.