Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios A. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - komisija) 2019 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 01/7-2201 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. nuteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalyje 3 (trejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią bausmę subendrinus su 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. sausio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bei pridėjus dalį neatliktos bausmės, paskirtos 2004 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 (penkerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimas. Bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 2 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 29 d. 2019 m. birželio 17 d. nuteistoji atliko 1/2 paskirtos bausmės. 2019 m. birželio 20 d. ji faktiškai atliko 3 metus 8 mėnesius 13 dienų paskirtos bausmės.

2. Komisijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 01/7-2201 nuspręsta taikyti nuteistajai A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija tokį savo sprendimą grindė tuo, kad nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jos nusikalstamo elgesio rizika, apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 01/7-2201, nes šiuo metu A. B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padarytų nusikaltimų sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, kad nuteistoji būtų nuteista adekvačia bausme.

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutartį nuteistoji A. B. apskundė Panevėžio apygardos teismui, prašydama lygtinai paleisti ją iš pataisos įstaigos. Nuteistosios manymu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, objektyviai neįvertino jos nuoseklių teigiamų pastangų deramai ir tinkamai savo darbu ir elgesiu integruotis į visuomenę. Anot nuteistosios, skundžiamoje nutartyje teismas neatsižvelgė į tai, kad jai pataisos namų direktoriaus įsakymu suteikta teisė išvykti už pataisos namų be palydos, suteikta 3 parų išvyka į namus, kurios metu nepadariusi jokių pažeidimų grįžo į pataisos namus, jai suteikiamos išvykos į miesto teritoriją, yra perkelta į lengvojo režimo sektorių, net 6 kartus buvo skatinta už gerą ir nepriekaištingą elgesį. Nuteistosios manymu, teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą, nepagrįstai savo nutartį motyvavo ir tuo, kad ji išėjusi į laisvę grįžtų gyventi į savo draugės namus, kadangi tai yra ilgametė nuteistosios gyvenimo partnerė ir šeimos narė. A. B. skunde pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jai suteiktų galimybę tapti pilnaverte visuomenės nare, susirasti darbą, sąžiningai gyventi. Prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir jos atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5. Atsiliepimas į skundą negautas.

6. Nuteistosios skundas atmetamas.

6.1. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

6.2. Išnagrinėjęs nuteistosios skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą – nuteistosios asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, nes teismas, spręsdamas A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai atsižvelgė į visas nuteistąją tiek neigiamai, tiek teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kriminogeninius veiksnius bei pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį, paskirtos ir neatliktos bausmės dydį ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistoji A. B. negali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos, ir pagrįstai atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą. Su tokiu sprendimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

6.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji pataisos namuose dalyvauja įvairiose programose, projektuose, vykdant integracijos į visuomenę programą išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos, dalyvauja nuteistųjų organizuojamuose kultūrinio pobūdžio renginiuose. Nuteistoji bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, suėmimo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje vidaus tvarkos taisykles pažeidė vieną kartą (nuobauda nebegalioja suėjus senaties terminui), už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą 5 kartus paskatinta, priskirta lengvajai nuteistųjų grupei. A. B. turi vidurinį išsilavinimą, atlikdama ankstesnę bausmę įgijo kirpėjo ir siuvėjo specialybes. Nuteistoji teigia, kad ji dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), taip pat gyveno iš neįgalumo pensijos, neneigia, kad pragyvenimui pinigų trūko. Pataisos namuose ji su pertraukomis dirba ūkio darbus, pagal nustatytą grafiką tvarko būrio teritoriją bei patalpas, atlieka kitus darbus. Nuteistoji ribotai darbinga, jai nerekomenduojamas su vaikščiojimu susijęs darbas. Nuteistoji netekėjusi, turi pilnametę dukrą, santykius su mama ir dukra apibūdina kaip gerus. Pataisos namų direktoriaus nutarimu nuteistajai A. B. suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistosios elgesys laisvės atėmimo vietoje keičiasi teigiama linkme, tačiau tinkamas elgesys pataisos namuose nėra absoliutus ir besąlygiškas pagrindas ten bausmę atliekančiam asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų - būtina įvertinti nuteistosios elgesį ir iki bausmės atlikimo, taip pat padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, o taip pat labai svarbu, kad atlikta bausmės dalis būtų pakankama bausmės tikslams pasiekti.

6.4. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad padarytų nusikaltimų pobūdis rodo A. B. pavojingumą visuomenei, o atlikta bausmės dalis nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji suvokė savo pavojingo visuomenei nusikalstamo elgesio pobūdį bei pasekmes, padarė iš to teisingas išvadas ir būdama laisvėje nebekels pavojaus visuomenei. A. B. teista net keturis kartus. Pirmą kartą A. B. buvo nuteista už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – nužudymą su kvalifikuojančiais požymiais ir jai buvo paskirta griežta – 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Nors atlikusi didesnę dalį bausmės buvo paleista lygtinai, tačiau A. B. nepateisino teismo pasitikėjimo ir nesugebėjo laikytis probacijos sąlygų, todėl buvo pasiųsta atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Vėlesniais dviem nuosprendžiais buvo nuteista už nusikalstamas veikas nuosavybei, o paskutiniu nuosprendžiu nuteista už pasikėsinimą įvykdyti kvalifikuotą plėšimą, t. y. sunkų nusikaltimą, bendrininkų grupėje. Vertinant A. B. asmenybę svarbu atkreipti dėmesį ir į jos individualų vaidmenį atliekant nusikalstamus veiksmus – kėsinantis apiplėšti asmenį būtent ji nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – medine lazda sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį. A. B. veiksmai, fizinio smurto įrankis bei smūgio sudavimui pasirinkta kūno vieta parodo ypatingą nuteistosios nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsnį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. B. yra linkusi į nusikalstamą elgesį ir nėra nusipelniusi pakartotino teismo pasitikėjimo, kadangi net ir vienos griežčiausių – terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir didesnės jos dalies realus atlikimas neatbaidė jos nuo vėlesnių ne tik su neteisėtu praturtėjimu susijusių, bet ir keliančių grėsmę kito asmens sveikatai ir gyvybei, t. y. labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, nusikalstamų veikų padarymo.

6.5. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje kritišku komisijos nutarime nurodytų dviejų A. B. nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių (gyvenamosios vietos turėjimas, finansinis stabilumas – gauna neįgalumo pensiją) vertinimu. Kadangi nuteistoji savo gyvenamojo būsto neturi ir grįžtų gyventi pas savo ilgametę gyvenimo partnerę E. T., su kuria net trimis nuosprendžiais abi buvo nuteistos už bendrininkų grupėje įvykdytas nusikalstamas veikas, ši aplinkybė labiau vertintina kaip A. B. įtakojantis kriminogeninis, o ne apsauginis veiksnys. Tikėtina, kad A. B. gaunama neįgalumo pensija neužtikrintų jos finansinio stabilumo būnant laisvėje, kadangi iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad iki nuteisimo gaudama neįgalumo pensiją ji stokojo piniginių lėšų net pagrindinėms išlaidoms. Todėl finansinis nepriteklius būtų vienas iš rizikos veiksnių, galinčių įtakoti A. B. apsisprendimą pakartotiniems nusikalstamiems veiksmams.

6.6. Pagal OASys metodiką atlikus A. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad ji priskirta prie vidutinės grupės (jos riziką sudaro net 55 balai). Nors nuteistosios teigiami elgesio pokyčiai nekelia abejonių, tačiau šios aplinkybės nepaneigia argumentuotų pirmosios instancijos teismo išvadų, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, būtina atsižvelgti ne tik į teigiamus nuteistosios asmenybės pokyčius ar jos asmeninius bei šeimos interesus, bet neabejotinai ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nuteistosios asmeniniai interesai, tikslai ir gerovė nėra svarbesni už visuomenės interesą jaustis saugiai. Minėtos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai – adekvačiai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą dar nėra pasiekti.

6.7. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją nuteistosios skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistosios A. B. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.