Kauno apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas V. Š. prašo priteisti iš atsakovų B. Z. ir Lietuvos Respublikos valstybės solidariai 276 500 Lt turtinei žalai atlyginti bei 75 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos Valstybės (t. 1, b.l. 174-178).

Nurodo, kad 2003 m. lapkričio 10 d. ieškiniu B. K. G. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti buto, esančio (duomenys neskebtini), Kaune (toliau – butas) ir 24/100 pagalbinio pastato teisinę registraciją K. Š. vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti nuosavybės teisę į minėtus nekilnojamuosius daiktus jo vardu. Ieškinyje nurodė, kad butą buvo privatizavusi K. Š., tačiau jis šiame bute gyvena nuo 1987 m., kartu su ja vedė bendrą ūkį; po K. Š. mirties (2003 m. sausio 1 d.) į butą niekas nepretenduoja, todėl mano, kad jis turi teisę įregistruoti nuosavybės teises į šį butą. 2003 m. gruodžio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja D. M., nepatikrinusi nurodytų aplinkybių pagrįstumo, priėmė sprendimą už akių ir ieškinį patenkino. (duomenys neskebtini) B. K. G. mirė. 2004 m. sausio 21 d. atsakovas B. Z. ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti nuosavybės teises į butą (su priklausiniais) jo vardu. Ieškinyje nurodė, kad 2003 m. spalio 1 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią jis paskolino B. K. G. 45 000 Lt buto remontui, o skolos negrąžinus iki 2003 m. lapkričio 29 d., butas pereina skolos davėjo nuosavybėn. 2004 m. kovo 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D. M. sprendimu atsakovo B. Z. ieškinys buvo patenkintas. 2011 m. birželio 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr.1-12-548/2011 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir atsakovą B. Z. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. bei paskyrė jam bausmę - tris metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo. Minėtu nuosprendžiu buvo konstatuota, kad atsakovas B. Z. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, nes Kauno miesto apylinkės teismui 2004 m. sausio 21 d. pateikė ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, bei nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis 2003 m. spalio 1 d. pasiskolino iš B. K. G. 45 000 Lt, buto remontui, o B. K. G. šiame bute gyveno ir įsipareigojo minėtą butą ir 24/100 dalis ūkinio pastato perleisti B. Z. nuosavybėn, jei šis negrąžins skolos iki 2003 m. lapkričio 29 d., bei melagingai nurodė, kad B. K. G. neturi įpėdinių. Prie ieškinio dėl pažeistų teisių gynimo atsakovas pridėjo žinomai netikrą paskolos sutartį, kurią pats ir pagamino, apgaule, savo naudai. Atsakovas B. Z. įsiregistravo apgaule užvaldytą turtą savo vardu, vėliau jį pardavė tretiesiems asmenims. Minėtoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo teisėja D. M., gavusi B. Z. ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, jo pagrįstumo netikrino, nors turėjo matyti ir nustatyti trūkumus šio ieškinio patikslinimui, nes ieškinys buvo su esminiais trūkumais, neatitiko LR CPK 135 str. reikalavimų (su ieškiniu nebuvo pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai, nekilnojamojo turto registro duomenys, teisiškai ydingai buvo suformuluotas pats ieškinio reikalavimas). Kauno miesto apylinkės teismas, nesant jokių įstatyminių pagrindų, sprendė nuosavybės teisių į butą pripažinimo klausimus, neįtraukiant į procesą suinteresuotų asmenų (paveldėtojų). Nuosavybės teisės pripažintos nesant jokių CK 4.47 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai D. M. dėl neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu buvo pasisavintas didelės vertės ieškovo turtas, buvo iškelta drausmės byla. Ieškovas dėl atsakovo ir trečiojo asmens veiksmų prarado teisę paveldėti pagal įstatymą priklausantį turtą. Padarytą turtinę žalą vertina 276 500 Lt, neturtinę – 100 000 Lt. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu iš atsakovo B. Z. ieškovui buvo priteista 25 000 Lt, todėl liko neatlyginta 75 000 Lt neturtinės žalos, kurią ir prašo priteisti iš valstybės. Turtinės žalos dydis grindžiamas nekilnojamojo turto verte, kurią nustatė turto vertintojas, turtą įvertinęs 190 000 Lt sumai bei bute buvusių daiktų prarasta verte (televizorius – 1000 Lt, virtuvinis baldų komplektas – 5000 Lt, svetainės baldų komplektas – 6000 Lt, brolio kambaryje esantis baldų komplektas – 7000 Lt, radijas – 300 Lt, magnetola – 800 Lt, siuvimo mašina – 1000 Lt, du kilimai – 1200 Lt, virtuvinė technika – 1000 Lt, orkaitė – 1200 Lt, šaldytuvas – 1000 Lt, dujinis šildytuvas – 5000 Lt. Ieškovo motina taip pat turėjo daug antikvarinių daiktų, kurių vertė sunkiai įvertinama, tai: apie 1936 m. pagamintas vokiškas pietų servizas „Madona“ – 30 000 Lt, senovinis sidabrinių įrankių 12 asmenų šeimai rinkinys – 15 000 Lt, keletas senovinių paveikslų, kurių vertė – 10 000 Lt), kuriai pagrįsti neturi įrodymų, tačiau remiasi prisiminimais ir protingumo principu, jog tokie daiktai bute buvo. Dėl neturtinės žalos dydžio ieškovas nurodo, kad dėl susidariusios situacijos ieškovas nesugrąžinamai prarado paveldimą turtą, patyrė didelius nepatogumus, išgyvenimus dėl teismo procesų, kurie vis dar nesibaigia, nusivylė valstybe, jos teismų sistema. Turtinę žalą prašo priteisti solidariai iš atsakovų, nes ji padaryta bendrais asmenų veiksmais (jų padarinys; B. Z. be teismo sprendimo nebūtų perėmęs buto), o teismui nusprendus, kad taikytina dalinė civilinė atsakomybė, atsakovui B. Z. turėtų tekti 0-10 proc., o valstybei 90-100 proc.