Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-01-24 · Civilinė byla Nr. 2S-77-198/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-890-477/2016Nutartis · 2016-08-31Utenos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-24Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-24
Bylos Nr.
2S-77-198/2017
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00771-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Pareiškėjas
A. K.
Skolininkas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-77-198/2017Proceso Nr. 2-54-3-00771-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3.; 3.3.2.5.; 3.5.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 24 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-890-477/2016 pagal skolininko A. K. skundą dėl antstolio Sigito O. G. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. K. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą Nr. R2-12704 dalyje, kuria yra apribojama jo kaip skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos nuteistųjų parduotuvėje; grąžinti areštuotas lėšas - 20 Eur, kurias jam siuntė J. P., nes šios lėšos buvo skirtos pirmo būtinumo daiktams įsigyti.Nurodė, kad antstolio patvarkymas apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų (pašto reikmenų, mokesčiai už elektrą, telefoniniai pokalbiai) už artimųjų pervedamas lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą.Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Pagal skundžiamą patvarkymą iš jo išieškomos visos artimųjų į asmeninę sąskaitą atsiųstos lėšos, nepaisant viršija ar ne 1 MMA. Nurodo, kad taip pat yra vykdomas išieškojimas iš jo gaunamo atlyginimo – 50,09 Eur per mėnesį. Po visų išskaičiavimų jam liekanti atlyginimo dalis – apie 17 Eur, kurios jam neužtenka nedraudžiamiems būtiniems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.Antstolis O.S. G. 2016-08-18 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0168/11/01047, Nr. 0168/11/01302 skundą persiuntė Zarasų rajono apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio S. O. G. veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad antstolio S. O. G. kontoroje vykdomi du vykdomieji dokumentai dėl skolų - baudų išieškojimo iš skolininko A. K., 3-ios eilės išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM. Antstolio S. O. G. kontoroje iš skolininko A. K. išieškomos skolos ne hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, dėl to, vykdant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 664 straipsnio reikalavimus, išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko A. K. pinigines lėšas, esančias Alytaus pataisos namų sąskaitoje, areštuojant skolininko lėšas antstolio 2016-07-25 patvarkymu Nr. R2-12704 (vykdomosios bylos Nr. 0168/11/01047, l. 56). Be to, 2016-07-25 Alytaus pataisos namams buvo išsiųsti antstolio patvarkymai Nr. R2-12701 (vykdomosios bylos Nr. 0168/11/01047, l. 58) ir Nr. R2-12703 (vykdomosios bylos Nr. 0168/11/01302, l. 13) vykdyti skolos išieškojimą iš skolininkui mokamo darbo užmokesčio.Teismas nurodė, kad antstolis S. O. G. turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos būtų buvusios CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Priešingai, pareiškėjas nurodė, kad lėšas jam pervedė J. P., todėl akivaizdu, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus. Lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra teisėti, CPK 668 str. nuostatos nepažeistos.Nurodė, kad A. K., prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo areštuotos jam priklausančios lėšos, turėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis. Tokių duomenų A. K. teismui nepateikė.Nustatė, kad A. K. gauna darbo užmokestį iš VĮ „Mūsų amatai“, išskaitos iš darbo užmokesčio vykdomos nepažeidžiant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžius, reikalavimų. Esant nustatytoms aplinkybėms, grąžinti lėšas A. K. pagrindo nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. skundžia Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.Nurodo, kad teismas neatsižvelgė, kad areštuojamos visos artimųjų atsiųstos lėšos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos 1 MMA.Atkreipia dėmesį, kad teismas neteisingai remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsniu ir yra neteisus teigdamas, kad atliekant bausmę jis yra visiškai išlaikomas valstybės. 2012-03-27 Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus pažymose Nr. 4D2012/1-171 - 176, 185-187, 204, 208-211, 228-230, 428 nurodyta, kad valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais reikmenimis. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016) pažymi, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimą iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai, nei išieškojimą iš kitų asmenų. Vykdant išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią 1MMA.Pažymi, kad iš jo pataisos namuose gaunamo atlyginimo yra išskaičiuojama 25 proc. Alytaus pataisos namams, 5 proc. pervedami į neliečiamą sąskaitą, pagal antstolio patvarkymus išskaičiuojama 50 proc. liekamo atlyginimo. Iš 60-70 Eur gaunamo atlyginimo po išskaitų lieka apie 20 Eur, kurių neužtenka higienos reikmenims (skutimosi, dantų priežiūros reikmenys), maistui, medikamentams (vitaminams, vaistams).

Atsiliepimu į pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą antstolis S. O. G. prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta įstatymų normomis, teismų praktika analogiškose bylose. Teismo išvados pagrįstos nustatytomis byloje faktinėmis aplinkybėmis ir pareiškėjo argumentais.Pažymi, kad skolininko teiginys, jog iš jo atlyginimo pagal antstolio atsiųstus patvarkymus atskaičiuojama 50 proc., yra nepagrįstas, kadangi neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.Byloje kilo ginčas dėl CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos, draudžiančios nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), taikymo. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad antstolis S. O. G. CPK 668 straipsnio nuostatų nepažeidė, apeliantas su teismo sprendimu nesutinka.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis vykdomųjų bylų aplinkybėmis, ginčo dėl jų nėra, todėl jos iš naujo nenustatinėjamos.Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad antstolio patvarkymai 2016-07-25 Dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos Nr. R2-12701, Nr. R2-12703, Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. R2-12704 (vykdomoji byla Nr. 0168/11/01047, l. 55, 56, vykdomoji byla Nr. 0168/11/01302, l. 13) apriboja jo teises įsigyti higienos reikmenis, maistą, medikamentus, kitus būtinius reikmenis (pašto reikmenis, mokesčiai už elektrą, telefoniniai pokalbiai). Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais nesutinka. Paminėtina, kad BVK 98 straipsnyje numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas iš trečiųjų asmenų, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynų pinigų, įteikiami. CPK 688 str. 1 d. numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi (CPK 668 str. 1 d.). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Paminėtina, kad CPK 739 straipsnyje taip pat nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, motinystės, tėvystės vaiko priežiūros išmokos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Tikslinių kompensacijų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos, kompensacijos bei pensijos, išeitinės išmokos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į apelianto, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas.Pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų skolininkas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, teigdamas, kad antstolis negali nurašyti sumos, neviršijančios vienos MMA, tačiau skolininko pateikta kasacinio teismo nutarties interpretacija nėra teisinga. Apelianto nurodytoje kasacinio teismo nutartyje (Nr. 3K-154-313/2016, 22 p.) yra išdėstyta išieškojimo iš asmens darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų tvarka. Paminėtina, kad CPK 733 - 743 str. yra reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 str. 3 d. nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 str. – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 str. – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Taigi, išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas yra negalimas.CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria remiasi apeliantas, yra aktuali tik išieškant iš skolininko lėšų, likusių iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Teismui pateiktose vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad CPK 736 straipsnyje nurodyti išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai ar CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos būtų pažeidžiamos. Priešingai, apeliantas pats nurodo, kad atlikus privalomus atskaitymus mokesčiams, pagal vykdomuosius dokumentus, jam lieka atlyginimo dalis, kurią jis gali panaudoti savo reikmėms. Apeliantas neteisingai skunde nurodo duomenis apie gaunamas pajamas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) duomenų bazėje esančiais duomenimis laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-12-31 VĮ „Mūsų amatai“ jo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai - 151,16 Eur per mėnesį (CPK 179 str. 3 d.). Atskaičiavus mokesčius, atskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus vykdomosiose bylose Nr. 0168/11/01047, Nr. 0168/11/01302 apeliantui lieka apie 65 Eur suma per mėnesį. Nėra pagrįsta teigti, kad ši suma skolininko nurodomoms reikalingoms išlaidoms (higienos prekėms, pašto reikmenims, skambučiams, vitaminams) nėra pakankama (CPK 178 str.). Iš vykdomojoje byloje Nr. 0168/11/01047 (l. 60) esančio Alytaus pataisos namų žiniaraščio matyti, kad 2016-08-10 iš skolininko darbo užmokesčio išskaičiuota ir antstoliui pervesta 37,94 Eur suma (2 vykdomieji dokumentai po 18,97 Eur), kas patvirtina, kad yra laikomasi išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydžių (CPK 736 str. 1 d.). Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, trečiųjų asmenų apeliantui pervedamos lėšos nuo jų pavedimo atlikimo momento tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, jos į CPK 739 straipsnyje nurodytą baigtinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, šiuo atveju nepatenka. Šiuo atveju joms taip pat netaikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytas 1MMA apribojimas, kadangi CPK XLVII skyriuje numatytos taisyklės („Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“, 662 - 674 straipsniai), taikomos tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas). Vykdomosios bylos Nr. 0168/11/01047, Nr. 0168/11/01302 dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. K. vykdyti pradėtos atitinkamai 2011-06-17 ir 2011-08-01, todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į trečiųjų asmenų skolininkui pervedamas pinigų sumas, pagrįsta.Esant išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad išieškojimas iš skolininko lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, vykdomas pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016, kuri, pastarojo nuomone, nagrinėjamu atveju yra aktuali. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka, kadangi minėtoje civilinėje byloje analizuotos faktinės aplinkybės nesutampa su šioje civilinėje byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei sprendė, kad antstolis tinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias išieškojimo tvarką. Tuo tarpu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtų argumentų nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė