Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

nedalyvaujant atsakovui I. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui I. K., trečiasis asmuo – K. B., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

5. Iš į bylą pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad nepilnamečio vaiko L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas I. K..

6. Iš į bylą pateiktų ieškovės rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas nevykdė ir nevykdo savo, kaip tėvo pareigų, nesirūpina savo vaiku, neteikia jam išlaikymo. Be to atsakovas, yra išvykęs į užsienį.

7. Pažymėtina, kad tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucija 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

8. Nustatyta, kad atsakovas jam numatytų įsipareigojimų visiškai nevykdo nuo pat vaiko gimimo. Kaip matyti iš atsakovo elgesio, atsakovas nededa pastangų, kad vaiko ir tėvo ryšys būtų atkurtas.

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Galiojantys teisės aktai ir / ar suformuota teismų praktika neįpareigoja teismo, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, analizuoti priežastis, kurios įtakojo kaltus tėvų veiksmus, pasireiškiančius CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-64-894/2022).

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).

11. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

12. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas elgiasi atsainiai ir nerūpestingai, visiškai ir tinkamai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, jo ugdymu, sveikata. Kaip jau minėta šiame sprendime, atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui, neatsakingai žiūri į savo kaip tėvo pareigas puoselėti ir palaikyti šeimos ryšį aktyviais savo veiksmais, rūpintis vaiku, tenkinti jo fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Atsakovas iš viso nedalyvauja vaiko auklėjime, nesuteikia pilnaverčio gyvenimo. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovo požiūris ir padėtis artimiausioje ateityje pasikeis, tėvo valdžią atsakovas pruvalo įgyvendinti nuolat.

13. Teismas pažymi, kad kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siūlo tėvams pagalbą nepaimdama iš šeimos vaikų. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikai negali laukti neapibrėžtą laiką, vaikų poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomiems, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikai paimamas iš šeimos. Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaiko sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, psichologinių problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, liudijančių, kad atsakovas tinkamai nesuvokia savo kaip tėvo pareigų.

14. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nėra pajėgus tinkamai bei visapusiškai rūpintis nepilnamečiu vaiku, sudaryti jam normalias auklėjimo bei saugias gyvenimo sąlygas, todėl teismui yra pakankamas pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo valdžią jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas tinkamai neatliko ir neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje.

15. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai).

16. Atsakovui neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikai gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

17. Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

18. Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406 str. 2 dalyje nustatyta, kad patenkinus ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos(rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu turi nustatyti vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos(rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

20. Byloje nustatyta: 2023 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas leidimas paimti vaiką L. B. iš jo atstovo pagal įstatymą – tėvo I. K.. 2023 m. spalio 2 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės mero 2023 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V1-6E-651, L. B. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskiriant K. B.. Tad nustatyta, kad nepilnamečiu L. B. laikinai globoja sesuo K. B.. Globėja su vaiku yra susijusi stipriais emociniais ryšiais. Be to, 2024 m. balandžio 16 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 4GPA-164, nustatyta, jog L. B., laikinai globojamam sesers K. B. šeimoje, yra sudarytos tinkamos sąlygos, būtinos vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, globėja tinkamai atlieka globėjos pareigas, sutinka globoti L. B. ir nuolatinėje globoje. Dėl to L. B. laikinoji globos vieta nustatytina su laikinąja globėja K. B. iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

21. Apribojus tėvo valdžią, jam išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus tėvo valdžią atsakovui išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovo privalo būti priteistas.

22. Pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

23. Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013 ir kitos).

24. Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

25. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010 ir kitos).

27. Ieškovė prašo priteisti iš I. K. nepilnamečiam vaikui L. B. 300 Eur materialinį išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nors ieškovė neteikė įrodymų kokie yra vaiko poreikiai ir koks išlaikymo dydis per mėnesi yra reikalingas, patenkinti šiuos poreikius, tačiau akivaizdu, kad atsakovo sūnui L. B. būtinos lėšos, tiek maistui, tiek aprangai, avalynei, sveikatai, laisvalaikiui, lavinimui, tinkamam augti sąlygų sukūrimui. Sūnui jau yra dešimt metų ir akivaizdu, kad jo poreikiai ateityje tik augs.

28. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas teismas neturi, atsakovas su teismu nebendradarbiavo, neatsiliepė, tačiau įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes spręstina, kad nurodyta 300,00 Eur suma yra reali ir būtina vaikui išlaikyti. Spręstina, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis – 300,00 Eur iš atsakovo, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, yra pagrįstas ir jo mažinti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl to L. B. priteistinas 300 Eur materialinis išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant laikinąją globėją K. B. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).

29. Šioje byloje yra susidariusios 39,65 Eur procesinių dokumentu įteikimo ir siuntimo išlaidos valstybei. Kurios priteistinos iš atsakovo S. S., valstybei (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinąją globos vietą K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), šeimoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) materialinį išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 39,65 Eur (trisdešimt devynių eurų 65 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Įmokos kodas 5662.

Sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.