- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- eII-1118-1260/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00951-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justinas Bagdžius
- Pareiškėjas
- G. G.
- Nukentėjusysis
- UAB „Maxima LT“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15252-2025, ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15252-2025 (toliau – Nutarimas), G. G. (toliau – Pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 250 Eur bauda, dėl to, kad jis 2025 m. liepos 27 d., 09.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Maxima“ nuo prekių lentynų paėmė 1 vnt. picos, kurios vertė 1,59 Eur, 1 vnt. greito paruošimo makaronus, kurių vertė 1,59 Eur, 1 vnt. sumuštinių batoną, kurio vertė 1,49 Eur, 1 vnt. alaus „Volfas Engelman“, kurio vertė 1,29 Eur, 2 vnt. alaus „Volfas Engelman“, kurio vieneto vertė 1,79 Eur, bendra vertė 3,50 Eur, visų prekių bendra vertė 9,46 Eur ir išėjo pro parduotuvės kasas už prekes nesusimokėjęs. Prekės nesugadintos ir grąžintos į prekybą.
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2025 m. rugpjūčio 29 d. G. G. skundas dėl Institucijos Nutarimo, kuriuo prašoma pakeisti Institucijos Nutarimą ir paskirti jam mažesnę nuobaudą – baudą arba įspėjimą.
Pateiktame skunde nurodoma, kad G. G. su prekių krepšeliu ėjo pas parduotuvės apsaugą, kadangi parduotuvėje nebuvo nei vienos pardavėjos, o jis nemoka naudotis savitarnos kasomis. Nuėjęs pas apsaugą ketino prašyti, kad į salę būtų iškviesta pardavėja. Neturėjo tikslo vogti prekių, visada už jas parduotuvėje atsiskaito. Prašo atsižvelgti į tai, kad sunkiai dirba, todėl paskirta bauda jam yra per didelė.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos Nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjas vagystės neįvykdė, norėjo tik nueiti pas apsaugą, jog jam iškviestų pardavėją. Institucija nesutinka su šiuo Pareiškėjo teiginiu, kadangi asmens kaltė šioje byloje yra pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais ir jų visuma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis teigdamas pareiškimą jame nurodė, jog vagystę įvykdė G. G. Apsaugos darbuotojas savo paaiškinime nurodė, jog Pareiškėjas buvo pastebėtas praeinantis pro neveikiančią kasą su neapmokėtomis prekėmis. Asmuo buvo sulaikytas išeinantis iš parduotuvės pro apsaugos vartelius. Sulaikytas asmuo buvo pristatytas į apsaugos postą, prekės buvo iš jo paimtos, nesugadintos, todėl grąžintos į prekybą.
G. G. administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog Pareiškėjui nusižengimo padarymo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest ARKB-0144“, patikros numeris 2361478, buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas. Taip pat Institucija nurodo, jog tarp pasisavintų prekių buvo ir alkoholiniai gėrimai – 3 skardinės alaus. Pažymėtina, jog asmuo vagystę įvykdė 9.30 val. ryte, tai yra tuo metu kai įsigyti alkoholio nėra galimybės, kadangi tai draudžiama įstatymo. Taigi šiuo atveju asmens paaiškinimas, kad jis neketino vogti prekių, o norėjo jas įsigyti laikytinas asmens gynybine versija. Institucija atkreipia dėmesį ir į tai, jog Pareiškėjas tokios pat rūšies administracinį nusižengimą padarė ne pirmą kartą. Kaip matyti iš asmens vardu registruotų administracinių nusižengimų istorijos analogišką nusižengimą asmuo įvykdė ir 2025 m. sausio 27 d. Iš Administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, jog 2025 m. sausio 27 d., apie 20.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „RIMI“ Pareiškėjas taip pat būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, praėjo pro kasas už prekes nesusimokėjęs.
Savo skunde Pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes Pareiškėjo svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. G. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir parodė, kad buvo rytas, kuomet nuėjo į parduotuvę apsipirkti, pasiėmė porą skardinių alaus bei maisto produktų ir ėjo link kasų, tačiau nei pačioje parduotuvėje, nei prie kasų nebuvo nei vienos kasininkės – pardavėjos, tik savitarnos skyrius. Savitarnoje taip pat nebuvo pardavėjos, o Pareiškėjas vienas tokiomis kasomis naudotis nemoka. Todėl pasiėmęs krepšelį su prekėmis, ėjo link apsaugos, ketindamas prašyti, jog būtų pakviesta pardavėja ir jis galėtų atsiskaityti. Eidamas link apsaugos darbuotojo nepagalvojo prekių krepšelio palikti prie kasų. Taip pat nurodė, jog kartu su savimi turėjo pinigų, kuriais būtų galėjęs atsiskaityti už prekes. Pareiškėjo mėnesinės pajamos siekia 1000 Eur. Pripažįsta, kad nusižengimo padarymo metu buvo neblaivus, tačiau tai jo veiksmams įtakos neturėjo.
Nukentėjusiosios UAB „Maxima LT“ atstovas R. K. teismo posėdžio metu palaikė Institucijos Nutarimą ir nurodė, kad jo vertinimu administracinis nusižengimas buvo padarytas, kadangi asmuo praėjo pro kasas su parduotuvės prekių krepšeliu ir jame buvusiomis neapmokėtomis prekėmis bei judėjo link išėjimo, kai buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Apsaugos postas yra netoli išėjimo durų, už parduotuvės kasų, tačiau konkrečiai nurodyti Pareiškėjo ėjimo krypties nusižengimo padarymo metu jis negali, kadangi nėra matęs vaizdo medžiagos ir šiai dienai ji nėra išsaugota. Pažymi, kad prekybos centruose visuomet yra savitarnos kasos, o jose ir pardavėjas – kasininkas, kuris ir nemokantiems naudotis savitarnos kasomis padeda apsiprekinti. Taip pat šalia savitarnos kasų yra paprasta kasa, kurioje visuomet būna aptarnaujantis kasininkas – pardavėjas.
Liudytojas S. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam dirbant parduotuvėje „Maxima“ apsaugos darbuotoju, poste stebint vaizdo kameras, buvo pastebėtas po neveikiančią kasą su pirkinių krepšeliu einantis asmuo. Pirkinių krepšelyje buvo įvairios prekės. Asmuo praėjo informacijos postą bei apsaugos vartelius, o likus keliems žingsniams iki išėjimo buvo sustabdytas. Tuomet asmens buvo paprašyta pateikti prekių apmokėjimo kvitą, tačiau jis to padaryti negalėjo, nurodė prekių neapmokėjęs, todėl buvo nuvestas į apsaugos postą ir iškviesta policija. Parduotuvių vaizdo kamerų įrašai yra daromi, tačiau jie saugomi tik mėnesį laiko, todėl pateikti įvykio dienos įrašo nėra galimybės. Pažymi, kad Pareiškėjo krepšelyje be maisto prekių buvo ir alkoholinių gėrimų, kurių pagal administracinio nusižengimo padarymo laiką jis nebūtų galėjęs įsigyti, tai yra dar nebuvo 10.00 val. ryto. Patvirtina, kad įvykio metu tiek savitarnoje, tiek informacijos kasoje buvo po kasininkę – pardavėją. Tais atvejais kaip šis, kada asmuo praeina su prekių krepšeliu pro neveikiančią kasą, jis yra stebimas, kadangi pasitaiko atvejų, kai pirkėjai nenori stovėti du kartus kasoje, todėl su prekėmis eina prie informacijos posto, kur tiek apmoka pirkinius, tiek gali įsigyti cigarečių ar sumokėti mokesčius. Tačiau nagrinėjamu atveju Pareiškėjas praėjo informacijos kasą ir buvo sulaikytas prie lauko durų. Apsaugos postas yra netoli pagrindinio išėjimo durų pirmame aukšte už informacinės kasos.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Šioje byloje G. G. skundžiamu Nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje padarymą. Ši norma numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Nors Pareiškėjas skundu prašo tik sumažinti jam skirtą administracinę nuobaudą, tačiau teisme Pareiškėjas savo kaltės dėl ANK 108 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo nepripažįstantis. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad neketino vogti Nutarime nurodytų prekių, bet pro parduotuvės kasas išėjo, nes norėjo apsaugos darbuotojų paprašyti, kad pakviestų kasininkes, kurios galėtų Pareiškėją aptarnauti, t. y. galėtų atsiskaityti už prekes. Esant tokios aplinkybėms, teismas turi įvertinti ar Pareiškėjo veiksmuose yra visi būtina ANK 108 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymiai, t. y. ar Pareiškėjas buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šio nusižengimo padarymą.
Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Be to, administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).
Šioje byloje nėra ginčo dėl nusižengimo padarymo aplinkybių, t. y. Pareiškėjas 2025 m. liepos 27 d., 09.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Maxima“ nuo prekių lentynų paėmė 1 vnt. picos, kurios vertė 1,59 Eur, 1 vnt. greito paruošimo makaronus, kurių vertė 1,59 Eur, 1 vnt. sumuštinių batoną, kurio vertė 1,49 Eur, 1 vnt. alaus „Volfas Engelman“, kurio vertė 1,29 Eur, 2 vnt. alaus „Volfas Engelman“, kurių vieneto vertė 1,79 Eur, bendra vertė 3,50 Eur, visų prekių bendra vertė 9,46 Eur ir išėjo pro parduotuvės kasas už prekes nesusimokėjęs. Bendra prekių vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 150 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“).
Pareiškėjas yra sulaikęs amžiaus, nuo kurio asmenys yra traukiami administracinėn atsakomybėn (ANK 6 straipsnio 1 dalis) yra pakaltinamas (ANK 10 straipsnis), todėl atitinka administracinio nusižengimo subjektą apibūdinančius požymius.
Šioje byloje ginčas kyla dėl nusižengimo subjektyviosios pusės – Pareiškėjo kaltės.
ANK 108 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Pareiškėjo teigimu jis nenorėjo ir neketino iš prekybos tinklo „Maxima“ vogti prekių. Per prekybos vietos kasas su pirkinių krepšeliu jis išėjo tik dėl to, kad tuo metu parduotuvėje nedirbo nei viena kasa, todėl jis norėjo paprašyti parduotuvės apsaugos darbuotojų, kad pakviestų kasininkes – pardavėjas, kad jos aptarnautų Pareiškėją ir jis galėtų už prekes atsiskaityti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį, kad į bylą išreikalauti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai patvirtina, kad nurodytos versijos, kad jis neketino vogti prekių, Pareiškėjas laikėsi nuosekliai nuo pat jo sulaikymo momento. Tą aplinkybę jis kartojo ir būdamas policijos tarnybiniame automobilyje, kol jam buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas.
Byloje nėra vaizdo kamerų įrašų iš įvykio vietos, kuriuose būtų užfiksuotas Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, todėl teismas bylai reikšmingas aplinkybes nustato iš kitų byloje surinktų ir teisme tiesiogiai ištirtų įrodymų: liudytojo parodymų, paties Pareiškėjo paaiškinimų, nukentėjusiojo atstovo paaiškinimų, policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų įvykio aplinkybių.
Iš liudytojo S. G. ir Pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad Pareiškėjas, nuo parduotuvės lentynų susidėjęs prekes į prekių krepšelį, praėjo pro neveikiančią kasą Nr. 7 ir pasuko dešinėn, išėjimo iš parduotuvės link. Liudytojas S. G. nurodė, kad Pareiškėjas iš karto praėjęs pro neveikiančią parduotuvės kasą nebuvo sustabdytas, nes apsaugos darbuotojai stebėjo, galbūt Pareiškėjas už prekes atsiskaitys toliau jo ėjimo kryptimi esančioje informacijos kasoje, kur prekiaujama ir tabaku. Vis dėlto G. G. praėjo pro informacinę kasą nesustodamas ir toliau ėjo link išėjimo. Tokie liudytojo parodymai visiškai sutampa su policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotais liudytojo paaiškinimais įvykio metu (vaizdo įrašo pavadinimu „body4“ nuo 00:02:32 iki 00:02:43 sek.). S. G. taip pat paliudijo, kad tuo metu informacijos kasoje dirbo kasininkė – pardavėja, nurodė, kad pagal jų darbo tvarką, visuomet parduotuvėje turi dirbti mažiausiai dvi kasininkės – pardavėjos: viena kasininkė turi dirbti prie savitarnos kasų, kita informacijos kasoje. Pareiškėjas, anot liudytojo, nei į vieną iš šių darbuotojų nesikreipė, kad būtų aptarnautas ar prašyti pagalbos už prekes atsiskaityti savitarnos kasose (prie šių kasų net nebuvo priėjęs), tačiau susirinkęs prekes tiesiog išėjo ir ėjo link išėjimo iš prekybos centro pastato.
Byloje nustatyta, kad prie išėjimo iš parduotuvės, link kurio ėjo Pareiškėjas, yra įrengtas ir apsaugos budėjimo postas. Pagal policijos pareigūnų kūno kamerų įrašus matyti, kad apsaugos postas yra dešinėje išėjimo pusėje, žiūrint iš parduotuvės išėjimo kryptimi, arba kairėje, jei žiūrima nuo įėjimo į prekybos centrą pusės. Už parduotuvės kasų iki apsaugos posto dar yra informacijos kasa, eskalatorius į antrą prekybos centro aukštą ir vaistinė. Pareiškėjo teigimu, praėjęs kasas jis ėjo link dešinėje prekybos centro pusėje esančio apsaugos darbuotojų posto. Tuo tarpu liudytojas S. G. parodė, kad G. G., praėjęs pro parduotuvės kasas, ėjo tiesiai link išėjimo, atokiau nuo apsaugos darbuotojų posto – ėjo kairiąja puse, nesukdamas dešiniau kur yra apsaugos darbuotojų postas. Liudytojas aiškiai patvirtino, kad G. G. ėjo žiūrėdamas tiesiai į išėjimą, niekur nesidairė, o pro išėjimą ir prie jo įrengtus kontrolinius vartelius nepraėjo tik dėl to, kad liudytojas, išėjęs iš posto, jį sulaikė.
Liudytojo S. G. parodymai yra nuoseklūs, jie sutampa su liudytojo duotais paaiškinimais į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams, todėl teismas neturi pagrindo šiais parodymais netikėti. Tuo tarpu Pareiškėjo keliama versija vertintina kritiškai ir suformuota jau vėliau, kai Pareiškėjas buvo sulaikytas, todėl, kad:
pirma, Pareiškėjas neieškojo kasininkės–pardavėjos pagalbos būdamas parduotuvės viduje. Susirinkęs norimas prekes jis tiesiog išėjo iš parduotuvės per neveikiančias kasas;
antra, Pareiškėjas nebandė, jei, kaip pats teigia, norėjo ir galėjo, už prekes atsiskaityti savitarnos kasose arba jose paprašyti ten dirbančios darbuotojos, kad jam padėtų atsiskaityti pačiam arba pakviestų kitą darbuotoją į kasą;
trečia, Pareiškėjas už prekes neatsiskaitė ir atskirai įrengtoje informacinėje kasoje;
ketvirta, jei Pareiškėjo tikslas buvo ne vogti prekes, bet paprašyti apsaugos darbuotojų, kad būtų pakviesta kasininkė – pardavėja (ką jis galėjo padaryti tiek savitarnos kasose, tiek informacinėje kasoje), tą jis galėjo padaryti palikęs prekes parduotuvės viduje, neišnešdamas jų iš prekybos vietos be atsiskaitymo;
penkta, Pareiškėjas pažeidimą padarė būdamas neblaivus, parduotuvėje pasiėmė ne tik maisto prekes, bet ir alkoholinius gėrimus – alų, kurio prekyba, pagal nustatytą pažeidimo padarymo laiką, nebuvo galima.
Teismas, tiesiogiai ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad Pareiškėjo teiginiai, jog jis neketino vogti prekių, bet siekė paprašyti apsaugos darbuotojų, kad jie iškviestų kasininkę – pardavėją yra nepagrįsti ir vertintini kaip jo gynybinė versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Teismui nekyla abejonė, kad G. G. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje sudėties požymiai, o jis, iš parduotuvės „Maxima“ susirinkęs prekes, kurių bendra vertė yra 9,46 Eur, neatsiskaitęs už jas išėjo iš parduotuvės, suprato savo veiksmų pobūdį, pavojingumą ir prieštaringumą teisei ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokią išvadą papildo ir aplinkybė, kad G. G. tokį patį administracinį nusižengimą šiais metais padarė jau antra kartą.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Institucijos Nutarimu G. G. buvo pagrįstai pripažintas padaręs ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaustas administracine nuobauda.
Teismas taip pat nenustatė pažeidimų paskiriant nuobaudą G. G. ANK 108 straipsnio sankcijoje numatyta bauda nuo 90 iki 400 Eur. G. G. paskirta 250 Eur bauda atitinka nuobaudos vidurkį. Nors skundu Pareiškėjas prašo skirti jam minimalią baudą arba įspėjimą, teismas vis dėlto nenustatė jokių priežasčių Institucijos paskirtai nuobaudai sumažinti. Kaip jau minėta, G. G. analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą per metus laiko padarė antrą kartą, savo kaltės nusižengimo padarymu nepripažino, nusižengimą padarė būdamas neblaivus. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų taikyti išimtines nuostatas dėl paskirtos administracinės nuobaudos sumažinimo. Teismo vertinimu Institucija Nutarimu tinkamai individualizavo G. G. atsakomybę ir paskyrė baudą, kurios dydis atitinka administracinių nuobaudų nustatymo kriterijus (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
G. G. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15252-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.