- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-03
- Bylos Nr.
- e2-958-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00973-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę pagal atsakovo Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ ieškinį atsakovui Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „HSC Baltic“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovo Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (toliau – ir atsakovas) vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Projekto „Istorinio Vilniaus geto bibliotekos pastato Žemaitės g. 4, Vilniuje aktualizavimas įkuriant Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto muziejų“ kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų pirkimas“ sąlygas: 3.9.4 papunktyje nustatytą kvalifikacijos reikalavimą dėl profesinės patirties; 1.3.1, 1.3.3 ir 1.3.4 papunkčiuose nustatytus reikalavimus dėl kartu su pasiūlymu pateikiamų dokumentų, susijusių su minimaliais aplinkos apsaugos kriterijais.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, pirkimo objekto įgyvendinimas nėra ypatingai skubus, prioritetas turi būti teikiamas sąžiningai konkurencijai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė pirkimo procedūras, įskaitant viešojo pirkimo sutarties sudarymą, o jeigu ji sudaryta – sustabdė jos vykdymą.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas paskelbė ir vykdo pirkimą, kuriame galėtų ir norėtų dalyvauti ieškovė. Ieškovė ginčija pirkimo sąlygas, susijusias su tiekėjams nustatytais kvalifikacijos reikalavimais bei aplinkos apsaugos reikalavimais, teigdama, kad jos neteisėtos, neproporcingos ir neadekvačios, parengtos tik didžiausiems rangovams ir apriboja smulkaus bei vidutinio verslo galimybes dalyvauti pirkime, kai kurie reikalavimai galėtų būti nustatyti viešojo pirkimo sutarties vykdymo, bet ne pasiūlymų pateikimo metu ir t.t. Teismas nenustatė pagrindo manyti, kad ieškinys aiškiai nepagrįstas.
5. Teismas nusprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui tęsiant pirkimo procedūras, būtų apsunkintas ar pasidarytų neįmanomas galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nes, jeigu būtų vykdomos, tęsiamos ir užbaigiamos procedūros, sudaroma ir vykdoma viešojo pirkimo sutartis pagal galbūt neteisėtas pirkimo sąlygas, tai reikštų imperatyvių teisės normų, viešųjų pirkimų principų pažeidimą.
6. Teismas nusprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės proporcingos, nei ieškovės, nei atsakovo interesams nėra suteikiamas pranašumas, šalių interesų pusiausvyra išlaikoma. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pirkimo procedūrų vykdymas būtų sustabdytas neilgam (atsižvelgiant į trumpus bylų dėl viešųjų pirkimų išnagrinėjimo terminus), tai nesukeltų itin reikšmingų neigiamų pasekmių atsakovui, viešasis interesas nebūtų pažeistas. Byloje nėra duomenų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar numatoma žala visuomenei ar jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei. Pirkimo objektas – pastato remonto darbai – nėra susijęs su aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovui ar visuomenei atsirasti arba susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius pirkimo procedūras ir įpareigojus atsakovą nesudaryti pirkimo sutarties, būtų iš esmės pažeistas atsakovo ar visuomenės interesas. Nors pirkimu siekiama remontuoti pastatą, tačiau pirkimo objektas nėra gyvybiškai svarbus visuomenei dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus sutriktų tokių paslaugų tiekimas, iš esmės pablogėtų jų kokybė ir pan. Nesustabdžius pirkimo procedūrų egzistuoja reali grėsmė, jog procedūros bus baigtos, dėl to galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas faktiškai nebebūtų įmanomas. Atsižvelgęs į ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principus ir viešąjį interesą, jog perkančiosios organizacijos lėšos būtų leidžiamos racionaliai, teismas nusprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
7.1. Ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, kadangi ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas. Ieškovė įrodinėja, kad pirkimo sąlygų reikalavimai neteisėti dėl to, kad yra neproporcingi, riboja tiekėjų konkurenciją, neskatina smulkaus ir vidutinio verslo dalyvavimo pirkime. Tačiau ieškovė nenurodė nė vieno argumento ir nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad būtent ieškovė, o ne kiti tiekėjai, dėl pirkimo sąlygų reikalavimų negali pateikti pasiūlymo pirkime. Ieškovė siekia apginti ne savo, bet kitų tiekėjų tariamai pažeidžiamas teises ir viešąjį interesą, kad pirkime būtų užtikrinta kuo didesnė konkurencija. Ieškovė nepagrindė savo subjektinių teisių pažeidimo dėl galbūt neteisėtų pirkimo sąlygų. Ieškovės ieškinys privalo būti atmestas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio pagrindu. Todėl ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas.
7.2. Prioritetiškai turėtų būti siekiama operatyvaus pirkimo procedūrų vykdymo. Teismas neįvertino poreikio kuo skubiau įvykdyti pirkimo procedūras ir pradėti darbus. Pirkimo procedūrų stabdyti negalima net trumpam, kadangi pastatas, kuriame turi būti atlikti darbai, avarinės būklės, kelia didelį pavojų aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šį faktą patvirtina 2016 m. atliktas pastato ekspertinis vertinimas. Ekspertinio vertinimo išvados patvirtina, kad pastatas yra avarinės būklės, todėl būtina kuo skubiau imtis veiksmų, siekiant pašalinti esamą situaciją. Kultūros paveldo tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projektų rengimo bendrovė UAB „Enero“ 2023 m. rugsėjo 14 d. rašte pažymėjo, kad nuo 2016 m. atlikto ekspertinio vertinimo praėjo keleri metai, pastato konstrukcijų būklė vis blogėja, pastatas nesandarus, krituliai patenka į jo vidų, reikalinga skubiai imtis priemonių, norint pastatą išsaugoti, nes artimiausiu metu galima pastato griūtis. Net trumpam sustabdžius pirkimo procedūras, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti reikšmingas neigiamas pasekmes visuomenei, jos daliai, pakenkti žmonių sveikatai ir pažeisti viešąjį interesą. Pastato būklė kelia pavojų ir grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Sustabdžius pirkimo procedūras ir kuo skubiau nepradėjus darbų, egzistuoja grėsmė, kad dėl pastato būklės nukentės žmonės ir(ar) pastatas bus prarastas ar jo būklė dar labiau pablogės.
7.3. Pastatas yra ypatingas statinys, kultūros paveldo objektas, kuris yra svarbus žydų kultūrai ir istorijai bei 2017 m. vasario 28 d. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Pastatui taikoma Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme numatyta apsauga. Dėl pastato ypatingumo ir svarbos siekiama pastatą išsaugoti bei jo paskirtį pakeisti iš ugdymo įstaigos į muziejų. Neišsaugojus pastato, laiku neatlikus darbų, būtų padaryta neigiama įtaka visuomenės ir žmonių gerovei – visuomenė neturėtų sąlygų šio pastato lankyti, pažinti ir juo naudotis. Pastatui reikalingų darbų ir pirkimo svarbą patvirtina valstybės skirtas finansavimas. Valstybės biudžeto asignavimų ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti 2023 m. projektui „Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Istorinio Vilniaus geto bibliotekos pastato Žemaitijos g. 4, Vilniuje aktualizavimas įkuriant Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto muziejų“ skirtas 450 000 Eur finansavimas.
7.4. Perkami darbai sudėtingi ir imlūs laikui. Visi darbai turi būti atlikti per 22 mėn. nuo statybvietės perdavimo rangovui. Projekto darbai privalo būti pradėti vykdyti kuo skubiau, kitaip 2023 m. nepanaudotas lėšas atsakovas privalės grąžinti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, darbai nebus laiku pradėti ir užbaigti, atsakovas praras finansavimą bei kils grėsmė projekto įgyvendinimui. Jeigu paaiškėtų, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pirkimas galėtų būti užbaigtas tik 2024 m. pradžioje, o tai lemtų, jog atsakovas iki 2023 m. pabaigos nespėtų pabaigti pirkimo procedūrų, nepradėtų darbų ir prarastų visą valstybės skirtą finansavimą (450 000 Eur) bei visas lėšas turėtų grąžinti.
7.5. Laiku nepradėjus darbų, objekto paskirtis nebūtų pakeista į muziejų, todėl nebūtų gaunamas pelnas iš muziejaus veiklos. Laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina ekonomiškumo ir proporcingumo principų įgyvendinimo. Ne tik atsakovas, bet ir Vilniaus miesto gyventojai, visuomenė patirtų žymiai didesnę žalą, palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, negu ieškovė laikinąsias apsaugos priemones panaikinus. Ieškovė, net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, esant sudarytai pirkimo sutarčiai, turėtų teisę pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais arba, teismui nutraukus pirkimą ir panaikinus viešo pirkimo sutartį, ji galėtų dalyvauti naujoje viešo pirkimo procedūroje ir varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „HSC Baltic“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
8.1. Ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Ieškovei pateikus argumentuotą ir įrodymais grindžiamą ieškinį, teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Šiuo metu nagrinėjamoje byloje teismas yra įtraukęs Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – VPT), kuri pateikė išvadą ginčo klausimais, o išvada patvirtina, jog ieškovės ieškinio reikalavimai yra pagrįsti. VPT išvada, VPT formuojama ir viešai skelbiama praktika bei gairės patvirtina ieškinio prima facie pagrįstumą.
8.2. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
8.3. Prioritetas turi būti teikiamas sąžiningai tiekėjų konkurencijai, kurios užtikrinimas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, suteiktų didesnę naudą viešajam interesui nei prioriteto teikimas pirkimo objekto įsigijimui.
8.4. Šiuo metu civilinė byla pirmosios instancijos teisme jau artimiausiu metu bus paruošta jos nagrinėjimui iš esmės. Atsakovas atskirajame skunde neįrodė, jog laikinas pirkimo procedūrų suvaržymas lems reikšmingus ir realius nuostolius.
8.5. Pirkime pasiūlymų pateikimas buvo numatytas iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. Tai reiškia, kad pačiam atsakovui pagal jo nustatytas pirkimo sąlygas buvo priimtina (planuojama), jog pirkimo procedūra užtruktų 90 d. nuo pasiūlymų pateikimo, t. y. iki 2023 m. lapkričio 25 d. Šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme bus išnagrinėta artimiausiu metu atsakovui liks daug dienų iki 2023 m. lapkričio 25 d. užbaigti pirkimo procedūras, jei ieškinys būtų atmestas.
8.6. Pirkimo objektas nėra susijęs su visuomenės interesu, kuris privalo būti ginamas skubiai bei žalos socialiai reikšmingoms vertybėms nebus (pvz., sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui). Jeigu atsakovui iš tiesų būtų kritiškai svarbu įgyvendinti pirkimo objektą nedelsiant, pirkimą galima įvykdyti neskelbiamų derybų būdu. Tačiau atsakovas nesinaudoja teise įvykdyti pirkimo objektą skubiai, o pirkimą atlieka atviro konkurso būdu. Pasirinktas pirkimo būdas patvirtina, jog neatidėliotinos ir kritinės skubos įsigyti pirkimo objektą nėra. Atsakovas pirkimo objekto įgyvendinimą yra numatęs per 22 mėn. Sutarties įvykdymas nėra apibrėžtas konkrečia fiksuota ir galutine kalendorine data. Pirkimo sutarties vykdymas pagal sutarties sąlygas nėra siejamas su specifiniu bei iki tam tikro terminu skirtu finansavimu.
8.7. Atsakovas atskirajame skunde nepagrindė kaip laikinosios apsaugos priemonės, kurios galios trumpą laiką, turės įtaką skirto finansavimo neįsisavinimui ir kokiu mastu. Vien tai, jog projektui skirtas 450 000 Eur finansavimas, nereiškia, jog jis negalės būti įsisavintas per atsakovo nustatytus viešojo pirkimo sutarties terminus. Nėra pagrindo spręsti, jog tokios lėšos negali būti skiriamos ir kitais metais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo visų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimą. Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su teismo išvadomis dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir laikinųjų apsaugos priemonių atitikimu viešajam interesui, proporcingumo principui.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
12. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad ieškovės ieškinys preliminariai nepagrįstas, kadangi ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas, t. y. nenurodė nė vieno argumento ir nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad būtent ieškovė, o ne kiti tiekėjai, dėl pirkimo sąlygų reikalavimų negali pateikti pasiūlymo pirkime. Atsakovo teigimu, ieškovė siekia apginti ne savo, bet kitų tiekėjų tariamai pažeidžiamas teises ir viešą interesą, o toks ieškinys negali būti patenkintas.
13. Spręsdamas klausimą, ar ieškinys preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; kt.). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; kt.).
14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškinio preliminarų nepagrįstumą įrodo tai, jog, atsakovo vertinimu, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo sąlygas. Tokių atsakovo argumentų pagrįstumą teismas turėtų vertinti ne spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet išnagrinėjęs bylą iš esmės, spręsdamas dėl atsakovo iškelto klausimo, susijusio su ieškovės teisinio suinteresuotumo buvimu, įvertinęs šiuo aspektu reiškiamus abiejų šalių argumentus, nustatęs klausimo sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai išaiškinęs bei pritaikęs Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką, aplinkybės dėl ieškovo suinteresuotumo išsprendžiamos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-224-790/2023; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-270-934/2023; 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-591-790/2023).
15. Papildomai pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog susidūrė su nepagrįstų ir neproporcingų kvalifikacijos reikalavimų nustatymu ir neproporcinga administracine dalyvavimo viešajame pirkime našta, kurią atsakovas nustatė pirkime, o kadangi po ieškovės pretenzijos atsakovui pirkimo sąlygos nebuvo pakeistos bei pretenzija buvo atmesta, ieškovė neturėjo realios galimybės pateikti pasiūlymo pirkime. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus ieškinio turinį, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė nesiekia dalyvauti pirkime, atitinkamai, neturi suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje teisingai nuspręsta, jog ieškovės reikalavimai preliminariai gali būti vertinami kaip pagrįsti. Ieškovė prašo pripažinti neteisėtomis tam tikras pirkimo sąlygas, nurodo faktinius ir teisinius argumentus dėl ginčijamų sąlygų neteisėtumo, pateikė šiuos argumentus turinčius pagrįsti teiginius, prie ieškinio pridėjo reikiamus įrodymus, tarp jų, patvirtinančius, kad ieškovė pasinaudojo privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka, įtvirtinta CPK ir VPĮ. Ieškovės suformuluotas reikalavimas iš esmės atitinka VPĮ 101 straipsnyje numatytus tiekėjų galbūt pažeistų teisių gynimo būdus, o prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrina pareikštų reikalavimų įvykdymą.
Dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
17. Atsakovo teigimu, taikomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka viešojo intereso, kadangi ketinamas remontuoti pastatas yra avarinės būklės, remonto darbų atidėjimas gali lemti žalą visuomenei, gali būti netenkama skirto finansavimo ir negaunamos pajamos iš muziejaus veiklos.
18. Viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti, kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t. y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnis). Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (liet. savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
19. Ginčo pirkimo objektas – projekto „Istorinio Vilniaus geto bibliotekos pastato Žemaitijos g. 4, Vilniuje aktualizavimas įkuriant Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto muziejų“ kapitalinio remonto ir tvarkybos darbai. Kaip matyti iš atsakovo su atskiruoju skundu pateikto pastato avarinės būklės įvertinimo akto, pastato avarinė būklė nustatyta dar 2016 m. Kadangi praėjus 7 metams dar neįvyko pirkimas pastato remonto paslaugoms pirkti, taip pat nėra duomenų apie pastato griuvimą ar kitokį kritinį pastato būklės pablogėjimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja ypatinga skuba pirkimo objektui įsigyti, nesuteikiant prioriteto sąžiningai tiekėjų konkurencijai. Sutiktina su atsakovu, kad pastato remontas yra būtinas ir, atsižvelgiant į pastato būklę, istorinę ir kultūrinę vertę, atliktinas per trumpiausią laiką, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju būtina ypatinga skuba ir prioritetas teiktinas pastato remonto paslaugų pirkimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pastato remonto darbai nėra pirmo būtinumo, remonto darbų pirkimo sustabdymas nesukelia žalos konstituciniams gėriams, pastato ir jame planuojamo įkurti muziejaus lankymas, nors ir svarbus istoriniu ir kultūriniu aspektu, tačiau viešąjį interesą labiau atitinka sąžiningos konkurencijos pirkime užtikrinimas, keliems mėnesiams sustabdant pirkimo procedūras.
20. Nėra pagrindo manyti, kad pirkimo objekto įgyvendinimas yra ypatingai skubus dar ir dėl to, jog atsakovas pirkimo objekto įgyvendinimą yra numatęs per 22 mėn. (pirkimo sutarties projekto 3.4, 6.1 papunkčiai), o darbų pratęsimas yra galimas ne daugiau, kaip du kartus, kiekvieną kartą ne ilgesniam, kaip 2 mėn. laikotarpiui (sutarties projekto 3.4, 6.4 papunkčiai), be to, sutarties įvykdymas nėra apibrėžtas konkrečia fiksuota ir galutine kalendorine data. Pirkimo sąlygose nėra numatyta, kad pirkimo sutarties vykdymas yra siejamas su specifiniu bei iki tam tikro terminu skirtu finansavimu. Atsakovas atskirajame skunde deklaratyviai nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, metams pasibaigus, asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, turi grąžinti ne vėliau kaip iki sausio 10 d. Atsakovas nedetalizuoja, ar jau yra gavęs nurodomas lėšas ir ar jų nebegalės gauti pirkimo procedūroms persikėlus į kitus (2024) metus. Nėra pagrindo išvadai, kad pirkimui neįvykus 2023 metais, pastatui remontuoti skirtas finansavimas bus visiškai prarastas ir projektas bus nebevykdomas.
21. Nors atsakovas teigia, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones gali būti negauta pajamų numatytu laiku nepradėjus muziejaus veiklos suremontuotame pastate, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, muziejaus veiklos pradžiai priklausant nuo įvairių aplinkybių (darbų atlikimų terminų, defektų šalinimo, nenumatytų darbų ir pan.), o ne tik nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog laikinosios apsaugos priemonės, gali reikšmingai lemti pajamų negavimą. Net ir laikinosioms apsaugoms priemonėms turint reikšmės muziejaus veiklos pradžios atidėjimui, labiau tikėtina, kad negautos pajamos būtų mažesnės nei dvigubo mokėjimo rizika netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei leidus galbūt neteisėtų pirkimo sąlygų pagrindu parinktam tiekėjui pradėti vykdyti remonto darbus.
22. Viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
23. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad atsakovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, jog ieškinio patenkinimas galėtų lemti reikšmingą pasikeitimą tolesnėje pirkimo procedūrų eigoje, darytina išvada, jog ginčo pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri galbūt kiltų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemonės, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.