Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2S-1887-479/2010

2010 m. gruodžio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Almanto Padvelskio, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. P. ir J. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-08 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. P. ir J. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei DnB Nord bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo bei reikalavimo sumokėti skolą pripažinimo neteisėtais, kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir jų panaikinimo ab initio, išvadą teikianti institucija byloje – biudžetinė įstaiga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

ieškovai V. P. ir J. P. Klaipėdos miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti neteisėtais atsakovės AB DnB Nord banko 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 nutraukimą prieš terminą bei reikalavimą grąžinti skolą pagal šią kreditavimo sutartį, pripažinti tam tikras 2007-09-18 kreditavimo sutarties sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 str. 1 d.). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad teisėjas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes. Jeigu ieškinys tam tikram teismui neteismingas, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. Taigi pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus.

Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo pripažinti neteisėtais kreditavimo sutarties nutraukimą prieš terminą bei reikalavimą grąžinti skolą pagal šią kreditavimo sutartį, pripažinti tam tikras kreditavimo sutarties sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio. Kitaip tariant, ieškovai ginčija vienašališko sutarties nutraukimo pagrindu atsakovei kilusią negrąžinto kredito reikalavimo teisę, taip pat kredito sutarties nuostatas. Pažymėtina, kad patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovų ir atsakovės turtinės teisės iš esmės nepasikeistų, nes tai nepašalintų ieškovų turtinių įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį atsakovei. Pakeitus prievolės įvykdymo terminus, ieškovų pagrindinės prievolės dydis iš esmės nepasikeistų – jie vis tiek turėtų ją grąžinti. Taigi, nagrinėjamu atveju priėmus sprendimą nė viena šalis negautų konkrečiu dydžiu apskaičiuojamos turtinės naudos ar neprarastų jos. Todėl ieškovų pareikšti ieškinio reikalavimai, nors savo esme yra turtinio pobūdžio, tačiau negali būti įkainoti, todėl kiekvienas jų apmokestintinas paprastu žyminiu mokesčiu ir nagrinėtini apylinkės teisme kaip pirmosios instancijos teisme (CPK 26 str. 1 d., 27 str. 1 p.).

Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės – ieškinys pagal teismingumą perduotinas Klaipėdos miesto apylinkės teismui spręsti jo priėmimo klausimą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-08 nutartį panaikinti ir ieškovų V. P. ir J. P. ieškinio atsakovei akcinei bendrovei DnB Nord bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo bei reikalavimo sumokėti skolą pripažinimo neteisėtais, kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir jų panaikinimo ab initio, išvadą teikianti institucija byloje – biudžetinė įstaiga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.