Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Evaldo Gražio,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferenciniu būdu apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 237 straipsnio 1 dalį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų;

- pagal BK 238 straipsnio 1 dalį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas K. K. atidėtas vienerių metų laikotarpiui ir paskirta K. K. intensyvi priežiūra – nustatant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 21.00 val. iki 07.00 val.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu, 10 punktu, K. K. paskirtos pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d.

Iš K. K. priteista nukentėjusiosioms E. G. 350 Eur ir R. B. 300 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš K. K. priteista nukentėjusiesiems E. G. 1 000 Eur, G. G. 1 000 Eur ir R. B. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. K. nuteistas už tai, kad be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą ir slėpė labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, o būtent: 2019 m. gegužės viduryje, tikslesnė data nenustatyta, apie 20.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta (A. Č.), nužudžius nukentėjusįjį N. N., K. K., būdamas minėto nusikaltimo liudininku ir žinodamas, jog N. N. nuo patirtų sužalojimų mirė, iš anksto nepažadėjęs padėjo A. Č. paslėpti nužudytojo N. N. lavoną tame pačiame bute esančioje lovos patalynės dalyje. Taip K. K. paslėpė padaryto labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus ir iki 2019 m. birželio 18 d. be svarbios priežasties nepranešė apie tai teisėsaugos įstaigoms ar teismui.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. K. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti:

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš K. K. priteista nukentėjusiosioms E. G. ir R. B. atitinkamai 350 Eur ir 300 Eur turtinei žalai atlyginti, arba sumažinti priteistą sumą atsižvelgiant į tai, kad gynėjo surašytas ieškinys pareikštas ir E. G. vardu;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista nukentėjusiesiems E. G., G. G. ir R. B. po 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, arba priteistas sumas iš esmės (daugiau nei per pusę) sumažinti.

3. Nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 350 Eur nukentėjusiajai E. G. jos turėtas išlaidas kinologų paslaugoms apmokėti. Pažymi, jog nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog kinologams sumokėjo 280 eurų. Be to, apeliantas mano, jog kviesti šiuos specialistus nebuvo būtina, kadangi N. N. lavonas iš buto išgabentas nebuvo, o jį kuo greičiau surasti buvo valstybės pareigūnų pareiga. Tuo tarpu pareigūnai savo pareigas atliko netinkamai, nes iš spaudos publikacijų matyti, jog pareigūnai bute nukentėjusiojo lavono nesurado. Po tokių aplaidžių policijos pareigūnų veiksmų nukentėjusioji pasitelkė kinologų pagalbą, todėl, pasak apelianto, su tuo susijusias išlaidas turi prisiimti valstybė, kuri yra atsakinga institucija už pareigūnų tinkamą darbą. Juo labiau, kad A. Č. bute nukentėjusiojo kūną surado ne policijos pareigūnai, o nukentėjusysis G. G.. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji E. G. prašė priteisti 350 eurų solidariai iš A. Č. ir K. K., tačiau ši suma skundžiamu nuosprendžiu priteista tik iš K. K..

4. Nuteistasis K. K. taip pat nurodo, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. spalio 25 d. sprendimu teikti antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. G. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirmos instancijos teisme buvo paskirtas advokatas A. K.. 2020 m. lapkričio 24 d. pirmosios instancijos teismas paskelbė nutartį dėl kito kaltinamojo A. Č. bylos išskyrimo bei tenkino advokato A. K. prašymą atleisti jį nuo tolimesnio dalyvavimo byloje, nes jis nukentėjusiajai E. G. parengė civilinį ieškinį, o sprendimu buvo paskirtas dalyvauti tik dėl A. Č. padarytos nusikalstamos veikos, todėl toliau dalyvauti procese neprivalo. Tuo tarpu nukentėjusioji E. G., turėdama valstybės jai paskirtą advokatą atstovauti jos interesus byloje, reikšti civilinį ieškinį ir jį palaikyti, dėl papildomo ieškininio pareiškimo surašymo kreipėsi į privatų advokatą, kuriam už papildomo ieškinio surašymą kartu su G. G. ir R. B. sumokėjo 300 eurų. Taigi, nukentėjusioji sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu dėl civilinio ieškinio surašymo ir prisiėmė jo samdymo išlaidas, nors jai buvo valstybės paskirtas advokatas atstovauti jos interesus visame teisminiame procese. Pasak apelianto, valstybės paskirtas gynėjas negalėjo nutraukti atstovavimo iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteisti 300 Eur nukentėjusiajai A. B., sumokėjusiai gynėjui už civilinio ieškinio surašymą visiems trims nukentėjusiesiems, tame tarpe ir E. G. vardu. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti civilinio ieškinio visa apimtimi, kadangi E. G. civilinį ieškinį turėjo paruošti jai paskirtas valstybės advokatas. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji prašė priteisti neturtinę žalą solidariai iš A. Č. ir K. K., tuo tarpu ši suma skundžiamu nuosprendžiu priteista tik iš K. K..

5. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka ir su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Apelianto nuomone, jis savo veiksmais jokios neturtinės žalos nukentėjusiesiems nepadarė, o policijai apie padarytą nusikalstamą veiką nepranešė dėl tuo metu buvusios psichinės būsenos, vaistų vartojimo, buvimo gydymo įstaigoje ir dėl to labai gailisi. Nuteistasis nurodo, jog jam iki 2030 metų yra nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, jis gauna 221,45 eurų invalidumo pensiją, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), kurią nuo (duomenys neskelbtini) metų gydosi psichiatrinėse ligoninėse, gyvena su pagyvenusiais tėvais, šeimos neturi, todėl priteista 3 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra labai didelė ir realiai tokią sumą nedirbantis neįgalus asmuo vargiai sugebės sumokėti per dešimt metų. Nuteistasis prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę, gaunamas pajamas, į tai, kad nukentėjusįjį nužudė A. Č. ir būtent pastarojo veiksmais buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės, dėl kurių nukentėjusieji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą bei artimo žmogaus praradimo skausmą, kas ir sudaro nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Tuo tarpu apelianto veiksmai dėl nepranešimo apie nusikalstamą veiką galimai tik nedidele dalimi prisidėjo prie šių pergyvenimų ir gali būti laikoma tik jo (K. K.) moraliniu pasmerkimu. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, jog K. K. savo veiksmais nukentėjusiesiems padarė neturtinę žalą, apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jo nusikalstama veika nėra susijusi su A. N. gyvybės atėmimu, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, ir priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti daugiau nei per pusę.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusieji prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina ją tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma pareiga teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje nuteistojo paduotame apeliaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti dydžiu, taip pat su nukentėjusiajai E. G. priteistomis išlaidomis už suteiktą teisinę pagalbą, prašoma šią nuosprendžio dalį naikinti arba priteistą žalų ir išlaidų dalį mažinti. Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis), skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek tai susiję su nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, t. y. pasisako turtinės ir neturtinės žalos, jos dydžio, procesinių išlaidų priteisimo iš K. K. klausimais.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

8. Nusikalstamais veiksmais gali būti padaroma tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Turtinės ir neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, Nr. 2K-7-489/2016, Nr. 2K-310-699/2017, Nr. 2K-94-696/2017).

9. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti E. G., G. G. ir R. B. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš asmens, kurio byla buvo išskirta, ir K. K., nukentėjusiajai E. G. priteisti 350 Eur atlyginti turtinę žalą dėl turėtų išlaidų už kinologų paslaugas apmokėti, bei nukentėjusiesiems E. G., G. G. ir R. B. po 5 000 Eur kiekvienam neturtinei žalai, patirtai dėl nesavalaikio nužudyto N. N. (sūnaus, brolio N. N.) kūno radimo ir paieškų, atlyginti. Nagrinėjamoje byloje nuteistas K. K. buvo pripažintas materialiai atsakingu už žalą, padarytą jo nusikalstama veika, kai jis, būdamas nužudymo liudininku, padėjo paslėpti nužudytojo kūną ir apie nužudymą nepranešė policijai. Šie jo veiksmai pripažinti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (nužudytojo kūno radimu ne iškarto, o po kelių savaičių, kai patys nukentėjusieji ėmėsi aktyvių veiksmų ir G. G. rado artimojo kūną irimo stadijoje). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarytą veiką, jos pasekmes, sprendė, kad nukentėjusiosios E. G. turtinis reikalavimas yra pagrįstas ir patirtos išlaidos priteistinos iš K. K.. Teismas, pasisakydamas dėl neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir kitokių neturtinio pobūdžio vertybių pažeidimo atlyginimo, sprendė, kad iš K. K. priteistina kiekvienam nukentėjusiajam po 1 000 Eur, ši suma bus teisinga, sąžininga ir protinga. Kito asmens, iš kurio nukentėjusieji prašė solidariai su K. K. priteisti žalą, civilinės atsakomybės klausimo teismas nesprendė, nes jo atžvilgiu byla buvo išskirta į atskirą.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. K. nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pasak jo, išlaidos už kinologų paslaugas iš jo priteistos nepagrįstai, kinologo nebuvo būtina kviesti, nes nužudytojo N. N. lavono suradimas buvo valstybės pareigūnų pareiga, o, jiems netinkamai atlikus savo pareigas, kinologo paslaugas turi atlyginti valstybė. Taip pat K. K. mano, jog nukentėjusiesiems neturtinę žalą savo veiksmais sukėlė asmuo, kurio byla išskirta, sukėlė negrįžtamas pasekmes, dėl kurių nukentėjusieji ir patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Nuteistojo K. K. manymu, teismas nepakankamai atsižvelgė ir į jo turtinę padėtį, sveikatos būklę. Pastebėtina, kad tokia nuteistojo gynybos taktika buvo vadovaujamasi ir pirmosios instancijos teisme.

11. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiajai E. G. priteistos turtinės žalos, pabrėžtina, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje suformuluotą sampratą, žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir pagrįstos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas. Taigi, turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nuteistojo K. K. apeliacinio skundo pagrindu patikrinusi skundžiamo nuosprendžio motyvų dėl nukentėjusiajai E. G. priteistos turtinės žalos dydžio teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai išsprendė turtinės žalos priteisimo klausimą. Pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nukentėjusiosios turėtų išlaidų vertinimo, kaip turtinės žalos, ir jos priteisimo iš materialiai atsakingo asmens – K. K. nėra.

13. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 13 d. pasigedus N. N., jo artimieji pradėjo jo ieškoti. Negalėdami jo rasti, 2019 m. gegužės 20 d. artimieji kreipėsi į policiją, kur buvo pradėta be žinios dingusio asmens paieška. Po paieškos paskelbimo N. N. artimieji ir toliau ieškojo jo savarankiškai, kreipėsi į kinologus. Iš baudžiamojoje byloje esančios sąskaitos – faktūros (serijos (duomenys neskelbtini)) matyti, kad E. G. sumokėjo 350 Eur už suteiktas kinologų paslaugas (t. 4, b. l. 125). Byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad nuteistasis K. K. betarpiškai žinojo apie N. N. nužudymą, jis buvo nusikaltimo liudininkas, matė ir suprato, kad žmogus buvo nužudytas, tai jam patvirtino ir asmuo, kuriuo atžvilgiu byla išskirta. Be to K. K., būdamas nusikaltimo vietoje, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, N. N. lavoną paslėpė sofos-lovos patalynės dėžėje. Nužudytojo kūnas buvo surastas tik 2019 m. gegužės 28 d. Tokiu būdu, K. K., žinodamas apie padarytą labai sunkų nusikaltimą, ne tik padėjo paslėpti N. N. lavoną, bet ir apie tai nepranešė teisėsaugos institucijai. Aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios K. K. pranešti apie N. N. nužudymą, ar svarbių fizinių kliūčių (susirgimo, stichinių nelaimių, nenugalimos jėgos ir pan.) nebuvo nustatyta.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog kinologų paslaugų panaudojimas, ieškant nužudytojo, bei dėl to patirtos išlaidos (350 Eur) yra betarpiškai priežastiniu ryšiu susijęs su nuteistojo K. K. nusikalstama veika. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nesavalaikį N. N. kūno radimą lėmė ne netinkami valstybės pareigūnų veiksmai, o paties nuteistojo K. K. veiksmai, t. y. kūno paslėpimas ir nepranešimas policijai apie įvykdytą nusikaltimą. Tokią išvadą pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Akivaizdu, kad K. K., žinojusio apie padarytą labai sunkų nusikaltimą, pranešimas pareigūnams neabejotinai būtų padėjęs ne tik greičiau atskleisti padarytą nusikaltimą, bet ir greičiau atrasti N. N. kūną, todėl nužudytojo artimieji nebūtų ėmęsi aktyvių veiksmų, ieškant N. N., kurių imtis jie turėjo teisę. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl nužudytojo kūno suradimo aplinkybių, nukentėjusiųjų atliktų savarankiškų paieškos veiksmų, nekeičia pirmosios instancijos teismo atlikto bylos faktinių aplinkybių vertinimo ir nesudaro pagrindo šių nukentėjusiosios E. G. patirtų išlaidų vertinti kitaip, nei jos buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu. Šios nukentėjusiosios E. G. patirtos išlaidos laikytinos žala CK 6.249 straipsnio prasme. Jos patirtų išlaidų pagrįstumu pagrindo abejoti nėra, nes jos patvirtintos byloje esančiu rašytiniu įrodymu, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusiomis su K. K. padaryta veika ir kilusiais padariniais, laikytinos būtinomis, protingomis, sąžiningomis ir teisingomis. Kaip minėta, nukentėjusiosios E. G. teisės imtis savarankiškų savo sūnaus paieškos veiksmų realizavimas nepaneigia šių išlaidų vertinimo, kaip turtinės žalos, kuri tiesiogiai susijusi su nuteistojo K. K. nusikalstamais veiksmais ir turi būti jo, kaip materialiai už tai atsakingo asmens, atlyginama.

15. Nukentėjusiosios E. G. prašymas priteisti iš K. K. ir iš asmens, kurio byla išskirta, išlaidas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai spręstas tik nuteistojo K. K. atžvilgiu. Baudžiamoji byla kito asmens atžvilgiu išskirta į atskirą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl galimos jo civilinės atsakomybės nepasisakė. Apeliacinio skundo argumentas dėl solidariai turėjusių atsakyti visų asmenų nepagrįstas. Civilinis ieškinys išnagrinėtas tinkamai. Pagrindo keisti šią nuosprendžio dalį nėra.

16. Dėl nuteistojo argumentų, susijusių su nukentėjusiesiems E. G., G. G. ir R. B. priteista neturtine žala, jos dydžiu, pasisakytina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Šios rūšies žala yra susijusi su nukentėjusio asmens jausmais, vidiniais išgyvenimais, sukrėtimais, patiriamomis emocijomis ir kt., todėl ji neturi aiškių nustatymo kriterijų. Teismas, nagrinėjantis bylą, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nustato padarytos neturtinės žalos piniginę išraišką. Kiekvienu atveju nustatydami konkretų žalos dydį, teismai įvertina bylos aplinkybių visumą (pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes), kartu atsižvelgdami į teisingumo bei protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintinos neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinio pobūdžio vertybių pažeidimus.

17. Iš baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad 2019 m. gegužės 13 d. nukentėjusioji E. G., pasigedusi sūnaus N. N., apie tai pranešė savo vaikams – dingusiojo broliui ir seseriai – G. G. ir R. B., kurie ėmė brolio ieškoti. Vykdant N. N. paiešką, buvo ne tik kreiptasi į teisėsaugos instituciją, bet ir patys nukentėjusieji ėmėsi aktyvių, savarankiškų veiksmų – kabino skelbimus, kreipėsi į kinologus, toliau ieškojo N. N. patys ir pan. Praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėms, nukentėjusysis dingusiojo brolis G. G. asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, bute esančioje sofos-lovos patalynės dėžėje rado paslėptą N. N. kūną su išorinėmis smurto žymėmis ir smarkioje irimo stadijoje. Jau minėta, kad paslėpti nužudyto N. N. lavoną, būdamas nusikaltimo liudininku (suprasdamas ir žinodamas apie N. N. smurtinę mirtį) iš anksto nepažadėjęs asmeniui, kurio byla išskirta, padėjo nuteistasis K. K. ir apie tai be svarbios priežasties, nepranešė teisėsaugos institucijoms.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai sprendė, jog nukentėjusieji (nužudytojo motina, brolis ir sesuo) dėl N. N. paieškos, suradimo aplinkybių, patyrė neturtinę žalą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino ne tik nužudytojo ir nukentėjusiųjų giminystės ryšį, jų artimus, glaudžius santykius, bet ir jų patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Nustatyta, kad dėl K. K. veiksmų – paslepiant N. N. kūną ir nepranešant apie padarytą labai sunkų nusikaltimą – nukentėjusieji ilgą laiką gyveno nežinioje ir įtampoje, kelias savaites patys ir su policijos pagalba ieškojo dingusio artimojo (sūnaus, brolio), o vėliau radę paslėptą jo kūną su išorinėmis smurto žymėmis, pradėjusį irti, neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, sukrėtimą ir šoką. Nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu pagrindo nėra. Abejonių, kad iš nusikalstama veika sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta kaltais K. K. veiksmais, teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Nuteistojo skundo teiginius, jog apie N. N. nužudymą jis negalėjo pranešti dėl jo paties sveikatos būklės tuo metu, paneigia baudžiamojoje byloje pateikto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados bei išnagrinėtų įrodymų visuma nustatytos faktinės aplinkybės, kad nuteistasis, turėdamas galimybę bei pakankamai laiko, apie nusikalstamą veiką nepranešė. Nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusieji E. G., G. G. ir R. B. neturtinę žalą patyrė ne tik dėl beprasmės sūnaus ir brolio N. N. mirties, bet ir dėl nemažą laiko tarpą trukusios nežinios, nerimo, įtampos, besitęsiant N. N. paieškoms, o taip pat N. N. kūno suradimo aplinkybės sukėlė jiems nerimą, emocinį ir dvasinį diskomfortą, išgyvenimus, sukrėtimą. Šių aplinkybių visuma pagrįstos teismo išvados dėl nukentėjusiųjų E. G., G. G. ir R. B. teisės į neturtinės žalos atlyginimą bei jos dydžio.

19. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, analizavo CK 6.250 straipsnyje nurodytas aplinkybes (pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes), turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, ir tinkamai individualizavo neturtinės žalos dydį, priteisdamas iš nuteistojo K. K. po 1 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į visus neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijus, įvertino kilusias pasekmes (esminę žalą – N. N. mirtį ir dėl to kilusį didesnį nukentėjusiųjų neturtinių vertybių pažeidimą sąlygojo ne K. K. veiksmai), kaltininko padarytų veiksmų pobūdį (padaryti po to, kai dėl kito asmens veiksmų kilo negrįžtamos pasekmės), finansinį pajėgumą atlyginti žalą (gaunamos pajamos yra kiek daugiau nei 220 Eur invalidumo pensija), sveikatos būklę (nuteistajam K. K. nustatytas 35 % darbingumo lygis), kiekvienam nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis 1 000 Eur yra per didelis. Neabejotina, kad nuteistojo K. K. veiksmai iš dalies prisidėjo prie nukentėjusiųjų išgyvenimų, tačiau įvertintina ir tai, kad didžiąja dalimi jie buvo sąlygoti kito asmens veiksmų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiesiems priteisto neturtinės žalos dydžio keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas), mažinant nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos dydį iki 500 Eur kiekvienam. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas kiekvienam iš nukentėjusiųjų atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, šio instituto paskirtį.

20. Pažymėtina ir tai, kad neturtinę žalą dėl N. N. paieškos ir suradimo aplinkybių buvo prašoma priteisti ne tik iš K. K., bet ir iš asmens, kurio atžvilgiu byla yra išskirta, tačiau, kaip jau minėta, neturtinė žala priteista tik iš nuteistojo K. K.. Asmens, kurio byla išskirta į atskirą, civilinės atsakomybės sąlygos gali būti konstatuojamos tik jo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

Dėl proceso išlaidų

21. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta iš nuteistojo K. K. priteisti nukentėjusiajai R. B. 300 Eur išlaidų, patirtų apmokant advokato paslaugas už civilinio ieškinio nukentėjusiųjų E. G., G. G. ir R. B. vardu surašymą. Nesutikdamas su šia skundžiamo nuosprendžio dalimi, apeliantas nurodo, kad teismas negalėjo tokio prašymo tenkinti visa apimtimi, nes nukentėjusiajai E. G. buvo paskirtas valstybės advokatas, kuris turėjo paruošti civilinį ieškinį, be to, patikslintu civiliniu ieškiniu, šias išlaidas buvo prašoma priteisti solidariai ir iš asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta. Su šiais nuteistojo K. K. argumentais sutiktina tik iš dalies.

22. Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai E. G. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje. 2020 m. lapkričio 24 d. teismui nutarus išskirti baudžiamąją bylą kaltinamojo A. Č., kaltinamo labai sunkaus nusikaltimo padarymu – atžvilgiu, nukentėjusiajai E. G. atstovavęs Tarnybos sprendimu paskirtas advokatas A. K. jo paties prašymu (nukentėjusiosios E. G. atstovavimą, o tuo pačiu ir nusikalstamais veiksmais padarytos nukentėjusiajai žalos atlyginimo klausimą siejant tik su A. Č. nusikalstama veika), nesant prieštaravimų, teismo buvo atleistas nuo tolesnio dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime (2020 m. lapkričio 24 d. teisiamojo posėdžio protokolas (t. 5, b. l. 142)). Tęsiant baudžiamosios bylos nagrinėjimą K. K. atžvilgiu, nukentėjusieji E. G., G. G. ir R. B. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios – 2020 m. lapkričio 30 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, dėl civilinės atsakomybės taikymo ir K. K.. Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji R. B. prašė solidariai iš K. K. ir asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, priteisti patirtas 300 Eur išlaidas advokato paslaugoms už civilinio ieškinio surašymą ir pateikimą, apmokėti, išlaidas grindė 2020 m. lapkričio 25 d. pinigų priėmimo kvitu, serijos (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 159).

23. Pažymėtina tai, kad nei baudžiamojo proceso kodeksas, nei civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės proceso išlaidas (bylinėjimosi išlaidas) priteisti iš kaltinamų asmenų (atsakovų) solidariai, kaip tai buvo prašoma patikslintu civiliniu ieškiniu. BPK 105 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, byloje pripažinus kaltais kelis kaltinamuosius, teismas, atsižvelgdamas į jų kaltę, atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292-693/2017, Nr. 2K-316-1073/2018). Šis reglamentavimas reiškia, kad turi būti nustatoma konkreti proceso išlaidų dalis, priteistina iš kiekvieno kaltinamojo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose civilinėse bylose yra ne kartą pažymėjęs, kad atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakių) bylinėjmosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas, turi būti priteistos lygiomis dalimis, o ne solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Akivaizdu, kad proceso išlaidos iš kiekvieno kaltinamojo turi būti išieškomos subsidiariai (priteistos dalimis), o ne solidariai.

24. Taip pat pabrėžtina tai, kad nukentėjusieji, įgyvendindami savo teisę turėti įgaliotą atstovą, turi teisę pasirinkti jų teises ir interesus atstovaujanti advokatą ir tokia teise jie gali pasinaudoti bet kurioje bylos proceso stadijoje. Todėl, bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusioji E. G. iš pradžių naudojosi Tarnybos jai skirto advokato paslaugomis, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, tačiau, išskyrus bylą vieno kaltinamojo atžvilgiu ir tęsiant bylos nagrinėjimą kito kaltinamojo atžvilgiu, nukentėjusioji nebuvo apribota naudotis to paties advokato paslaugomis. Nenustačius piktnaudžiavimo procesine teise pasirinkti savo atstovą, teisėjų kolegija neturi pagrindo mažinti iš nuteistojo K. K. priteistą R. B. patirtų išlaidų advokatui sumą vien dėl to, kad nukentėjusioji E. G. bylos proceso metu, tęsiant baudžiamosios bylos nagrinėjimą kaltinamojo K. K. atžvilgiu, kartu su nukentėjusiais G. G. ir R. B. kreipėsi į kitą advokatą patikslinto civilinio ieškinio dėl nukentėjusiųjų civilinės atsakomybės reikalavimų K. K. surašymui ir pateikimui į bylą.

25. Tačiau, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes – buvo surašytas patikslintas civilinis ieškinys dėl civilinės atsakomybės ne tik K. K., bet ir asmeniui, kurio byla išskirta ir dėl kurio byla nebuvo nagrinėjama, civilinio ieškinio surašymo išlaidas buvo prašoma priteisti iš jų abiejų, taip pat į aptartą teisinį reglamentavimą dėl proceso išlaidų išieškojimo (BPK 115 straipsnio 3 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad nuosprendyje minėtos procesinės išlaidos turėjo būti iš priteisiamos K. K., nustatant konkrečią priteistiną išlaidų dalį, o ne visa apimtimi. Byloje pirmosios instancijos teismas, tik iš K. K. priteisdamas visas nukentėjusiosios R. B. turėtas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, padarė klaidą, kuri taisytina, siekiant teisingos abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręsto atstovavimo išlaidų klausimo, nukentėjusiajai R. B. priteisiant iš nuteistojo K. K. dalį, t. y. 150 Eur jos patirtų išlaidų už advokato pagalbą.

26. Remiantis išdėstytu, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (328 straipsnio 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžio ir proceso išlaidų priteisimo pakeisti:

Nukentėjusiesiems E. G., G. G. ir R. B. priteistą kiekvienam po 1 000 Eur neturtinės žalos dydį sumažinti ir priteisti iš K. K. nukentėjusiesiems E. G., G. G. ir R. B. kiekvienam po 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo K. K. nukentėjusiajai R. B. priteisti 150 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.