- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- AN2-370-795/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Pažeidėjas
- S. Ž.
- Advokatai
- Rimvydas Valančius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. Ž. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Rimvydui Valančiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) K. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I . Bylos esmė
1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) M. J. 2019 m. liepos 24 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą S. Ž. už tai, kad jis 2019 m. liepos 16 d. 7.35 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., krašto kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keldamas pavojų eismo saugumui, lenkė kitus automobilius, stovėjusius prie draudžiančio važiuoti raudono šviesoforo signalo, ir įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant raudonam šviesoforo signalui. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9 ir 165 punktus dėl chuliganiškų paskatų, todėl jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 420 straipsnio 2 dalį.
2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu už padarytą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, S. Ž. paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Ž. skundas tenkintas iš dalies. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas panaikintas. S. Ž. pripažintas kaltu, padaręs nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda 80 Eur bauda. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad, S. Ž. vairuojamam automobiliui įvažiavus į kelio atkarpą degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, neabejotinai kilo grėsmė eismo saugumui, tačiau tokioje jo veikoje nebuvo chuliganiškų paskatų.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniame skunde Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarimą ir S. Ž. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą nuo 450 Eur iki 550 Eur, ir taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 12 iki 24 mėnesių.
4.1. Institucija skunde nurodo, kad teismas ypatingai akcentavo, jog pažeidėjo veikoje nėra chuliganiškų paskatų, tačiau su tuo nesutinkama, nes S. Ž., įvažiuodamas į kelio atkarpą degant draudžiamam šviesoforo signalui, aplenkdamas kitus automobilius, sustojusius prie šviesoforo, būtent ir siekė pademonstruoti niekinamą požiūrį į kitus eismo dalyvius, todėl neabejotinai sukėlė jų pasipiktinimą.
4.2. Skunde pažymima, kad remontuojamoje kelio atkarpoje važiuoti abiem kryptimis galima tik viena eismo juosta, todėl šioje atkarpoje eismas reguliuojamas šviesoforu. Užsidegus viena kryptimi važiuojant draudžiančiam šviesoforo signalui, ta pačia eismo juosta pajuda priešinga kryptimi (priešpriešiais) važiuojantys automobiliai, kuriems prasilenkti remontuojamoje atkarpoje nebūtų galimybės. Ši situacija neabejotinai kelia pavojų saugiam eismui. Skunde nurodoma, kad analogiški kito vairuotojo veiksmai Klaipėdos apygardos teismo nutartyje Nr. ATP-25-255/2015 buvo įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas.
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
6. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad S. Ž. nors ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, neabejotinai sukėlusį pavojų eismo saugumui, tačiau nevairavo chuliganiškai, todėl skundžiamas nutarimas patikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Pagal minėto straipsnio penktą dalį už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Komentuojamam nusižengimui konstatuoti būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui.
9. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinuosius šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. Ž. vairuojamas automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, patruliuojančių policijos pareigūnų dėmesį atkreipė tuomet, kai apvažiavo automobilius, stovėjusius prie draudžiančio važiuoti raudono šviesoforo signalo, ir įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant raudonam šviesoforo signalui. Tai teismo posėdžio metu paliudijo apklausiamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) M. J. ir V. J. Šios liudytojos parodė, kad kelio (duomenys neskelbtini) atkarpa yra remontuojama, todėl eismas vyksta viena eismo juosta abiem kryptimis. Automobilių judėjimo kryptys reguliuojamos šviesoforu. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius gavo žodinius gyventojų ir kitų pareigūnų skundus dėl to, kad remontuojamame kelio ruože vairuotojai važiuoja nepaisydami eismą draudžiančio šviesoforo signalo, taip keldami pavojų kitiems vairuotojams. Kelių policijos (duomenys neskelbtini) M. J. ir V. J., kiek prisimena, pagal patvirtintą policijos priemonių planą skiriamaisiais ženklais nepažymėtu policijos automobiliu patruliavo kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre. M. J. fotoaparatu nufilmavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apvažiavo prie raudono šviesoforo signalo sustojusių automobilių eilę ir įvažiavo į priešpriešinio eismo kelio ruožą, degant draudžiančiam eismą jo judėjimo kryptimi šviesoforo signalui. M. J. ir V. J. patvirtino, kad toks automobilio vairuotojo elgesys buvo pavojingas kitiems eismo dalyviams ir neabejotinai sukėlė jų pasipiktinimą. Tokiais savo veiksmais automobilio „Opel Zafira“ vairuotojas padarė keletą Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. jis pažeidė šviesoforo signalo, draudžiančio eismą, reikalavimą ir, apvažiuodamas prie šviesoforo stovinčius automobilius, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip užkirsdamas kelią priešinga kryptimi važiuojantiems automobiliams. Visas šias aplinkybes pareigūnai užfiksavo vaizdo įraše ir nurodė apklausiami apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad apie pažeidimus pareigūnės informavo kitą policijos pareigūnų ekipažą, kuris iš karto sulaikė automobilio „Opel Zafira“ vairuotoją S. Ž.
11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su Kelių eismo taisyklių 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu. Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas Kelių eismo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
12. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad S. Ž., apvažiuodamas kelyje prie šviesoforo stovinčius automobilius ir į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą įvažiuodamas degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui, sukėlė pavojų priešinga kryptimi atvažiuojantiems automobiliams. Tokį S. Ž. elgesį pirmosios instancijos teismas vertino kaip pakankamai įžūlų ir demonstruojantį S. Ž. pranašumą prieš kitus eismo dalyvius, kurie, laikydamiesi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, sustojo užsidegus eismą draudžiančiam šviesoforo signalui, tačiau padarytą ne dėl chuliganiškų paskatų. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.
13. Byloje esančiame vaizdo įraše 6 s. užfiksuotas užsidegantis raudonas šviesoforo signalas ir prie šviesoforo dešiniajame kelkraštyje sustojančios transporto priemonės, o 20 s. užfiksuotas priešpriešinio eismo juosta važiuojantis S. Ž. vairuojamas automobilis „Opel Zafira“. Liudytojos (duomenys neskelbtini) M. J. ir V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad remontuojama kelio atkarpa, kuria eismas reguliuojamas šviesoforais, tęsiasi apie kilometrą. Ar priešpriešiais buvo atvažiuojančių automobilių, vaizdo įraše nematyti. Nepaisant šios aplinkybės, S. Ž., važiuodamas gana ilgą atstumą priešpriešine eismo juosta, degant eismą jo važiavimo kryptimi draudžiančiam šviesoforo signalui, galėjo ir nespėti sėkmingai pravažiuoti visos kelio atkarpos ir sugrįžti į savo eismo juostą, kol į ją neįvažiavo priešinga kryptimi judantis automobilis. Tai, kad eismo įvykis nebuvo sukeltas, neturi reikšmės nusižengimo, kaip chuliganiško vairavimo, kvalifikavimui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kelių eismo dalyvių saugumui grėsmė buvo keliama važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), be to, buvo dienos metas, todėl eismas vyko pakankamai intensyviai. Įvertintina ir tai, kad pažeidimai buvo daromi netrumpoje kelio atkarpoje, S. Ž. kelyje elgėsi ne tik neatsargiai ar nerūpestingai, jis, apvažiuodamas dešinėje kelio pusėje prie šviesoforo sustojusius automobilius ir įvažiuodamas į kelią, kuriame eismas leidžiamas priešinga kryptimi, degant draudžiančiam eismą jo važiavimo kryptimi šviesoforo signalui, tokiu būdu užkirsdamas kelią važiuoti automobiliams priešinga kryptimi (stabdydamas jų judėjimą), rodė savo išskirtinumą, pranašumą kelyje, tai patvirtina jo tiesioginę tyčią, t. y. norą priešpriešinti save kitiems eismo dalyviams. Dėmesingo vairuotojo požiūriu toks elgesys yra nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Be to, toks vairavimas kelia pavojų ne tik eismo bei žmonių saugumui, bet ir pačiam vairuojančiam asmeniui, nors šis paprastai to nesuvokia ir nepagrįstai įsivaizduoja, kad vairuoja geriau už kitus eismo dalyvius.
14. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Aukštesnės instancijos teismas atmeta pirmosios instancijos teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškeltą versiją, kad S. Ž. neva skubėjo pas gydytoją. Byloje nėra pateikta duomenų, kad S. Ž. Kelių eismo taisyklių pažeidimo dieną būtų sirgęs, taip pat nenustatyta, kad jis minimą dieną lankėsi ar buvo užsiregistravęs pas gydytoją. Net jei S. Ž. iš tiesų pablogėjo sveikata ir pažeidėjas skubėjo pas gydytoją, tai nešalina jo atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Visos šios aplinkybės gali būti reikšmingos tik individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą. Analizuojamu atveju S. Ž. yra paskirta minimali inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta bauda ir minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas. Byloje nėra duomenų apie S. Ž. taikytas administracines nuobaudas. Institucijos nutarime nurodyta viena S. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, S. Ž. paskirta nuobauda laikytina ne per griežta, ji adekvati ir proporcinga padarytam nusižengimui.
15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, aiškindamas chuliganiško vairavimo normą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai nustatė S. Ž. atliktus priešingus teisei veiksmus bei jo tyčios kryptingumą, todėl nepagrįstai perkvalifikavo S. Ž. veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 4 dalį, dėl to skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) K. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – S. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą nepakeistą.
Šis nutar imas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.