Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. A. ir A. A. patikslintą ieškinį atsakovui J. A. dėl turto padalijimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. A. mokosi Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos 4 klasėje, jo mokymosi rezultatai įvertinti nuo 5 iki 10 balų ( t. 1, b. l. 13, t.2, b. l. 169, 170). Jis nėra darbo santykiuose, socialinio draudimo įmokos 2016-09-01 – 2017-08-31 laikotarpio duomenimis už jį nėra mokamos ( t. 2, b. l. 164). Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių A. A. vardu nėra įregistruota (t.2, b.l. 167, 168).

Ieškovės turtinė padėtis matyti iš tokių įrodymų: nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis 1,15 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis 1,79 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 14-16, 17-18). Ieškovės darbo užmokestis už 2016 m. sausio – rugsėjo mėnesį (už 9 mėnesius) sudarė 8156,60 Eur (neatskaičius mokesčių) (t. 1, b. l. 68-69). Nuo 2017-01-01 iki 2017-09-04 (8 mėnesiai) ieškovės darbo užmokestis sudarė 6973,39 Eur (neatskaičius mokesčių) (t.2, b. l. 165-166).

Iš Lietuvos pašto 2017-06-23 rašto Nr. 3-3687 matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio mėn. ieškovei buvo išsiųstos tokios pinigų perlaidos: 2014-08-26 – 86,89 Eur, 2015-04-15 – 100 Eur, 2015-12-23 – 70 Eur, iš viso 256,89 Eur. (2 t., b. l. 123). Lietuvos pašto kvitai patvirtina, kad 2014-08-26 ieškovei buvo persiųsta 300 Lt (86,89 Eur ) perlaida (t.2, b. l. 123), 2017-05-25 – 200 Eur perlaida (t.2, b. l. 122). Iš DNB banko 2016-04-15 mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovei sumokėta 100 Eur (t.2, b. l. 122).

DNB banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovas ieškovei 2016 metais buvo pervedęs tokias pinigų sumas: sausio mėn. 12 d. 50 Eur, kovo mėn. 18 d. 50 Eur, balandžio mėn. 14 d. 50 Eur, gegužės 13 d. 50 Eur, birželio 14 d. 50 Eur, liepos 14 d. 50 Eur, rugpjūčio 12 d. 50 Eur, rugsėjo 14 d. 50 Eur (t.1, b. l. 100-113).

Duomenys apie atsakovui išduotus nedarbingumo pažymėjimus patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017-02-06 iki 2017-04-10 atsakovas buvo nedarbingas (t1, b. l. 117).

Iš 2017-08-30 pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė A. A. ir atsakovas J. A. pardavė 1/5 dalį pastato, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (t.2, b. l. 146-157).

Ieškovė A. A. 2017-09-07 pateikė teismui pareiškimą, kuriuo atsisakė reikalavimo priteisti 1/5 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., asmeninės nuosavybės teise atsakovui, o ieškovei priteisti 4015 Eur piniginę kompensaciją ir patvirtino, jog jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (t.2, b. l. 162).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl materialinės paramos pilnamečiui vaikui priteisimo

Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos yra nustatytos Civilinio kodekso 3 knygos IV dalies XII skyriaus antrojo skirsnio normose. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas (Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis). Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus ir sulaukusius pilnametystės, jeigu jie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į pilnamečių vaikų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Paramos reikalingas pilnametis turi teisę į išlaikymą tik tada, jei jis mokosi LR Švietimo įstatymo 41 str. 7 d. nurodytoje mokykloje ir dienine mokymo forma.

Atsakovas neginčija savo pareigos teikti paramą savo pilnamečiui sūnui, tačiau ginčas kyla dėl teiktinos paramos dydžio.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. A. yra gimnazijos moksleivis, kurios baigimas nusimato 2018 m. birželio mėn., jis neturi turto ir pajamų, gyvena kartu su motina nuomojamame bute ir dėl užimtumo dieninėje mokymosi įstaigoje, siekiant įsigyti vidurinį išsilavinimą, neturi galimybės dirbti. Teismas sprendžia, jog šios faktinės aplinkybės įrodo, kad ieškovo A. A. turtinė padėtis yra sunki ir jam yra reikalinga parama, kol jis mokysis vidurinėje mokykloje. Abu ieškovo tėvai yra darbingo amžiaus, gauna darbines pajamas ir turi nekilnojamojo turto, jų panaši turtinė padėtis. Ieškovo motina A. A. sūnų remia ir materialiai išlaiko, teikdama jam paramą geranoriškai bei aprūpindama gyvenamuoju plotu. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, automobilį ir gauna darbinių pajamų. Atsakovas nenurodė teismui jokių aplinkybių, jog jis neturi galimybių savo pilnamečiui sūnui teikti išlaikymą. Tai, jog atsakovas turi grąžinti kreditą, nėra svarbu nagrinėjant išlaikymo klausimą, kadangi kredito grąžinimo įmokos nenulemia atsakovo turtinės padėties pablogėjimo taip, kad jis negalėtų materialiai remti sūnaus. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį ir pilnamečiui vaikui reikalingos paramos dydį nebus iš esmės pabloginta atsakovo turtinė padėtis ir išlaikymo priteisimas nedarys esminės žalos atsakovui ar kitiems asmenims. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas paramos sūnui, tapusiam pilnamečiu, nesuteikė (paskutinį kartą vaiko išlaikymui buvo sumokėta 200 Eur 2017 m. gegužės mėn., t. y. prieš tampant pilnamečiu.

Ieškovo prašomas išlaikymo dydis 150 Eur per mėnesį yra pagrįstas ir tenkintinas. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas ieškovui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos (šio ieškinio reikalavimo) iškėlimo teisme dienos (2017-07-24) iki jis mokysis vidurinėje mokykloje, t.y. iki 2018-06-30, išlaikymo dydį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl išlaikymo vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Ieškinio padavimo metu vaikui buvo 17 metų. Tokio amžiaus vaiko poreikiai yra objektyviai didesni dėl tinkamo jo aprūpinimo maistu, drabužiais, mokymosi priemonėmis ir kt. Nagrinėjamu atveju abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra lygiavertė. Ieškovai nurodė, kad ne kiekvieną mėnesį vaikui būdavo reikalinga tokio dydžio (400 Eur) išlaikymo suma ir prašo priteisti iš atsakovo 180 Eur periodinėmis išmokomis. Teismas sprendžia, kad ieškovai iš dalies pagrindė vaiko išlaikymo poreikių dydį, todėl laikytina, kad šalių sūnaus A. A. išlaikymo poreikiams per mėnesį yra reikalinga 300 Eur lėšų suma. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai yra darbingi, spręstina, jog jie gali teikti nurodyto dydžio išlaikymą savo vaikui. Teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad ieškinys buvo paduotas likus 2 mėnesiams iki vaiko pilnametystės suėjimo, bei tai, kad nėra pateikta įrodymų, kiek konkrečiai lėšų per mėnesį buvo išleidžiama vaiko išlaikymui, sprendžia, kad iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis mažintinas iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-04-06) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nėra skiriama ieškovė, nes sprendimo priėmimo metu vaikas jau yra pilnametis ir išlaikymo lėšas tvarkyti gali savarankiškai.

Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-04-06) iki vaiko pilnametystės atsakovas ieškovei sūnaus išlaikymui buvo sumokėjęs 2017-05-25 pervedimu 200 Eur, todėl šios lėšos įskaitomos į mokėtiną periodinėmis išmokomis išlaikymo sumą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus priteisimo

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Teismas pažymi, kad byla nagrinėjama vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti išlaidų įsiskolinimas skaičiuojamas po 180 Eur per mėnesį ir, įskaičius suteiktą išlaikymo dalį 756,89 Eur, įsiskolinimo suma yra 5723,11 Eur. Pagrįsdama įsiskolinimo dydį pagal vaiko poreikiams tenkintini išleidžiamas pinigų sumas, ieškovė pateikė teismui preliminarų išlaidų skaičiavimą, nurodydama, kad per mėnesį vaikui buvo teikiamas 400 Eur dydžio išlaikymas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad tokio dydžio išlaidos realiai buvo padarytos.

Atsakovas teigė, tačiau jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė, kad ieškovės nurodytu išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu jo teikto išlaikymo bendra suma buvo žymiai didesnė, negu 756,89 Eur, kuri yra apskaičiuota ieškovės, išskyrus, kad ieškovas A. A. pripažino, jog 2016 m. grynaisiais pinigais buvo gavęs iš tėvo 10 Eur. Teismas 10 Eur sumą įskaito į suteikto išlaikymo dydį ir vertina, jog per ginčo laikotarpį atsakovas suteikė 766,89 Eur sumą sūnaus išlaikymui.

Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, vertintina, kad 36 mėnesių laikotarpiu, iki ieškovės kreipimosi į teismą, vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti buvo reikalinga analogiško dydžio suma, kaip yra nustatyta priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, t.y. 300 Eur, kurią šalys, atsižvelgiant į jų panašią turtinę padėtį, turėjo dalintis lygiomis dalimis, t. y. po 150 Eur. Byloje nustatyta, kad vaiko tėvas ir motina pagal savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas esmingai nesiskiria, todėl jų pareiga vaiko išlaikymo atžvilgiu yra vienoda.

Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas sprendžia, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, atsakovas privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku bent teikdamas jam išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovę ir jos sūnų remia ieškovės teta.

Faktinės aplinkybės patvirtina, kad išlaikymo prievolę vaikui už atsakovą įvykdė ieškovė, todėl jai pareina kreditoriaus teisės (CK 6.50 straipsnis). Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinas 4633,11 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 150 Eur už 36 mėn. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos ir išminusuojant atsakovo teikto išlaikymo sumą nurodytu laikotarpiu (36 mėn. x 150 Eur = 5400 Eur – 766,89, viso 4633,11Eur).

Dėl bylinėjimosi ir proceso išlaidų, kiti klausimai

Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje reikšti trys reikalavimai, iš kurių vienas (dėl materialinės paramos pilnamečiui vaikui priteisimo po 150 Eur) patenkintas visiškai (100 Proc.), antras reikalavimas (dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo iki pilnametystės) patenkintas iš dalies (83 proc.), trečias reikalavimas (dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) patenkintas iš dalies (81 proc.). Teismas sprendžia, kad iš viso ieškinys patenkintas 88 proc.

Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas: žyminiam mokesčiui 36 Eur (t.1, b. l. 9), advokatei N. Š. – 636 Eur, iš viso 672 Eur (t.2, b.l. 188-196), todėl ieškinį tenkinus 88 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 591,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai 250 Eur (t.2, b. l. 122). Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, ieškovė privalo atlyginti atsakovui atitinkamą dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (12 proc.), kas sudaro 30 Eur.

Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 561,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei dalis žyminio mokesčio (200 Eur) buvo atidėta 2017-04-12 teismo nutartimi, todėl ieškinį patenkinus iš dalies (tenkinus 88 proc. reikalavimų), iš atsakovo valstybei priteistina dalis 176 Eur žyminio mokesčio (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas).

Byloje susidarė 6,47 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies (tenkinus 88 proc. reikalavimų), šių išlaidų dalis – 5,69 Eur priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Ieškovei tenkanti šių išlaidų dalis (0,78 Eur) valstybei iš ieškovės nepriteistina, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi priteistas laikinas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iš atsakovo J. A. nepilnamečiui sūnui A. A. galioja iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo dydį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, iki ieškovas A. A. mokysis vidurinėje mokykloje, t.y. iki 2018-06-30;

Priteisti iš atsakovo J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, t. y. 2017-06-18.

Gautas pagal priteistą laikiną išlaikymą sumas įskaityti į priteistą išlaikymą.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai už sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo įsiskolinimą 4633,11 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt tris eurus 11 centų).

Priteisti iš atsakovo J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 561,36 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 36 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 176 Eur žyminio mokesčio ir 5,69 Eur proceso išlaidų. Nurodytos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priimti ieškovės A. A. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 1/5 dalies pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalies pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisimo asmeninės nuosavybės teise atsakovui, o ieškovei - 4015 Eur piniginės kompensacijos ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti 2017-04-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.