Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2016-10-31 · Civilinė byla Nr. 2-2321-450/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-31
Bylos Nr.
2-2321-450/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00004-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
D. T.
Trečiasis asmuo
A. P., R. Š.
Civilinė byla Nr. 2-2321-450/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00004-2016-8
Procesinio dokumento kategorija: 3.2.6.1.; 2.5.9.2.;(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant Andželai Višumirskajai, dalyvaujant ieškovei A. P. ir jos atstovui advokatui R. V., atsakovų D. T. individualios įmonės ir D. T. atstovui advokatui V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams D. T. individualiai įmonei ir D. T. dėl be pagrindo įgytų pinigų grąžinimo ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys A. P. ir R. Š..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. T. individualiai įmonei ir D. T. dėl be pagrindo įgytų pinigų grąžinimo, kuriuo prašo jos naudai iš D. T. IĮ ir subsidiariai iš D. T. priteisti be pagrindo įgytą 50 000 Eur sumą, 12 500 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2007 m. balandžio 20 d. į atsakovo D. T. IĮ sąskaitą Nr. LT75 7044 0600 0423 7551, esančią AB SEB banke, ieškovė pervedė 50 000 Eur už automobilį, tačiau šalys niekada nebuvo susitikusios, bendravusios, niekada nesitarė dėl automobilio pirkimo, nederino jokių pirkimo-pardavimo sąlygų, nepasirašė pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovei joks automobilis nebuvo perduotas, todėl atsakovas D. T. IĮ be teisinio pagrindo iš ieškovės įgijo 50 000 Eur, kurių iki šiol ieškovei nėra grąžinęs. Apie D. T. ir jo veiklą (automobilių pirkimą-pardavimą) ieškovė buvo girdėjusi iš buvusio vyro A. P., kuris apie D. T. atsiliepė teigiamai, net dabar internete galima rasti skelbimų apie šios įmonės veiklą. Su pačiu D. T. ji niekada nebendravo, bendravo su kitais asmenimis telefonu, kurie įvardijo tuo metu parduodamus automobilius, nurodė įmonės rekvizitus. Apie parduodamą automobilį taip pat buvo skelbiama skelbimuose, jį buvo nuvyk3s apžiūrėti ieškovės pažįstamas, kuris patikino, kad automobilis yra geras, tačiau sandoris dėl minėto automobilio nebuvo sudarytas, nes ieškovė įsigijo kitą automobilį Audi A6. Į atsakovo D. T. IĮ atsiskaitomąją sąskaitą pervesti 50 000 Eur yra ieškovės asmeninė nuosavybė, nes ieškovės ir jos vyro A. P. santuoka nutraukta 1995 m. gruodžio 19 d. sprendimu, įrašas apie ištuoką įrašytas 1996 m. sausio 18 d., t. y. pavedimo atlikimo dieną ieškovė buvo išsiskyrusi su A. P. jau daugiau nei vienuolika metų, su juo negyveno ir nevedė bendro ūkio, nevykdė jokios bendros jungtinės veiklos, neturėjo jokio turto, įskaitant piniginių lėšų, bendrąja daline ar bendrąja jungtinės nuosavybės teise. A. P. nuo 2004 m. liepos 28 d. buvo suimtas, o nuo 2007 m. sausio mėn. atliko laisvės atėmimo bausmę. Jokių nurodymų ar prašymų iš A. P. dėl piniginių lėšų perdavimo D. T. IĮ, D. T., ar R. Š. nebuvo gavusi. Net jei atsakovai ieškovės pinigines lėšas be jos sutikimo perdavė kam nors kitam, tai prieš ją prievolė grąžinti pinigines lėšas neišnyko ir yra pilnai vykdytina, nors atsakovai nepateikė jokių įrodymų dėl tokių santykių tarp jų ir trečiųjų asmenų egzistavimo (jokios sutarties ar kito dokumento dėl tarpininkavimo perduodant pinigines lėšas), o ieškovės atliktas pavedimas tik patvirtina ketinimą ateityje sudaryti ne tarpininkavimo sandorį, o automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, mokėjimo paskirtyje nurodant - mašinos pirkimas PORŠE KOJAN. Atsakovas D. T. IĮ ūkinį įvykį - pavedimu gautas pinigines lėšas turėjo pagrįsti apskaitos dokumentais bei jų duomenis užregistruoti atitinkamame apskaitos registre, bei ūkines operacijas - pinigų išgryninimą iš sąskaitos ir perdavimą R. Š. taip pat pagrįsti apskaitos dokumentais bei jų duomenis užregistruoti atitinkamame apskaitos registre. Ieškovė nebuvo sudariusi su atsakovais ar kitais asmenimis jokio sandorio dėl tarpininkavimo pervedant pinigines lėšas ar bet kokio kito sandorio. Be to, preziumuotina, kad D. T. IĮ apie jam pervestas lėšas sužinojo ar turėjo sužinoti nuo jų pervedimo 2007 m. balandžio 20 d., todėl nuo 2010 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d. jam priskaičiuota 12 500 Eur palūkanų (50 000 Eur x 0,05 x 5 m., CK 6.240 str. 1 d., 1.125 str. 9 d.). Taip pat ieškovės naudai priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Atsakovas D. T. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, todėl jo vadovas D. T. atsako subsidiariai.

Atsakovai D. T. IĮ ir D. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neatskleidžia tikrųjų 2007 m. balandžio 20 d. mokėjimo pavedimo atlikimo aplinkybių ir dėl to nesąžiningai siekia prisiteisti iš atsakovų nurodytas sumas, ji negali paaiškinti dėl kokių priežasčių visiškai nepažįstamam asmeniui, su kuriuo nebuvo derinta jokių sutarčių sąlygų bei neturėta jokių teisinių santykių, pervedė tokią didelę pinigų sumą. Atsakovai patvirtina aplinkybę, kad ieškovės nepažinojo ir su ja neturėjo jokių teisinių santykių ar įsipareigojimų jai, tačiau 2007 m. balandžio mėn. į atsakovą D. T. kreipėsi R. Š., kuris nurodė, kad turi verslo santykių su A. P. ir kuris turi R. Š. pervesti 50 000 Eur bei paprašė, kad tai būtų padaryta per D. T. IĮ sąskaitą, nes per įmonės sąskaitą buvo pigiau išgryninti tokią didelę pinigų sumą. 2007 m. balandžio 23 d. visa 50 000 Eur suma vienu kartu buvo išgryninta iš sąskaitos ir visa suma perduota R. Š.. Tai paaiškina, kodėl visiškai nepažįstamas asmuo pervedė į D. T. įmonės sąskaitą tokią sumą pinigų ir kodėl niekuomet per beveik 9 m. nereikalavo jų sugrąžinti. Jei ieškovė būtų per klaidą pervedusi didelę sumą pinigų, neabejotina, kad tokio ilgo laiko tarpo per klaidą mokėjimo pavedimą atlikęs asmuo nebūtų laukęs ir nedelsiant (t. y. per protingą laiko tarpą nuo tokios aplinkybės paaiškėjimo) būtų kreipęsis į atsakovus dėl pinigų sugrąžinimo arba ėmęsis atitinkamų teisinių veiksmų dėl tokios sumos išieškojimo priverstine tvarka. Tuo tarpu ieškinys pareikštas praėjus beveik 9 m. nuo tokio mokėjimo atlikimo. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovai neįgijo ieškovės turto be pagrindo, o D. T. IĮ buvo tik kaip tarpininkas išgryninant ir perduodant pinigus kitiems asmenims, su kuriais ieškovė ir/ar jos buvęs sutuoktinis turėjo tiesioginius susitarimus, todėl tokiu teisiniu pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas. Ieškinys taip pat turėtų būti atmestinas ir todėl, kad kaip įrodinėja pati ieškovė, tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, todėl ieškinys turėtų būti reiškiamas, jį grindžiant prievolinėmis teisės normomis.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. P. ir R. Š. atsiliepimų į ieškovės A. P. ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė A. P. į atsakovo D. T. individualios įmonės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, 2007 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu pervedė 50 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „mašinos pirkimas Porše Kojan, mokėt. A. P., a/k (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Ieškovė, remdamasi tuo, kad jokių sutarčių dėl automobilio pirkimo - pardavimo su atsakovu D. T. IĮ nesudarė ir jokie sandoriai su atsakovu pervestos pinigų sumos apimtyje iki ieškinio kreipimosi į teismą dienos nebuvo sudaryti, prašė grąžinti atsakovui D. T. IĮ be jokio teisinio pagrindo pervestą 50 000 Eur pinigų sumą CK 6.237 str. pagrindu. Atsakovai neginčija, kad ieškovė į D. T. IĮ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 50 000 Eur sumą, tačiau teigia, kad minėtą sumą ieškovė pervedė A. P. prašymu R. Š., siekiant juos išgryninti ir perduoti R. Š., ką atsakovai ir padarė.

Byloje ginčas kilo dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo bei dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo CK 6.237 straipsnio pagrindu.

CK 6.237 str. įtvirtintas turto gavimas be pagrindo, kaip vienas iš prievolių atsiradimo pagrindų, teisės teorijoje ir praktikoje dar vadinamas kvazisutartiniu. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 6.237 str. 1 d.). Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t. y. jo įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu; jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį, jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2009; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006). Taigi CK 6.237 straipsnio taikymas yra įmanomas tik tuo atveju, jeigu šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio (įstatyme ar sutartyje nustatyto) pagrindo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011). Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad ji į atsakovo D. T. IĮ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 50 000 Eur tikslu įsigyti automobilį Porsche Cayenne, tačiau jokių sutarčių dėl automobilio pirkimo - pardavimo su atsakovu D. T. IĮ nesudarė ir jokie sandoriai su atsakovu pervestos pinigų sumos apimtyje iki ieškinio kreipimosi į teismą dienos nebuvo sudaryti, todėl prašo grąžinti atsakovui D. T. IĮ be jokio teisinio pagrindo pervestą 50 000 Eur pinigų sumą CK 6.237 str. pagrindu. Tuo tarpu, atsakovai nurodo, kad 2007 m. balandžio mėn. į D. T. kreipėsi R. Š., kuris nurodė, kad turi verslo santykių su A. P., kuris jam turi pervesti 50 000 Eur bei paprašė, kad tai būtų padaryta per D. T. IĮ sąskaitą; 2007 m. balandžio 23 d. visa 50 000 Eur suma vienu kartu buvo išgryninta iš sąskaitos ir perduota R. Š.. Tačiau teismas kritiškai vertina tokias atsakovų nurodomas mokėjimo pavedimo aplinkybes, nes jos akivaizdžiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš 2007 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymo turinio matyti, kad mokėjimą atliko ieškovė A. P., mokėjimo paskirtis nurodyta „mašinos pirkimas Porše Kojan, mokėt. A. P., a/k (duomenys neskelbtini) ir nėra jokios nuorodos į tai, kad šis pavedimas buvo atliktas trečiojo (-ųjų) asmenų naudai. Be to, iš 2007 m. balandžio 16 d. Pirkimo - pardavimo sutarties (b. l. 101-106) bei 2016 m. rugsėjo 26 d. AB SEB banko pažymos (b. l. 108) matyti, kad ieškovė ginčo pinigų pavedimo momentu (2007 m. balandžio 20 d.) galėjo disponuoti didesne nei 50 000 Eur pinigine suma.

Atsakovams teigiant, jog ieškovė pinigus pervedė A. P. prašymu, siekiant juos išgryninti ir perduoti R. Š., jie turėjo pateikti tokius teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė nei atsakovai, nei tretieji asmenys (CPK 178 str.). Pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios kategorijos byloje ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-310/2013). Pažymėtina, kad tiek ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, tiek ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų turto apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą nustato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas. Šio įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o minėto straipsnio 2 d. įtvirtinta, jog ūkinės operacijos ir įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, gali būti grindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą. Nors iš D. T. IĮ sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 20 d. iki 2007 m. gegužės 10 d. (b. l. 49) matyti, kad 2007 m. balandžio 23 d. 50 000 Eur suma buvo išgryninta, tačiau atsakovai nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių išgrynintų pinigų perdavimą trečiajam asmeniui R. Š., nors atsakovai yra verslininkai, kurie turi pareigą tinkamai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą bei kuriems taikomi aukštesni bonus pater familias elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2013). Be to, papildomai pažymėtina, kad ieškovės ir trečiojo asmens A. P. santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. gruodžio 19 d. sprendimu (b. l. 63-65). Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovė pavedimą atliko A. P. prašymu, siekiant išgryninti pinigus ir juos perduoti trečiajam asmeniui R. Š., o ne siekdama įsigyti automobilį.

Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės 2007 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu pervestos 50 000 Eur piniginės lėšos į atsakovo D. T. IĮ atsiskaitomąją sąskaitą buvo tikslu įsigyti automobilį Porsche Cayenne, tačiau pirminis ieškovės tikslas nebuvo įgyvendintas, šalys jokių sutarčių dėl automobilio pirkimo - pardavimo nesudarė, ieškovei automobilis perduotas nebuvo. Taigi laikytina, jog šalims nesudarius pirkimo - pardavimo sutarties bei ieškovei neįsigijus norimo automobilio, išnyko pagrindas, kuriuo ieškovė į atsakovo D. T. IĮ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 50 000 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teisme praktikoje pripažįstama, kad, tuo atveju, kai pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 str. 1, 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Obelynė“ v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-534/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovės sumokėta pinigų suma laikytina kaip turtas įgytas be teisinio pagrindo ir turi būti grąžinta ją perdavusiam asmeniui – ieškovei.

Kritiškai vertintini ir atmestini, kaip neįrodyti, atsakovų argumentai, jog ieškovė beveik 9 m. nereikalavo grąžinti pervestos 50 000 Eur sumos, nes jei ieškovė būtų per klaidą pervedusi didelę sumą pinigų, neabejotina, kad tokio ilgo laiko tarpo nebūtų laukusi ir nedelsiant (t. y. per protingą laiko tarpą nuo tokios aplinkybės paaiškėjimo) būtų kreipusis į atsakovus. Pažymėtina, kad CPK 5 str. 1 d. nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau tik pats asmuo sprendžia kokiu būdu ir kada realizuoti savo teises į teisminę gynybą.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus bei į tai, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija atitinka CK 6.237 str. 1 d. pateiktą be teisinio pagrindo įgyto turto apibrėžimą, yra pagrindas ieškovės naudai priteisti iš atsakovo D. T. IĮ ir subsidiariai iš atsakovo D. T. 50 000 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 str. 1 d., 2.50 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat prašo priteisti 12 500 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d. Pagal CK 6.240 str. 1 d., už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą, todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 proc. metinės palūkanas už nepagrįstai įgytą pinigų sumą, skaičiuojant jas nuo 2010 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d., viso – 12 500 Eur (CK 6.240 str. 1 d., 1.125 str. 9 d.).

Reikalavimas priteisti penkių (5) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas, kadangi LR CK 6.37 str. 2 d. numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas). LR CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjant šią bylą ji viso patyrė 1719,50 Eur išlaidų – 769,50 Eur žyminio mokesčio (b. l. 21, 30) bei 950 Eur už advokato pagalbą (konsultacijos, dokumentų rinkimas, ieškinio paruošimas, b. l. 110-111), kurios, ieškinį tenkinus pilnai, priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis. Patenkinus ieškinį, 769,50 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo buvo atleista ieškovė (CPK 83 str. 3 d.), taip pat priteistinas iš atsakovų į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.).

Atsakovų, kaip bylą pralaimėjusios šalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus, byloje taikytos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 4,33 Eur; kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma iš kiekvieno atsakovo yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteisina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 3 dalimi, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

Ieškovės A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams D. T. individualiai įmonei (į. k. 300033487) ir D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims A. P. ir R. Š., dėl be pagrindo įgytų pinigų grąžinimo ir palūkanų priteisimo, tenkinti.

Priteisti ieškovei A. P. iš atsakovo D. T. individualios įmonės ir subsidiariai iš atsakovo D. T. 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) be pagrindo įgytą sumą, 12 500 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus eurų) palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei A. P. iš atsakovų D. T. individualios įmonės ir iš D. T. lygiomis dalimis po 859,75 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 75 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų D. T. individualios įmonės ir D. T. po 384,75 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 75 ct) iš kiekvieno žyminio mokesčio valstybės naudai (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660).

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Asta Radzevičienė