Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, invalidas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 237 straipsnio 1 dalyje, 238 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis K. K. be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą ir slėpė labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus.

2019 m. gegužės viduryje, tikslesnė data nenustatyta, apie 20.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta (A. Č.), nužudė nukentėjusįjį N. N.. Kaltinamasis K. K., būdamas minėto nusikaltimo liudininku ir žinodamas, jog N. N. nuo patirtų sužalojimų mirė, iš anksto nepažadėjęs padėjo A. Č. paslėpti nužudytojo N. N. lavoną tame pačiame bute esančioje lovos patalynės dalyje. Taigi kaltinamasis K. K. paslėpė padaryto labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus ir iki 2019 m. birželio 18 d. be svarbios priežasties nepranešė apie tai teisėsaugos įstaigoms ar teismui.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis K. K. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir nurodė, jog 2019 m. gegužės mėnesį, būnant A. Č. namuose, (duomenys neskelbtini), jis iš tiesų A. Č. padėjo nužudyto N. N. kūną įkelti į sofos-lovos patalynės dalį, ir po to policijai apie įvykdytą nusikaltimą – N. N. nužudymą – nepranešė, nes tai žadėjo padaryti pats A. Č.. Kaltinamasis K. K. kartu nurodė, jog nusikalstamos veikos, kaip buvo nužudytas N. N., jis nematė, nes tuo metu miegojo.

Kaltinamasis K. K. paaiškino, jog 2019 m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini), A. Č. namuose, kartu su A. Č. ir E. V. jie vartojo alkoholį. Kažkuriuo metu pas A. Č. atėjo ir N. N., kurio jis iki įvykio nepažinojo. Po kurio laiko nuo išgerto alkoholio kiekio jis A. Č. namuose, svetainėje užmigo. Atsibudęs jis pamatė prie kito minkštojo kampo galo, ant kurio jis miegojo, pasodintą, atremtą į minkštojo kampo galą N. N., kurio krūtinėje matėsi kraujas. Tada A. Č. pasakė, kad nužudė žmogų, ir paprašė jo padėti nutempti kūną į kitą kambarį, ir jie kartu su A. Č. nutempė N. N. kūną į šalia esantį kambarį ir kūną įkėlė į kambaryje buvusios sofos-lovos patalynės dalį. Po to, baigę išgerti likusį degtinės butelį, jie su E. V. išvažiavo namo. Jiems išeinant, A. Č. pasakė, kad, jiems išvažiavus, jis paskambins policijai ir pasakys apie įvykį.

Nukentėjusioji I. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 11 d., apie 15.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio N. N. kilo žodinis konfliktas, kad konfliktas neperaugtų į smurtinį konfliktą, ji išvažiavo iš namų, o sugyventinis N. N. liko namuose. Į namus grįžo 2019 m. gegužės 13 d., apie 17.30 val. Namuose sugyventinio nebuvo, ji bandė jam skambinti telefonu, tačiau niekas neatsiliepė, o nuo 2019 m. gegužės 14 d. N. N. telefonas visiškai buvo išjungtas. Nuėjusi į policiją (duomenys neskelbtini) prašė, kad dėl N. N. dingimo būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas asmens paieškai. Ji nežino, kokiomis aplinkybėmis mirė jos sugyventinis N. N.. Su N. N. kartu ji pragyveno apie 1,5 metų. Dėl N. N. mirties labai išgyvena (t. 1, b. l. 122–124,126–128, 130–131, 133–135).

Nukentėjusioji R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. N. yra jos brolis. Su broliu G. G. intensyviai ieškojo brolio N. N. ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui brolio N. N. sugyventinė I. L. parašė pareiškimą dėl jo dingimo. Kartu su broliu G. G. bendravo su paiešką vykdančia pareigūne, kuri nurodė paskutinę N. N. buvimo vietą – (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 28 d. tęsiant paiešką, vaikščiodami prie to namo pajautė nemalonų kvapą. Užėję į namo laiptinę ir nuėję prie 14 buto, taip pat jautė nemalonų kvapą, įtarė, kad kažkas tame bute negerai. Galvojo, kaip patekti į minėtą butą, nes niekas nedarė buto durų. Vaikščiojant prie namo ir galvojant, kaip patekti į butą, pamatė ateinantį buto savininką, pasak tyrėjos, A. Č.. Pastarasis atrakino buto duris ir įleido į butą. Į butą ėjo brolis G. G., ji ir tyrėja. Bute buvo nemalonus kvapas, nors butas buvo pakankamai tvarkingas. Ji su broliu G. G. A. Č. klausė, kur jis paslėpė brolio kūną, iš kur toks nemalonus kvapas, jis paaiškino, kad tai kvapas nuo netvarkos. Vaikščiodami po butą, viską detaliai apžiūrinėjo. G. G. užėjo į galinį buto kambarį, o ji tuo metu buvo už jo ir, stovėdama kambario tarpduryje (nes kambarys mažas, tamsus), girdėjo, kaip brolis kažką pakėlęs paleido, nes girdėjo kritimo garsą, ir brolis G. G. sušuko „lauk“, nenorėjo, kad ji pamatytų. Viskas įvyko labai greitai. Po to A. Č. jai girdint aiškiai pasakė: „nu ką, nudūriau, nei biški nesigailiu“. Prieš brolio N. N. suradimą, 2019 m. gegužės 24 d. ji kalbėjosi su A. Č., kurį buvo sutikusi prie (duomenys neskelbtini), namo, kai ieškojo brolio. A. Č. tada patvirtino, kad pas jį 2019 m. gegužės 12 d. buvo jų brolis N., E. (pavardės nesakė) ir K., jie išgėrinėjo. Bandė prisiminti, bent jau taip atrodė, kada kas išėjo, bet apie tai, kad įvyko koks nors konfliktas, ar jis nudūrė brolį N., kaip kad sakė po brolio kūno suradimo, nesakė. E. V. taip pat patvirtino, kad brolis N. 2019 m. gegužės 12 d. buvo pas A. Č. bute, buvo ir ji, jie vartojo alkoholį. Brolis N. mėgo nešiotis mažą sulenkiamą peiliuką, nes jis mėgo drožinėti. Tačiau ar jis nuolat nešiojosi tą peiliuką, ji nežino. Su broliu N. N. juos siejo artimas ryšys, netekusi brolio labai išgyvena, patyrė neigiamas emocijas. Palaidojo N. mama savomis lėšomis (t. 1, b. l. 148–150, 152–154).

Nukentėjusysis G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. N. yra jo brolis. Kelias dienas brolio neradę, nusprendė pasitelkti privačius kinologus. Intensyviai brolis buvo ieškomas tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), buvo iškabinti skelbimai su jo nuotrauka. Kadangi (duomenys neskelbtini) PK buvo parašytas pareiškimas dėl brolio N. N. dingimo, bendravo su brolio paiešką vykdančia pareigūne, kuri nurodė paskutinę brolio buvimo vietą – (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 28 d. tęsiant brolio paiešką, buvo nuspręsta patekti į butą antrame aukšte, iš kurio sklido nemalonus tvaikas. Kartu su tyrėja buvo nuspręsta išsikviesti 14 buto savininką, kuris atėjęs atrakino buto duris. Į butą užėjo jis, sesuo R. B., tyrėja ir pats buto savininkas A. Č.. Bute jautėsi nemalonus tvaikas. A. Č. aiškino, kad tai dėl netvarkos bute, tačiau butas buvo pakankamai tvarkingas. Priėjęs prie galinio kambario, pajautė dar aštresnį kvapą. Užėjęs į kambarį, kuriame buvo gana tamsu, į viršų pakėlęs kairėje pusėje stovėjusios lovos dalį, kaip jam pasirodė, patalynės dėžėje pamatė ant nugaros gulintį brolio kūną. Viskas vyko labai greitai, radęs paslėptą brolio kūną, iš kambario iš karto išėjo. Kadangi kambaryje buvo tamsu, nepastebėjo, ar kambaryje ant grindų buvo kraujo dėmių. A. Č. neaiškino, kokiomis aplinkybėmis brolis atėjo pas jį. Jis A. Č., kaip brolio N. draugo, nepažinojo. Iš A. Č. sužinojo, kad jis brolį matė tik antrą kartą. Yra prislėgtas dėl brolio N. netekties (t. 1, b. l. 169–171, 175–177).

Nukentėjusioji E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. N. yra jos sūnus. Sūnus N. N. turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Paskutinį kartą sūnų matė praėjus savaitei po šv. Velykų, po to kalbėjosi telefonu. Paskutinį kartą su sūnumi N. kalbėjosi 2019 m. gegužės 9 d. 2019 m. gegužės 13 d. ryte ji taip pat skambino sūnui, tačiau sūnus neatsiliepė. Tada tai jai jokio įtarimo nesukėlė. Kitą dieną, 2019 m. gegužės 14 d., ji vėl kelis kartus skambino N., tačiau sūnus ir vėl neatsiliepė. Sunerimusi paskambino jo sugyventinei I. L., kuri pasakė, kad sūnaus N. nėra namuose, ir paaiškino, kad 2019 m. gegužės 10 d. vakare ji su N. susipyko ir išėjo pas draugę. 2019 m. gegužės 15 d., apie 08.00 val., dar kartą skambino sūnui, tačiau telefono signalas jau buvo nepasiekiamas. Sunerimusi paskambino sūnui G. G. ir dukrai R. B.. Su sūnumi G. G. pradėjo sūnaus N. N. ieškoti visose įstaigose. Niekur jo neradus, ji paskambino I. L., kad ji nueitų į policiją ir parašytų pareiškimą dėl N. dingimo. (duomenys neskelbtini) PK I. L. parašė pareiškimą dėl N. N. dingimo ir buvo pradėta N. N. paieška. N. N. paiešką pradėjo ir jie patys, iškabino informacinius skelbimus su nuotrauka, kad ieškomas N. N. ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Nusprendė, kad reikia pasitelkti į pagalbą ir kinologus, tada savomis lėšomis už 280 Eur pasisamdė kinologus. Toliau sūnaus N. paieška rūpinosi sūnus G. G. ir dukra R. B.. Apie N. suradimą ji sužinojo iš sūnaus G. G., kuris pasakojo, kad jis pats N. rado (duomenys neskelbtini), kažkokiame bute, galiniame kambaryje, paslėptą lovoje, detalių nepasakojo, kad nesijaudintų (t. 1, b. l. 193–196).

Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jos butas yra namo pirmoje laiptinėje pirmame aukšte. Virš jos buto antrame aukšte gyvena kaimynas A. Č.. A. Č. buto galinis kambarys yra virš jos kambario. Kaimyną A. Č. apibūdino kaip piktnaudžiaujantį alkoholiu asmenį. Jos bute nesigirdėdavo triukšmo iš A. Č. buto, gal dėl to, jog A. Č. tame kambaryje mažai būdavo. Liudytoja nurodė, jog nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. ji gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Grįžusi iš (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad jos buto kambaryje iš viršaus krenta kirminai. Tuo metu ji nieko blogo nepagalvojo. Su sūnumi pradėjo naikinti kirminus, nemalonaus kvapo nejautė. Kai kirminai pradėjo kristi gausiai, ji nutarė nueiti pas A. Č. ir pasiaiškinti, kas vyksta. Tačiau durų niekas neatidarė. Neradusi A. Č. namuose, nusprendė kitą dieną kreiptis į tarnybas, kad išnaikintų kirmėles. Kitą dieną matė prie namo atvykusius policijos pareigūnus ir sužinojo, kad A. Č. bute tame kambaryje, iš kurio jai į kambarį krito kirmėlės, buvo rastas vyro lavonas. Kad slepiamas tame kambaryje vyriškio lavonas, ji nežinojo ir neįtarė (t. 2, b. l. 71–73).

Liudytoja E. V. parodė, kad 2019 m. gegužės 11 d. ji buvo A. Č. namuose, kur kartu su A. Č., K. K. ir R., gyv. (duomenys neskelbtini) name, vartojo alkoholį. Nei N. N., nei jo sugyventinės I. L. tą dieną A. Č. namuose nebuvo, bet žino, kad šie asmenys irgi vartojo alkoholį savo namuose, tai buvo penktadienis. Šeštadienį jie susitikę nebuvo. Sekmadienį, tai yra 2019 m. gegužės 12 d., A. Č. namuose ji, A. Č. ir K. K. toliau tęsė išgertuves, visi ir miegojo pas A. Č.. Buvo išgėrę apie 5–6 butelius 0,7 l talpos degtinės, kai apie 20.00 valandą taksi automobiliu atvyko N. N., kuris buvo labai girtas. Jis su savimi atsivežė vieną plastikinį butelį alaus. Liudytoja nurodė, jog iš pradžių N. N. į A. Č. namus nėjo, nes jis norėjo dar ir naminės degtinės, todėl tuo pačiu taksi automobiliu ji, N. N. ir A. B. nuvyko nupirkti degtinės. Pinigų naminei degtinei nupirkti davė N. N.. Kai grįžo į A. Č. namus, išgertuvės tęsėsi. Tuo metu, kai per TV rodė „Lietuvos talentus“, kažkuriuo momentu žiūrėdama ji iš nuovargio ir girtumo užmigo. Ji miegojo kambaryje, ant kampo dalies. Miegodama jokių garsų nei kambaryje, nei virtuvėje, kad kas nors būtų nukritę ar būtų koks nors triukšmas, ji negirdėjo. Atsikėlus to, kad K. K. būtų A. Č. klausęs, kas įvyko, o A. Č. būtų pasakęs, kad N. N. kabinėjosi prie jos ir todėl jis (A. Č.) jį „padūrė“, ji neprisimena ir negirdėjo. Jai atrodo, kad N. N. prie jos nesikabinėjo. Liudytoja nurodė, jog konflikto ji nematė, niekas tarpusavyje nekonfliktavo, nesimušė. Matė, kaip N. N. A. Č. ir kitiems rodė savo peilį, kuris visas buvo sidabrinis, su mygtukais. N. N. demonstravo, kaip tas peilis atsilenkia, užsilenkia. N. N. domėjosi peiliais ar į peilį panašiais daiktais. Liudytoja patvirtino, kad N. N. atrodė labai piktas, jos manymu, dėl to, kad nežinojo, kur yra I. L.. Apie 01.00 val. ji su K. K. grįžo į namus. Jiems išvykstant, A. Č. buvo labai girtas, jis vos paėjo, o N. N. iš viso nebuvo, ji jo nematė. Klausė A. Č., ar N. N. jau išvyko, A. Č. atsakė, kad „nematė, nieko nežino“. Ji N. N. paskutinį kartą matė virtuvėje, kurioje vyko išgertuvės, o kai jai pasidarė silpna ir negera nuo išgerto alkoholio, prigulė kambaryje pasižiūrėti televizorių. Dar nebuvo pasibaigusi laida „Lietuvos talentai“, kai N. N. pasakė: „E., varom numei“. Ji jam pasakė, kad šiek tiek dar pabus pas A. Č.. Ar N. N. tuo metu iš A. Č. buto išėjo vienas, ji tiksliai nežino, bet girdėjo durų trinktelėjimą, tik nežino, ar tai A. Č. buto ar jo kaimynų durys trinktelėjo ir ar tikrai N. N. išėjo. Kai apie 01.00 val. grįžo į savo namų kiemą, matė, jog N. N. gyvenamojo būsto langų žaliuzės užtrauktos, langai uždaryti, šviesa nedegė. Pirmadienį – 2019 m. gegužės 13 d. – iš I. L. sužinojo, kad N. N. nėra namuose, ir kur jis yra, ji nežino. Telefonu buvo susisiekusi ir su A. Č., pasakė, kad N. N. negrįžo į namus, bet jis nieko nepasakė apie N. N. buvimo vietą. Iš I. L. sužinojo, kad N. N. giminės paskelbė jo paiešką, nes nebuvo aišku, kur jis yra. Liudytoja nurodė, kad atkreipė dėmesį į tai, kad po 2019 m. gegužės 12 d. A. Č. vis pasakydavo, jog jo nėra namuose, nors ji ne kartą yra buvusi jo namuose. Jai buvo labai keista, kodėl A. Č. nenori, kad ji užeitų į jo butą. Tai, kad atsirado N. N. kūnas, ji sužinojo iš A. Č., kuris nieko smulkiau nepasakojo (t. 2, b. l. 187–190, t. 3, b. l. 12–15).

Iš 2019 m. gegužės 20 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2019 m. gegužės 20 d. su pareiškimu į Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyrių kreipėsi I. L., kuri nurodė, kad be žinios dingo jos sugyventinis N. N.. Nukentėjusioji I. L. nurodė, jog paskutinį kartą N. N. matė, išeidama iš namų, 2019 m. gegužės 11 d., apie 15.00. Į namus grįžusi 2019 m. gegužės 13 d., apie 17.30 val., N. N. juose nerado ir daugiau jo nematė, niekas apie N. N. nieko nežinojo (t. 1, b. l. 1–2).

Iš Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK pateiktų duomenų, numeruoto daikto išrašo nustatyta, jog 2019 m. gegužės 20 d. paskelbta be žinios dingusio N. N., gimusio (duomenys neskelbtini), paieška (t. 1, b. l. 15–18).

Iš 2019 m. gegužės 28 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. gegužės 28 d., nuo 09.00 val., atliekant aktyvius paieškos veiksmus, siekiant nustatyti N. N. buvimo vietą, apie 13.00 val. įeita į A. Č. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). A. Č. buto apžiūros metu, viename iš kambarių, pakėlus lovos-sofos sėdimąją dalį, rastas irstantis N. N. lavonas su akivaizdžiomis išorinėmis smurto žymėmis krūtinėje ir pilve. Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, jog A. Č. prisipažino nužudęs nukentėjusįjį N. N. (t. 1, b. l. 19).

Iš 2019 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, priedų prie įvykio vietos apžiūros protokolo – fotolentelės, nuotraukų Nr. 1-36 – nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), viename iš kambarių, pažymėtų Nr. 2, lovos patalynės dėžėje aptiktas lavonas. Nustatyta, jog įvykio vietos apžiūros metu paimti keturi peiliai, supakuoti į paketus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6. Nustatyta, kad peilis, supakuotas į paketą, pažymėtą Nr. 2, rastas virtuvėje tarp krosnies ir spintelės, polietileniniame maišelyje, įvyniotas į prekybos centro „Norfa“ ir prekybos centro „Technorama“ reklaminius leidinius (t. 1, b. l. 38–61).

Iš 2019 m. spalio 2 d. daiktų apžiūros protokolo, priedo prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentelės, nuotraukų Nr. 1–Nr. 6 – nustatyta, kad, be kitų daiktų, apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini) , paimti keturi peiliai, supakuoti į paketus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6 (t. 2, b. l. 153–163).

Iš 2019-05-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. M 313/2019 (03) nustatyta, kad N. N. tikėtina mirties priežastis yra durtiniai-pjautiniai kiauriniai sužalojimai krūtinės ląstoje su krūtinkaulio kaulo kiauriniu sužalojimu ir krūtinės ląstos dešinės pusės IV šonkaulio kremzlės apatinio krašto sužalojimu (išvada Nr. 1). N. N. kūno tyrimo metu konstatuoti trys durtiniai-pjautiniai pažeidimai krūtinės ląstoje su krūtinkaulio kūno kiauriniu sužalojimu bei krūtinės ląstos dešinės pusės IV šonkaulio apatinio krašto sužalojimu. Vidaus organuose pažeidimų nefiksuota, nes beveik visi krūtinės ląstos organai sunaikinti musių lervų. Sužalojimai padaryti vienašmenio savybėmis pasižyminčiu daiktu, priskiriamu duriančių-pjaunančių daiktų kategorijai, tikėtina, kad geležtė panirimo srityje yra siaura. Sužalojime užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės priklausomybės, konkretaus žalojusio įrankio nustatymui netinkami. Sužalojimai padaryti dėl trijų trauminių smūgių poveikių, galbūt prieš pat mirtį. Sužalojimai sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (išvada Nr. 3). Įvertinus tai, kad neišliko krūtinės ląstos vidaus organų, kuriuose galbūt buvo sužalojimai, tiksliai nurodyti, kuris sužalojimas buvo mirtinas, negalima. Galima teigti, kad visi sužalojimai turėjo įtakos mirčiai (išvada Nr. 4). Remiantis kūno tyrimo metu rastais lavoniniais reiškiniais ir musių lervų pakitimais, N. N. mirė apie 1,5–2 savaičių laikotarpiu iki tyrimo atlikimo (išvada Nr. 2) (t. 1, b. l. 66–68).

Iš specialisto – teismo medicinos eksperto R. P. paaiškinimų protokolo nustatyta, kad teismo medicinos ekspertas R. P. nurodė, jog N. N. dideli minkštųjų audinių plotai ir vidaus organai pažeisti musių lervų. Remiantis jų generacija, mirties laikas nustatytas 1,5–2 savaitės iki tyrimo atlikimo ((duomenys neskelbtini)). Norint tiksliau pasakyti apie laiką, būtina sužinoti to laikotarpio vidutinės temperatūros reikšmes nuo–iki, ir jeigu temperatūra buvo žemesnė nei 20 laipsnių, tikėtina, kad musių ciklai gali būti ilgesni nei trys savaitės. Jeigu temperatūra žymiai viršijo 20 laipsnių, musių vystymosi ciklai sutrumpėja (t. 1, b. l. 70).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, priedo – CD prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, jog A. Č. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje tarp jo ir nukentėjusiojo N. N. kilo konfliktas, kurio metu jie vienas kitam sudavė smūgius. Parodė, jog, kai konflikto metu N. N. kėsinosi jam suduoti į inkstus ar kepenis, jis, paėmęs nuo stalo virtuvinį peilį, atsisuko į N. N. ir ėjo link jo, N. N., traukdamasis atgal, nugriuvo aukštielninkas ir tada jis, priklaupęs prie N. N., peiliu du kartus dūrė N. N. į pilvą. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. Č. parodė ir tai, jog, supratęs, kad N. N. negyvas, suėmęs už pečių nutempė N. N. kūną į galinį buto kambarį. Nustatyta, jog parodymų patikrinimo vietoje metu manekeno, sveriančio apie 45 kilogramus, A. Č. vienas pakelti ir įkelti į vietą, kur buvo aptiktas N. N. kūnas, negalėjo. Kas jam padėjo, A. Č. pasakyti negalėjo. A. Č. nurodė, jog peilį, kuriuo sužalojo N. N., suvyniojo į reklaminį lankstinuką ir paslėpė virtuvėje tarp krosnies ir spintelės (t. 4, b. l. 38–41).

Iš 2019 m. spalio 2 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad iš atpažinimui pateiktų keturių peilių A. Č. atpažino peilį, pažymėtą Nr. 2, kuris buvo aptiktas ir paimtas 2019 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje tarp krosnies ir spintelės plastikiniame maišelyje, įsuktas į prekybos centro „Norfa“ ir prekybos centro „Technorama“ reklaminius leidinius. A. Č. nurodė, jog po to, kai sužalojo N. N., panaudotą peilį, suvyniojęs į reklaminį lankstinuką, padėjo virtuvėje tarp spintelės ir krosnies (t. 4, b. l. 42–48).

Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti laiškai, kuriuos A. Č. iš (duomenys neskelbtini) rašė E. V.. Nustatyta, kad A. Č. E. V. parašė tris laiškus. Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. A. Č. rašytame laiške E. V. A. Č. rašo: „sutik K. ir paklausk-Ar jis man padėjo N.N. A. įkelti į Lovą“ (t. 2, b. l. 146–152).

Iš telefoninių pokalbių kontrolės ir fiksavimo protokolo nustatyta, kad 2019-06-05 17.37.45 val. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp E. V. ir K. K.. Nustatyta, jog E. V. skambina psichiatrinėje ligoninėje besigydančiam K. K. (Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir teiraujasi, ar pas jį buvo apsilankę policijos pareigūnai. K. K. patikina, kad nebuvo. Tada E. V. teiraujasi, kiek ilgai jis ten dar gydysis, nes judviem reikia susisiekti ir apsitarti dėl to, kad „ (duomenys neskelbtini)“ (A. Č.) policijoje duoda parodymus apie jos ir K. K. dalyvavimą nužudant N. N.. K. K. keikia A. Č., liepia V. V. ta tema telefonu nekalbėti. 2019-06-07 20.08.56 val. taip pat užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp E. V. ir K. K.. Nustatyta, jog K. K., būdamas dar ligoninėje, skambina E. V., kuri pokalbio metu perspėja jį, kad šis „nesusimautų“ duodamas parodymus policijoje, nes A. Č. yra daug papasakojęs, duodamas savo parodymus dėl N. N. nužudymo. K. K. liepia E. V. ta tema nešnekėti, sakydamas, kad pašnekės, kai jis grįš iš ligoninės. E. V. bijo, kad pakalbėti nespės, nes, jam tik grįžus, jį gali sulaikyti policija, nes jai taip buvo. K. K. vėl jai liepia ta tema telefonu nekalbėti. E. V. liepia K. K. kuo greičiau su ja susisiekti (t. 2, b. l. 100–114)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. specialisto išvados Nr. G 913/2019 (03) nustatyta, kad, apžiūrėjus A. Č., rastos poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje – mentės ir pomentinėje srityje – bei dešinio peties sąnario užpakaliniame paviršiuje, kairio žasto priekiniame, šoniniame ir užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio užpakaliniame ir vidiniame paviršiuje. Rastos kraujosruvos yra senos, galėjo būti padarytos maždaug prieš dvi savaites. Kraujosruvos padarytos buka jėga. Nedidelės apvalios grupinės poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje ir dešinio peties sąnario užpakaliniame paviršiuje bei kairio žasto srityje pagal formą, dydį ir lokalizaciją būdingos sugriebimo sužalojimams, spaudžiant rankų pirštų galais. Kitos neaiškios formos kraujosruvos galėjo atsirasti nuo sumušimo arba atsitrenkimo, galėjo būti padarytos suduodant kumščiais. A. Č. poodinės nugaros ir viršutinių galūnių kraujosruvos yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 3, b. l. 196–200).

Iš teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-221/2019 nustatyta, kad nenustatyta, jog K. K. dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti šių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų darymo metu. K. K. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo ir teismo procese bei duoti teisingus paaiškinimus į jam užduotus klausimus. K. K. nuo (duomenys neskelbtini) diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Šiuo metu lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo požymių nėra. Jis gali suvokti savo veiksmų esmę ar juos valdyti. K. K. priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikyti nereikia. K. K. netikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 3, b. l. 68–71).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, remiantis teismo medicinos eksperto pateikta specialisto išvada Nr. M 313/2019(03), objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusiojo N. N. kūno tyrimo metu konstatuoti trys durtiniai-pjautiniai pažeidimai krūtinės ląstoje su krūtinkaulio kūno kiauriniu sužalojimu bei krūtinės ląstos dešinės pusės IV šonkaulio apatinio krašto sužalojimu. Baudžiamojoje byloje, remiantis teismo medicinos eksperto pateikta specialisto išvada Nr. M 313/2019(03), nustatyta, jog konstatuoti kūno sužalojimai nukentėjusiajam N. N. padaryti vienašmenio savybėmis pasižyminčiu daiktu, priskiriamu duriančių-pjaunančių daiktų kategorijai, ir padaryti dėl trijų trauminių smūgių poveikių, galbūt prieš pat mirtį. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad teismo medicinos eksperto pateiktoje specialisto išvadoje Nr. M 313/2019(03) N. N. mirties priežastis dėl pažengusio puvimo ir musių lervų poveikio tiksliai nėra identifikuota. Tačiau baudžiamojoje byloje, remiantis teismo medicinos eksperto pateikta specialisto išvada Nr. M 313/2019(03), nustatyta ir tai, jog tikėtina, kad teismo medicinos eksperto konstatuoti sužalojimai – durtiniai-pjautiniai kiauriniai sužalojimai krūtinės ląstoje su krūtinkaulio kaulo kiauriniu sužalojimu ir krūtinės ląstos dešinės pusės IV šonkaulio kremzlės apatinio krašto sužalojimu – yra N. N. mirties priežastis, visi sužalojimai turėjo įtakos N. N. mirčiai.

Analizuojant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos eksperto pateiktą specialisto išvadą Nr. M 313/2019(03), akivaizdu, jog, konstatuojant nukentėjusiojo N. N. mirties priežastį, teismo medicinos eksperto pateikta išvada dėl objektyvių kūno puvimo procesų yra tikėtino pobūdžio. Tačiau, analizuojant specialisto išvadą Nr. M 313/2019(03), byloje akivaizdu ir tai, jog, konstatuojant N. N. padarytus kūno sužalojimus – trys durtiniai-pjautiniai krūtinės ląstos pažeidimai, šiuos sužalojimus sąlygojusius poveikius – sužalojimai padaryti trimis trauminiais smūgiais, ir sužalojimų padarymo būdą – sužalojimai padaryti vienašmenio savybėmis pasižyminčiu daiktu, priskiriamu duriančių-pjaunančių daiktų kategorijai, teismo medicinos eksperto išvados yra vienareikšmiškos ir besąlyginės.

Byloje objektyviai nustatyta, jog 2019 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje tarp krosnies ir spintelės plastikiniame maišelyje, įsuktame į prekybos centro „Norfa“ ir prekybos centro „Technorama“ reklaminius leidinius, aptiktas peilis, pažymėtas Nr. 2, juo buvo sužalotas N. N..

Vertinant išdėstytų nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei įrodymų visetą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje konstatuotina, jog pagrindinis veiksnys, dėsningai nulėmęs nukentėjusiojo N. N. mirtį, yra smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį N. N.. Taigi nukentėjusysis N. N. buvo nužudytas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, remiantis teismo medicinos eksperto pateikta specialisto išvada Nr. M 313/2019(03), objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusiojo N. N. kūno tyrimo metu konstatuoti trys durtiniai-pjautiniai pažeidimai krūtinės ląstos srityje su krūtinkaulio kūno kiauriniu sužalojimu bei krūtinės ląstos dešinės pusės IV šonkaulio apatinio krašto sužalojimu. Baudžiamojoje byloje, remiantis teismo medicinos eksperto pateikta specialisto išvada Nr. M 313/2019(03), nustatyta, jog konstatuoti kūno sužalojimai nukentėjusiajam N. N. padaryti vienašmenio savybėmis pasižyminčiu daiktu, priskiriamu duriančių-pjaunančių daiktų kategorijai ir padaryti trijų trauminių smūgių poveikių pasėkoje, galimai prieš pat mirtį. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad teismo medicinos eksperto pateiktoje specialisto išvadoje Nr. M 313/2019(03) N. N. mirties priežastis dėl pažengusio puvimo ir musių lervų poveikio tiksliai nėra identifikuota. Tačiau baudžiamojoje byloje, remiantis teismo medicinos eksperto pateikta specialisto išvada Nr. M 313/2019(03), nustatyta ir tai, jog tikėtina, kad teismo medicinos eksperto konstatuoti sužalojimai - durtiniai-pjautiniai kiauryminiai sužalojimai krūtinės ląstoje su krūtinkaulio kaulo kiauriniu sužalojimu ir krūtinės ląstos dešinės pusės IV šonkaulio kremzlės apatinio krašto sužalojimu - yra N. N. mirties priežastis, visi sužalojimai turėjo įtakos N. N. mirčiai.

Analizuojant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos eksperto pateiktą specialisto išvadą Nr. M 313/2019(03), akivaizdu, jog, konstatuojant nukentėjusiojo N. N. mirties priežastį, teismo medicinos eksperto pateikta išvada, dėl objektyvių kūno puvimo procesų, yra tikėtino pobūdžio. Tačiau analizuojant specialisto išvadą Nr. M 313/2019(03), byloje akivaizdu ir tai, jog, konstatuojant N. N. padarytus kūno sužalojimus – trys durtiniai-pjautiniai krūtinės ląstos pažeidimai, šiuos sužalojimus sąlygojusius poveikius – sužalojimai padaryti trijų trauminių smūgių poveikyje, ir sužalojimų padarymo būdą – sužalojimai padaryti vienašmenio savybėmis pasižyminčiu daiktu, priskiriamu duriančių-pjaunančių daiktų kategorijai, teismo medicinos eksperto išvados yra vienareikšmiškos ir besąlyginės.

Byloje objektyviai nustatyta, jog 2019 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu - (duomenys neskelbtini), virtuvėje tarp krosnies ir spintelės plastikiniame maišelyje, įsuktame į prekybos centro „Norfa“ ir prekybos centro „Technorama“ reklaminius leidinius, aptiktas peilis, pažymėtas Nr. 2, kuriuo buvo sužalotas N. N..

Vertinant išdėstytų nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei įrodymų visetą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje konstatuotina, jog pagrindinis veiksnys dėsningai nulėmęs nukentėjusiojo N. N. mirtį yra smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį N. N.. Taigi nukentėjusysis N. N. buvo nužudytas.

Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog 2019 m. po gegužės 12 d. dingus N. N., 2019 m. gegužės 20 d., artimiesiems apie N. N. dingimą pranešus policijos įstaigai ir po to paskelbus dingusio be žinios N. N. paiešką bei atlikus intensyvius paieškos veiksmus, N. N. kūnas rastas 2019 m. gegužės 28 d., įvykio vietos apžiūros metu, bute esančiame adresu – (duomenys neskelbtini), viename iš kambarių, paslėptas lovos sofos patalynės dalyje.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam K. K. yra pareikšti kaltinimai paslėpus labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus ir be svarbios priežasties nepranešus teisėsaugos įstaigai apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą.

Pagal BK 237 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iš anksto nepažadėjęs paslėpė, sunaikino ar sugadino kito asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, įrankius ar priemones, nusikalstamu būdu įgytus daiktus, kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės, arba slėpė nusikaltimą padariusį asmenį. Pažymėtina, jog šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Asmuo, slėpdamas nusikaltimą, turi suprasti savo veiksmų pobūdį, suprasti, kad trukdo normaliai ikiteisminio tyrimo, teisingumo institucijų veiklai, suprasti slepiamo nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir veikti sąmoninga valia. Be to, pagal minėtą baudžiamojo kodekso straipsnį atsako tik tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino pėdsakus, įrankius, priemones, daiktus ar dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės.

Pagal BK 238 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas be svarbios priežasties neparnešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą. Pagal šį straipsnį atsako asmuo, kuris tikrai žinojo apie rengiamą ar padarytą nusikaltimą. Tikrai žinomu suprantamas nusikaltimas, kurį asmuo stebėjo, matė darant arba sužinojo iš asmens, kuris jį padarė, matė nusikaltimo įrankius, daiktinius įrodymus, žinojo nusikaltimo pasekmes ar aplinkybes, patvirtinančias padarytą ar rengiamą nusikaltimą. Minėtos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė taip pat pasireiškia tyčia. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai asmuo sužino apie rengiamą ar padarytą nusikaltimą ir, turėdamas galimybę, nepraneša apie teisėsaugos įstaigai ar teismui.

Byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog apie labai sunkaus nusikaltimo padarymą – N. N. nužudymą – K. K. neabejotinai žinojo. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis K. K., 2019 m. gegužės 12 d. - 13 d. atsibudęs A. Č. bute, prie minkštojo kampo, ant kurio miegojo, atremtą į minkštojo kampo galą, pamatė N. N., kurio krūtinėje matėsi kraujas. Nustatyta, jog tai, kad N. N. nužudytas, K. K. suprato iš karto. Be to, tai, kad N. N. „padūrė“, tai yra nužudė, K. K. pasakė ir pats asmuo, kuris šią nusikalstamą veiką padarė. Taigi aplinkybę, jog N. N. yra nužudytas, K. K. sužinojo nedelsiant po nusikaltimo padarymo, 2019 m. gegužės 12 d. – 13 d., būdamas bute, adresu - (duomenys neskelbtini), tai yra ne tik tiesiogiai būdamas nusikalstamos veikos padarymo vietoje, bet ir pats tiesiogiai aptikęs nužudytojo lavoną. Byloje neginčytinai nustatyta, jog, A. Č. paprašius, K. K. kartu su A. Č. N. N. kūną nutempė į kitą kambarį ir paslėpė kambaryje buvusios sofos lovos patalynės dėžėje. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog K. K. neabejotinai suprato, jog slepia nusikaltimo pėdsakus – nužudyto žmogaus kūną ir taip veikė sąmoningai. Galiausiai byloje neginčytinai nustatyta, jog K. K., žinodamas apie N. N. smurtinę mirtį, ir turėdamas galimybę ne tik iš karto po to, kai sužinojo apie nusikaltimą, bet ir vėliau, policijai apie N. N. nužudymą nepranešė.

Kaltinamasis K. K. nurodė, jog N. N. kūną į kitą kambarį A. Č. padėjo nutempti ir įkelti į sofos lovos patalynės dėžę, nes buvo pasimetęs, o policijai apie N. N. nužudymą nepranešė, nes tai žadėjo padaryti A. Č.. Tačiau šie kaltinamojo argumentai K. K. kaltės padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas neeliminuoja ir baudžiamosios atsakomybės nešalina. Byloje objektyviai nustatyta, jog duomenų, kad K. K. dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų darymo metu, byloje nėra. Be to, byloje nustatyta, jog po nusikalstamos veikos padarymo mobiliojo ryšio priemonėmis bendraudamas su E. V., K. K. liepia E. V. apie įvykio aplinkybes telefonu nekalbėti. Ši aplinkybė objektyviai ir neginčytinai suponuoja, jog K. K. suprato ir suvokė nužudymo ir po to sekusių jo veiksmų slepiant nusikaltimo pėdsakus nusikalstamą pobūdį.

Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog kaltinamojo K. K. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta.

Kaltinamojo K. K. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 237 straipsnio 1 dalį ir 238 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji E. G., G. G. ir R. B. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį (t. 5, b. l. 96-98), kuriuo prašo iš kaltinamojo A. Č. dėl N. N. nužudymo priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai ir 604 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios E. G. naudai, ir po 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiųjų G. G. ir R. B. naudai.

Nukentėjusieji pareikštu patikslintu civiliniu ieškiniu taip pat prašo solidariai iš kaltinamųjų A. Č. ir K. K. priteisti 350 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios E. G. naudai dėl patirtų išlaidų kinologų paslaugoms apmokėti, po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiųjų E. G., G. G. ir R. B. naudai dėl nesavalaikio N. N. kūno radimo ir paieškos, 300 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios R. B. naudai dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog baudžiamoji byla kaltinamajam A. Č. yra išskirta (t. 5, b. l. 83-84), todėl padarytos žalos ir civilinio ieškinio atlyginimo klausimas dėl kaltinamajam A. Č. pareikštų reikalavimų nespręstinas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, į turtinės žalos sąvoką įeina turtinė žala ir kiti materialiniai nuostoliai, susiję su nusikaltimo padarymu, kai atsiradusią žalą ir kaltininko veiksmus jungia priežastinis ryšys.

Nukentėjusioji E. G. baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu jos naudai prašo priteisti 350 Eur turtinei žalai atlyginti dėl patirtų išlaidų kinologų paslaugoms ieškant sūnaus N. N. apmokėti. Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog, ieškodami N. N. ir negalėdami jo rasti, nukentėjusieji E. G., G. G. ir R. B. kreipėsi pagalbos į kinologus ir, kaip iš sąskaitos – faktūros, serija PET Nr. 000043 nustatyta, nukentėjusioji E. G. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ už suteiktas kinologines paslaugas sumokėjo 350 Eur (t. 4, b. l. 123-125). Nukentėjusiosios E. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas rašytiniais byloje pateiktais duomenimis ir šią žalą nukentėjusioji patyrė vienareikšmiškai dėl kaltinamojo K. K. nusikalstamų veiksmų, paslepiant N. N. kūną ir apie N. N. nužudymą nepranešant policijai.

Gynyba, ginčydama nukentėjusiosios E. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodo, jog už nesavalaikį N. N. kūno radimą yra atsakinga valstybė, nes savalaikiai N. N. kūno nerado teisėsaugos pareigūnai. Šie gynėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Minėta, jog būtent kaltinamojo K. K. veiksmai, pirmiausia paslepiant N. N. kūną, o po to apie padarytą nusikalstamą veiką nepranešant policijos institucijai, lėmė, kad N. N. kūnas buvo rastas ne iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, o žymiai vėliau. Be to, šiuo aspektu pažymėtina, jog nukentėjusieji turi visas teises ir savarankiškai atlikti paieškos veiksmus ieškant jiems artimo žmogaus ir šioms paieškoms išnaudoti visas galimybes.

Nukentėjusiosios E. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji R. B. baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu jos naudai prašo priteisti 300 Eur turtinei žalai atlyginti dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Iš byloje pateikto 2020 m. lapkričio 25 d. pinigų priėmimo kvito, serija LAT Nr. 1011812, nustatyta, jog nukentėjusioji R. B. už suteiktas advokato paslaugas surašant dokumentą advokatui sumokėjo 300 Eur (t. 5, b. l. 98). Nukentėjusiosios R. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat pagrįstas rašytiniais byloje pateiktais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai.

Gynyba, ginčydama R. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už suteiktas advokato paslaugas, nurodo, jog baudžiamojoje byloje teikti antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems buvo paskirtas advokatas, kuris privalėjo nukentėjusiesiems teikti teisinę pagalbą surašant ir patikslintą civilinį ieškinį. Pirmiausia pažymėtina, jog remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. spalio 25 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje buvo teikiama vienai iš nukentėjusiųjų - nukentėjusiajai E. G., o patikslintą 2020 m. lapkričio 27 d. civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pateikė visi trys nukentėjusieji. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusieji turi teisę pasirinkti jų teises ir interesus atstovaujantį advokatą ir šia teise gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje. Taigi, ir minėti kaltinamojo gynėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, iš kaltinamojo K. K. priteistina 350 Eur nukentėjusiosios E. G. naudai ir 300 Eur nukentėjusiosios R. B. naudai turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusieji E. G., G. G. ir R. B. baudžiamojoje byloje pareiškė ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašant kiekvienam nukentėjusiajam priteisti po 5 000 Eur dėl nesavalaikio N. N. kūno radimo ir paieškos. Nukentėjusieji patirtą neturtinę žalą motyvuoja patirtais dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais, dvasiniu skausmu, emociniu sukrėtimu ir stresu ieškant N. N., o po to N. N. randant nužudytą, o jo kūną smarkiai suirusį (t. 1, b. l. 45).

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis).

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutioinintegrum) objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, kadangi pačios neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog, sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti tiek į konkrečiais, tiek į vertinamaisiais požymiais apibrėžiamus kriterijus – neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog N. N. mama nukentėjusioji E. G. sūnaus N. N. pasigedo 2019 m. gegužės 13 d. N. N. mamai – nukentėjusiajai E. G., o po to ir broliui bei seseriai – nukentėjusiesiems G. G. ir R. B. -negalint su N. N. susiekti ir kitomis dienomis, N. N. nerandant ir nežinant, kur N. N. yra, (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, į kurį, nukentėjusiosios E. G. nurodymu, kreipėsi N. N. sugyventinė I. L., (duomenys neskelbtini) paskelbta be žinios dingusio N. N. paieška. Nustatyta, jog 2019 m. gegužės 28 d. N. N. kūnas rastas su akivaizdžiomis išorinėmis smurto žymėmis, smarkiai suiręs ir tikėtina N. N. mirties priežastis byloje nustatyta trys durtiniai pjautiniai sužalojimai krūtinės srityje.

Nagrinėjamu aspektu atkreiptinas dėmesys, jog N. N. mama nukentėjusioji G. G. sūnaus pasigedo jau kitą dieną – 2019 m. gegužės 13 d., taigi iš karto po to, kai 2019 gegužės 12 d. vyko išgertuvės. Negalėdama susiekti su sūnumi N. N. kitomis dienomis, nukentėjusioji E. G. apie tai iš karto pranešė sūnui G. G. ir dukrai R. B., kurie nedelsiant taip pat pradėjo ieškoti brolio. Negalėdami patys surasti N. N., nukentėjusieji kreipėsi į teisėsaugos instituciją ir jų iniciatyva N. N. paieška buvo pradėta ir policijos įstaigoje. Pažymėtina, jog net ir po to, kai policijos įstaigoje buvo paskelbta paieška, nukentėjusieji brolio N. N. savarankiškai ieškojo ir toliau, patys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iškabino skelbimus su N. N. nuotrauka, kreipėsi į kinologus. Galiausiai pažymėtina, jog ir N. N. kūnas rastas dėl aktyvių pačių nukentėjusiųjų veiksmų, nukentėjusiajam G. G. pačiam aptinkant brolio N. N. kūną.

Vertinant išdėstytų aplinkybių visumą, baudžiamojoje byloje neabejotinai konstatuotina, jog dėl kaltinamojo K. K. nusikalstamų tyčinių veiksmų, paslepiant N. N. kūną ir apie įvykdytą nusikaltimą nepranešant policijai, nukentėjusieji, kelias savaites, taigi pakankamai ilgą laiką, su policijos pagalba ir savarankiškai, imdamiesi aktyvių ir intensyvių veiksmų, ieškodami be žinios dingusio jiems artimo žmogaus - sūnaus ir brolio, o vėliau jiems artimą žmogų rasdami nužudytą, o jo kūną smarkiai suirusį, vienareikšmiškai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, didelį stresą ir šoką.

Nustatytų aplinkybių visuma vienareikšmiškai suponuoja ir nagrinėjamoje byloje reikšmingą išvadą, jog nukentėjusiųjų G. G., G. G. ir R. B. ryšys su sūnumi ir broliu N. N. neabejotinai buvo artimas ir glaudus. Ši aplinkybė taip pat objektyviai suponuoja, jog ne tik smurtinė ir visiškai beprasmė sūnaus ir brolio netektis, bet ir nežinia, nerimas dėl brolio, besitęsiančios brolio paieškos ir kūno suradimo aplinkybės vienareikšmiškai pasireiškė dideliu, artimiesiems sunkiai pakeliamu neigiamu poveikiu. Pažymėtina, jog tai, kad nukentėjusieji dėl sūnaus ir brolio mirties, jo paieškos, kūno suradimo aplinkybių emociškai ir dvasiškai iš tiesų buvo sukrėsti, apie nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus ir sukrėtimus galima buvo spręsti ir teisminio proceso metu.

Vertinant tai, kas išdėstyta, byloje konstatuotina, jog nukentėjusieji dėl K. K. veiksmų neturtinę žalą neabejotinai patyrė, ir ši žala nukentėjusiesiems neabejotinai turi būti atlyginta. Tačiau įvertinus bylos aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam K. K. pareikštų kaltinimų esmę ir pobūdį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas baudžiamosiose bylose, nukentėjusiųjų pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Šiame kontekste pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje esminę žalą, tai yra sunkiausias ir negrįžtamas pasekmes – N. N. mirtį, dėl kurios nukentėjusiesiems sukelti didžiausi neigiami poveikiai, sąlygojo ne kaltinamojo K. K., o kito asmens, veiksmai. Atkreiptina, jog kaltinamojo K. K. veiksmai nors yra tyčinio pobūdžio, tačiau jie padaryti po to, kai dėl kito asmens veiksmų jau buvo padaryta esminė žala, kuriai kilti K. K. veiksmai įtakos neturėjo. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai. Nagrinėjamu atveju negalima neatsižvelgti ir į byloje esančius duomenis apie kaltinamojo sveikatos būklę – byloje nustatyta, jog kaltinamajam K. K. yra nustatytas 35 procentų darbingumo lygis ir vienintelis kaltinamojo K. K. pragyvenimo šaltinis yra 220 Eur invalidumo pensija.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektu pažymėtina, jog nukentėjusieji neabejotinai patyrė didelius neigiamus išgyvenimus, tačiau patirta neigiama emocinė būsena sunkių padarinių ar pasekmių nukentėjusiesiems nesukėlė.

Galiausiai nagrinėjamu žalos dydžio nustatymo aspektu šioje byloje reikšminga ir tai, jog pagal 2015 m. – 2019 m. formuojamą teismų praktiką net baudžiamosiose bylose dėl nužudymo, taip pat ir kvalifikuoto, ar sveikatos sutrikdymo, neturtinė žala nukentėjusiesiems neretai nustatoma 5 000 Eur ir ženkliai mažesnė. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris pagal teismų praktiką, priteisiamas baudžiamosiose bylose, nes teismų praktika neturtinės žalos dydį nustatant analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose yra nedidelė.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje priešingų interesų pusiausvyra bus užtikrinta kiekvienam nukentėjusiajam priteisiant po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Toks neturtinės žalos dydis laikytina yra teisingas ir sąžiningas. Be to, šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, jog neturtinė žala iš K. K. priteisiama trims nukentėjusiesiems. Taigi, iš kaltinamojo K. K. kiekvienam nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimui priteistina po 1 000 Eur.

Pažymėtina, jog nukentėjusieji, pareikšdami civilinį ieškinį, patirtą turtinę ir neturtinę žalą priteisti prašė solidariai iš abiejų kaltinamųjų A. Č. ir K. K.. Tačiau, kaip minėta, baudžiamoji byla kaltinamajam A. Č. yra išskirta, taigi, nusikalstamais veiksmais padaryta žala priteistina tik iš kaltinamojo K. K., kuris turės teisę A. Č. pareikšti atitinkamus reikalavimus regreso tvarka.

V. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Kaltinamojo K. K. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, nusikalstamos veikos priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais pažeistas vienas iš esminių ir svarbiausių teisinės valstybės pamatų ir tinkamą valstybės funkcionavimą užtikrinančių pagrindų – teisingumas. Dėl kaltinamojo nusikalstamo elgesio nepranešant policijai apie N. N. nužudymą bei slepiant nužudytojo N. N. kūną beprasmiškai sukeltos neigiamos, žmogiškąja prasme sunkiai pakeliamos emocijos nužudytojo artimiesiems dėl nežinios nerandant artimo žmogaus – sūnaus ir brolio, o po to randant kūną smarkiai suirusį.

Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įstatymų leidėjas įtvirtino, jog kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas gali pripažinti, kai – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltinamasis K. K. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino. Tačiau kaltinamojo K. K. gailėjimosi nuoširdumas teismui kelia pagrįstų abejonių. Teisminio nagrinėjimo metu K. K. nurodė užjaučiantis nukentėjusiuosius, tačiau nukentėjusiųjų neatsiprašė. Pažymėtina ir tai, jog savo kaltę K. K. pripažino tik surinkus reikšmingus įrodymus byloje. Taigi kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai – kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Apsvaigimas nuo alkoholio kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes baudžiamojo proceso įstatyme nėra įtvirtinti privalomi įrodinėjimo būdai. Paprastai teismų praktikoje asmens apsvaigimo nuo alkoholio būklė nustatoma ir įrodinėjama remiantis specialių tyrimų duomenimis (panaudojant alkoholio kiekio matuoklį ar atlikus kraujo tyrimą). Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo K. K. apsvaigimo nuo alkoholio būklė specialių tyrimų duomenimis nėra patvirtinta, tačiau kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nusikalstamų veikų metu ir jo įtaka kaltinamojo veiksmams nagrinėjamu atveju abejonių nekelia.

Konstatuotina, jog nusikalstamas veikas kaltinamasis K. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos ir lėmė nusikalstamą kaltinamojo elgesį. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tai pripažintina kaltinamojo K. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamojo teistumas už anksčiau padarytą veiką yra išnykęs (t. 3, b. l. 29). Kaltinamasis K. K. administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 31). Byloje nustatyta, jog K. K. nuo (duomenys neskelbtini) senatvės pensijos sukakties dienos nustatytas 65 procentų netektas darbingumas, tai yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritoriniam skyriui įvertinus medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, K. K. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, taigi K. K. yra neįgalus, pragyvenantis iš invalidumo pensijos (t. 3, b. l. 127–132).

Teismų praktikoje įprasta, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Baudžiamajame įstatyme už kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 237 straipsnio 1 dalyje, – iki dvejų metų, už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 238 straipsnio 1 dalyje, – iki vienerių metų.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, objektyvi byloje nustatytų aplinkybių visuma – padarytos dvi tyčinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nukreiptos prieš vieną iš esminių teisinės valstybės pamatų ir tinkamą valstybės funkcionavimą užtikrinančių pagrindų – teisingumą, nusikalstamas veikas K. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to byloje konstatuota kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės byloje nenustatytos, dėl savo nusikalstamo elgesio K. K. iš esmės nuoširdžiai nesigailėjo, nusikalstamais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiesiems sukeltos itin neigiamos emocijos – pagrįstai suponuoja su laisvės ribojimu baudžiamajame įstatyme už padarytas nusikalstamas veikas numatytos trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės – arešto K. K. skyrimą. Laikytina, jog skirti kitos rūšies bausmes nei pasiūlė byloje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras nagrinėjamoje byloje objektyvaus pagrindo nėra.

Esant nustatytų ir išdėstytų aplinkybių visumai, arešto bausmės dydžiai nustatytini didesni nei baudžiamajame numatytas arešto bausmės vidurkis (Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalis). Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, jog arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaip minėta, kaltinamojo K. K. padarytos nusikalstamos veikos priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis laikytinas neteistu, nors, kaip teismas konstatavo, kaltinamasis nuoširdžiai nesigailėjo, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog kaltu padaręs nusikalstamas veikas K. K. prisipažino ir dėl savo nusikalstamo elgesio apgailestavo, užjautė nukentėjusiuosius. Kaltinamasis yra neįgalus, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Atsižvelgtina ir į tai, jog nors kaltinamojo veiksmai vienareikšmiškai yra nusikalstami ir keliantys pavojų visuomenei, tačiau sunkiausios ir negrįžtamos pasekmės sukeltos ne dėl kaltinamojo K. K. veiksmų. Laikytina, jog K. K. iš esmės nėra linkusi nusikalsti asmenybė. Laikytina, jog nusikalstamą K. K. elgesį šiuo atveju lėmė kaltinamojo gyvenimo būdas vartojant alkoholį, tokia pati jį supanti neigiama aplinka ir susiklosčiusios įvykio aplinkybės, kai buvo nužudytas žmogus, moralinių nuostatų stoka.

Vertinant tai, kas išdėstyta, manytina, jog bausmės tikslai šioje baudžiamojoje byloje K. K. gali būti pasiekti ir atidėjus skirtinos trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės – arešto vykdymą. Arešto bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam vienerių metų laikotarpiui, paskiriant K. K. intensyvią priežiūrą, nustatant būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 21.00 val. iki 07.00 val., bei paskiriant Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte, 10 punkte numatytas pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD prie įvykio vietos apžiūros protokolo, CD prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo, CD prie 2019 m. rugsėjo 24 d tarnybinio pranešimo, CD su pokalbių išklotinėmis, CD su telefonų išklotinėmis, kaip nusikalstamos veikos tyrimo ir nagrinėjimo medžiaga, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje, kadangi baudžiamoji byla kitam kaltinamajam yra išskirta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketas Nr. 1 su dviem peiliais, paketas Nr. 2 su vienu peiliu, paketas Nr. 3 su plastikiniu maišeliu bei „Technorama“ ir prekybos centro „Norfa“ reklaminiais leidiniais, paketas Nr. 4 su vienu peiliu, paketas Nr. 5 su džemperiu, paketas Nr. 6 su vienu peiliu, pakuotė Nr. 7 su biologiniu ėminiu, mirusiojo N. N. marškinėliai, saugomi Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje (t. 4, b. l. 63-64), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje, kadangi baudžiamoji byla kitam kaltinamajam yra išskirta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. Č. mobilaus ryšio telefonas Nokia 108 ir mobilaus ryšio telefonas Estar, saugomi Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje (t. 4, b. l. 63-64) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje, kadangi baudžiamoji byla kitam kaltinamajam yra išskirta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 237 straipsnio 1 dalyje, 238 straipsnio 1dalyje ir nuteisti:

pagal baudžiamojo kodekso 238 straipsnio 1 dalį - areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie pagal Baudžiamojo kodekso 237 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės iš dalies pridėti pagal Baudžiamojo kodekso 238 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, ir subendrintą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas K. K. paskirti - areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį K. K. paskirti - areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą K. K. atidėti vienerių metų laikotarpiui ir paskirti K. K. intensyvią priežiūrą - nustatant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , nuo 21.00 val. iki 07.00 val., vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu, 10 punktu, K. K. paskirti pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios E. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Iš K. K. E. G. naudai priteisti 350 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Iš K. K. R. B. naudai priteisti 300 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų E. G., G. G., R. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš K. K. neturtinei žalai atlyginti priteisti E. G. naudai - 1 000 Eur, G. G. naudai - 1 000 Eur, R. B. naudai - 1 000 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD prie įvykio vietos apžiūros protokolo, CD prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo, CD prie 2019 m. rugsėjo 24 d tarnybinio pranešimo, CD su pokalbių išklotinėmis, CD su telefonų išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefoną „Nokia 108“ ir mobilaus ryšio telefoną „Estar“, saugomus Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketą Nr. 1 su dviem peiliais, paketą Nr. 2 su vienu peiliu, paketas Nr. 3 su plastikiniu maišeliu bei „Technorama“ ir prekybos centro „Norfa“ reklaminiais leidiniais, paketą Nr. 4 su vienu peiliu, paketą Nr. 5 su džemperiu, paketą Nr. 6 su vienu peiliu, pakuotę Nr. 7 su biologiniu ėminiu, mirusiojo N. N. marškinėlius, saugomus Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.