Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti aukštesnįjį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, turinti neįgalumą, teista: 1) Klaipėdos apygardos teismo 2004-09-23 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2005-05-12 nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-10-29 nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1, 2 punktus, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-03-24 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 65 straipsnį, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-10-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-31 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą bei nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose; 5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų arešto bausme; 6) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskira bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė,

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, turinti neįgalumą, teista: 1) Kauno apygardos teismo 2004-09-20 nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 14 metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-21 nutartimi lygtinai paleista neatlikusi 4 metų 1 mėnesio 5 dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant per visą lygtinio paleidimo terminą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, rūpintis, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-13 nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas, ji pasiųsta atlikti likusios neatliktos bausmės dalies; 2) Klaipėdos miesto apylinkės 2015-12-22 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų arešto bausme; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-14 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamosios E. T. ir A. B. 2015-02-11 apie 12.40 val. iš anksto susitarusios ir veikdamos bendrininkų grupe, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), penkto–ketvirto aukšto laiptinėje, po to, kai E. T. UAB „B.“ darbuotojai E. S., nešiojančiai pensijas ir socialines pašalpas, papurškė nenustatytos kilmės dujomis į veidą, kurį pastaroji užsidengė rankomis, ir taip padarė abiejų plaštakų cheminį nudeginimą, A. B. medine lazda vieną kartą sudavė E. S. į dešiniąją galvos sritį, taip padarydama galvos sumušimą, abi pasikėsino pagrobti pinigus – 2741,20 eurų, kuriuos E. S. turėjo prie savęs, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes E. S. išsikvietė pagalbą ir pasislėpė trečio aukšto rakinamame koridoriuje. Tokiu būdu E. T. ir A. B., veikdamos bendrininkų grupe, panaudodamos fizinį smurtą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytus daiktus, padarė nukentėjusiajai E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir pasikėsino iš E. S. pagrobti UAB „B.“ priklausantį turtą.

Kaltinamoji E. T. kalta padariusi nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad tuo laiku, kai ji pasikėsino apiplėšti paštininkę, jai ir jos draugei I. J. (ji tuo metu gyveno jos bute), labai trūko pinigų. Žinojo, kad jai 2015-02-11 paštininkė atneš neįgalumo pensiją, todėl ji su I. dvi dienas prieš įvykį pradėjo planuoti paštininkės apiplėšimą. Apie tai papasakojo su jomis tuo metu gyvenusioms A. B. ir S. B.. A. bandė atkalbėti jas, bet joms su I. labai reikėjo pinigų, todėl jos A. nepaklausė. Ji su I. suplanavo, kad ji atėjusiai paštininkei papurkš dujų balionėliu, o I. suduos nukentėjusiajai lazda. Beisbolo lazdą I. turėjo iš anksčiau, ją laikė savo namuose, kažkada pati buvo ją išsidrožusi. Įvykio rytą paprašiusi S. B. mobiliojo ryšio telefono, ji parašė paštininkei SMS žinutę, paklausdama, kelintą valandą ji ketina atnešti neįgalumo pensiją. Paštininkė jai atrašė, todėl ji su I. prieš paštininkei atvykstant išėjo į laiptinę. S. ir A. pasiliko bute. Ji tuo metu buvo apsirengusi juoda striuke, užsidėjusi gobtuvą ant galvos ir užsirišusi ant kaklo šaliką. Priėjusi paštininkei iš priekio aikštelėje tarp 4-5 aukšto, papurškė jai dujomis į veidą, o I., pribėgusi iš penkto aukšto paštininkei iš nugaros, trenkė jai lazda per galvą. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi nuo teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, kadangi apklausos metu jai buvo daromas spaudimas. Jai buvo grasinama, kad jai paskirs kardomąją priemonę – suėmimą bei uždarys su vyrais į kamerą, todėl ji labai išsigando. Visur, kur ji pasakodama apie nusikaltimą buvo nurodžiusi A., turėjo būti nurodyta I.. Prieš pirmą apklausą jai niekas neišaiškino jos procesinių teisių, apklausos metu nedalyvavo gynėjas, tik po trečios apklausos jai buvo pateikti pasirašyti visi apklausų protokolai, kad gynėjas jai nereikalingas. Šie jos parodymai yra teisingi.

Kaltinamoji A. B. dėl jai inkriminuojamos veikos neprisipažino, parodė, jog ji kaltinamajame akte nurodytu metu buvo namuose ir nedalyvavo nusikaltimo padaryme, todėl įvykio aplinkybių tiksliai negali nurodyti. Kiek žino, šį nusikaltimą įvykdė E. T. ir I. J.. Sužinojo apie jų ketinimus apiplėšti paštininkę prieš dvi dienas iki įvykio. Po apiplėšimo jai E. papasakojo apie įvykdytą nusikaltimą, kad ji su I. užpuolė paštininkę penktame aukšte, E. papurškė dujomis nukentėjusiajai į veidą, o I. sudavė paštininkei lazda per galvą. Lazda priklausė I., iš kur ji ją gavo, nežino. Ji prašė, kad E. su I. nedarytų šio nusikaltimo, bet draugės jos nepaklausė. Ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę dėl šio nusikaltimo, nes pareigūnai jai pagrasino paskirti suėmimą, be to, tuo metu jai buvo alkoholinė abstinencija. Kai atvyko policija į namus, tuo metu ji buvo neblaivi, prieš sulaikymą šventė E. gimtadienį. Visas įvykio detales, kurios yra nurodytos jos apklausos protokole, ji nurodė tyrėjai, kadangi apie įvykį jai jau buvo papasakojusi E. T.. Teisme duoti jos parodymai yra teisingi.

Nukentėjusioji E. S. parodė, kad ji anksčiau dirbo UAB „B.“, nešiodavo žmonėms pensijas ir socialines pašalpas, nešdavo ir (duomenys neskelbtini) namo gyventojams. 2015-02-11 turėjo atnešti pašalpą E. T., A. B. ji nepažinojo. Kadangi (duomenys neskelbtini) namo trečias aukštas, kuriame gyvena E. T., rakinamas, todėl ji visada prieš atnešdama pašalpą pasiskambindavo jai, kad ją įsileistų. Įvykio dieną iš pat ryto jai paskambino pati E. T. ir paklausė, kada ji atvyks. Ji E. T. nurodė, kad ateis apie 11.30 val., bet atėjo apie valandą vėliau. Užlipusi į trečią aukštą mėgino prisiskambinti E. T., bet ši telefono ragelio nekėlė. Kol laukė trečiame aukšte, girdėjo, kad tarp ketvirto ir penkto aukštų kažkas šnibždasi. Tada nusprendė užlipti į penktą aukštą ir atiduoti pensiją kitam asmeniui. Lipdama į penktą aukštą pamatė, kad vienas žmogus pasislėpė nuo jos penkto aukšto nišoje, o su kitu žmogumi, kuris buvo šaliku prisidengęs veidą, ji prasilenkė, matė tik šio žmogaus akis. Iš akių spalvos ir formos sprendžia, kad tai buvo A. B., dabar yra įsitikinusi, kad matė būtent A. B. akis. Akys tikrai buvo ne E., ne I. J.. Be to, ir ūgis atitinka. I. J., kaip dabar mato posėdyje, daug žemesnė. Lipdama laiptais atgal iš penkto aukšto išgirdo, kaip kažkas parbėga, atsisuko ir pamatė, kad ją puola. Matė, kad ją puolantis asmuo turi dujų balionėlį, laikė jį iškeltą, todėl iškart užsidengė akis ir pradėjo šauktis pagalbos. Jai papurškė į veidą dujų, kadangi ji buvo užsidengusi veidą rankomis, dujos nudegino jai tik rankas, odą prie plaukų. Tada ji pradėjo bėgti laiptais žemyn ir iš nugaros pajuto smūgį į galvą. Kuo jai trenkė, nežino, bet garsas buvo kaip sutrenkus mediniu daiktu. Tuo metu ji rankose turėjo kvitus, tai užpuolikai spėjo juos išplėšti iš rankų. Daugiau iš jos užpuolikai nieko nespėjo paimti, pinigus ji turėjo prie savęs. Gavus smūgį per galvą, ji nukrito ir tada pamatė grįžtantį namo gyventoją, kuris atidarė trečio aukšto duris, todėl ji staigiai įbėgo pro jas. Iškart buvo iškviesta policija. Laukiant atvykstant policijos pareigūnų, kiti gyventojai iš trečio aukšto aiškino jai, kad tą rytą jie, žinodami, kad ji turi ateiti ir atnešti jiems pinigus, vis atrakindavo koridoriaus duris, tačiau po kiek laiko vėl rasdavo jas užrakintas, dėl to ji mano, jog apiplėšimas buvo suplanuotas. Atvykus policijos pareigūnams, įvykio vietoje buvo rasta beisbolo lazda, kuria, kaip manoma, jai buvo suduota per galvą. Įvykio vietoje policijos pareigūnams pasakė, kad ji įtaria apiplėšimu E. T., nes ji prieš apiplėšimą jai vienintelė skambino, teiravosi, kada ji atvyks, o atvykus, E. T. namuose nerado. Abu užpuolikai buvo apsirengę tamsiomis striukėmis su gobtuvais, tas žmogus, kuris taip akivaizdžiai nesislapstė, dėvėjo striukę su pilkos spalvos kailiuku ant gobtuvo, abu mūvėjo kelnes, veidai buvo uždengti šalikais, jokių atvirų veidų nebuvo, niekas antakyje, kaip liudytoja I. J., neturėjo jokio auskaro. Byloje yra pareiškusi 2000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, jį palaiko, prašo jį priteisti iš kaltinamųjų. Ji dėl užpuolimo metu patirtų išgyvenimų pasijuto nesaugi, bijojo įeiti į bet kurią laiptinę, dėl šios priežasties išėjo iš darbo. Ji ilgai jautė pasekmes dėl užpuolimo metu patirtų sužalojimų, kadangi jai stipriai nudegė rankos, jos ilgai skaudėjo, daugiau kaip savaitę laiko jų negalėjo šlapinti, gėrė nuskausminamuosius, tepė nudegusias rankas tepalais, tačiau nedarbingumo neėmė. Dėl smūgio į galvą jaučia svaigulį iki šiol, tačiau dėl to pas medikus nesikreipė. Lankėsi kelis kartus pas psichologus. Šiuo metu ji dirba darbą, visiškai nesusijusį su buvusia darbine veikla.

Liudytoja I. J. parodė, kad ji yra E. T. draugė. Įvykio dieną ji atėjo pas E. T. į svečius, ten negyveno. Tuo metu A. B. namuose nebuvo. Abi su E. laukė paštininkės, skambino jai keletą kartų iš S. B. telefono (savo telefono neturėjo), klausė, kada ši atvyks. Tada ji su E. išėjo laukti paštininkės į laiptinę. Jos žinojo, kad paštininkė nešioja pašalpas, todėl norėjo pagrobti iš jos pinigus, nes tuo metu joms trūko pinigų. Atėjusiai paštininkei trečiame ar ketvirtame aukšte (tiksliai neatsimena) E. T. pirma papurškė dujomis į veidą, o ji, pribėgusi nukentėjusiajai iš nugaros, trenkė lazda per galvą. Tačiau joms pavyko iš nukentėjusiosios pagrobti tik knygutę, pinigų nepaėmė, nes nespėjo, kaimynas ją įsileido į savo aukštą. Nepavykus apiplėšti nukentėjusiosios, ji numetė lazdą laiptinėje, ir jos abi su E. pabėgo. Dujų balionėlį išmetė lauke. Jų veiksmai buvo suplanuoti jau prieš dieną. Planuojant nusikaltimo veiksmus kambaryje nebuvo nei S., nei A.. Beisbolo lazdą ji rado bute, buvo ją pati pasidariusi ir atsinešusi į E. butą. Ji taip pat parnešė ir dujų balionėlį. Jai jį davė jos pažįstama E. V.. Ji užpuolimo metu buvo apsirengusi mėlyna striuke, treningais. Veido ji nebuvo prisidengusi, gobtuvo ant galvos nebuvo užsidėjusi. E. T. buvo apsirengusi juoda striuke, džinsais, buvo užsidėjusi kepurę. E. lyg ir buvo prisidengusi veidą. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė visai kitas įvykio aplinkybes, kadangi buvo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Prieš apklausą policijos pareigūnai netikrino, ar ji apsvaigusi. Tvirtina, kad šie jos parodymai yra teisingi. Ji tik nenorėjo išsiduoti, todėl pareigūnams nurodė, kad šį nusikaltimą padarė A. B.. Jos kaltę įrodo ant lazdos likę kraujo pėdsakai, kadangi ji buvo susižeidusi pirštą.

Liudytoja S. B. parodė, kad ji su kaltinamosiomis yra draugės. Įvykio metu ji gyveno E. T. bute. Ji gyveno viename kambaryje kartu su I. J., kitame kambaryje gyveno E. T. su A. B.. Žino, kad buvo paštininkės užpuolimas, jį įvykdė E. su I., ne A. B.. Iš jos telefono E. parašė žinutę paštininkei, nes pati sąskaitoje neturėjo pinigų. Ji tuo metu buvo bute, kai E. rašė žinutę, po to išėjo pas mamą. Tuo metu, be jos ir E., bute dar buvo I. ir A.. Ji žinojo, kad E. ar A. pasiūlė I. apiplėšti paštininkę, ši iš pradžių atsisakė, bet vėliau sutiko, nes neturėjo pinigų susimokėti už buto nuomą, vėliau suplanavo nusikaltimą ir jį įvykdė. Planavo nusikaltimą E., A. ir I., bet kas jį įvykdė, ji tiksliai nežino, to nematė, nes buvo išėjusi. Apie planuojamą nusikaltimą jai papasakojo I. J.. Kai grįžo namo, bute rado tik A., E. ir I. nebuvo, su jomis susitiko tik vakare. Po nusikaltimo padarymo niekas jai nepasakojo, kas konkrečiai jį įvykdė, I. jai nieko nesakė. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes I. jos paprašė duoti tokius pat parodymus, kaip ir ji. I. jai detaliai papasakojo, kokius parodymus duoda tyrėjai, kai ją išleisdavo parūkyti ir jos tuo metu susitikdavo. Ji nenorėjo nurodyti, kad I. dalyvavo nusikaltimo padaryme, nes jos tuo metu kartu gyveno. I. vėliau norėjo prisipažinti, bet A. B. jai to neleido. Policija atvyko į Šiaulių g., kur tuo metu ji buvo kartu su I., ir jas abi išsivežė. Tyrėja pirma pasikvietė I., po to ją, jas išleisdavo parūkyti po 5 min. Dabar jokių santykių su I. nepalaiko, nelanko ir kaltinamųjų. Šie jos parodymai yra teisingi.

Liudytoja K. B. parodė, kad ji dirba Klaipėdos AVPK tyrėja. Šioje byloje ji atliko liudytojų I. J. ir S. B. apklausas. Apklausų protokoluose nurodytą dieną ji su savo kolega nuvyko merginų gyvenamuoju adresu dėl šaukimų įteikimo. Jos gyveno S. B. tėvo bute. Tiek S., tiek I. buvo namuose, todėl jas abi parsivežė į komisariatą apklausai. Tai buvo rytas, tvirtina, kad abi merginos buvo visiškai blaivios, neapsvaigusios. Pirma buvo apklausiama S. B., ją įsivedė į kabinetą, o I. J. tada laukė už kabineto durų, ją apklausė vėliau. Prisimena, kad I. J. prieš apklausą, kai jos tik buvo atvežtos į komisariatą, skatino S. B. sakyti tik tiesą, kad nesukeltų joms problemų. Suderinti parodymų merginos neturėjo jokių galimybių, nes ji, tyrėja, sėdėjo automobilio gale tarp merginų, kada jas vežė į komisariatą, merginos tarpusavyje nebendravo. Kai S. B. buvo apklausiama, nebuvo jokių pertraukų, S. iš kabineto tikrai nebuvo išėjusi, nors I. J. buvo trumpam įkišusi galvą į kabinetą prašyti cigarečių. Po jos apklausos iškart be pertraukos buvo apklausta I. J.. Abiejų merginų apklausos vyko nuosekliai, jos nuosekliai dėstė aplinkybes, nesukėlė jokių įtarimų.

Liudytoja S. M. parodė, kad ji dirba Klaipėdos AVPK patrule. Kiek atsimena, buvo gautas pranešimas, kad su lazda buvo užpulta moteris, nešiojanti socialines išmokas. Atvykus į įvykio vietą, moteris buvo labai išsigandusi, todėl įvykio aplinkybių negalėjo papasakoti. Apie įvykį policijai pranešė namo gyventojas, kuris juos ir įleido į laiptinę. Minėtas vyriškis jiems paaiškino, kad jis, būdamas namuose, išgirdo laiptinėje triukšmą, todėl išėjo į laiptinę pasižiūrėti. Laiptinėje pamatė išsigandusią moterį. Kiek vėliau moteris paaiškino, kad visi asmenys, kuriems ji nešioja pašalpas, žino, kokiomis dienomis ji nešioja pinigus, todėl nurodė, kad užpuolimą galėjo įvykdyti šio namo gyventojai. Taip pat paaiškino, kad ją užpuolė du asmenys, jie buvo prisidengę veidus, jai trenkė su lazda per galvą ir papurškė dujomis. Lazda buvo rasta. Ją paėmė su pirštinėmis ir nuvežė į PK, ten įdėjo į maišelį. Tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kadangi jos tikslesnės.

Liudytojas T. L. parodė, kad dirba Klaipėdos AVPK patruliu, tiriamo įvykio aplinkybių detaliai neatsimena. Pamena, kad buvo gautas pranešimas, jog buvo užpulta moteris, kuriai buvo trenkta lazda per galvą, papurkšta dujomis. Tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, nes šiuo metu tikslių aplinkybių nurodyti nebegali.

Liudytojas I. G. parodė, kad jis buvo kaltinamųjų kaimynas, gyveno tame pačiame aukšte, jų santykiai geri, susitikdavo su jomis virtuvėje, kartais ateidavo į jų butą pažiūrėti šuns. Įvykio dieną apie 13 val. grįžęs namo iš darbo laiptinėje išgirdo šauksmus. Pamanė, kad kilęs šeimyninis konfliktas. Užlipęs į trečią aukštą, kuriame gyvena, ir rakindamas koridoriaus duris išgirdo moterį šaukiantis pagalbos. Atsisukęs atgal pamatė, kaip moteris iš ketvirto aukšto nušliuožė laiptais žemyn. Priėjęs prie jos, padėjo jai atsikelti ir įstūmė pas save į aukštą, užtrenkė koridoriaus duris. Kai uždarė koridoriaus duris, nieko nebuvo girdėti, jis nieko daugiau nematė, nieko nesutiko. Tada nukentėjusiąją matė pirmą kartą. Tik vėliau jam pasakė, kad ji nešioja pašalpas. Ji buvo labai išsigandusi, visa drebėjo. Moteris paaiškino, kad ją užpuolė lyg du „malalietkos pacanai“, jie buvo užsidengę veidus šalikais. Nukentėjusioji sakė, kad kažkuriam spyrė, o jai su dujomis papurškė į veidą. Iš jos užpuolikai pagrobė dokumentus – kvitus (pinigų nepaėmė), todėl jis su kaimynu A. M. bandė surasti pagrobtus dokumentus, apėjo aplink namą, bet jų nerado, todėl nukentėjusiajai patarė iškviesti policiją. Atvykę policijos pareigūnai tarp 3-4 aukšto prie lango rado paremtą medinę savadarbę medinę beisbolo lazdą.

Liudytojas A. M. parodė, kad jis yra buvęs kaltinamųjų kaimynas. Jis gyveno trečiame aukšte. Įvykio dieną išgirdęs triukšmą išėjo pasižiūrėti į laiptinę. Į laiptinę išėjo ir kitas kaimynas – I.. Abu laiptinėje pamatė gulinčią moterį (nukentėjusiąją). Prie jos pašalinių asmenų nebuvo. Moteris paaiškino, kad ją užpuolė. Matė, kad nukentėjusiosios galva buvo kruvina, todėl iškvietė policiją. Nukentėjusiąją pažįsta, nes ji išnešioja žmonėms pensijas. Neatsimena, ar išėjęs į laiptinę matė numestą lazdą. Kaltinamąsias pažįsta kaip kaimynes, su jomis artimiau nebendrauja, pasisveikina ir tiek.

Liudytoja L. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė (jos parodymai buvo perskaityti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu), kad 2015 metų vasario mėnesį, dienos tiksliai neatsimena, E. T. jos paprašė paskolinti dujų balionėlį savigynai. Kadangi dujų balionėlis jai buvo nereikalingas, nes balionėlyje dujų buvo likę nedaug, jį E. T. tiesiog atidavė. Dujų balionėlį buvo įsigijusi parduotuvėje iš savo lėšų, balionėlis buvo juodos spalvos su oranžinės spalvos užrašu (1 tomas, b. l. 45-46).

Iš 2015-02-11 protokolo-pareiškimo matyti, kad E. S. kreipėsi į policiją, nurodydama, kad 2015-02-11 apie 12.40 val. jai užėjus į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, laiptinės aikštelėje tarp 4-5 aukštų prie jos pribėgęs vyriškis jai papurškė į veidą dujų. Ji spėjo prisidengti veidą rankomis ir pradėjo bėgti laiptais žemyn. Bėgant laiptais, jai buvo suduota lazda per galvą. Trečiame aukšte namo gyventojas atrakino koridoriaus duris, ji įbėgo į vidų ir užtrenkė duris. Tada pastebėjo, kad iš jos rankų buvo pagrobti išmokų išmokėjimo kvitai. Užpuoliko požymiai: apie 170-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos striuke, veidas buvo uždengtas baltos-raudonos spalvos šaliku, ant galvos buvo uždėtas gobtuvas (1 tomas, b. l. 1).

Iš 2015-02-11 Klaipėdos AVPK patrulės S. M. tarnybinio pranešimo matyti, jog jai patruliuojant AP „Puma 17“ kartu su vyriausiuoju patruliu T. L., apie 12.32 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), buvo užpulta moteris, nešiojanti pašalpas. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko A. M., kuris paaiškino, kad jis, išgirdęs triukšmą, išbėgo į laiptinę. Ten pamatė moterį, kurią buvo užpuolę du vyrai. Jam išėjus, užpuolikų nebebuvo. Moteris teigė, kad vienas iš užpuolikų papurškė jai dujų, o kitas trenkė medine lazda, iš rankų pagriebė dokumentus. Moteris apibūdino asmenis: vienas buvo veidą užsidengęs rankšluosčiu, apie 25 m., kito asmens neįsidėmėjo. Asmenys, kurie užpuolė moterį, pasišalindami iš įvykio vietos laiptinėje paliko medinę lazdą. Lazda pristatyta į 2PK (1 tomas, b. l. 13).

Iš 2015-02-11 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vietoje rasta ir paimta lazda, nuo jos paimtas DNR pėdsakas. Lazda ir DNR pėdsakas supakuoti atskirame voke (1 tomas, b. l. 14-16).

Iš 2015-03-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 534/15(03) matyti, kad E. S. buvo nustatytas galvos sumušimas, abiejų plaštakų cheminis nudegimas. Galvos sumušimą E. S. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus galvą kietu buku daiktu, plaštakų cheminis nudegimas padarytas dėl kažkokios cheminės medžiagos poveikio. Įrašai tyrimui pateiktuose med. dokumentuose leidžia teigti, kad nustatytus sužalojimus E. S. patyrė iki 2015-02-11 13.24 val. (nurodyta GMP iškvietimo data ir laikas). E. S. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 tomas, b. l. 61).

Iš 2015-04-10 kaltinamosios E. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamoji parodė įvykio vietoje, kur laukė paštininkės, kur nuo jos slėpėsi, kur ją užpuolė, kur papurškė paštininkei į akis dujų, pro kurias duris paštininkė nuo jų pabėgo ir kt. aplinkybes (1 tomas, b. l. 175-182).

Iš 2015-06-03 kaltinamosios A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamoji parodė įvykio vietoje, kur su E. T. laukė paštininkės, kur ją stebėjo, užpuolė, kur E. T. papurškė paštininkei į akis dujų, kur tuo metu ji (A. B.) stovėjo, kur ji sudavė paštininkei su lazda per galvą, kur paliko lazdą, pro kurias duris paštininkė nuo jų pabėgo ir kt. (2 tomas, b. l. 46-52).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamosios E. T. ir A. B. 2015-02-11 apie 12.40 val. iš anksto susitarusios ir veikdamos bendrininkų grupe, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), penkto–ketvirto aukšto laiptinėje, panaudodamos fizinį smurtą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytus daiktus – dujas ir medinę lazdą, padarė nukentėjusiajai E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir pasikėsino iš E. S. pagrobti UAB „B.“ priklausantį turtą. Nors abi kaltinamosios neigia, jog nusikaltimo padaryme dalyvavo A. B., nurodydamos, jog kartu su E. T. nusikaltimo padaryme dalyvavo I. J., tokius jų parodymus paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Tokie kaltinamųjų teiginiai vertintini kritiškai ir laikytini kaip pasirinkta gynybinė pozicija, A. B. siekiant išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės, subendrinus nuosprendžiais paskirtas bausmes. Abiejų kaltinamųjų kaltė dėl minėto nusikaltimo padarymo įrodyta nuosekliais viso proceso metu ir aiškiais nukentėjusiosios E. S. parodymais, taip pat policijos pareigūnų S. M., T. L., tyrėjos K. B., liudytojų A. M., I. G. parodymais, iš dalies pačių kaltinamųjų E. T., A. B. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais bei kita aptarta rašytine bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo jais netikėti ir nesiremti, nes visi šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudarydami vieningą visumą, sistemą. Teismas nesivadovauja kaltinamųjų teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais ta apimtimi, kuria jos neigia nusikaltimo padaryme dalyvavus A. B. ir teigia, jog jame dalyvavo I. J., taip pat liudytojų I. J., S. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, nes jie neatitinka aptartos įrodomosios bylos medžiagos, jai prieštarauja, yra nelogiški, prieštaringi, pakeisti akivaizdžiai siekiant padėti A. B., kaip draugei, išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamųjų versijos, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neatitinkančius tiesos parodymus dėl policijos pareigūnų daromo spaudimo, atmestinos kaip nepagrįstos jokiais objektyviais bylos duomenimis. Teismas taip pat nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų pažeistos kaltinamųjų procesinės teisės, tarp jų teisė turėti gynėją. Liudytojų I. J., S. B. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai nesutampa tarpusavyje, dėl jų susižinojimo ir parodymų suderinimo atliekant apklausas ikiteisminio tyrimo metu yra paneigti tyrėjos K. B. parodymais, jų apklausų protokolais (juose nurodytu apklausų laiku). Teismas remiasi kaltinamųjų ir minėtų liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, nes jie detalūs, nuoseklūs, aiškūs, atitinka aptartą įrodomąją bylos medžiagą, patvirtina kitus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kartu su jais sudarydami logišką ir vientisą visumą, būtent iš jų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamųjų kaltę joms inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu patvirtinančios išvados. Kaltinamųjų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, kvalifikuota tinkamai. Kaltinamosios veikė tiesiogine tyčia: jos suvokė, kad kėsinasi pagrobti svetimą turtą – pinigus, kad tas turtas joms nepriklauso, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir jų norėjo, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.

Skirdamas bausmes kaltinamosioms, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), ji nukreipta į kito asmens nuosavybę, papildomas objektas yra žmogaus sveikata, ja nebuvo padaryta turtinė žala, nes ji nebuvo baigta dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, pasirūpinta nusikaltimo padarymo įrankiais. Kaltinamosios teistos už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, taip pat ne kartą baustos administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, be to, A. B. teista už labai sunkų nusikaltimą, nusikalto lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos laikotarpiu, todėl yra recidyvistė, abi yra darbingo amžiaus, tačiau nedirbo, turi neįgalumą. Byloje kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (nors E. T. prisipažino visiškai padariusi inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau jos prisipažinimas laikytinas formaliu, nenuoširdžiu, nes ji nepripažino esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių, siekė padėti išvengti atsakomybės nusikaltimo bendrininkei A. B.). Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jos nusikaltimą padarė veikdamos bendrininkų grupe, abi buvo aktyvios nusikaltimo bendravykdės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus visus aptartus duomenis, kaltinamosioms skirtina BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė galima skirti laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, E. T. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu bendrintina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-12-15 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išbūtas laikas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, A. B. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu bendrintina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-22 ir 2016-01-14 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir skirtina subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Kauno apygardos teismo 2004-09-20 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Turimais duomenimis, A. B. 2013-06-27 faktiškai buvo paleista iš pataisos namų, pritaikius jai lygtinį paleidimą, o panaikinus lygtinį paleidimą, ji 2015-10-13 buvo faktiškai sulaikyta ir pasiųsta atlikti likusios neatliktos bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2004-09-20 nuosprendžiu, dalies. Kadangi kaltinamoji nuo 2015-10-13 nepertraukiamai atlieka bausmę, paskirtą Kauno apygardos teismo 2004-09-20 nuosprendžiu, ir šis laikotarpis įvertinamas apskaičiuojant likusią neatliktą bausmės dalį pagal minėtą nuosprendį šio nuosprendžio priėmimo dienai, šioje byloje kaltinamosios suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2015-10-13 iki nuosprendžio priėmimo datos (2016-09-02) neįskaitomas į bausmės laiką. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. B. laikinajame sulaikyme nuo 2015-06-02 11.30 val. iki 2015-06-03 15.25 val. (dvi paros) bei nuo 2015-10-11 iki 2015-10-13 (dvi paros) išbūtas laikas.

Nukentėjusioji E. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 112-116). Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamųjų E. T. ir A. B. veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusiąją. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusioji E. S. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, buvo priversta išeiti iš darbo, nes psichologiškai nebegalėjo jo dirbti, patyrė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, įtampą, nerimą, baimę, nesaugumo jausmą. Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios patirtas stresas ir neigiami išgyvenimai yra susiję su itin dideliais asmens sveikatos pakenkimais, kad po nusikaltimo padarymo nukentėjusioji buvo ilgą laiką gydoma (bylos duomenimis, ji neturėjo nedarbingumo) ir jai buvo nustatyti kokie negrįžtami sveikatos pakenkimai, objektyvių duomenų apie liekamuosius sužalojimo reiškinius šiuo metu ir dėl to žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę teismui nepateikta, nukentėjusioji dirba kitoje įmonėje, duomenų apie jos esminių gyvenimo įpročių pasikeitimus byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kokius veiksmus kaltinamosios atliko nukentėjusiosios atžvilgiu (purškė dujomis į akis, sudavė lazda per galvą), kad jų veiksmai kvalifikuotini kaip sunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamosios niekur nedirba, turi neįgalumą, taip pat atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ji mažintina, solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiosios E. S. naudai priteisiant 1400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 78,87 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai E. S. suteiktas gydymo paslaugas (1 tomas, b. l. 125-128). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamųjų kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamųjų veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamųjų neteisėtų veikų yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis) ir solidariai iš kaltinamųjų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 78,87 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašo valstybės naudai priteisti iš kaltinamųjų E. T. 81,06 Eur ir A. B. 332,93 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjų dalyvavimo. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje kaltinamosioms gynėjai paskirti vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nes kaltinamosios yra suimtos. Atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį, į tai, kad jos oficialiai nedirba, gauna neįgalumo išmokas, turto neturi, joms valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjų dalyvavimo, nepriteistinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašo valstybės naudai iš kaltinamųjų E. T. ir A. B. priteisti 341,61 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. S. (3 tomas, b. l. 114). BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Turėtos išlaidos, sumokant atstovei advokatei už paslaugas, yra pagrįstos ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos lygiomis dalimis iš kaltinamųjų E. T. ir A. B. valstybės naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena su įvykio vietos fotonuotraukomis, vokas su CD laikmena su E. S. sveikatos istorija, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje; medinė lazda, saugoma Klaipėdos apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, E. T. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti E. T. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-12-15 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išbūtą laiką.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, A. B. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-22 ir 2016-01-14 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir paskirti A. B. subendrintą 3 (trejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šios bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2004-09-20 nuosprendžiu, ir paskirti A. B. galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2015-06-02 11.30 val. iki 2015-06-03 15.25 val. (dvi paras) bei nuo 2015-10-11 iki 2015-10-13 (dvi paras) išbūtą laiką.

Nukentėjusiosios E. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai iš kaltinamųjų E. T. ir A. B. nukentėjusiosios E. S. naudai priteisti 1400 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir solidariai iš kaltinamųjų E. T. ir A. B. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 78,87 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymus priteisti iš kaltinamųjų E. T. ir A. B. valstybės naudai atitinkamai 81,06 eurų ir 332,93 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atmesti.

Išieškoti iš kaltinamųjų E. T. ir A. B. valstybės naudai po 170,80 eurų iš kiekvienos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. S..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena su įvykio vietos fotonuotraukomis, voką su CD laikmena su E. S. sveikatos istorija, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; medinę lazdą, saugomą Klaipėdos apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.