Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1456-230/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-17
Bylos Nr.
2A-1456-230/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04136-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Virginija Gudynienė
Atsakovas
J. K.
Ieškovas
G. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1456-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04136-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovei J. K. dėl išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovės J. K. priešieškinį ieškovui G. T. dėl išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas G. T. ieškinyje teismo prašė nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete dukra N. T., priteisti iš jo išlaikymą dukrai po 150 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo 2016 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant J. K., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog jis dirba Lietuvoje, tačiau dažnai yra siunčiamas į komandiruotes į užsienį, todėl bendravimo tvarką vykdys būdamas Lietuvoje. Su ieškove vyksta konfliktai dėl bendravimo su dukra, yra pažeidinėjamos jo teisės. Jo ir dukters tarpusavio santykiai geri, dukra bendrauja ir su jo motina bei seserimi, su kuriomis šiuo metu ieškovas gyvena. Dukrai būnant pas jį, bus sudarytos tinkamos sąlygos. Taip pat nurodė, kad jo pajamos kartu su komandiruotpinigiais sudaro apie 800 Eur, tačiau pinigai, skirti komandiruotėms, yra tikslingai tam ir išleidžiami. Gyvendamas užsienyje turi mokėti būsto nuomos mokestį bei pragyventi. Mano, kad dukros poreikiams patenkinti užtenka 300 Eur per mėnesį sumos. Atsakovė J. K. priešieškinyje teismo prašė nustatyti nepilnametės dukters N. T. gyvenamąją vietą su motina J. K., priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 250 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad iš principo ji sutinka su bendravimo tvarka, tačiau reikia atsižvelgti į dukros gyvenimo režimą ir jos norą. Mano, kad ieškovas negalės vykdyti bendravimo tvarkos, nes didžiąją dalį laiko praleidžia užsienyje, jo motina yra senyvo amžiaus, sesuo dirbanti, todėl negalės tinkamai padėti ieškovui pasirūpinti dukra. Dėl dukros išlaikymo nurodė, kad dukra turi specialių poreikių – serga bronchine astma, alerginiu rinitu, dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, alergiška maistui. Šiuo dukra metu nelanko nei vieno būrelio, nes neužtenka lėšų. Nurodė, kad ji gauna 350 Eur atlyginimą, nuosavybės teise turi butą. Mano, kad ieškovas turi daugiau prisidėti prie dukros išlaikymo, nes, jos žiniomis, jis turėtų uždirbti apie 2 000 Eur.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nepilnametės N. T. gyvenamąją vietą nustatė su motina J. K. pagal jos gyvenamąją vietą, priteisė iš ieškovo G. T. išlaikymą nepilnametei dukrai N. T. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą pateikimo dienos (2016-10-03) iki dukros pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną J. K., nustatė tokią ieškovo G. T. bendravimo tvarką su dukra N. T.: 1) tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį nuo 11.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17.00 val.; 2) tėvas bendrauja su dukra du kartus po dvi savaites jos vasaros atostogų laiko, konkretų laiką iš anksto, t. y. prieš 1 mėnesį, pranešęs J. K., o J. K. apie savo atostogas praneša prieš tris mėnesius; 3) tėvas bendrauja su dukra pusę jos darželio ir/ar mokyklinių atostogų laiko (pavasario, rudens ir žiemos), konkretų laiką iš anksto, t. y. prieš dvi savaites, pranešęs J. K.; 4) tėvas švenčių dienomis su dukra bendrauja tokia tvarka: poriniais metais tėvas su dukra praleidžia Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną nuo 13.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 20.00 val.; neporiniais metais tėvas su dukra praleidžia Šv. Velykų sekmadienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 11.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.; tėvas bendrauja su dukra kiekvienų metų Tėvo dieną, dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.; 5) J. K. įpareigojama nedelsdama ryšio priemonėmis informuoti G. T. apie nepilnametės dukros N. T. gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimą; 6) vaiko išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą. J. K. be G. T. sutikimo ir kitos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo neturi teisės išvežti nepilnametės N. T. į kitą valstybę; 7) J. K. įsipareigoja sudaryti sąlygas dukrai N. T. bendrauti su tėvu G. T. internetinio ryšio (skype, facebook, kt.) ir telefoninio ryšio priemonėmis; 8) G. T. turi teisę gauti visą informaciją apie dukrą iš jos mokymosi, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų, lankyti ją darželyje ir mokykloje; 9) tėvai vienas kitą turi informuoti apie vaiko sveikatos būklę, vaiko svarbiausius įvykius, ieškovas informuoja apie negalėjimą vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos prieš tris dienas, susitariant dėl kito laiko, 10) ieškovas nustatytą bendravimo tvarką vykdo, būdamas Lietuvoje, apie tai informuodamas atsakovę iš anksto, t. y. prieš savaitę laiko, priteisė iš ieškovo G. T. 79,20 Eur žyminį mokestį ir pašto išlaidas valstybei, iš atsakovės J. K. 7,20 Eur pašto išlaidas valstybei, iš ieškovo G. T. 191 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei J. K., o iš atsakovės 296 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui G. T.. Teismas nustatė, kad ieškovas G. T. yra nepilnametės N. T. tėvas. Iš šalių paaiškinimų, institucijos išvados matyti, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka nekenkia vaiko interesams. Nenustatyta, kad ieškovas, bendraudamas su dukra, pažeistų jos interesus. Institucijos išvadoje nurodyta, kad, nors ieškovas dažnai važiuoja į komandiruotes ir retai matosi su dukra, ryšys tarp dukros ir ieškovo yra susiformavęs. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovo prašoma nustatyti teismo posėdyje patikslinta bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams, gali būti realiai vykdoma, ieškovui esant Lietuvoje.Spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo, teismas nustatė, kad šalių nepilnametė dukra turi tam tikrų sveikatos problemų, taigi sutiko su atsakove, kad dėl specialių poreikių reikalingos papildomos lėšos. Išanalizavęs vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, teismas sprendė, kad ieškovas turi galimybę teikti dukrai išlaikymą, mokėdamas po 200 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2016-10-03) iki dukros pilnametystės.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. K. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovo G. T. išlaikymą nepilnametei dukrai N. T. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos nepilnametės dukters motina J. K. uzufrukto teise, nustatyti ieškovo G. T. bendravimo tvarką su dukra N. T.: 1) tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį 11 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val., apie galėjimą ar negalėjimą pasiimti dukrą jos motiną informuoja prieš 3 dienas. Tėvui, negalint pasiimti dukrą šiame punkte nurodytu laiku, tėvas ir motina susitaria dėl kito laiko; 2) tėvas bendrauja su dukra, dukrai sutinkant, du kartus po dvi savaites jos vasaros atostogų laiko, konkretų laiką iš anksto, t. y. prieš 1 mėnesį laiko, pranešęs J. K., o J. K. apie savo atostogas praneša prieš tris mėnesius; 3) tėvas bendrauja su dukra, dukrai sutinkant, pusę jos darželio ir/ar mokyklinių atostogų laiko (pavasario, rudens ir žiemos), konkretų laiką iš anksto, t. y. prieš dvi savaites, pranešęs J. K.; 4) tėvas švenčių dienomis su dukra bendrauja tokia tvarka: poriniais metais tėvas su dukra praleidžia Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną nuo 17 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 18 val.; poriniais metais tėvas su dukra praleidžia Šv. Velykų sekmadienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; tėvas bendrauja su dukra kiekvienų metų Tėvo dieną, dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; 5) 5 punkto nekeisti, palikti kaip sprendime; 6) J. K. be G. T. sutikimo ir kitos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo neturi teisės išvežti nepilnametės N. T. į kitą valstybę nuolat gyventi; 7) J. K. įsipareigoja sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su tėvu internetinio ryšio (skype, facebook, kt.) ir telefoninio ryšio priemonėmis, o dukrai būnant pas tėvą, tėvas sudaro sąlygas motinai bendrauti su dukra tomis pačiomis ryšio priemonėmis; 8) G. T. turi teisę gauti visą informaciją apie dukrą iš jos mokymosi, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų, lankyti ją darželyje ir mokykloje renginių metu; 9) tėvai turi vienas kitą informuoti apie vaiko sveikatos būklę, vaiko svarbiausius įvykius; 10) ieškovas nustatytą bendravimo tvarką vykdo būdamas Lietuvoje; 11) tuo atveju, jei tėvas su dukra būna ne ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), jis privalo motinai nurodyti jo ir dukters buvimo vietos adresą, panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ieškovui 296 Eur ir iš ieškovo atsakovei 191 Eur ir patenkinus apeliacinį skundą priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kitoje dalyje sprendimo nekeisti, priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas už advokatės paslaugas, surašant apeliacinį skundą ir žyminiam mokesčiui atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neteisingai taikė CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, t. y. netinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius. Šalių dukra turi specialiųjų poreikių dėl sveikatos, todėl patiriamos išlaidos medikamentams. Dukra taip pat alergiška maistui, todėl reikia pirkti jai kokybišką, ekologišką maistą, kuris yra brangus. Be to, dukrai dėl sveikatos rekomenduojamas baseinas. Ji taip pat lanko šokių būrelį, patiriamos išlaidos aprangai ir avalynei, kuri reikalinga konkursams. Dukros mokymuisi ir lavinimuisi reikalingas kompiuteris, taip pat patiriamos išlaidos mokyklinėms prekėms, uniformai ir pan., o prasidėjus atostogoms mokykloje, bus reikalinga auklė. Iš viso dukters išlaikymui yra reikalinga 420 Eur per mėnesį, šios lėšos atitinka vaiko poreikius pagal jo amžių ir sveikatos būklę.Ieškovo gaunamos pajamos yra kelis kartus didesnės nei atsakovės. Be to, ieškovas turi galimybę Norvegijoje dirbti papildomus darbus ir gauti didesnes pajamas, nei nurodomos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad Norvegijoje patiria būsto ir kelionės išlaidas, taip pat, kad prisideda prie būsto, kuriame gyvena su mama ir seserimi, išlaikymo. Ieškovas kitų išlaikytinių bei kreditorinių įsipareigojimų neturi, yra darbingas tiek pagal amžių, tiek pagal sveikatos būklę, todėl turi didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo.Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad dukra nuolat gyvena su atsakove ir atsakovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pakeistinas bendravimo tvarkos 1 punktas – tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį 11 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val., apie galėjimą ar negalėjimą pasiimti dukrą jos motiną informuoja prieš 3 dienas. Tėvui negalint pasiimti dukrą šiame punkte nurodytu laiku, tėvas ir motina susitaria dėl kito laiko. Tokiu būdu ieškovas informuotų atsakovę apie savo planus praleisti ar nepraleisti savaitgalį su dukra ir atsakovė tuo pačiu galėtų planuoti savo savaitgalį iš anksto, o ne tą pačią dieną.Pakeistinas bendravimo tvarkos 2 punktas – tėvas bendrauja su dukra, dukrai sutinkant, du kartus po dvi savaites jos vasaros atostogų laiko, konkretų laiką iš anksto, t. y. prieš 1 mėnesį laiko, pranešęs J. K., o J. K. apie savo atostogas praneša prieš tris mėnesius. Šį punktą atsakovė prašo papildyti žodžiais „dukrai sutinkant“, kadangi ieškovas, dirbdamas statybų sektoriuje, vasaromis turi daugiausia darbo ir negalės skirti du kartus po dvi savaites laiko, atsisakydamas darbo užsakymų, o jam dirbant, dukra būtų priversta būti ieškovo gyvenamojoje vietoje su jo garbaus amžiaus (virš 80 metų), labai prastos sveikatos motina, kas neatitiktų dukters poreikių ir interesų, o ieškovo sesuo, dukros krikšto motina, gyvenanti kartu, yra dirbanti, neturi reguliaraus darbinio grafiko ir turi savo asmeninį gyvenimą.Pakeistinas bendravimo tvarkos 3 punktas – tėvas bendrauja su dukra, dukrai sutinkant, pusę jos darželio ir/ar mokyklinių atostogų laiko (pavasario, rudens ir žiemos), konkretų laiką iš anksto, t. y. prieš dvi savaites, pranešęs J. K.. Šį punktą atsakovė taip pat prašo papildyti žodžiais „dukrai sutinkant“, kadangi abejotina, ar ieškovas, dirbdamas Norvegijoje ar Lietuvoje, imtų atostogas, kad kartu su dukra atostogautų pavasarį, rudenį ir žiemą. Nepapildžius šio punkto „dukrai sutinkant“, dukra būtų priversta būti ieškovo namuose kartu su jo silpnos sveikatos motina, kas neatitiktų dukters interesų.Pakeistinas bendravimo tvarkos 4 punktas – tėvas švenčių dienomis su dukra bendrauja tokia tvarka: poriniais metais tėvas su dukra praleidžia Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną nuo 17 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 18 val. Tėvo bendravimo su dukra valandas atsakovė prašo pakeisti taip, kaip nurodė, nes iš Londono per metines šventes grįžta jos brolis, dukters krikšto tėvas A. K., dukra būna labai jo išsiilgusi, nori su juo praleisti kuo daugiau laiko, tarp jų yra labai glaudus emocinis ryšys. Palikus tokias tėvo bendravimo su dukra valandas, kokios nurodytos sprendime, dukra neturėtų pakankamai laiko praleisti šventinę dieną su savo krikšto tėvu, kadangi jis vieši Alytuje tik porą dienų ir išskrenda atgal. Pakeistinas bendravimo tvarkos 4 punktas – poriniais metais tėvas su dukra praleidžia Šv. Velykų sekmadienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val. Šiame punkte dukters grąžinimo valandas atsakovė nori pakeisti iš 20 val. į 18 val. taip pat dėl jos krikšto tėvo A. K. trumpalaikio grįžimo šventėms į Alytų, kad dukra turėtų galimybę pabendrauti su artimu giminaičiu.Pakeistinas bendravimo tvarkos 4 punktas – tėvas bendrauja su dukra kiekvienų metų Tėvo dieną, dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas įjos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val. Atsakovė pageidauja, kad dukra būtų grąžinama į jos gyvenamąją vietą iki 18 val. tam, kad ji turi turėti pakankamai laiko pasiruošti kitos dienos mokyklai, išsimaudyti, pailsėti.Bendravimo tvarkos 6 punkto pirmą sakinį „Vaiko išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą“ atsakovė prašo panaikinti, nes pagal tokią tvarką ji be ieškovo sutikimo negalėtų net kelioms valandoms išvykti su dukra apsipirkti į Lenkiją, kas sudarytų didelių nepatogumų ieškoti ieškovo ir gauti jo sutikimą. Tai varžytų atsakovės ir dukters judėjimo laisvę. Antrą šio punkto sakinį „J. K. be G. T. sutikimo ir kitos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo neturi teisės išvežti nepilnametės N. T. į kitą valstybę papildyti žodžiais „nuolat gyventi“, kaip numatyta CK 3.174 straipsnio 3 dalyje. Nepapildžius šio punkto žodžiais „nuolat gyventi“, išeitų, kad atsakovė turėtų gauti G. T. sutikimą ir sudaryti kitą bendravimo tvarką net ir vykdama su dukra dienai į Lenkiją ar kelioms dienoms išvykti su dukra prie jūros Latvijoje, kur poilsis žymiai pigesnis.Bendravimo tvarkos 7 punktas papildytinas sakiniu, kad, dukrai būnant pas tėvą, tėvas sudaro sąlygas motinai bendrauti su dukra tomis pačiomis ryšio priemonėmis.Pakeistinas bendravimo tvarkos 8 punktas – G. T. turi teisę gauti visą informaciją apie dukrą iš jos mokymosi, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų, lankyti ją darželyje ir mokykloje papildyti žodžiais „renginių metu“. Papildyti šiais žodžiais bendravimo tvarką būtina, nes ieškovas lanko dukrą darželyje dieną, kai jai būna užsiėmimai, tuo blaškydamas vaiko dėmesį, trikdydamas dukters ugdymo procesą, dienos ritmą, poilsio režimą bei auklėtojų darbą.Pakeistinas bendravimo tvarkos 9 punktas – iš šio punkto, numatančio, kad „tėvai turi vienas kitą informuoti apie vaiko sveikatos būklę, vaiko svarbiausius įvykius“, panaikinti sakinio dalį, kad „ieškovas informuoja apie negalėjimą vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos prieš tris dienas, susitariant dėl kito laiko. Šis sakinys yra perteklinis, nes 10 p. nurodyta, kad „ieškovas informuoja atsakovę iš anksto, prieš savaitę laiko“. Tokie skirtingi įspėjimo terminai (3 dienos ir savaitė laiko) įneša painiavos į bendravimo tvarką ir gali skatinti tarp šalių nesusikalbėjimą.Pakeistinas bendravimo tvarkos 10 punktas – dėl aiškumo šiame punkte paliktini tik žodžiai „ieškovas nustatytą bendravimo tvarką vykdo būdamas Lietuvoje“, o žodžiai „apie tai informuodamas atsakovę iš anksto, prieš savaitę laiko“ panaikintini.Nustatyta bendravimo tvarka papildytina nauju punktu: „Tuo atveju, jei tėvas su dukra būna ne ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), jis privalo motinai nurodyti jo ir dukters buvimo vietos adresą.“Teismas netinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo pateiktas vienas ieškinys dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui ir piniginės kompensacijos priteisimo už turto pagerinimą ir bute esančius daiktus. Teisėjos nutartimi byla buvo išskirta į dvi atskiras bylas, joks naujas ieškinys pateiktas nebuvo. Taip pat šioje byloje nebuvo pateikta ieškovo atstovės paslaugų sąskaita nei sąskaitos kvito kopija, nebuvo teikiamas dublikas, todėl neaišku, už kokias teisines paslaugas ir už kokį dubliką prašyta priteisti išlaidas. Be to, sprendime konstatuota, kad buvo patenkinta po ½ dalį šalių reikalavimų, todėl kiekviena šalis turėjo pasilikti prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.Ieškovas G. T. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė savo skaičiavimų dėl išlaikymui reikalingų lėšų nepagrindė įrodymais, o jos nurodytas vaiko išlaikymo dydis per mėnesį viršija būtinus dukters poreikius. Šalių dukra nėra nuolat serganti, kaip teigia atsakovė, nes sėkmingai lanko darželį, šokius, dalyvauja konkursuose ir plaukioja baseine. Dukrai yra diagnozuoti atitinkami susirgimai, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, jog jiems gydyti ji kas mėnesį išleidžia po 25-30 Eur. Atsakovės nurodyto dydžio išlaidos vaikui, kuris lanko darželį ir gauna maitinimą per dieną tris - keturis kartus, ženkliai padidintas. Dokumentų, patvirtinančių atsakovės teiginį, kad dukra negali valgyti tam tikrų produktų, atsakovė nepateikė. Atsakovė taip pat nepagrįstai nurodo duomenis apie ieškovo pajamas, kurias neva sudaro apie 800-1000 Eur per mėnesį. Tokiems teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Be to, atsakovė teigdama, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, nurodo tik savo gaunamas minimalias pajamas, nutylėdama informaciją apie jos turimą nekilnojamąjį turtą, automobilį. Pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgęs į atsakovės pageidavimus. Teismo nustatyta tvarka neprieštarauja dukros interesams, atitinka ieškovo ir dukros poreikį bendrauti, o atsakovės skunde pateikti bendravimo tvarkos papildymai vertintini kaip noras visapusiškai kontroliuoti dukrą ir ieškovą, pažeidžiant jų teises.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Ginčas tarp šalių (vaiko tėvų) kilo dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio ir ieškovo (tėvo) bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį šių reikalavimų dalyje tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo dukros N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (ieškovas pradžioje prašė priteisti po 150 Eur, vėliau sutiko su priteistu 200 Eur dydžiu, o atsakovė priešieškinyje prašė priteisti 250 Eur) ir nustatė ieškovo bendravimo su dukra tvarką, atsižvelgdamas tiek į ieškovo, tiek į atsakovės pasiūlymus.Su teismo sprendimu nurodytų reikalavimų dalyje nesutinka atsakovė, prašydama padidinti priteistą išlaikymą iki 250 Eur, kadangi, jos nuomone, teismas neįvertino dukros specialiųjų poreikių dėl sveikatos būklės, išlaidų šokių būreliui, baseinui, be to, padidėjo išlaidos dėl mokyklos lankymo, taip pat mano, kad netinkamai įvertinta ieškovo turtinė padėtis, dėl ko jis prie dukros išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi. Ginčydama teismo nustatytą ieškovo bendravimo su dukra tvarką, mano, kad turėtų būti atsižvelgta į dukros sutikimą bendrauti su tėvu atostogų metu, taip pat turėtų būti sutrumpintas bendravimas švenčių metu, kadangi reikia dukrai užtikrinti galimybes susitikti ir su motinos giminėmis t. y. atsakovės broliu, dukros krikšto tėvu, kuris trumpam grįžta iš Londono, taip pat prašo atlikti ir kitus nedidelius pakeitimus teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje.

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė mokyklos – darželio pažymą apie grupės dienos ritmą ir šokių studijos kvitą apie išlaidas už mokymus šioje studijoje, taip pat prieš teismo posėdį pateikė 2017-09-12 prašymą Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepakankamo tėvo bendravimo su dukra ir išlaikymo neteikimo, mokyklinių reikmenų sąrašą pirmokui, kanceliarinių prekių įsigijimo kvitus, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-02-19 nutarimą dėl ieškovo padaryto administracinio teisės pažeidimo, ieškovės 2017-09-12 sudarytą paslaugų teikimo sutartį dėl vaiko mokymo plaukti, vandens terapijos, 2017-09-12 anglų kalbos mokymo sutartį, vaikiškojo išmaniojo laikrodžio įsigijimo dokumentus, mokyklos pažymą apie vaiko maitinimo išlaidas. Ieškovas prašo priimti į bylą pažymą apie jam išmokėtą darbo užmokestį nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo ir atsakovės iki bylos nagrinėjimo pateiktais naujais rašytiniais įrodymais sprendžia, jog jie gali būti vertinami kaip netiesioginiai, papildomi įrodymai nagrinėjant klausimą dėl teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl šalių pateikti nauji įrodymai priimtini į bylą.

Dėl išlaikymo dydžio ir ieškovo galimybių teikti didesnį išlaikymą

Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad nepilnametė dukra turi tam tikrų specialiųjų poreikių, kadangi serga bronchine astma, alerginiu rinitu, yra alergiška maistui, todėl reikalingos papildomos lėšos, tačiau sprendė, kad iš ieškovo dukros išlaikymui priteistas 200 Eur dydžio išlaikymas yra pakankamas dukros poreikiams patenkinti, kartu atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį. Atsakovės nuomone, teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, netinkamai nustatė dukros poreikius bei netinkamai įvertino ieškovo galimybes teikti didesnės apimties išlaikymą, kadangi dukros išlaikymui yra reikalinga 420 Eur suma kas mėnesį.Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kaip nurodyta nutarties 15 punkte, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių nepilnametės dukros specialiuosius poreikius, susijusius su jos sveikatos būkle, todėl negalima sutikti su atsakove, kad tai nebuvo įvertinta. Pažymėtina, kad nurodytos šalių dukros sveikatos problemos nėra išskirtinės, nes jos yra būdingos ir kitiems vaikams, todėl negalima teigti, jog tokių sveikatos sutrikimų pasekmių šalinimui yra būtinos itin didelės lėšos, ypač, kai valstybė užtikrina vaikų sveikatos apsaugą. Atsakovė teigdama, kad šiems dukros papildomiems poreikiams, t. y. valstybės nekompensuojamiems medikamentams įsigyti kas mėnesį išleidžia 25-30 Eur, tokių įrodymų nepateikia (CPK 176 straipsnis). Ieškovui teikiant 200 Eur dydžio išlaikymą, kartu įvertinus ir atsakovės teiktiną išlaikymą, tokia išlaikymo apimtis yra pakankama ir tam, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai lankyti baseiną ir šokių būrelį, nes šios išlaidos nėra didelės, t. y. atitinkamai 18 Eur ir 16 Eur. Duomenų, kad tenkinant šiuos dukros poreikius yra būtinybė įsigyti specialią konkursams skirtą aprangą ir mokėti konkurso dalyvio mokestį, byloje taip pat nėra pateikta. Atsakovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikė papildomus įrodymus dėl padidėjusių išlaidų, išleidžiant dukrą į mokyklą, bei nurodo poreikį dėl to įsigyti kompiuterį, taip pat galimai atsirasiantį poreikį dukros atostogų metu samdyti auklę. Tačiau pažymėtina, kad tai iš esmės vienkartinio pobūdžio išlaidos, kurios ateityje, t. y. kitais mėnesiais arba nebus iš viso reikalingos, arba vėliau tik bus tam tikra dalimi papildomos, todėl tai negali nulemti didesnio išlaikymo kasdieniniams poreikiams patenkinti dydžio nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Todėl atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad iš ieškovo dukros išlaikymui priteistas 200 Eur dydžio išlaikymas yra pakankamas jos kasdieniniams poreikiams patenkinti, o nurodyti apeliacinio skundo motyvai neteikia pagrindo pakeisti jo dydį. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos, nes jo pajamos yra kelis kartus didesnės, nei jos, todėl jis galėtų teikti 250 Eur dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinę padėtį ir išlaikymo dydį nustatė, įvertinęs tiek vaiko poreikius, tiek tėvų turtinę padėtį, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo gaunamų pajamų grindžiami tik tam tikromis abejonėmis, jog ieškovas galbūt gauna ar galėtų gauti didesnį atlyginimą, nes išvykęs komandiruotėn į Norvegiją gali dirbti papildomus darbus, be to, atsakovės nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų, kad ten jis patiria būsto ir kelionės išlaidas. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas gyvena motinai priklausančiame bute kartu su seserimi ir nepateikė įrodymų, kad jis prisideda prie šio būsto išlaikymo. Taigi atsakovės apeliacinis skundas šioje dalyje grindžiamas tik tam tikromis abejonėmis ir tam tikrais spėjimais, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo gaunamos pajamos su kitomis išmokomis bylos nagrinėjimo metu buvo apie 800 Eur, ir teismas pagrįstai vertino būtent byloje pateiktais įrodymais pagrįstas atsakovo pajamas. Be to, išlaikymo dydis pirmiausia turi būti proporcingas vaiko poreikiams, nes tai apsprendžia prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o ieškovo gaunamos pajamos (jo turtinė padėtis) tik patvirtina, kad jis turi galimybę teikti nepilnametės dukros poreikius atitinkantį išlaikymą.

Dėl bendravimo tvarkos

Atsakovė taip pat iš dalies nesutinka su teismo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka ir nurodo, kad teismui nustačius tėvo bendravimo su dukra tvarką vasaros ir kitų mokyklinių atostogų metu, turėtų būti nustatyta, jog tai darytina „dukrai sutinkant“, kadangi mano, jog ieškovas dėl savo darbo pobūdžio (komandiruočių) negalėtų užtikrinti atostogų metu nustatytos bendravimo apimties, o dukra tokiu atveju turėtų būti ieškovo namuose su silpnos sveikatos ieškovo motina ar ieškovo seserimi. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad virš nurodyta teismo nustatyta bendravimo tvarka neprieštarauja dukros interesams, tėvo ir dukros ryšys yra susiformavęs, todėl yra galimas kiek įmanoma (pagal ieškovo darbo pobūdį) maksimalesnis jų bendravimas. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės atsikirtimus, nustatant bendravimo tvarką, atsižvelgti į dukros norą ir sutikimą, kadangi esant tam tikriems tėvų tarpusavio nesutarimams būtina užkirsti kelią bet kokiai galimai įtakai vaikui, formuojant jo nuomonę bendravimo su tėvu klausimu ir tuo manipuliuojant, nes pirmiausia, būtina užtikrinti vaiko interesą bendrauti su abiem tėvais. Bendravimo tvarka yra nustatyta būtent su tėvu, todėl apeliantės abejonės, kad dukra atostogų metu dėl tėvo darbo specifikos bendraus ne su tėvu, o su jo motina ir seserimi, neturi teisinės reikšmės. Atsakovės pageidavimas sutrumpinti tėvo bendravimo su dukra laiką švenčių dienomis (Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Tėvo dieną), nustatant vėlesnį vaiko paėmimo laiką ir ankstesnį sugrąžinimo laiką, grindžiamas noru, kad dukra turėtų galimybę švenčių dienomis pabendrauti su krikšto tėvu (atsakovės broliu), kuris dirba Londone ir į Lietuvą grįžta tik Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų šventėms. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tėvas nurodytų švenčių metu bendraus su dukra ne kiekvienais metais, be to, šiuo atveju sprendžiamas ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos tarp tėvų nustatymo, o ne ginčas su kitais giminaičiais. Kolegija sutinka, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos 6 punkte, kuriame nustatyta, kad „vaiko išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą. J. K. be G. T. sutikimo ir kitos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo neturi teisės išvežti nepilnametės N. T. į kitą valstybę“, toje dalyje, kuria ribojama atsakovės teisė išvežti dukrą į kitą valstybę be ieškovo sutikimo, nepagrįstai suvaržo atsakovės teises. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Tokiu būdu tėvo teisę nuspręsti (duoti arba neduoti sutikimą) dėl vaiko išvežimo į kitą valstybę apsprendžia išvykimo pobūdis, t. y. išvykstama laikinai ar nuolat gyventi. Todėl teismo patvirtintos tvarkos 6 punktas papildytinas nurodant, kad J. K. be G. T. sutikimo ir kitos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo neturi teisės išvežti nepilnametės N. T. į kitą valstybę nuolat gyventi. Negalima sutikti su apeliante, kad bendravimo tvarkos 8 punkte numatyta bendravimo forma, t. y., tai, kad „G. T. turi teisę gauti visą informaciją apie dukrą iš jos mokymosi, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų, lankyti ją darželyje ir mokykloje“, turėtų būti apribota nurodant, kad tai jis gali daryti „renginių metu“, kadangi tėvas turi teisę matytis su dukra ne vien renginių metu, o tai jis turi daryti neabejotinai, nepažeisdamas nustatyto įstaigos režimo. Kolegija sutinka, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos 9 ir 10 punkte (9 – tėvai vienas kitą turi informuoti apie vaiko sveikatos būklę, vaiko svarbiausius įvykius, ieškovas informuoja apie negalėjimą vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos prieš tris dienas, susitariant dėl kito laiko, 10 – ieškovas nustatytą bendravimo tvarką vykdo, būdamas Lietuvoje, apie tai informuodamas atsakovę iš anksto, t. y. prieš savaitę laiko) numatyti skirtingi informavimo terminai prieš 3 dienas ir prieš savaitę laiko sukelia tam tikrų neaiškumų, todėl 10 punkte nustatytas savaitės laiko terminas pašalintinas.Kitas atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kaip pvz., „tuo atveju, jei tėvas su dukra būna ne ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), jis privalo motinai nurodyti jo ir dukters buvimo vietos adresą“ atmestinas, kaip ribojantis tėvo teisę bendrauti su dukra kitose vietose ir pernelyg apsunkinantis jų bendravimą, nes kiekvienu atveju pasirinkus vienokią ar kitokią bendravimo vietą (pvz. kino teatrą, kavinę, giminaičių lankymą ir pan.) ieškovas privalėtų informuoti apie tai atsakovę. Duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdytų savo kaip tėvo pareigas, byloje nėra pateikta, tačiau jis, būdamas atsakingu tėvu, neabejotinai turi bendrąją pareigą informuoti motiną apie išvykimą į kitą miestą, vietovę ir pan. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, išskyrus nurodytus pakeitimus, pritaria likusiems pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, t. y. esminei jų daliai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovo turėtos išlaidos už advokatės teiktą advokatės pagalbą – 250 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir 300 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose – yra nepagrįstos, kadangi ieškinys buvo parengtas ne tik dėl nagrinėjamoje byloje išnagrinėtų reikalavimų, bet ir dėl reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją už turto pagerinimą, kuris buvo išskirtas į atskirą bylą, be to, byloje nebuvo teiktas dublikas, tačiau tai advokatės nurodyta. Mano, jog, kadangi buvo patenkinta po ½ dalį šalių reikalavimų, todėl šalys turėtų likti prie savo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvo patenkinta po ½ dalį šalių reikalavimų ir šia proporcija padalino šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovė dėl tokių teismo nustatytų proporcijų sutinka, todėl kolegija taip pat lieka prie tos pačios pozicijos, t. y. tų pačių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos, tačiau tai nereiškia, kad neturėtų būti atlygintinos ieškovo turėtos didesnės atstovavimo išlaidos. Kadangi atsakovės pateikti atstovavimo išlaidas patvirtinantys dokumentai nesuteikia galimybės nustatyti, kokios konkrečios išlaidos už kokius konkrečius atstovavimo veiksmus ieškovo turėtos, o bendras jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl teismo sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų dalyje nekeistina.Apeliacinį skundą patenkinus tik nežymioje dalyje ir sprendimą iš esmės pakeitus neesminiais klausimais, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atlygintinos 10 %, t. y. iš ieškovo atsakovei priteistina 19 Eur (41 Eur žyminis mokestis + 150 Eur atstovavimo išlaidos x 10 %) bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovės ieškovui priteistina 270 Eur atstovavimo išlaidos (300 Eur x 90 %) (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Atlikus šalių bylinėjimosi išlaidų tarpusavio užskaitą, iš atsakovės ieškovui priteistinos 251 Eur dydžio atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimo dalį dėl ieškovo G. T. bendravimo su dukra N. T. nustatymo: papildyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos 6 punktą nurodant, kad J. K. be G. T. sutikimo ir kitos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo neturi teisės išvežti nepilnametės N. T. į kitą valstybę nuolat gyventi; pašalinti iš 10 punkto nustatytą savaitės laiko terminą.

Kitos sprendimo dalies nekeisti.

Priteisti iš atsakovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 251 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė