Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-10-30 · Administracinė byla Nr. eI3-10529-621/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-30
Bylos Nr.
eI3-10529-621/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02302-2024-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
Pareiškėjas
I. P.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
Advokatai
Valdemaras Kovalevskis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-10529-621/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02302-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 30 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušieneidalyvaujant pareiškėjai I. P., jos atstovui advokatui Valdemarui Kovalevskiui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,

vertėjui Ruslanui Skrobačui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja I. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. 24S112226, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas1), ir 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 24S113530, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Lietuva, LR) nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2029 m. gegužės 2 d. (toliau – ir Sprendimas2).

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu.

Šalies argumentai

Pareiškėja ir jos atstovas skunde bei teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto pagrindu. Pareiškėja bendrovėje (duomenys neskeltini), UAB (toliau – ir Bendrovė) ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų sąrašą. Bendrovė Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20240108-005445. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė informaciją apie jos išsilavinimą, darbovietes bei poziciją dėl Rusijos atliekamų karinių veiksmų Ukrainoje, įskaitant ir dėl Krymo priklausimo Ukrainai. 2024 m. gegužės 1 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą1, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje tariamai gali grėsti valstybės saugumui. Sprendimas1 priimtas tuo pagrindu, kad VSD nuomone, pareiškėjos praeityje (nuo 2001 m. iki 2017 m.) darbas Baltarusijos Respublikos (toliau – ir Baltarusija) valstybinėje mokslo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ tariamai gali patvirtinti jos lojalumą ir patikimumą Baltarusijai. VSD nuomone, pareiškėjai išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Todėl pareiškėjos darbas ir buvimas Lietuvoje galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui. 2024 m. gegužės 3 d. Migracijos departamento Sprendimas2 priimtas Sprendimo 1 pagrindu.

Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimas1 yra nepagrįstas ir neteisėtas, grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis prielaidomis bei priimtas neatlikus išsamaus ir individualaus jos grėsmės saugumo tyrimo, o remiantis iš esmės prielaidomis, kurios nėra pagrįstos konkrečiais įrodymais. Be to, Sprendimas1 nėra tinkamai motyvuotas bei neatitinka individualaus administracinio akto keliamų reikalavimų įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ). Todėl egzistuoja pagrindas Sprendimą1 panaikinti. Kadangi Sprendimas2 priimtas Sprendimo1 pagrindu, atitinkamai, neteisėtas ir nepagrįstas yra ir Sprendimas2.

Pažymi, kad Migracijos departamentas formaliai perkėlė VSD išvados turinį į Sprendimą1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuoti kriterijai ir tvarka, vadovaujantis, kuria Migracijos departamentas privalo atlikti užsieniečio individualų galimos grėsmės nacionalinio saugumo interesams vertinimą, kuris turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Tačiau nei VSD, nei Migracijos departamentas nenustatė ir net nenustatinėjo pareiškėjos praeityje atliktų veiksmų, iš kurių galėtų būti daroma išvada apie realią ir akivaizdžią jos tariamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tiek Sprendimas1, tiek VSD išvada grįsti ne faktinėmis aplinkybėmis, bet prielaidomis ir subjektyvaus pobūdžio pasvarstymais. Aplinkybė, kad pareiškėja praeityje dirbo Baltarusijos valstybinėje mokslo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ nereiškia, nei, kad ji buvo (galėjo būti) lojali Baltarusijos valdžiai (režimui), nei, kad ji buvo atlikusi (ar bent jau galėjo būti atlikusi) kokius veiksmus, kurie galėtų leisti daryti prielaidą dėl realios ir akivaizdžios grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Akcentuoja, kad Baltarusijos valstybinėje mokslo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ iki prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nedirbo 6 metus. Migracijos departamentas šią aplinkybę nepagrįstai ignoravo. Net jeigu ir jos darbas šiame institute ir hipotetiškai galėtų lemti rizikos dėl jos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui egzistavimą, tai ši rizika pasibaigė sulig tuo momentu, kuomet pareiškėja nutraukė darbo sutartį su nurodyta Baltarusijos valstybine mokslo įstaiga. Nuo 2017 m. pareiškėja dirbo privačioje bendrovėje OOO „(duomenys neskelbtini)“ chemijos technikės (vadovaujančios inžinierės technologės) pareigose. Bendrovė, kurioje pareiškėja ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Lietuvoje įsteigta 2021-09-29 įgyvendinant Baltarusijoje įsteigtos bendrovės OOO „(duomenys neskelbtini)“ veiklos perkėlimą į Lietuvą bendradarbiaujant su Viešąja įstaiga „Investuok Lietuvoje“. OOO „(duomenys neskelbtini)“ yra viena iš (duomenys neskelbtini) įmonių grupei priklausančių bendrovių, kuri veiklą vykdo fotonikos srityje, projektuoja bei gamina įrangą, skirtą ekranų, saulės elementų, optinių ir lazerinių prietaisų, išmaniųjų ekranų ir akinių gamybai ir t. t. Perkeliant veiklą Bendrovė perkėlė iš Baltarusijos į Lietuvą visą technologinės ir inžinerinės plėtros veiklą, visą OOO „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią intelektinę nuosavybę, visą aukštos kvalifikacijos specialistų komandą fizikos, matematikos, programavimo ir chemijos srityse; įkūrė Lietuvoje plonasluoksnių technologijų srities tyrimų centrą ir funkcinių dangų dengimo vakuuminės technologinės įrangos projektavimo centrą; Lietuvoje sukūrė vakuuminės technologinės įrangos gamybos centrą su vertikalia gamybos integracija su tiekėjais iš Taivano, ES šalių, Šiaurės Amerikos šalių. Bendrovė sukūrė 45 naujas darbo vietas, iš kurių beveik kiekviena skirta aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims, kurių darbo užmokestis viršija 1,5 šalies vidurkio ir kurie sukuria aukštą pridėtinę vertę kurdami naujas technologijas ir produktus. Kitas Bendrovės augimo ir investicijų etapas apima, įskaitant, bet neapsiribojant, fotolitografijos mašinų ir procesų įrengimą (reikalingų kosminei optikai gaminti) bei Bendrovės augimą iki 70 darbuotojų iki 2026 m. pabaigos. Įgyvendinant šį plėtros planą Bendrovė planavo (ir planuoja iki šiol) įdarbinti ir į Lietuvą perkelti chemijos mokslų daktaro laipsnį turintį asmenį. Būtent tuo tikslu ir ketinama su pareiškėja sudaryti darbo sutartį, nes darbo sutarties su ja sudarymas yra visapusiško verslo perkėlimo iš Baltarusijos vieno iš etapų įgyvendinimo bei Bendrovės veiklos Lietuvoje plėtros pasekmė.

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja viešai yra deklaravusi, kad ji nepritaria Baltarusijos režimui bei Baltarusijos valdžios veiksmams. 2020 m. pareiškėja prisijungė prie kitų Baltarusijos mokslininkų iniciatyvos pasmerkti Baltarusijos vadžios veiksmus prieš opoziciją bei protestuojančius žmones. 2020-10-23 nepriklausomame baltarusių naujienų portalo „Zerkalo“ Youtube kanale patalpintas vaizdo įrašas, kuris patvirtina šios iniciatyvos buvimą bei pareiškėjos dalyvavimą joje (vaizdo įrašo laikas nuo 0:23). Ši aplinkybė vienareikšmiškai patvirtina, kad Sprendime1 bei VSD išvadoje darytos prielaidos ar išvados yra akivaizdžiai nepagrįstos ir neatitinka tikrovės, pareiškėjos viešai išreikštos pozicijos dėl Baltarusijos režimo ir jo atliekamų veiksmų. Kadangi pareiškėja dirba privačioje bendrovėje, ji galėjo be jokių pasekmių prisijungti prie minėtos iniciatyvos bei išreikšti jos poziciją dėl Baltarusijos valdžios atliekamų veiksmų. Jeigu ji būtų galėjusi būti lojali Baltarusijos režimui, tai ji nebūtų rizikavusi ir viešai išreiškusi protesto prieš Baltarusijos valdžios atliekamus veiksmus.

Taip pat pažymi, kad pareiškėjos darbo ir buvimo Lietuvoje grėsmės nacionaliniam saugumui nebuvimą patvirtina ir kita Migracijos departamento ignoruota aplinkybė – laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2024 m. Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos bei Italijos vizų išdavimo faktas. Visuotinai žinoma, kad Jungtinės Amerikos Valstijos neišduoda vizų, jeigu egzistuoja bent minimali rizika Amerikos nacionaliniam saugumui. Akivaizdu, kad jeigu būtų kokia nors grėsmė nacionaliniam saugumui, tai nei Jungtinės Amerikos Valstijos, nei kitos valstybės nebūtų išdavusios pareiškėjai atitinkamų vizų.

Šalies argumentai

Pareiškėja posėdyje papildomai nurodė, kad Baltarusijoje nėra nevalstybinių mokslo įstaigų. Vadovaujantis tokia logika visus mokslininkus reikėtų paskelbti nepageidaujamais asmenimis. Šiuo metu dirba privačioje Baltarusijos kompanijoje, atlieka tyrimus. Lietuvoje būtų keletą kartų didesnė alga, nei gauna Baltarusijoje. Baltarusijoje sankcijos, pasenusi įranga, pasenusios medžiagos. Lietuvoje didesnės mokslinės galimybės. Baltarusijoje mokslo įstaigos finansuojamos valstybės, tokių įstaigų vadovai, siekdami pademonstruoti lojalumą, rinkdavo parašus iš įstaigų darbuotojų už vienintelį kandidatą. Siekia, kad visas įsitaigos personalas sudėtų parašus. Nepaisant grasinimų, pareiškėjai pavykdavo likti tarp tų kelių darbuotojų, kurie nepasirašydavo. Atsirado Telegram kanalas, iš pradžių rinko parašus prieš smurtą, vėliau 2000 mokslininkų pasirašė šį protestą, organizatoriai pasiūlė įrašyti vaizdo įrašą, 20 žmonių sutiko dalyvauti įraše. Tuo metu buvo neįmanoma tylėti, visiems atrodė, kad permainos įmanomos, kad palankus laikotarpis. Ir dabar bijo pasekmių. Keletą metų po šito įrašo į darbą nešdavosi šepetėlį ir apatinius, nes bijodavo, kad suims, paims iš darbo. Baltarusijoje visi giminaičiai gyvena.

Pareiškėjos atstovas taip pat posėdyje nurodė, kad pareiškėja išreiškė savo pažiūras Baltarusijos režimo atžvilgiu, dėl vykdymo smurto, dėl cenzūros informacinėse erdvėse, pasmerkė suklastotus prezidento rikimų rezultatus.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jo atstovas skunde bei teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad VSD 2024-04-03 išvadoje Nr. 18-3141 nurodė, jog pareiškėja, 2001-2017 m. dirbdama Baltarusijos valstybinėje mokslo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD konstatavo, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Nurodo, kad Migracijos departamentas pagal kompetenciją atliko pareiškėjos individualų vertinimą ir nustatė, jog ji neturi socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuva, pareiškėjai leidimai gyventi Lietuvoje išduoti nebuvo, ji neturi galiojančios nacionalinės ar Lietuvos išduotos Šengeno vizos, įvertino ginčijamų sprendimų proporcingumą.

Remiasi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 133 straipsnio 5, 7 ir 8 dalių, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 37 punkto nuostatomis.

Akcentuoja, kad priimdamas ginčijamus sprendimus Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos (VSD) išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos.

Remiantis LVAT praktika teigia, kad įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kuri gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (darbas (duomenys neskelbtini) VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Ginčijami sprendimai taip pat atitinka LVAT praktiką analogiškose bylose (2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023).

Pažymi, kad ginčijami sprendimai priimti atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: sprendimai priimti įvertinus pareiškėjos veiksmus, iš atliktų jos veiksmų VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuva. Ginčijamuose sprendimuose buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad jos keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo laikinai gyventi neišdavimas ir uždraudimas atvykti į Lietuvą 5 metus yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą.

Vertina, jog pareiškėjos teiginiai, kad ji 2020 m. yra viešai deklaravusi savo nepritarimą Baltarusijos režimui nepatvirtina, kad ji yra nelojali Baltarusijos režimui. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2023 m. atvyko iš Baltarusijos į Lietuvą ir grįžo į Baltarusiją, kas patvirtina, kad pareiškėja nebuvo sulaikyta kaip Baltarusijos režimo opozicijos dalyvė, Baltarusijos režimas nelaiko pareiškėjos nelojalia. Pareiškėjos teiginiai, kad ji (duomenys neskelbtini) nebedirba LVAT praktikos kontekste neturi reikšmės. Pareiškėjos skundo teiginiai, kad jai buvo išduotos Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos ir Italijos vizos neturi įtakos ginčijamų sprendimų teisėtumui, nes Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos ar Italijos valstybinės institucijos, išduodamos vizas, nevertina užsieniečio keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Apibendrina, kad ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijami sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad kai Baltarusijoje priimama į darbą, yra patikslinama, ar galėjo būti nelojalus valstybiniam režimui. Migracijos departamentas neturi pagrindo abejoti, kad VSD pažyma nepagrįsta kontržvalgybine informacija. Pareiškėja pasisako prieš smurtą, bet ne prieš Baltarusijos valdžią. Artimieji gyvena Baltarusijoje, per juos gali daryti spaudimą. Neprašė prieglobsčio, prašė leidimo darbo pagrindu. Buvo atvykusi į Lietuvos Respubliką, bet tokio prašymo nepateikė. Galėjo pateikti prašymą sutrumpinti terminą dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką. Darbas valstybinėje įmonėje vertinamas kaip faktas dėl grėsmės. Dirbdama įstaigoje negalėjo būti nelojali. Analogiškose bylose, kuriose dirbo valstybinėse institucijose, teikė įrodymus, kad remia opoziciją (pateikė mokėjimų išrašus), pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. Šiai dienai nėra įrodymų, kad yra viešai deklaravusi savo nelojalumą prieš Baltarusijos režimą. Opozicijos rėmimas yra vienas iš būdų įrodyti, kad yra nelojalus režimui. Tai, kad užsienietis neužima aukštų pareigų, ar kad darbo santykiai nutrūkę neturi įtakos, grėsmė nepašalinama. Po pareiškėjos viešų pasisakymų pareiškėja sėkmingai važinėdavo į Lietuvos Respubliką. Ryšiai su Baltarusija nėra nutraukti, nebuvo pareiškėja sulaikyta kaip opozicijos dalyvė. Parama opozicijai gali būti nebūtinai susijusi su finansine parama, gali būti ir savanoriška veikla, galima remti opoziciją savo darbu. Lojalumas yra tikrinamas. Pats asmuo neprivalo būti apklaustas, kai vertinamas jo lojalumas. Pagrindas, kuriuo kreipiasi užsienietis yra svarbus. Asmuo, kuris gali judėti laisvai, gali kelti daugiau grėsmes LR, gali rinkti informaciją, perduoti informaciją Baltarusijos spec. tarnyboms.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad atsakovo Sprendimas1 yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

VSD 2024 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 18-3141 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja (Baltarusijos pilietė) 2001–2017 m. dirbo Baltarusijos valstybinėje mokslo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“.

Akcentuoja, kad nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, jog lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems/tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

Pažymi, kad grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš ES valstybių narių diskrecijai. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) Baltarusijos valstybinėje institucijoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pagal LVAT praktiką darbas Rusijos/Baltarusijos valstybinėse institucijose yra pripažįstamas pakankamu faktiniu pagrindu užsieniečio grėsmei Lietuvos valstybės saugumui konstatuoti.

VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai ar šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 1 d. priėmė sprendimą Nr. 24S112226, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas1), ir 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 24S113530, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Lietuva, LR) nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2029 m. gegužės 2 d. (toliau – ir Sprendimas2).

Dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. vasario 29 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad pareiškėja yra aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas (nereglamentuota profesinė veikla). Pareiškėja nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. mokslinio sekretoriaus pareigose, ??? (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. chemijos techniko pareigose.

2024-04-04 Valstybės saugumo departamentas pateikė išvadą Nr. 18-3141, kurioje nurodyta, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Asmuo, dirbdamas valstybinėje mokslo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Migracijos departamentas atsižvelgęs į VSD Raštą, Sprendimu1 nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, o Sprendimu2 uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus.

Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamais Sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas), kurio 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taigi, Įstatyme įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

Nagrinėjamu atveju Departamentas šį Įstatyme nurodytą pagrindą konstatavo įvertinęs VSD Raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos darbas Baltarusijos Respublikos valstybinėje įstaigoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pažymėtina, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.

EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.

Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju skunde pareiškėja nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendimą1 priėmė vadovaudamasis tik VSD Rašte pateikta informacija ir pats Migracijos departamentas neatliko jokio individualaus pareiškėjos vertinimo, pagrindžiančio jos realią ir akivaizdžią grėsmę.

Teismas šiuos pareiškėjos teiginius vertina kritiškai. Visų pirma, pažymėtina, jog VSD Rašte pažymėjo, jog asmuo, dirbdamas valstybinėje mokslo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Vertindama šias aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, jis nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjos paaiškinimus, nes nesuteiktų teisės Migracijos departamentui nesivadovauti VSD pateikta išvada.

VSD padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra patikrinamas bylą nagrinėjant teisme, tačiau, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, teismas pritaria VSD išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjos grėsmės vertinimo ir laiko, jog pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Pareiškėja nurodo, kad 2020 m. prisijungė prie kitų Baltarusijos mokslininkų iniciatyvos pasmerkti Baltarusijos vadžios veiksmus prieš opoziciją bei protestuojančius žmones. 2020-10-23 nepriklausomame baltarusių naujienų portalo „Zerkalo“ Youtube kanale patalpintas vaizdo įrašas, kuris patvirtina šios iniciatyvos buvimą bei pareiškėjos dalyvavimą joje (vaizdo įrašo laikas nuo 0:23). Pareiškėjos skunde nurodoma, kad ši aplinkybė vienareikšmiškai patvirtina, kad Sprendime1 bei VSD išvadoje darytos prielaidos ar išvados yra akivaizdžiai nepagrįstos ir neatitinka tikrovės, pareiškėjos viešai išreikštos pozicijos dėl Baltarusijos režimo ir jo atliekamų veiksmų. Kadangi pareiškėja dirba privačioje bendrovėje, ji galėjo be jokių pasekmių prisijungti prie minėtos iniciatyvos bei išreikšti jos poziciją dėl Baltarusijos valdžios atliekamų veiksmų. Taip pat skunde pažymima, kad jeigu pareiškėja būtų galėjusi būti lojali Baltarusijos režimui, tai ji nebūtų rizikavusi ir viešai išreiškusi protesto prieš Baltarusijos valdžios atliekamus veiksmus.

Vis dėlto, teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėja būtų buvusi persekiota, todėl, atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Baltarusijos valdžiai nebuvo kilę abejonių dėl pareiškėjos lojalumo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos ryšys su aptariama valstybine mokslo institucija yra ilgalaikis, todėl, teismo vertinimu, tai lemia didesnę grėsmės tikimybę, kuri neišnyksta net ir nutraukus darbinius santykius.

Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo pareiškėja, Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos vertinimą: Sprendime1 nurodyta, kad Migracijos departamento vertinimu, asmens ekonominiai, taip pat socialiniai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja, kadangi asmuo Lietuvoje niekada nedirbo, Migracijos departamentas neturi duomenų, kad Lietuvoje gyventų asmens šeimos nariai ar nepilnamečiai vaikai. Pažymėtina, kad asmens sutuoktinis U. Ch. ir dukra H. Ch. taip pat jokių ryšių su Lietuvos Respublika neturi (prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi jie pateikė per išorės paslaugų teikėją, dėl leidimų laikinai gyventi anksčiau jie nesikreipė, galiojančios nacionalinės ar Lietuvos Respublikos išduotos Šengeno vizos neturi).

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“.

Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai. Tuo tarpu nėra jokios Konstitucijoje ar Konvencijoje ginamos vertybės, kuri sukurtų pareigą valstybei prisiimti tokią riziką.

Šioje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad VSD ar Migracijos departamentas piktnaudžiavo, be pagrindo naudojo valstybės saugumo motyvą, buvo nusiteikę prieš pareiškėją, taigi nepaneigta, kad sąžiningai siekė apginti nacionalinio saugumo interesą.

Atsižvelgdama į visą tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Sprendimo1, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Dėl sprendimo uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką

Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą Nr. 24S113530, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2029 m. gegužės 2 d.

Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką reglamentuotas Įstatymo 133 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Migracijos departamento sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ 37 punktą, kuriame nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nuostatas.

Nors pareiškėja nurodo, kad tokie apribojimai, draudimai bei įpareigojimai nepagrįsti ir tik formalaus pobūdžio, tačiau pareiškėja nei faktiškai, nei teisiškai nepagrindė savo teiginių, todėl jos argumentai laikytini deklaratyviais. Akcentuotina, jog Departamentas vadovavosi turimais duomenimis ir Sprendime2 nurodė tiek teisinį, tiek faktinį jo pagrindą. Teisėjų kolegija savarankiškų pagrindų sprendimo uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinimui nenustatė, todėl jis paliktinas galioti.

Nors pareiškėja ginčijo ginčijamų Sprendimų atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 daliai, tačiau tokie pareiškėjos argumentai laikytini nepagrįstais. Teismo argumentai dėl ginčijamų Sprendimų motyvacijos ir Migracijos departamento atlikto tyrimo visapusiškumo jau buvo nurodyti šiame sprendime, todėl teismas dėl jų pakartotinai nepasisako.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad ginčijami Sprendimai buvo priimti laikantis nustatytos procedūros, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas išvadas, todėl jų panaikinimui nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmestus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, netenkintinas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Deimantė AndrulytėŽanas KubeckasRasa Milvydaitė