Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuteistosios A. B. asmens byla

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu A. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 7 mėnesiams.

4. Komisijos nutarimas netvirtinamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad iš pataisos įstaigų lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo, kuriems liko ne daugiau kaip mėnuo iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Iš Komisijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimo matyti, kad nuteistoji A. B. atliko daugiau kaip pusę jai paskirtos bausmės. Bausmės atlikimo metu ji dalyvavo pataisos programose – baigė nuteistųjų konsultavimo programą „Savęs pažinimas ir pasitikėjimo savimi ugdymas“; baigė psichologinio konsultavimo programą „Meno terapija“; baigė programą „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programa“; (duomenys neskelbtini) organizuojamą „Sodybos aplinkos apželdinimo“ neformalaus švietimo programą bei virėjo mokymo programą; baigė socialinių įgūdžių lavinimo programą „Nuteistųjų kūrybiškumo įgūdžių lavinimo programa“; lankė Visuomenės sveikatos biuro darbuotojų vedamus „Sveikatos stiprinimo Panevėžio pataisos namų nuteistosioms“ programos užsiėmimus; išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Taip pat ji dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, sveikatos stiprinimo projekto veikloje „Visapusiškas sveikatos stiprinimas Panevėžio pataisos namų nuteistosioms“, lanko šiaurietiško ėjimo užsiėmimus ir vykdo kitas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas. Nuteistoji bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, suėmimo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje vidaus tvarkos taisykles pažeidė vieną kartą (nuobauda nebegalioja suėjus senaties terminui), už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą 5 kartus paskatinta, ji priskirta lengvajai nuteistųjų grupei. Nuteistoji A. B. turi vidurinį išsilavinimą, atlikdama ankstesnę bausmę įgijo kirpėjo ir siuvėjo specialybes. Nuteistoji teigia, kad ji dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), taip pat gyveno iš neįgalumo pensijos, neneigia, kad pragyvenimui pinigų trūko. Pataisos namuose ji su pertraukomis dirba ūkio darbus, pagal nustatytą grafiką tvarko būrio teritoriją bei patalpas, atlieka kitus darbus. Nuteistoji ribotai darbinga, jai nerekomenduojamas su vaikščiojimu susijęs darbas. Nuteistoji netekėjusi, turi pilnametę dukrą, santykius su mama ir dukra apibūdina kaip gerus. Pataisos namų direktoriaus nutarimu nuteistajai A. B. suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų (asmens byla, 138 b. l.). Nuteistosios A. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (55 balai). Visos šios aplinkybės rodo, kad bausmės atlikimo metu nuteistoji A. B. iš esmės elgėsi tinkamai.

7. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, nuteistosios pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis.

8. Visų pirmiausiai teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistosios A. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra ne žema, kaip nustatyta BVK 157 straipsnyje, o vidutinė (55 balai). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistosios A. B. nusikalstamo elgesio rizikos statiniai kriminogeniniai veiksniai sudaro 20 balų, o dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atitinkamai 35 balus. Asmens byloje nėra duomenų apie nuteistosios A. B. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą. Vien tik šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad ateityje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals ir jos nesudaro BVK 157 straipsnyje numatyto teisinio pagrindo šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąją A. B. iš pataisos įstaigos.

9. Be to, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ ir asmens byloje esančių duomenų matyti, kad iki paskutinės nusikalstamos veikos padarymo nuteistoji A. B. jau buvo teista 3 kartus (Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiais). Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu ji buvo nuteista už nužudymą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiais – už tokias pačias, kaip ir paskutiniu nuosprendžiu, nusikalstamas veikas, nukreiptas į svetimo turto pagrobimus ir siekį praturtėti nusikalstamu būdu. Taip pat ji bausta administracine tvarka už 7 turtinio pobūdžio nusižengimus (2014 m. rugpjūčio 11 d., 2014 m. spalio 16 d., 2015 m. balandžio 24 d., 2015 m. birželio 5 d. (dvi veikos), 2015 m. liepos 21 d. ir 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimais). Už visus teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas) jai buvo paskirtos tiek švelnesnės poveikio priemonės – baudos, areštas, o taip pat laisvės atėmimo bausmė, tiek griežtesnė poveikio priemonė – laisvės atėmimas 14 metų. Taip pat nuteistajai A. B. buvo taikyta jos teisinę padėtį švelninanti teisės norma – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartimi ji buvo lygtinai paleista iš pataisos namų. Tačiau lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu ji pažeidinėjo probacijos sąlygas, padarė visus pirmiau paminėtus 7 administracinius nusižengimus ir naują nusikalstamą veiką, už kurią ji buvo nuteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo panaikintas nuteistosios lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nuteistoji A. B. buvo grąžinta į pataisos namus atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

10. Svarbu tai, kad pasak nuteistosios, laisvėje ji dirbo, gavo neįgalumo pensiją, tačiau lėšų pragyvenimui jai trūko. Didžioji dalis jos padarytų teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų) iš esmės susiję su siekiu praturtėti nusikalstamu būdu. Todėl nepaisant to, kad atlikdama laisvės atėmimo bausmę nuteistoji įgijo dvi specialybes, pataisos namuose su pertraukomis dirba ūkio darbus, tvarko būrio teritoriją bei patalpas ir atlieka kitus darbus, jai neturint pakankamo išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos, darbinės patirties, o taip pat būnant darbingai tik iš dalies, laisvėje nuteistajai gali būti sudėtinga įsidarbinti. Įvertinus šias aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog norėdama pragyventi laisvėje, bet neturėdama pragyvenimui pakankamas lėšas užtikrinančio darbo ir susidūrusi su finansiniais sunkumais, nuteistoji A. B. toliau darys nusikalstamas veikas, susijusias su siekiu praturtėti nusikalstamu būdu.

11. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Komisijos nutarime nurodyti tik du nuteistosios A. B. pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai – gyvenamosios vietos turėjimas ir finansinis stabilumas (neįgalumo pensijos gavimas). Kaip jau buvo paminėta pirmiau, pasak pačios nuteistosios, laisvėje jai dirbant ir gaunant neįgalumo pensiją, lėšų pragyvenimui vis tiek trūko, todėl įvertinus šiuo metu mokamos neįgalumo pensijos dydį (nuo 132 iki 264 eurų), vien tik neįgalumo pensijos gavimą jokiu būdu negalima tapatinti su pakankamu nuteistosios finansiniu stabilumu. Be to, iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistoji A. B. savo gyvenamosios vietos neturi, ji pasirinko gyventi pas savo draugę E. T., kuri pasiruošusi priimti gyventi nuteistąją (asmens byla, 133, 135, 144, 145, 147 b. l.). Tačiau nuteistoji A. B. ir jos draugė E. T. kartu įvykdė nusikalstamas veikas, už kurias jos abi buvo nuteistos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiais (asmens byla, 26–29, 47–56, 63–67 b. l.). Šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl abiejų nuteistosios A. B. apsauginių ir jos pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių veiksnių veiksmingumo ir efektyvumo, nuteistajai būnant laisvėje.

12. Įvertinęs visus šiuos duomenis teismas konstatuoja, jog pataisos namuose nuteistoji A. B. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau būdama laisvėje ji išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo ir vietoje to toliau daro įstatymų uždraustas veikas. Nuteistosios asmenybė, jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu nuteistosios A. B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės, nei jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir pobūdžiui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl lygtinai paleisti nuteistąją A. B. iš pataisos įstaigos pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistosios A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.