Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio Gintauto Puodžiuko teikimą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu arba esant sutikimui viešaisiais darbais nuteistajam A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini),-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Gintautas Puodžiukas siūlo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu A. G. paskirtą 30 MGL, t.y. 3900 Lt (1129,52 Eur) dydžio baudą areštu arba skolininkui sutikus baudą pakeisti viešaisiais darbais. Prašyme antstolis nurodo, jog antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1129,52 Eur baudos išieškojimo iš A. G., išieškotojos Valstybės naudai. Patikrinus sprendimo įvykdymo galimybes: užklausus visas Lietuvoje veikiančias kredito įstaigas, VĮ Registrų centrą, VĮ „Regitra“, VSDFV Vilniaus m. skyrių, VĮ „Gyventojų registrą“ bei patikrinus kitas skolininko mokumo galimybes nustatyta, jog skolininkas A. G. pats baudos nemoka, VSDFV Vilniaus m. skyriaus duomenimis niekur nedirba. Šiai dienai areštuotose Lietuvoje veikiančiuose bankų sąskaitose piniginių lėšų nėra, judėjimai nevyksta. VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ duomenimis registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas neturi. Juridinių asmenų registro duomenimis skolininkas yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tačiau VSDFV duomenimis įmonėje registruotų darbuotojų nėra, finansinė apyskaita VMI prie LR FM nėra pateikta. Vykdomajame dokumente nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu procesinių dokumentų įteikti nepavyko, kita skolininko gyvenamoji vieta nežinoma. Pagal visuotinį antstolių vykdomų bylų sąvada skolininko atžvilgiu yra vykdomos 17 vykdomųjų bylų. VĮ „Gyventojų registro“ duomenimis skolininkas išsiskyręs, santuokinio turto ar kito turto, esančio bendru su kitais asmenimis, neturi.

2019 m. gegužės 16 d. antstolis Gintautas Puodžiukas teikė pareiškimą dėl bausmės pakeitimo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi antstolio teikimo netenkino, kadangi nuteistasis A. G. teismo posėdyje žadėjo, kad sumokės baudą. 2019 m. birželio 12 d. buvo gautas nuteistojo A. G. 50 Eur. mokėjimas į antstolio depozitinę banko sąskaitą. Priverstiniame baudos išieškojimo procese surašytas išieškojimo negalimumo aktas.

Teismo posėdyje nuteistasis A. G. pranešė, jog jis moka baudą, sutaręs su antstoliu, jog per vienerius metus ją sumokės, šiai dienai įnešęs 700 Eur. Dirba užsienyje. Pateikė pinigų sumokėjimo dokumentą (prijungtas prie bylos).

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju A. G. pripažintas kaltu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta subendrinta 30 MGL, t.y. 3900 Lt (1129,52 Eur) dydžio bauda.

Nuteistasis šios baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl paskirtos baudos išieškojimas buvo perduotas antstoliui vykdyti priverstinai. Antstolis Gintautas Puodžiukas 2020 m. vasario 3 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad vykdydamas vykdomąjį dokumentą ir patikrinęs sprendimo įvykdymo galimybes: užklausus visas Lietuvoje veikiančias kredito įstaigas, VĮ Registrų centrą, VĮ „Regitra“, VSDFV Vilniaus m. skyrių, VĮ „Gyventojų registrą“ bei patikrinus kitas skolininko mokumo galimybes, nustatė, jog skolininkas A. G. pats baudos nemokėjo, VSDFV Vilniaus m. skyriaus duomenimis niekur nedirbo. Šiai dienai areštuotose Lietuvoje veikiančiuose bankų sąskaitose piniginių lėšų nėra, judėjimai nevyksta. VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ duomenimis registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas neturi. Juridinių asmenų registro duomenimis skolininkas yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tačiau VSDFV duomenimis įmonėje registruotų darbuotojų nėra, finansinė apyskaita VMI prie LR FM nėra pateikta. Vykdomajame dokumente nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu procesinių dokumentų įteikti nepavyko, kita skolininko gyvenamoji vieta nežinoma. Pagal visuotinį antstolių vykdomų bylų sąvadą skolininko atžvilgiu yra vykdoma 17 vykdomųjų bylų. VĮ „Gyventojų registro“ duomenimis skolininkas išsiskyręs, santuokinio turto ar kito turto, esančio bendru su kitais asmenimis, neturi.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme Baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Analogiškos nuostatos nustatytos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 bei 2 dalyse. Taigi įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme.

Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).

Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad A. G. sumokėjo šiai dienai 700 Eur pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), o tai ženkli baudos dalis. Asmuo likusią baudos dalį žada sumokėti iki 2020 m. birželio 20 d. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, antstolio teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

antstolio D. G. Puodžiuko teikimo netenkinti.

Pratęsti likusios baudos dalies sumokėjimą A. G. iki 2020 m. birželio 1 d.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.