- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-07
- Bylos Nr.
- e2A-2600-779/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Inga Staknienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Robeks statyba“
- Ieškovas
- mažajai bendrijai „Radžiūnų statyba“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Robeks statyba“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal mažosios bendrijos „Radžiūnų statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Robeks statyba“ dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Robeks statyba“ priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Radžiūnų statyba“ dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) ,,Radžiūnų statyba“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Robeks statyba“ (toliau – atsakovė) 7 035,88 Eur skolą, 1 895,25 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur įstatymo nustatytas palūkanas, 101 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškinyje nurodoma, jog 2018 m. lapkričio 6 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 3 (toliau – Sutartis). Pagal šią Sutartį ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą atlikti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus pagal pateiktą projektinę dokumentaciją. Numatyta darbų kaina 384 916,06 Eur. Nustačius, kad sudaryta Sutartis neapima visų norimų Sutarties sąlygų, ta pačia data buvo sudaryta kita rekonstravimo darbų sutartis tame pačiame objekte (toliau – Rekonstravimo darbų sutartis, toliau abi 2018 m. lapkričio 6 d. sutartys – Sutartys). Rekonstravimo darbų sutarties 2.1 papunkčiu buvo patikslinta, kad sutarties objektas yra darbai, atliekami pagal parengtą Vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) projektą. Antrąja sutartimi buvo patikslinta ir darbų kaina, kuri sudarė 399 920,06 Eur. Mokėjimo terminas pagal Rekonstravimo darbų sutarties 3.4, 9.6 ir 9.7 papunkčius buvo nustatytas 60 dienų.
Šalies argumentai
3. Ieškovės teigimu, atsakovė nuo pirmosios PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos nesilaikė apmokėjimo terminų, o nuo 2019 m. vidurio apmokėjimai sutriko visiškai. Paskutinė likusi neapmokėta PVM sąskaita faktūra yra išrašyta 2019 m. gegužės 31 d. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Skolos apmokėjimo pabaigos terminas šiai PVM sąskaita faktūrai turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2019 m. liepos 31 d. Su atsakove daug kartų buvo derintas skolos padengimas, tačiau atsakovė visos skolos nepadengė. 2020 m. gegužės 31 d. atsakovė, pripažindama skolos likutį, įskaitant ir ieškovės turėtus įsipareigojimus prieš atsakovę (ieškovė iš atsakovės mažindama skolą nuomojosi transporto priemones), surašė ir pateikė suderinimui tarpusavio skolų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovės skola ieškovei sudarė 7 035,88 Eur. Tokia skolos suma yra išlikusi iki ieškinio pateikimo teismui.
4. Be kita ko, nurodė ir tai, jog apskaičiuota palūkanų suma ieškinio teismui pateikimo dieną sudaro 1 895,25 Eur ((7035,88x8%x3)+(7035,88x8%:365x134)), todėl prašė teismo priteisti nurodytą palūkanų sumą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas.
6. Atsakovė UAB „Robeks statyba“ pateikė prieštaravimus dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. preliminaraus sprendimo.
7. Prieštaravimuose nurodė, jog 2018 m. lapkričio 6 d. tarp šalių buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 3 (Sutartis). Atsakovės teigimu, ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, netinkamai atliko statybos rangos darbus, visų Sutartimi sulygtų darbų neatliko bei jokių paaiškinimų atsakovei neteikė. Taip pat ieškovė nesilaikė darbų kokybės reikalavimų, didžioji dalis darbų buvo atliekami su trūkumais, apie kuriuos ieškovė nuolatos buvo informuojama žodžiu, tačiau jokių savo trūkumų netaisė ir į pastabas nereagavo, vėluodavo pateikti atliktus darbus. Galiausiai ieškovė savavališkai nutraukė rekonstravimo darbus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), jų netęsė ir jokių priežasčių nenurodė. Atsakovė dėl to patyrė didžiulius nuostolius. Atsakovės vertinimu, ieškovė, nepagrįstai atsisakiusi vykdyti ir užbaigti statybos rangos darbus, privalėjo atlyginti atsakovei Sutartimi sulygtas netesybas, kurių dydis Sutartyje numatytas 15 proc. nuo Sutarties kainos.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad ji nėra gavusi jokių atsakovės dokumentų, kuriuose būtų nurodytos pretenzijos dėl ne laiku ir nekokybiškai vykdomų rangos darbų. Statybos darbai pagal Rekonstravimo darbų sutartį seniai atlikti, tarpusavio skolos suderintos 2020 m. gegužės 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu, tik atsakovė vis prašydavo mokėjimus atidėti, todėl ieškovė ilgą laiką į teismą nesikreipė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės UAB „Robeks statyba“ ieškovei MB „Radžiūnų statyba“ priteista 7 035,88 Eur skola, 1 895,25 Eur palūkanos, 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 8 931,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur įstatymo nustatytos palūkanos ir 101 Eur žyminis mokestis.
10. Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas šalių rungimosi principą, tinkamai nepranešęs apie teismo posėdį atsakovei ir nesuteikęs atsakovės atstovui pakankamai laiko pasirengti bylai ar pateikti prašymą atidėti teismo posėdį, bylą išnagrinėjo neatvykus nei vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų pagal ieškovės pareikštus reikalavimus, be kita ko, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant šį šalių ginčą, neišsiaiškino atsakovės tikslų, ginant savo interesus.
Šalies argumentai
11. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 25 000 Eur netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinis iš esmės grindžiamas atsakovės prieštaravimuose nurodytais argumentais.
12. Ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, tenkinti ieškovės ieškinį pilna apimtimi.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime nurodė, jog iki ieškovė nepateikė ieškinio, atsakovė niekada nereikalavo ir nereiškė jokių pretenzijų dėl tariamai neįvykdytos Sutarties. Atsakovė niekada neprašė ir nereikalavo jokių įsiskolinimų ir neteikė jokių defektinių aktų. Ieškovė atsakovės naudai atliko tiek darbų, kiek jai buvo pateikta užsakymų, todėl darbų atliko už tokią sumą, kokiai buvo pateikta užsakymai. Atsakovei nustojus teikti užsakymus ir mokėti pinigus, rekonstravimo darbai buvo nutraukti dėl atsakovės veiksmų. Atsakovė ieškovei iki dabar nėra pateikusi jokių pretenzijų dėl neatliktų darbų ir/ar kokių nors įsiskolinimų. Dėl 2019 m. rugpjūčio 22 d. defektinio akto ieškovė nurodė, kad šio akto nėra mačiusi iki bylos iškėlimo, šio akto nuorašo ieškovei niekas neatsiuntė ir nekvietė dalyvauti atliekant defektų nustatymą, todėl neaišku, ar tas defektinis aktas tikrai buvo surašytas nurodyta data ir neaišku, dėl kokių priežasčių surašytas ieškovei už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu (toliau – ir skundžiamas sprendimas) paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės UAB „Robeks statyba“ ieškovei MB „Radžiūnų statyba“, priteista 7 035,88 Eur skola, 1 895,25 Eur palūkanos, 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 8 931,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur įstatymo nustatytos palūkanos ir 101 Eur žyminis mokestis. Atskovės priešieškinį atmetė.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės darbų trūkumus atsakovė įrodinėja 2019 m. rugpjūčio 22 d. defektiniu aktu. Teismo vertinimu, šiuo aktu nėra konstatuojamas netinkamas ieškovės darbų atlikimas, o vertinama bendra pastato būklė, konstatuojama, kad reikia papildomai atlikti apmūros darbus. Akte nėra formuluojami teiginiai, kad jau atlikti remonto darbai turi būti perdaromi, priešingai, į I-ojo etapo darbus siūloma įtraukti suirusio mūro rekonstrukcijos darbus. Ieškovės pateiktuose atliktų darbų aktuose nėra įvardijami jokie darbai, susiję su kaminais bei ventiliacija, langų keitimu, įvardijami tik palangių ardymo darbai, taip pat dalis stogo rekonstrukcijos darbų. Taigi, anot pirmosios instancijos teismo, atsakovės pateiktas 2019 m. rugpjūčio 22 d. defektinis aktas neįrodo netinkamos ieškovės atliktų darbų kokybės. Jokių kitų duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė reiškė pretenzijas ieškovei dėl atliktų darbų, nėra.
16. Pažymėjo, jog atsakovė, kaip įrodymą, kad ištaisė ieškovės nekokybiškai atliktus darbus, pateikė 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą ir darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2020 m. lapkričio 3 d. Šiuo aktu atsakovė priėmė statybos darbus iš MB „Rugmina“ – įvardijamus gipso sienų, lubų perdengimo–stogo brokų tvarkymas, perdarant naujomis medžiagomis, kaina 6 510 Eur. Tačiau nei šioje sąskaitoje, nei kituose byloje esančiuose dokumentuose nėra tiksliai įvardijamas, kokio pobūdžio bei mąsto „brokas“ buvo padarytas, nėra nurodomas jo atsiradimo laikas.
17. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad MB „Rugmina“, praėjus beveik dvejiems metams nuo paskutinio ieškovės atlikto veiksmo pastate, šalino būtent ieškovės nekokybiškai atliktų darbų trūkumus, o ne vėliau kitų asmenų atliktų darbų trūkumus. Be to, Rekonstravimo darbų sutarties 8.2. papunkčių šalys susitarė dėl darbų priėmimo tvarkos, kurioje numatoma užsakovo (atsakovės) pareiga užtikrinti, kad sudarytame darbų perdavimo priėmimo akte būtų užfiksuoti defektai. Duomenų, kad atsakovė laikėsi šios Rekonstravimo darbų sutarties sąlygos nėra. Atsakovė teigė apie trūkumus pranešusi žodžiu, tačiau šią aplinkybę kategoriškai neigė ieškovė, o kitų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė užfiksavo konkrečius ieškovės darbų trūkumus ir apie tai ją informavo, byloje nėra.
18. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tikslaus ieškovės nekokybiškai atliktų darbų sąrašo atsakovė nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu, nekokybiškus darbus įvardijo abstrakčiai, nenurodydama nei tikslios pastato vietos/vietų, kur užfiksuoti trūkumai, nei jų dydžio bei pobūdžio.
19. Teismas nustatė, kad ieškovė atliko darbus pagal Sutartį, o atsakovė tinkamai neįvykdė pareigos už juos atsiskaityti – sumokėjo tik dalį darbų kainos. 2020 m. gegužės 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu šalys susitarė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei viso 7 035,88 Eur, todėl reikalavimas dėl skolos priteisimo, pirmosios instancijos teismo vertinimu, 2023 m. gruodžio 21 d. preliminariu sprendimu buvo patenkintas pagrįstai.
20. Byloje konstatavus, kad atsakovė pavėlavo atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas, byloje nesant ginčo, kad šalių sudaryta Sutartis atitinka komercinės sutarties sąlygas, teismo vertinimu, 2023 m. gruodžio 21 d. preliminariu sprendimu buvo pagrįstai patenkintas ir ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti 1 895,25 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo termino, ir 40 Eur suma.
21. Dėl atsakovės patirtų nuostolių ieškovei nutraukus darbus pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šiuo atveju rekonstrukcijos darbai buvo sustabdyti dėl trečiojo asmens – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės veiksmų, t. y. atliekamo tyrimo. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nutraukė rekonstrukcijos darbus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų raštiškai reikalavusi ieškovę tęsti darbus, priešingai šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad darbus atnaujinus atsakovė pati tiesiogiai pasamdė ieškovės subrangovus darbams atlikti bei tęsė pastato rekonstrukciją apie tai ieškovės neinformavusi. Be to, realių nuostolių dėl pastato rekonstrukcijos atsakovė nepatyrė, kadangi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė administracija jai sumokėjo netgi didesnę sumą nei buvo nurodyta ginčo Sutartyse.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Atsakovė UAB „Robeks statyba“ apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti skundžiamą sprendimą ir atsakovės priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
Atsiliepimas
22.1. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 1 dalies normą. Teismas netesybų reikalavimą prilygino reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo ir sprendė, kad dėl to apeliantė turi įrodyti realiai patirtų nuostolių dydį. Atsakovės vertinimu, Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, o tai reiškia, kad apeliantė turėjo teisę reikalauti 15 proc. netesybų nuo visos Sutarties kainos, pagal Sutarties 7.4 papunktį, neįrodinėdama faktinės žalos ir jos dydžio.
22.2. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio 1 dalyje numatytą normą, numatančią, kad teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Nagrinėjamu atveju, pasak atsakovės, teismas nurodė, tik formalią priežastį, kad neįrodyti nuostoliai, bet nepateikė jokių motyvų, kodėl ignoruojamas aiškus šalių susitarimas dėl netesybų.
23. Ieškovė MB ,,Radžiūnų statyba“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
23.1. Nurodė, kad ieškovė atsakovės naudai atliko tiek darbų, kiek jai buvo pateikta užsakymų. Atsakovei nustojus teikti užsakymus ir mokėti pinigus, rekonstravimo darbai buvo nutraukti dėl atsakovės veiksmų. Atsakovė ieškovei iki dabar nėra pateikusi jokių pretenzijų dėl neatliktų darbų ir/ar kokių nors įsiskolinimų.
Šalies argumentai
23.2. Ieškovės teigimu, savivaldybė 2019 metais atsakovei liepė nutraukti tolesnius darbus, kadangi jie neatitiko savivaldybės nustatytų reikalavimų ir dėl kitų ieškovei nežinomų priežasčių. Atsakovė dėl nemokumo ir savivaldybės spaudimo savo iniciatyva nutraukė tolesnius 2018 m. lapkričio 6 d. Sutarčių vykdymus ir atsisakė tolesnių darbų ir paslaugų iš ieškovės, todėl jokios kaltės dėl 2018 m. lapkričio 6 d. Sutarčių pasibaigimo iš ieškovės pusės nėra.
23.3. Atsakovės priešieškiniu pateikto 2019 m. rugpjūčio 22 d. defektinio akto ieškovė nematė iki bylą pradedant nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl neaišku, ar tas defektinis aktas tikrai buvo surašytas nurodyta data, neaišku, dėl kokių priežasčių surašytas ieškovei už akių, o svarbiausia, kodėl atsirado tik dabar.
23.4. Vykdant 2018 m. lapkričio 6 d. Sutartis atsakovei buvo siunčiami darbų atlikimo aktai ir apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros. Jeigu būdavo kokie nors neatitikimai, tai darbų atlikimo aktai ir PVM sąskaitos faktūros būdavo taisomos. Visi pateikti darbų atlikimo aktai ir pagal juos išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo priimti ir pagal šiuos dokumentus atsakovė pateikė 2020 m. gegužės 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą.
23.5. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė, kokių tiksliai statybos darbų ir kokiu laikotarpiu ieškovė neįvykdė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
25. Apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinis dėl netesybų priteisimo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių.
26. Bylos duomenimis, 2018 m. lapkričio 6 d. tarp šalių buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 3 (Sutartis), kuria ieškovė ,,Radžiūnų statyba“ įsipareigojo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus (Sutarties 1.2 papunktis); Sutartyje numatyta darbų kaina 384 916,06 Eur.
27. Šalių teigimu, nustačius, kad sudaryta Sutartis neapima visų norimų Sutarties sąlygų, tą pačią dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 6 d., tarp šalių buvo sudaryta Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų pirkimo sutartis (Rekonstravimo darbų sutartis), kuria rangovas (t. y. ieškovė) įsipareigojo per Rekonstravimo darbų sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą, nustatytomis sąlygomis atlikti ir perduoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus, kaip numatyta Rekonstravimo darbų sutartyje bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o užsakovas (t. y. atsakovė) įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, nustatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovui sutarties kainą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Rekonstravimo darbų sutarties 2.1 papunktis).
28. Šalys susitarė, kad Rekonstravimo darbų sutartimi vykdomi techniniame projekte įvardinti I ir II etapo rekonstravimo darbai (Rekonstravimo darbų sutarties 2.1 papunktis); kad I etapo rekonstravimo darbai vykdomi įgyvendinant projektą „Pastato rekonstrukcija ir pritaikymas kultūrinėms, muziejinėms ir edukacinėms reikmėms“ pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą (Rekonstravimo darbų sutarties 2.2 papunktis); kad II etapo rekonstravimo darbai vykdomi tik gavus atskirą užsakovo užsakymą (Rekonstravimo darbų sutarties 2.3 papunktis); kad pradinė sutarties vertė 399 920,06 Eur (Rekonstravimo darbų sutarties 3.4 papunktis). Pagal Rekonstravimo darbų sutarties 3.4, 9.6 ir 9.7 papunkčius, nustatytas 60 dienų mokėjimo terminas nuo ieškovės pateiktų mokėjimo dokumentų patvirtinimo.
29. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės atliktų darbų kokybės bei Sutarčių nutraukimo pagrįstumo. Ieškovė teigė, jog darbus atliko ji bei jos subrangovai pagal reikalavimus ir kokybiškai, dėl to atsakovė turi pareigą sumokėti likusią nesumokėtą sumą už atliktus darbus bei palūkanas. Atsakovė, priešingai, teigė, kad ieškovė be pagrindo nustojo vykdyti darbus objekte, t. y. nutraukė Sutartis, be kita ko, nurodė aplinkybes, jog ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, todėl atsakovės vertinimu, jai priklausė Sutartimi sutartos netesybos. Byloje iš esmės nekilo ginčo, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai, kuriems taikomos ne tik sudarytų sutarčių nuostatos, bet taip pat ir CK XXXIII skyriuje nustatytas reglamentavimas.
30. Ieškovei pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atmesdamas atsakovės priešieškinį dėl netesybų priteisimo, tenkino ieškovės ieškinį, konstatuodamas, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, o nagrinėjamu atveju Sutartys iš esmės buvo nutrauktos ne dėl ieškovės kaltės.
31. Atsakovė apeliaciniu skundu skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias netesybų institutą, o šioje dalyje priimtas sprendimas apskritai yra nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
32. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.258 straipsnio 1 dalies normą. Teismas netesybų reikalavimą prilygino reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo ir sprendė, kad dėl to apeliantė turi įrodyti realiai patirtų nuostolių dydį. Nurodė, kad Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, o tai, atsakovės vertinimu, reiškia, kad apeliantė turi teisę reikalauti 15 proc. netesybų nuo visos Sutarties kainos. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, neturi pagrindo sutikti su atsakovės teikiamais argumentais.
33. Visų pirma, šios bylos kontekste pažymėtina, jog pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Ši nustatyta taisyklė atitinkamai taikoma atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.) (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
34. Kaip jau aukščiau nustatyta, 2018 m. lapkričio 6 d. tarp šalių buvo sudarytos dvi sutartys (Sutartis ir Rekonstravimo darbų sutartis), kurių pagrindu tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų. Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, jog buvo įvykdyti pirmojo etapo darbai – parengtas darbo projektas bei atlikti rekonstravimo darbai, apimantys pastato pirmojo ir antrojo aukštų pertvarkymą: parengtos architektūros, konstrukcijų, elektrotechnikos dalys, įrengta kompiuterinio tinklo sistema, apsaugos ir gaisrinės signalizacijos. Bendra šių darbų vertė sudarė 83 155,10 Eur. Tuo tarpu vandentiekio ir nuotekų, šildymo, vėdinimo bei šilumos punkto darbai dar nebuvo vykdyti. Byloje taip pat pateiktos viso penkios PVM sąskaitos faktūros ((duomenys neskelbtini)), ieškovės išrašytos laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., paremtos atitinkamo mėnesio atliktų darbų aktais, kuriuose tiksliai įvardijami ieškovės atlikti darbai. Taigi, byloje esantys darbų atlikimo aktai bei jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad sutartiniai darbai buvo atlikti. Atsakovė šių aplinkybių apeliaciniu skundu neginčija, t. y. neprieštarauja nei darbų apimčiai, nei faktui, kad darbai buvo realiai atlikti pagal Sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
35. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teigė, kad ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, todėl jai reikėjo atitinkamai pačiai juos taisyti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, jog ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, be kita ko, 2020 m. gegužės 31 d. tarp šalių sudarytas skolų suderinimo aktas patvirtina, kad atsakovė pripažino skolą ieškovei, todėl atsakovės argumentus dėl atliktų darbų trūkumų pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytus. Apeliaciniu skundu atsakovė šių pirmosios instancijos teismo išvadų taip pat neginčija.
36. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė iš esmės skundžiamo sprendimo neteisėtumą dalyje, kuria atsakovės priešieškinis dėl netesybų priteisimo buvo atmestas, grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė netesybas reglamentuojančias teisės normas. Atsakovės vertinimu, ieškovei nutraukus Sutartis, ji turi teisę į 15 proc. Sutarties kainos dydžio baudą, kuri laikytina minimaliais atsakovės nuostoliais, todėl jų įrodinėti ji neprivalo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.
37. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
38. Pažymėtina, jog netesybų prigimtis yra dvilypė. Vadovaujantis CK 6.70 straipsnio 1 dalimi netesybos, minėta, yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, o pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį ir 6.258 straipsnį – viena civilinės atsakomybės formų. Tai pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje: netesybų teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004).
39. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).
40. Apibūdinant netesybas kaip sutartinės civilinės atsakomybės formą reikėtų pažymėti, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Netesybos kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003).
41. Atsižvelgiant į netesybų akcesoriškumą, netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma, gali būti taikoma tik tuomet, kai skolininkui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už pagrindinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai).
42. Taigi apibendrinus teismų formuojamą praktiką dėl netesybų instituto taikymo matyti, jog netesybos civilinėje teisėje pasižymi dvilype prigimtimi – jos laikomos ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Sutiktina su apeliante, jog netesybų esmė ta, kad šalys iš anksto susitaria dėl nuostolių dydžio, todėl kreditoriui nereikia įrodinėti faktiškai patirtos žalos – sutartimi nustatytos netesybos pripažįstamos kaip minimalūs nuostoliai, kurių buvimas preziumuojamas. Tačiau netesybų institutas nėra taikomas absoliučiai ir negali būti taikomas visais atvejais mechaniškai. Akcentuotina, jog netesybų institutas taikomas tik įrodžius, kad prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas kilo dėl vienos šalies kaltės. Būtent todėl atsakovė, siekdama prisiteisti Sutarties pagrindu sutartas netesybas, turi pagrįsti, kad ieškovės Sutarčių nutraukimas buvo neteisėtas ir kilo dėl ieškovės kaltės.
43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė pagal Sutartis darbus atliko iki 2019 metų gegužės, šių aplinkybių atsakovė neginčija. Kaip jau pirmosios instancijos teismo nustatyta buvusio atsakovės vadovo R. R. paaiškinimais bei kitais byloje esančiais duomenimis, pastato rekonstrukcijos užsakovas yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, o atsakovė veikė šiuo atveju kaip rangovė. 2019 metais pastato rekonstrukcijos darbai buvo sustabdyti savivaldybės reikalavimu, t. y. buvo atliekamas tyrimas, ar vykdomi rekonstrukcijos darbai atitinka reikalavimus. Tyrimą užbaigus po metų, darbai buvo atnaujinti. Atsakovės buvusio vadovo teigimu, po darbų atnaujinimo, atsakovė pati turėjo pabaigti darbus, nes ieškovė pradėtų darbų neužbaigė.
44. Akcentuotina, jog šalių sudarytos Rekonstravimo darbų sutarties 6 punktu šalys numatė darbų atlikimo terminus, vėlavimo bei sustabdymo pasekmes. Vadovaujantis 6.4.3. papunkčiu darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas dėl bet kokio vėlavimo, kliūčių ar trukdymų, sukeltų arba priskiriamų užsakovui (atsakovei) arba užsakovo personalui arba tretiesiems asmenims. Taip pat darbų stabdymas dėl trečiųjų asmenų įtakos, numatytas ir 6.6.4. Rekonstravimo darbų sutarties papunktyje. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas bei liudytojas R. R. paaiškino, šiuo atveju rekonstrukcijos darbai buvo sustabdyti dėl trečiojo asmens – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės veiksmų, t. y. atliekamo tyrimo, kuris baigėsi po metų. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad rekonstrukcijos darbai būtų buvę ieškovės savavališkai nutraukti be pateisinamos priežasties, kadangi akivaizdu, jog darbų sustabdymą lėmė trečiojo asmens – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos – vykdytas tyrimas, nepriklausęs nuo ieškovės valios.
45. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniu skundu iš esmės neginčija nurodytų aplinkybių ir nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovė darbus nutraukė be pateisinamos priežasties ar atsakovei apie tai nežinant. Atsakovė taip pat neįrodinėja, kad ieškovės veiksmai galėjo būti laikomi sudarytų Sutarčių pažeidimu ar neatitiktų jų sąlygų.
46. Rekonstravimo darbų sutarties 6.6 papunktis tiesiogiai nustatė užsakovo (atsakovės) pareigą, išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdyti darbai, raštu kreiptis į rangovą (ieškovę) dėl darbų atnaujinimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi tokį rašytinį prašymą ar reikalavimą ieškovei atnaujinti darbus. Priešingai, iš šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad, atnaujinus statybos darbus, atsakovė tiesiogiai pasamdė ieškovės subrangovus darbams atlikti ir tęsė pastato rekonstrukciją, apie tai pati neinformavusi ieškovės.
47. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja ir 2020 m. gegužės 31 d. tarp šalių sudaryto skolų suderinimo akto įrodomąją reikšmę. Minimame akte užfiksuota, jog 2020 m. gegužės 31 d. atsakovės įsiskolinimas ieškovei siekia – 9 478,75 Eur sumą, ieškovės atsakovei – 2 442,87 Eur, todėl daromas skolų užskaitymas. Po skolų užskaitymo atsakovė lieka ieškovei skolinga – 7 035,88 Eur dydžio sumą. Taigi, atsakovė, pasirašydama skolų suderinimo aktą, aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino savo įsipareigojimą ieškovei už atliktus darbus. Pažymėtina, kad minėtas aktas buvo sudarytas praėjus beveik metams po to, kai ieškovė jau buvo baigusi vykdyti rangos darbus. Vis dėlto šiame akte nėra užfiksuota jokia reikšminga informacija apie Sutarčių nutraukimą ar apie atsakovės tariamą teisę į netesybas. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys – tiek ieškovė, tiek atsakovė – pasirašė minėtą skolų suderinimo aktą, darytina išvada, jog atsakovė aiškiai pripažino tik savo skolos ieškovei faktą, o ne kokias nors priešpriešines pretenzijas ar reikalavimus dėl netesybų.
48. Pažymėtina ir tai, kad iki ieškinio dėl skolos priteisimo pateikimo byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė būtų reikalavusi iš ieškovės sumokėti Sutartimi nustatytas netesybas ar bet kokiu kitu būdu – raštu ar žodžiu – būtų pareiškusi prieštaravimus dėl Sutarčių nutraukimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę dėl darbų užbaigimo ar ėmusis veiksmų jiems tęsti. Tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, jog atsakovė iš esmės pati nepranešusi ieškovei apie rangos darbų atnaujinimą ir nesiėmusi veiksmų (nesikreipusi) į ieškovę dėl Sutarčių nutraukimo pagrindimo, faktiškai sutiko su tuo, kad tarp šalių sudarytos Sutartys buvo nutrauktos teisėtai ir pagrįstai.
49. Atsižvelgiant į tai, kad rangos darbai buvo sustabdyti trečiojo asmens iniciatyva, t. y. ne dėl ieškovės kaltės, konstatuotina, jog atsakovė, neatnaujinusi darbų vykdymo ir nesiėmusi jokių, net minimalių, priemonių, siekdama užtikrinti tolesnį rangos santykių su ieškove tęstinumą, o priešingai – nepranešusi ieškovei ir savarankiškai pradėjusi darbus tęsti pati, veikė pažeisdama sutartinius įsipareigojimus. Tokios aplinkybės eliminuoja atsakovės teisę reikalauti netesybų, kadangi jų taikymui būtina nustatyti prievolės pažeidimą dėl kitos šalies kaltės. Kadangi darbų sustabdymas įvyko ne dėl ieškovės veiksmų ar neveikimo, o atsakovė pati nesudarė sąlygų darbų atnaujinimui, nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės prievolės pažeidimą ir, atitinkamai, taikyti netesybas.
50. Atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, nagrinėjamu atveju laikytini taip pat nepagrįstais. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas tinkamai įvertino esmines bylos faktines aplinkybes, susijusias su Sutarčių nutraukimu, ir pagrįstai konstatavo, kad rangos darbai buvo sustabdyti ne dėl ieškovės kaltės. Nustatęs, kad atsakovė neįgyvendino Rekonstravimo darbų sutarties nuostatų dėl sustabdytų darbų atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovei netesybos nepriklauso.
51. Be kita ko, iš atsakovės apeliacinio skundo turinio apskritai nėra aišku, kokiais konkrečiais motyvais grindžiamas skundžiamo sprendimo neteisėtumas. Apeliantė nenurodo, kokias konkrečias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas esą netinkamai nustatė, kurios pirmosios instancijos teismo išvados, jos vertinimu, yra nepagrįstos ar prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apeliacinio skundo turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė iš esmės siekia, jog apeliacinės instancijos teismas iš naujo išspręstų priešieškinio pagrįstumo klausimą. Tačiau tokie reikalavimai akivaizdžiai peržengia apeliacinės instancijos teismo kompetencijos ribas ir neatitinka apeliacijos proceso paskirties bei esmės.
52. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nors ir nepateikia tikslaus savo vertinimo. Apeliantė taip pat nurodo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė netesybas reglamentuojančias teisės normas bei pareigą motyvuoti sprendimą, be kita ko, cituoja šių normų turinį ir remiasi teismų praktika. Vis dėlto apeliantė nekonkretizuoja, kaip minėtos teisės normos, jos nuomone, turėtų būti aiškinamos ir taikomos nagrinėjamoje byloje, taip pat nepateikia argumentų, pagrindžiančių, kokiu būdu pirmosios instancijos teismas šias normas esą taikė netinkamai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė iš esmės neįvykdė jai tenkančios pareigos tinkamai motyvuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumą ir aiškiai suformuluoti apeliacinio skundo pagrindą.
Dėl procesinės bylos baigties.
53. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
54. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
55. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
56. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
57. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Robeks statyba“ apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.