Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. P. ir R. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys O. B., (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2.8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios ribojimą, sprendimą pagrindė visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Remiantis byloje esančiais duomenimis matyti, jog atsakovės motyvacija keisti savo elgesį, tinkamai rūpintis mažamete dukra, domėtis jos ugdymu ir poreikiais, išlaikyti mažametę dukrą, sukurti tinkamą aplinką dukrai gyventi ir augti šeimoje, priimti siūloma pagalbą ir tinkamai ja naudotis, nekito ir civilinės bylos nagrinėjimo metu bei nėra jokių objektyvių duomenų, kad padėtis ateityje gali pasikeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

23. Atsakovė apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, o taip pat įvertinus aplinkybę, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme nebuvo atstovaujama advokato (advokato padėjėjo), apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, taip pat į tai, kad įrodymai buvo siunčiami dalyvaujantiems byloje asmenims ir šie turėjo galimybę dėl naujai pateiktų įrodymų pareikšti savo nuomonę atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovės pateiktus įrodymus priima ir vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

26. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas). Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė turi proto negalią, neturi teisinių žinių, todėl nesuprasdama ieškinio pasekmių nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Bylos nagrinėjimo metu jai nepatarta dėl atstovo (advokato) turėjimo. Tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovė sužinojo, jog gali kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo metu bylą atidėti šiame straipsnyje nurodytu pagrindu galima tik vieną kartą. Remiantis CPK 161 straipsnio 2 dalimi, šaliai arba trečiajam asmeniui nepasinaudojus teismo pasiūlymu pasirūpinti atstovavimu, byla nagrinėjama toliau. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje; tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad gebėjimas veiksmingai įgyvendinti procesines teises iš esmės priklauso nuo dalyvaujančio byloje asmens gebėjimo sekti procesą ir visapusiškai jame dalyvauti, kurį gali menkinti amžius, nepakankama branda ar negalia. Galimos situacijos, kai dalyvaujantis byloje asmuo dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo bei nepatyrimo gali nesugebėti įvertinti pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo bei jo veiksmingumo konkrečioje byloje ir dėl to atsidurti nelygiavertėje procesinėje padėtyje kitos bylos šalies atžvilgiu, dėl ko teisingo, sąžiningo ir tinkamo bylos išnagrinėjimo tikslas gali likti neįgyvendintas. Ar šalis dėl tam tikrų priežasčių be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, vertinama konkrečioje byloje vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2014). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovų atstovavimo užtikrinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Šia teise teismas pasinaudoja, kai jam kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar atsakovas be advokato pagalbos galės tinkamai ginti savo teises (CPK 404 straipsnio 4 dalis).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių teismo posėdžių garso įrašų spręstina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo procese atsakovė S. P. veikė aktyviai, uždavė su nagrinėjama byla susijusius jai aktualius klausimus, nuosekliai ir aiškiai atsakinėjo į teismo bei proceso dalyvių jai užduotus klausimus. Pažymėtina, kad nors paaiškinimų metu atsakovė nurodė su ieškiniu sutinkanti pilnai, tačiau baigiamosiose kalbose teismo prašė tėvų valdžios jos atžvilgiu neapriboti. Toks atsakovės procesinis elgesys rodo, kad ji suprato proceso eigą ir turėjo galimybę įgyvendinti savo procesines teises. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjama byla priskirtina su viešuoju interesu susijusiai kategorijai bylų, kuriose ir teismui yra priskirtas aktyvus vaidmuo. Teismas, nagrinėdamas ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 2 dalis). Apibendrinant nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių.

29. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė vengė atlikti savo pareigas auklėti dukrą, piktnaudžiavo tėvų valdžia, žiauriai elgėsi su dukra, darė žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu, nesirūpino vaiku. Kaip minėta, tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje konstatavo, jog yra du savarankiški pagrindai apriboti atsakovės motinos valdžią dukters atžvilgiu: 1) atsakovė vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką; 2) nesirūpina vaiku. Teisėjų kolegija šias pirmosios instancijos teismo išvadas pripažįsta pagrįstomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ((duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini). raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl informacijos pateikimo apie S. P. šeimą, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Socialinės pagalbos centro raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl informacijos pateikimo, (duomenys neskelbtini) Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) policijos duomenys apie atsakovės pakartotinį pasišalinimą su mažamete dukra iš šeimos krizių centro, (duomenys neskelbtini) Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl S. P. ir R. K. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl socialinių paslaugų S. P. šeimai skyrimo, (duomenys neskelbtini) Šeimos aplankymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl laikinosios globos E. P. nustatymo, (duomenys neskelbtini) Marijampolės socialinės pagalbos centro raštas Dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro Socialinio darbo su socialinės rizikos šeima, auginančia vaikus, ataskaita) patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, kad atsakovė savo vaiko neprižiūrėjo, nerūpestingai elgėsi dukros atžvilgiu. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju atsakovė mažametės dukros poreikių neidentifikavo ir jų netenkino.

30. Nustačius minėtas faktines aplinkybes bei nesant byloje objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog mažametės E. K. pažeidžiami interesai vystytis saugioje bei sveikoje aplinkoje turi būti ginami taikant neterminuoto motinos valdžios apribojimo institutą. Apeliantė savo skunde įvardina, kad pagrindinė jos problema yra gyvenimo įgūdžių stoka, viena iš pagrindinių atsakovės problemų yra mažos pajamos. Taigi, atsakovė iš esmės pripažįsta, kad motinos valdžios ji tinkamai neįgyvendino. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nuo pat E. K. gimimo intensyviai taikytos eilė kompleksinių socialinių paslaugų ir priemonių, siekiant padėti šeimai pačiai auginti dukrą, tačiau valstybės šeimai teikta pagalba atsakovės nebuvo tinkamai priimama, todėl iš esmės nedavė siekiamo rezultato.

31. Apeliantė skunde nurodo, kad atsakovės S. P. atžvilgiu neterminuotas tėvų valdžios apribojimas neturi būti taikomas, nes po ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė pasikeitė, deda pastangas (gyvenimo sąlygų pakeitimas, nuolatinės gyvenamosios vietos bei darbo turėjimas, šeimos kūrimas), kad jai būtų sugražinta dukra. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai. Tai, kad atsakovė S. P. galimai pradėjo keisti savo elgesį (dirba nepertraukiamai ilgesnį laiko tarpą, sudarė būsto nuomos sutartį metams laiko) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jos elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas). Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaiko sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 35, 36 punktai).

32. Nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini) atsakovė savo mažametę dukrą aplankė 6 kartus, iš kurių 2 susitikimai karantino laikotarpiu vyko nuotoliniu būdu. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė, tarpininkaujant globėjai, maždaug du kartus per savaitę bendrauja su dukra telefonu ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl informacijos pateikimo). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė dažnai nuvažiuoti aplankyti dukros negali dėl pajamų, atstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdyje atsakovė nurodė, jog priežasčių, trukdančių jai dažniau matytis su dukra nėra, negalėjo nurodyti, kodėl su vaiku nesusitinka dažniau (2021 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 min. 20 s.). Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, jog minėtame teismo posėdyje atsakovė nurodė negalinti atsakyti į ieškovės atstovės klausimą, dėl kokių priežasčių atsakovė išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), nors (duomenys neskelbtini) turi jai nuosavybės teise priklausantį būstą. Apeliacinio teismo vertinimu apeliantei savo valia išsikrausčius gyventi į vietovę, itin nutolusią nuo vaiko gyvenamosios vietos, laikytina, jog S. P. savo veiksmais apsunkino bendravimą su dukra.

33. (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio - darželio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad E. K. tėvai nesikreipė į ugdymo įstaigą, nesidomėjo dukters ugdymu, poreikiais ir/ar telefonu nebandė užmegzti kontakto su mergaitės mokytojais. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji domisi dukros gyvenimu, skambina dukrai. Akcentuotina, kad domėtis vaiku nepakanka, tėvai turi pareigą vaikus auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tėvai, iš kurių vaikas yra paimtas, yra informuojami apie vaiko globos tvarką ir sąlygas jį susigrąžinti, todėl šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų veiksmais nuolat, vaiko teisės turi būti užtikrinamos nenutrūkstamai, o ne tik tada, kai iškyla grėsmė prarasti tėvų valdžią vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė S. P. nedėjo pakankamai pastangų, kad išlaikytų tvirtą ryšį su vaiku.

34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo metu apeliantė gyvena (duomenys neskelbtini), turi darbą. Nuo (duomenys neskelbtini) S. P. dirba (duomenys neskelbtini) valymo darbų operatore. Teisėjų kolegija, įvertinusi prie apeliacinio skundo pridėtą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. lapkričio 8 d. pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, pažymi, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo įsidarbinusi trijose darbovietėse, kuriose išdirbo trumpiau nei dvi savaites ir visos trys darbo sutartys buvo nutrauktos Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Toks atsakovės elgesys darbo rinkoje apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad atsakovė nedėjo pastangų jai prieinamais būdais įgyvendinti savo pareigą užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius. Aplinkybė, kad vykstant teismo procesui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė įsidarbino (duomenys neskelbtini), byloje esančių įrodymų visumos kontekste neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad atsakovė teigiamai pakeitė savo požiūrį į motinos pareigų vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, nors ir gaudama darbo užmokestį, prie vaiko išlaikymo prisidėjo tik keletą kartų ir tik simboliškai, t. y. keletu vaikui skirtų rūbelių, žaislų, spalvinimo knygelių, saldumynų ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl informacijos pateikimo). 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdyje atsakovė patvirtino, kad prie dukters išlaikymo ji neprisideda (2021 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 min. 20 s.). Aplinkybės, kad atsakovė sudarė santuoką su K. D. bei kartu su juo (duomenys neskelbtini) metams laiko sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl atsakovės vengimo atlikti pareigas auklėti vaiką ir dėl nesirūpinimo vaiku.

35. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai, jog atsakovės elgesio teigiami pokyčiai po ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo buvo stabilūs bei duodantys realių teigiamų rezultatų, kurie galėtų būti vertinami objektyviais duomenimis, sudarančiais pagrindą spręsti, jog padėtis gali pasikeisti Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalies prasme, t. y. kad atsakovė įgijo reikiamų socialinių įgūdžių ir tinkamai įgyvendins savo kaip motinos pareigas dukrai. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad E. K. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad E. K. nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus įrodymus sprendžia, kad auginant E. K., turinčią minėtus sveikatos sutrikimus bei specialiuosius poreikius, yra reikalinga daugiau priežiūros, žinių ir pagalbos, nei auginant vaiką, neturintį sveikatos sutrikimų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovės teigiami pokyčiai yra ilgalaikiai, ji gali savarankiškai tinkamai pasirūpinti mažamete dukra, užtikrinti tinkamą jos sveikatos priežiūrą. Byloje esantys duomenys suteikia pagrindą išvadai, kad šiuo metu atsakovė nėra pajėgi pasirūpinti vaiku, ir atsižvelgiant į vaiko amžių, jo sveikatą, fizinio ir psichinio saugumo poreikį, vaiko grąžinimas atsakovei neatitiktų geriausių vaiko interesų.

36. Apeliantės teiginiai, jog ji ateityje bendradarbiaus su socialiniais darbuotojais, atsižvelgs į jų patarimus, priims pagalbą, yra „pasiryžusi netgi apsigyventi kokioje nors įstaigoje, kad tik galėtų būti su savo dukra ir pati ją auginti“ apeliacinės instancijos teismo vertinami, kaip jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrįsti, todėl deklaratyvūs. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kartu su ieškiniu pateikti įrodymai yra apie atsakovės gyvenimą (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl informacijos pateikimo apie S. P. šeimą, kuriame pateikiama informacija apie atsakovei teiktą socialinę pagalbą, pateikiama socialinių darbuotojų nuomonė apie S. P. nepasirengimą šiuo metu pačiai auginti mažametę dukrą, minėtą apeliantės argumentą paneigia.

37. Apeliantė nurodo, kad teismo priteista išlaikymo suma dukrai (120,00 Eur), atsižvelgiant į atsakovės gaunamas pajamas (apeliantė nurodo, kad jos mėnesinės pajamos sudaro 429,00 Eur), yra labai didelė, tačiau detaliau dėl to nepasisako. Apeliantei nenurodžius argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su iš apeliantės priteistino išlaikymo vaikui dydžiu, nepagrįstumo, teisėjų kolegija neturi pagrindo jas laikyti neteisingomis. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl iš atsakovės priteistino išlaikymo dydžio mažametei dukrai vertino byloje esančius duomenis apie vaiko poreikius, atsakovės turtinę padėtį, tinkamai taikė materialines teisės normas, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Kartu pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad 120,00 Eur per mėnesį suma nebūtų pakankama visiems būtiniesiems E. K. poreikiams patenkinti.

38. Apeliantė nurodo, kad kartais kitiems nesuprantamas jos elgesys, tai ligos pasekmės, tačiau pirmos instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai ir/ar suformuota teismų praktika neįpareigoja teismo, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, analizuoti priežastis, kurios įtakojo kaltus tėvų veiksmus, pasireiškiančius Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vadovaujantis nurodytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtas apeliantės argumentas nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą.

39. Pažymėtina, kad CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Todėl pasikeitus situacijai ir išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, apeliantė turės galimybę kreiptis dėl neterminuoto apribojimo panaikinimo.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

41. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Byloje pateikta 2021 m. gruodžio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 177,27 Eur. Apeliaciniu skundu prašoma nepriteisti iš atsakovės valstybei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos jai suteikimu.

43. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą patirtos išlaidos negali būti priteisiamos iš asmens, kuriam antrinė teisinė pagalba buvo teikiama suteikiant valstybės garantiją ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

44. Byloje nustatyta, kad atsakovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2021 spalio 27 d. sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nurodyta, kad atsakovė 100 proc. atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės bylos nagrinėjimo metu valstybės ir teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.