Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-06 · Civilinė byla Nr. e2S-2793-881/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-11-06Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-06
Bylos Nr.
e2S-2793-881/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-04683-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“
Ieškovas
S. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2793-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04683-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-1307-892/2018 pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Abastas“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ priešieškinį ieškovui S. P. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu iš dalies patenkino S. P. ieškinį atsakovei UAB „Abastas“ dėl skolos priteisimo, o atsakovės priešieškinį atmetė.

2. Atsakovė dėl priimto teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą. Atsakovė prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo arba jo mokėjimą atidėti. Nurodė, kad šiuo metu negali sumokėti žyminio mokesčio, nes negali disponuoti sąskaita ir kasa, taip pat turimu turtu, kurie yra areštuoti. Areštų mastas siekia 154 tūkst. Eur, todėl, anot atsakovės, akivaizdu, kad atsakovės esamo turto nepakanka, kad jis būtų parduotas, ir tokiu būdu gauta pajamų sumokėti žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatė atsakovei terminą sumokėti už apeliacinį skundą 389 Eur žyminio mokesčio bei pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

4. Teismas konstatavo, kad visiškai atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio galimybės nėra, kadangi atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo galima tik iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalis). Apeliantė įrodinėdama savo sunkią turtinę padėtį teismui pateikė tik UAB „Abastas“ banko Luminor Bank AB išrašą, iš kurio matyti taikyti apribojimai disponuojant lėšomis banko sąskaitoje, tačiau pateikto įrodymo apačioje nurodyta data (2018 m. balandžio 1 d.), anot teismo, reiškia, kad minėti duomenys neaktualūs. Be to, teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas tik vienos banko sąskaitos išrašas apie joje esantį lėšų areštą negali būti objektyviu įrodymu, apibūdinančiu tikrąją apeliantės turtinę padėtį. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie kito turimo turto apimtis, jiems taikytus apribojimus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą iš esmės 2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė priteisti iš ieškovo 2 021 Eur už advokato teisinę pagalbą atsakovės patirtų išlaidų, šiai aplinkybei pagrįsti pateikė 2018 m. rugpjūčio 3 d. pinigų mokėjimo kvitą minėtai sumai, ieškovui iškėlus abejones dėl atsakovės patirtų išlaidų, atsakovės atstovas paaiškino, kad atsakovės sąskaitos areštuotos, todėl atsiskaitymai vykdomi grynais pinigais. Taigi, taikytas sąskaitų areštas nesąlygojo atsakovės negalėjimo sumokėti atitinkamas sumas. Be to, 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi šioje byloje buvo nutarta grąžinti atsakovės vadovui į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 400 Eur avansą už ekspertizę, tačiau atsakovės vadovas iki šiol nėra pateikęs teismui prašymo dėl minėtos sumos išmokėjimo.

5. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog yra įstatyme nustatyti pagrindai atleisti ją nuo žyminio mokesčio ar jo mokėjimą atidėti, todėl atsakovės prašymai atmestini (CPK 84 straipsnis, 87 straipsnis, 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad panašaus pobūdžio atsakovės prašymas buvo atmestas kitoje byloje, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-2571-345/2018).

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Abastas“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apeliantės atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, t. y. aukštesnės eilės kreditoriaus naudai. Todėl bet koks žyminio mokesčio sumokėjimas nėra įmanomas nepažeidžiant kitų teisės aktų, o žyminio mokesčio sumokėjimas pažeidžiant įstatymus negalės būti laikomas teisėtu.

6.2. Apeliantė turėtų galimybę sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą vėliau, nes pagal finansinės atskaitomybės duomenis turi turto už 431 482 Eur sumą, tačiau šiuo metu negali turtu disponuoti, pavyzdžiui, apeliantei priklauso beveik 67 000 Eur mokesčių permoka, tačiau ji taip pat yra areštuota ir apeliantė negali ja disponuoti.

6.3. Apeliantė negali naudotis Lietuvos teisingumo sistema, nes tie patys teismai yra areštavę įmonės turtą bei pinigines sąskaitas. Esant tokiai situacijai, apeliantei yra ribojama teisė kreiptis į teismą, pažeidžiamos apeliantės konstitucinės teisės.

6.4. Apeliantė neatsisako mokėti žyminio mokesčio, bet negali to padaryti ne dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių, o dėl teismų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos skirtų apeliantės turto ir piniginių lėšų arešto. Taigi susiklosto situacija, kad būtent pačios valstybės institucijos riboja apeliantės konstitucinę teisę kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti už apeliacinį skundą žyminį mokestį.

9. Apeliantės teigimu, valstybės institucijos riboja jos konstitucinę teisę kreiptis į teismą – įpareigoja apeliantę sumokėti žyminį mokestį, nors yra areštavusios jos turtą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

10. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. e2-495-861/2018 taip pat buvo sprendžiamas apeliantės atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo klausimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi įpareigojo apeliantę sumokėti žyminį mokestį, Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apeliantės atskirąjį skundą, 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Žyminį mokestį apeliantė, nors ir su trečiojo asmens pagalba, tačiau sumokėjo, ir jos skundas buvo priimtas nagrinėti (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

11. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad abiejose bylose apeliantės negalėjimas sumokėti žyminį mokestį buvo grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, nepaisant jų, apeliantė prievolę sumokėti žyminį mokestį įvykdė, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, už advokato paslaugas atsiskaitė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės teigimu, kad šios aplinkybės objektyviai kliudo apeliantei pasinaudoti apeliacijos teise ir todėl turėtų būti taikomas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo/ atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo institutai (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis).

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

13. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

14. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti baigėsi, atsakovei nustatomas naujas terminas (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Abastas“ terminą iki 2018 m. lapkričio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Mikuckienė