Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. A. prašymą dėl sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Radviliškio šiluma“, uždaroji akcinė bendrovė „Radviliškio vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Radviliškis“, J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. vasario 27 d. teisme gautas antstolės R. A. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini),

kuriuo ji vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsniu, prašo išaiškinti, kuriam laikui (terminui) nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo yra nustatytas draudimas išieškoti iš paskutinio skolininkės J. K. buto. Antstolė nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. rugpjūčio 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatė, kad J. K. skolos išieškotojoms uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Radviliškio šiluma“, uždarajai akcinei bendrovei „Radviliškio vanduo“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Radviliškio būstas“ vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti išieškomos iš skolininkės paskutinio buto. Antstolės teigimu, neišieškojimo iš paskutinio būsto tenkinimas reiškia, kad skolininkė J. K. atleidžiama nuo kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, o nenustatymas draudimo išieškoti iš paskutinio būsto termino, neproporcingai riboja J. K. kreditorių teises ir jų teisėtus interesus. Paaiškina, kad nuo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo iki šios dienos skolininkės atžvilgiu užvestos dar 6 vykdomosios bylos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma antstolės D. P., vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma antstolės D. P., vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma antstolio A. L., vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma antstolės D. P., vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma antstolės D. P., vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma antstolės D. P.). Iš viso antstolių kontorose šiuo metu vykdoma 16 vykdomųjų bylų skolininkės J. K. atžvilgiu. Iš Antstolių informacinėje sistemoje esančios informacijos matyti, kad skolininkės J. K. skolų ir vykdymo išlaidų dydis 15 (penkiolikoje) vykdomųjų bylų 2025 m. vasario 25 d. sudaro 13 646,00 Eur, bet būtų dar didesnė, jeigu antstolis A. L. su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungtų prie antstolės R. A.. Paaiškina, kad šiuo metu skolininkė nedirba, jos vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, nepilnamečių vaikų skolininkė neturi.

2. Suinteresuotas asmuo išieškotoja UAB „Radviliškio šiluma“ pateikė nuomonę dėl prašymo išaiškinti sprendimo vykdymą, nurodė, kad J. K. 2025 m. kovo 1 d. jai yra skolinga 9 856,54 Eur. Paaiškino, kad J. K. dėl šildymo ir karšto vandens kompensavimo kreipėsi 3 kartus laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d., kompensacija buvo paskirta ir paskaičiuota nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. Nurodo, kad J. K. su išieškotoja 2018 m. vasario 19 d. sudarė skolos mokėjimo grafiką, įsipareigodama mokėti skolą po 10 Eur per mėnesį, tačiau įmokos buvo mokamos tik 5 mėnesius, skola nebuvo sumažinta. Laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d. iš J. K. gauta 506,91 Eur įmokos, iš jų 134,78 Eur įmokėjo pati skolininkė, likusi suma – 372,13 Eur išieškota per antstolius. Skolininkė paskutinį kartą už paslaugas mokėjo 2018 m. birželio mėnesį, todėl skola nuolat didėja, jai skaičiuojami delspinigiai. Pažymėjo, kad J. K. piktybiškai pažeidžia įstatyme numatytą pareigą vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais.

3. Kiti suinteresuoti asmenys per nustatytą terminą (iki bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka) teismui nepateikė nuomonės ir papildomų įrodymų dėl pareiškėjos prašymo. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 593 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

4. Teismas antstolės R. A. pateiktų vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad antstolė R. A. vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės J. K. išieškotojų UAB „Radviliškio šiluma“, UAB „Radviliškio vanduo“ ir UAB „Radviliškio būstas“ naudai. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatyta, kad J. K. skolos išieškotojoms UAB „Radviliškio šiluma“, UAB „Radviliškio vanduo“ ir UAB „Radviliškio būstas“ vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti išieškomos iš paskutinio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartis palikta nepakeista. Minėtoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje buvo pažymėta, jog nėra numatyta kiek laiko turi būti taikomas CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytas apribojimas (lengvata), kad nebūtų išieškoma iš paskutinio būsto. Pasikeitus aplinkybėms, t. y. nelikus visų būtinųjų sąlygų, reikalingų taikyti apsaugą nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo, bus galimybė išieškoti iš skolininkei priklausančio būsto, kuriame ji gyvena.

5. Antstolės 2025 m. vasario 26 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais duomenimis nustatyta, kad iš viso antstolių kontorose šiuo metu vykdoma 16 vykdomųjų bylų skolininkės J. K. atžvilgiu. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolininkės J. K. skolų ir vykdymo išlaidų dydis 15 (penkiolikoje) vykdomųjų bylų 2025 m. vasario 25 d. sudaro 13 646,00 Eur. Šiuo metu skolininkė nedirba, jos vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, nepilnamečių vaikų skolininkė neturi. Išieškotoja UAB „Radviliškio šiluma“ nurodė, kad J. K. 2025 m. kovo 1 d. yra jai skolinga 9 856,54 Eur, paskutinį kartą už suteiktas paslaugas mokėjo 2018 m. birželio mėnesį, nesilaikė sudaryto su išieškotoja mokėjimo grafiko ir skolos nesumažino.

6. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).

7. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek CPK 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-421/2016 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nors CPK 589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta antstolio teisė prašyti išaiškinti ne tik teismo sprendimą, bet ir įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti vykdymo procese, teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai, todėl teismas turėtų atmesti antstolio prašymą išaiškinti teisės normą, jeigu jame nenurodyta, kuo prašoma išaiškinti teisės norma ir jos išaiškinimas yra aktualūs konkrečioje vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013).

9. Nagrinėjamu atveju antstolė R. A. prašo išaiškinti, kuriam laikui (terminui) nuo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo yra nustatytas draudimas išieškoti iš paskutinio skolininkės J. K. buto.

10. CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami apribojimai išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Kasacinis teismas taip pat nurodė, jog ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo; esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014).

11. CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytas apribojimas (lengvata), kad nebūtų išieškoma iš paskutinio būsto, tačiau nėra numatyta kiek laiko apribojimas turi būti taikomas. Pagal formuojamą teismų praktiką, pasikeitus aplinkybėms, t. y. nelikus visų būtinųjų sąlygų, reikalingų taikyti apsaugą nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo, atsiranda galimybė išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-765-569/2018, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-421-357/2019).

12. Taikant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų. Ši nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).

13. Įvertinęs nustatytas byloje faktines aplinkybes, teisinį sprendimo (nutarties) vykdymo išaiškinimo reglamentavimą, šiuo aspektu formuojamą teismų praktiką, teismas sprendžia, jog antstolės prašymas negali būti tenkinamas ir teismas negali išaiškinti, kuriam laikui (terminui) yra nustatytas draudimas išieškoti iš paskutinio skolininkės būsto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi tokiu išaiškinimu teismas pakeistų jau priimto procesinio sprendimo prasmę, pakeistų vykdymo proceso dalyvių teises ir pareigas, kurios atsirado būtent pagal nutarties priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes, todėl antstolės prašymas atmestinas.

14. Tačiau nepažeidžiant skolininkės teisių vykdymo procese, atsižvelgiant į teisėtus išieškotojų lūkesčius gauti jiems priteistas sumas, nekeičiant priimtos 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prasmės, argumentų ir motyvų, kuriais priimta nutartis, antstolei išaiškintina, kad antstolei išsamiai išsiaiškinus visas faktines aplinkybes, įvertinus realią skolininkės situaciją ir įsitikinus, kad nebeliko visų būtinųjų sąlygų, reikalingų taikyti apsaugą nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo, numatytų CPK 663 straipsnio 4 dalyje, yra galimas išieškojimas iš skolininkei priklausančio būsto, kuriame ji gyvena.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 589 straipsniu, 593 straipsniu, 278 straipsniu, teismas

nutaria:

antstolės R. A. prašymą atmesti.

Išaiškinti antstolei, kad nebelikus visų būtinųjų sąlygų, reikalingų taikyti apsaugą nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalyje, yra galimas išieškojimas iš skolininkei priklausančio būsto, kuriame ji gyvena.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.