- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-30
- Bylos Nr.
- 2S-773-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13350-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- V. P., J. P.
- Atsakovas
- AB Dnb Nord bankui
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-773-370/2011
2011 m. kovo 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1446-613/2011 pagal ieškovų V. P. ir J. P. ieškinį atsakovui AB Dnb Nord bankui dėl sutarties nutraukimo ir sąlygų pripažinimo negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu teismo prašo pripažinti neteisėtais atsakovo 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 nutraukimą bei reikalavimą grąžinti skolą pagal 2007-09-18 kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-616, pripažinti 2007-09-18 kreditavimo sutarties sąlygas nesąžiningomis ir jas panaikinti ab initio. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamos sutarties pagrindu įkeisto turto ieškojimo procedūras.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-01-03 ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė 2009-06-22 Hipotekos skyriaus Klaipėdos m. apylinkės teismo nutarties Nr. 101-2N/2009 vykdymą dėl įkeisto ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių išieškotojo AB SnB NORD banko naudai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išsprendus klausimą iš esmės ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad ieškovai iš esmės siekia toliau vykdyti prievoles bankui, t. y. grąžinti paskolą, tik kitomis sąlygomis, todėl nepriklausomai nuo šios bylos baigties ieškovų prievolė grąžinti paskolą bankui išliks. Priverstinis turto pardavimas iš varžytynių taip pat yra skirtas banko reikalavimo, t. y. paskolos sugrąžinimo patenkinimui – visos iš turto pardavimo gautos pajamos būtų skirtos paskolai padengti, o likusi suma būtų pervesta ieškovams. Todėl apeliantui nesuprantama, kaip įkeisto turto perleidimo procedūrų vykdymas sutrukdys ar padarys neįmanomą paskolos bankui sugrąžinimą. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ribojamos banko teisės nustatytos kredito linijos sutartyje. Ieškovai neneigia, kad prievoles bankui vykdė netinkamai, t. y. iš esmės bankui buvo pagrindas nutraukti sutartį. Taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitinka CPK 145 str. 2 dalies reikalavimų, nes neproporcingai faktiškai neribotam laikui pažeidžia banko, kaip sąžiningo kreditoriaus, teises. Be to, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui, taip užkertant galimybę pateikti į bylą įrodymus, argumentus bei paaiškinimus dėl ieškovų pateikto prašymo nepagrįstumo.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovai prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas neteisingai vertina ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimus ir ieškovams palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, grėsmę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 141 str. 1 d.). Taigi pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti ne tik grėsmė neįvykdyti teismo sprendimą apskritai, bet ir grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės. Ieškovai ieškiniu prašo ne tik pripažinti atskiras sutarties sąlygas neteisėtomis, bet ir jų pagrindu atliktą vienašalį sutarties nutraukimą, kuris, savo ruožtu, buvo pagrindu atsakovui pradėti skolos išieškojimą ne ginčo tvarka. Patenkinus ieškovų ieškinį, sprendimas didele dalimi prarastų prasmę, jei dar iki jo priėmimo ginčijamos sutarties pagrindu skola jau būtų išieškota realizavus ieškovų įkeistą turtą. Tokiu atveju nebebūtų galimybės įvykdyti sprendimo įvykdymo atgręžimo, nes iš sąžiningų įgijėjų varžytynėse realizuotas turtas nebegalėtų būti išreikalautas (CK 4.96 str.). Atskirai pažymėtina, kad ieškovai ieškiniu siekia išsaugoti savo būstą, su kuriuo jie yra susiję asmeniniais ryšiais, jiems yra reikšmingi šio daikto individualūs požymiai, o ne tik jo piniginė vertė. Tuo tarpu bankui ieškovų įkeistas daiktas yra tik vienas iš daugelio ir jis reikšmingas tik tiek, kiek iš jo gali būti įvykdytos ieškovų piniginės prievolės. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcingai pažeidžianti banko interesus.
Apelianto argumentas, kad jam nepranešus apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimą buvo pažeistos jo teisės, nes buvo užkirstas kelias pateikti savo argumentus, yra formalus ir deklaratyvus, kadangi atskirajame skunde atsakovas nenurodo jokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingų aplinkybių, įrodymų ar argumentų, kurie pirmosios instancijos teismui (jei bankas būtų turėjęs galimybę juos nurodyti) galėtų būtų pagrindu priimti kitokią, nei buvo priimta, nutartį. Pripažinus, kad apeliantas jokių reikšmingų argumentų dėl klausimo esmės nepateikė, o skundžiama nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismo procesinis pažeidimas dėl nepranešimo apie bylos nagrinėjimą laikytinas formaliu ir nesudaro savarankiško skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindo, kadangi pats savaime jokios įtakos atsakovui iš skundžiamos nutarties kilusioms pasekmėms nesukėlė (CPK 338, 328 str.).
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.