- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-21
- Bylos Nr.
- e2S-2571-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39140-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- UAB „Abastas“
- Kategorijos
- 3.1.7.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) UAB „Abastas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovei UAB „Abastas“ dėl avanso grąžinimo ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Abastas“ 10 550 Eur sumokėtą avansą, 5 000 Eur dydžio baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovė UAB „Abastas“ pateikė apeliacinį skundą.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsakovei (apeliantei) nustatė terminą iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. imtinai, žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodomos aplinkybės apie galimybių sumokėti žyminį mokestį nebuvimą dėl sąskaitos, kasos ir turto arešto bei dėl prieš apeliantę pradėtų vykdomųjų bylų, nėra pakankamas pagrindas tenkinti jos prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas pažymėjo, kad apeliantės pateiktas vienos banko sąskaitos išrašas nereiškia, jog įmonė turi tik vieną sąskaitą, teismas neturi informacijos apie įmonės turimą ir areštuotą/neareštuotą turtą. Be to, visiškai atleistini nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra fiziniai asmenys, kuriems yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba.
Atskirojo skundo teisiniai argumentaiAtskiruoju skundu atsakovė UAB „Abastas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovę atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Nurodo, kad atsakovė galimybių sumokėti žyminį mokestį neturi, kadangi negali disponuoti sąskaita ir kasa, kurios yra areštuotos antstolio, taip pat negali disponuoti turimu turtu, kuris taip pat yra areštuotas patvarkymais. Žyminio mokesčio sumokėjimas nėra įmanomas nepažeidžiant kitų teisės aktų – būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas mokėjimų eiliškumas. Atsakovei dėl teismų sprendimais pritaikyto arešto įmonės turtui bei sąskaitoms neturint objektyvios galimybės sumokėti žyminį mokestį, ribojama jos teisė į teisminę gynybą apeliaciniu skundu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės mokslo doktrinoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį ir atleidimo nuo jo tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83 straipsnis).Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 straipsnyje nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą pašalinti trūkumams (CPK 316 straipsnis). Negalėdamas sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą (šiuo atveju – už apeliacinį skundą) mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis). Vertindamas, ar egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės. Asmens prašymas atleisti jį nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, neapmokėjo jokios žyminio mokesčio dalies, kas teikiant prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo imperatyviai nustatyta CPK 83 straipsnyje. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu apeliantės pateikto banko sąskaitos išrašo vertinimu. Šis dokumentas nėra pakankamas apeliantės turtinei padėčiai įvertinti bei konstatuoti, kad apeliantės finansinė padėtis turėtų būti įvertinta kaip sudaranti pagrindą minėtą žyminio mokesčio lengvatą jos atžvilgiu taikyti. Kartu su prašymu atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo apeliantė nepateikė jokių duomenų apie turimą turtą, pinigines lėšas ir kitas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl jos turtinės padėties. Be to, pažymėtina, teismas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva, t. y. visas bylos aplinkybes turi nurodyti ir įrodyti ginčo šalys, o teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais, tik įvertina įrodymus ir konstatuoja tam tikras bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės finansinės padėties įvertinimo yra pagrįsta tinkamu apeliantės pateiktų įrodymų įvertinimu. Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl apeliantės negalėjimo sumokėti CPK nustatyto žyminio mokesčio dėl to, jog teismas yra areštavęs jos turtą ir sąskaitas, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino apeliantės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Kadangi atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad terminas skundžiamoje nutartyje nustatytam trūkumui – žyminiam mokesčiui apmokėti – pašalinti baigėsi 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir nutartis, kurioje šis terminas nustatytas, buvo apskųsta apeliacine tvarka, apeliantei nustatytinas naujas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti UAB „Abastas“ naują 7 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams, nustatytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje, pašalinti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.