Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės būdu įgyto automobilio „Lexus“) – 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės būdu įgyto automobilio „BMW 5“) – 5 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir nustatyta subendrinta bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir nustatyta subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. Šią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendį.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 22 265 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš J. J. civiliniam ieškovui priteista 18 000 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. J. nuteistas už tai, kad su nenustatytais asmenimis susitaręs apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą – automobilį „Lexus RX450H“, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), 19735 Eur vertės, 2013 m. gruodį – 2014 m. sausį, tiksliau nenustatytu laiku, internete aptiko skelbimą, kad Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieško vežėjo pargabenti automobilį iš Italijos, susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgijo šios įmonės pasitikėjimą, nes pasiūlė atlikti pageidaujamą paslaugą, pasinaudojo informacija ir suplanavo nusikalstamą veiką: iš laisvės atėmimo vietos – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę, paskambino telefonu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui T. K., kuris veikė Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir buvo įgaliotas surasti vežėją, prisistatė tariamu vežėju, po to paskambino telefonu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams T. S. ir L. S., taip pat Slovakijos bendrovės vairuotojui A. V., pastariesiems prisistatė tariamu užsakovu ir pateikė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą užsakymą pervežti 19735 eurų vertės Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Lexus RX450H“, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), iš Italijos į Kauną, nurodydamas vežėjams automobilio buvimo vietą, kurią jam, manydamas, kad jis yra tikrasis, o ne apsimestinis vežėjas, patikėjo ir nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas T. S., tokiu būdu J. J. palaikė ryšį su faktiniais vežėjais ir kontroliavo automobilio gabenimą, taip pat laikotarpiu nuo 2014-01-06 iki 2014-01-15 į nusikalstamą veiką įtraukė A. G., paprašydamas jo padėti įvykdyti jo daromą nusikalstamą veiką: J. J. susisiekė telefonu su A. G., kuriam darė poveikį pasitikti pristatytą į Kauną automobilį, o A. G., bijodamas J. J., vykdydamas J. J. nurodymą, pasamdė J. J. nurodytą autovežį už iš J. J. partnerės J. S. gautus pinigus 2014-01-15 atvyko su autovežiu, kurį vairavo samdytas vairuotojas, į (duomenys neskelbtini), prisistatė vežėjui A. V. Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotuoju atstovu, tokiu būdu suklaidino vežėją ir iš automobilio vežėjo A. V. perėmė svetimą didelės vertės turtą – 19735 Eur vertės Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Lexus RX450H“, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), jį pakraudamas į J. J. nusamdytąjį nenustatyto asmens vairuojamą autovežį. A. G. J. J. nurodymu 400 Lt (kas atitinka 115 Eur), kuriuos gavo iš J. S., perdavė vežėjui A. V. už automobilio „Lexus RX 450H“ atvežimą iš Italijos.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, J. J. davė nurodymą A. G. autovežiu nuvežti perimtą automobilį į nenustatytą Kauno miesto vietą, kurios A. G. detalizuoti negali, A. G. J. J. nurodymą įvykdė ir autovežiu, kurį vairavo pasamdytasis vairuotojas, nuvežė automobilį ir perdavė toje vietoje laukusiam nenustatytam asmeniui, tokiu būdu J. J. ir nenustatytų asmenų naudai buvo užvaldytas automobilis „Lexus RX450H“, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), padarant Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 19735 eurų turtinę žalą.

Be to, J. J. su nenustatytais asmenimis susitaręs apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą – automobilį „BMW 5“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 22890,20 Eur vertės, 2013 m. gruodį – 2014 m. sausį, tiksliau nenustatytu laiku, internete aptiko skelbimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per jos atstovus ieško vežėjo automobilio pargabenimui iš Vokietijos, susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgijo šios įmonės pasitikėjimą, nes pasiūlė atlikti pageidaujamą paslaugą, pasinaudojo informacija ir suplanavo nusikalstamą veiką: iš laisvės atėmimo vietos – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę, paskambino telefonu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei M. S., kuri veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir ieškojo vežėjo, prisistatė tariamu vežėju, po to 2014-01-22 paskambino telefonu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui M. Š., pastarajam prisistatė tariamu užsakovu ir pateikė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą užsakymą pervežti 22890,20 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „BMW 5“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), iš Vokietijos į Vilnių, nurodydamas vežėjams automobilio buvimo vietą, kurią jam, manydama, kad jis yra tikrasis, o ne apsimestinis vežėjas, patikėjo ir nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė M. S., tokiu būdu J. J. palaikė ryšį su faktiniais vežėjais ir kontroliavo automobilio gabenimą, 2014-01-24 į nusikalstamą veiką įtraukė A. G., paprašydamas jo padėti įvykdyti daromą nusikalstamą veiką: J. J. telefonu susisiekė su A. G., kuriam darė poveikį pasitikti pristatytą į Kauną automobilį, o A. G., bijodamas J. J., vykdydamas J. J. nurodymą, pasamdė J. J. nurodytą autovežį už iš J. J. partnerės J. S. gautus pinigus, 2014-01-25 atvyko su autovežiu, kurį vairavo samdytas vairuotojas L. Ž., į (duomenys neskelbtini), prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams D. Š. ir M. Š. minėtojo automobilio savininko įgaliotuoju atstovu, tokiu būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini), perėmė į Kauną pristatytą svetimą didelės vertės turtą – 22890,20 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „BMW 5“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), jį pakraudamas į L. Ž. vairuojamą autovežį. A. G. iš J. J. nurodymu iš J. S. gautų pinigų vežėjui L. Ž. perdavė 70 Lt (kas atitinka 20 Eur), o už automobilio pervežimą iš Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė 1400 Lt (kas atitinka 405 Eur).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, J. J. davė nurodymą A. G. autovežiu nuvežti perimtą automobilį į nenustatytą Kauno miesto vietą, kurios A. G. detalizuoti negali, A. G. J. J. nurodymą įvykdė: autovežiu, kurį vairavo pasamdytasis vairuotojas L. Ž., nuvežė automobilį ir paliko asmens, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu Vandžiogalos plente, Kauno rajone, esančioje aikštelėje, tokiu būdu J. J. ir nenustatytų asmenų naudai buvo užvaldytas automobilis „BMW 5“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22890,20 Eur turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sušvelninti jam Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžiu skirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Skundo autorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo kaltės pripažinimą kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to, nuosprendyje buvo nepagrįstai pripažinta, jog jis veikė bendrininkų grupėje, nors tie bendrininkai nebuvo nustatyti, o tie, kurie buvo nustatyti, yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl šių priežasčių apeliantas yra įsitikinęs, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą švelninti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

Teismo paskirta bausmė turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota, tai yra atitikti kaltininko padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę. Taip pat parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, privalo būti skiriamas deramas dėmesys nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų apsaugai.

Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą BK 54 straipsnyje, teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas J. J. bausmę už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurias, nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų subendrino tarpusavyje ir su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą J. J. skirti švelnesnę bausmę, nes jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atmetami kaip nepagrįsti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-550/2008, 2K-106/2011, 2K-414/2011, 2K-21/2016). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-259/2009, 2K-7-677/2015, 2K-21/2016). Šiuo atveju apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis dėl padarytų nusikaltimų gailisi ir kaltę pripažįsta, jau yra įvertinta priimant skundžiamą teismo nuosprendį ir pagrįstai nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Apygardos teismas, patikrinęs nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu J. J. kaltės prisipažinimo vertinimu kaip formaliu ir nenuoširdžiu. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad J. J. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus ir juos davė, tik išklausęs visus proceso dalyvius bei įvertinęs įrodymus dėl nusikalstamų veikų. Taigi apeliantas viso proceso metu kritiškai savo elgesio nevertino ir jo parodymai neprisidėjo prie greito bylos aplinkybių ištyrimo bei teisingo nuosprendžio priėmimo, nes iki prisipažinimo byloje jau buvo surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Be to, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad apeliantas būtų stengęsis sušvelninti padarytų veiksmų pasekmes – atsiprašęs, stengęsis atlyginti padarytą žalą. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad J. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, sistemingai daro tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas (recidyvistas), sprendžia, kad jo išreikštas kaltės pripažinimas nebuvo savanoriškas ir jo pozicija labiau laikytina siekiu palengvinti savo, kaip nuteistojo, procesinę padėtį išvengiant atitinkamų teisinių pasekmių. Dėl išdėstytų motyvų šiuo atveju nuteistojo kaltės pripažinimas nėra pakankama aplinkybė pripažinti tai atsakomybę švelninančia aplinkybe ir sušvelninti J. J. paskirtas bausmes.

Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu pripažinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kadangi dalis su juo veikusių bendrininkų nėra nustatyti, o tie, kurie buvo nustatyti, yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Taikant baudžiamąjį įstatymą padarytai veikai, bendrininkų grupės požymiai konstatuojami vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.

Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. J. bendri veiksmai darant nusikalstamas veikas atitiko BK 25 straipsnio 2 dalyje numatytos bendrininkų grupės požymius. Iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad J. J. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis susitaręs apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą – automobilius, atliko bendrus ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuotus plataus masto veiksmus. Įvertinant tą aplinkybę, kad J. J. nusikalstamus veiksmus atliko laisvės atėmimo vietoje atlikdamas bausmę, taip pat visą nusikalstamų veikų padarymo mechanizmą, neabejotina, kad nusikaltimus jis atliko ne vienas. Tai, kad minėti asmenys dar nėra nustatyti ir jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00396-15, nėra pagrindas pripažinti, jog bendrininkavimo požymis J. J. inkriminuotas nepagrįstai. Pagal galimą nenustatytų asmenų atliktų veiksmų pobūdį ir sudėtingumą teismui nekyla abejonių, kad šie asmenys yra sulaukę patraukimo baudžiamojon atsakomybėn amžiaus, duomenų apie galimą jų nepakaltinamumą taip pat nėra. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas bendrininkavimo aiškinimas atitinka teismų praktikoje įtvirtintą aiškinimą, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad bendrininkavimo institutą reguliuojančios BK nuostatos šioje byloje būtų aiškintos ir taikytos netinkamai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje baudžiamasis įstatymas dėl kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių taikytas tinkamai. Skundžiamame nuosprendyje, skiriant bausmę, tinkamai įvertinta ir tai, kad J. J. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus nuosavybei, už to paties pobūdžio savanaudiško pobūdžio nusikalstamas veikas jis anksčiau teistas aštuonis kartus (byloje yra duomenys apie dar vieną baudžiamąją bylą, kurioje jis kaltinamas analogiškų nusikaltimų padarymu), jis taip pat yra baustas administracine tvarka. Nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje. Šie duomenys patvirtina teismo išvadą, kad J. J. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, priešingai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir šie nusikaltimai buvo tik loginis jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Tuo tarpu duomenų apie pozityvias J. J. pastangas keisti savo teisei priešingą elgesį nėra.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, nežymiai didesnės nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. J. už šiuos nusikaltimus paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė ir su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme subendrinta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga jo itin neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir pavojingumui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tik griežta su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti J. J., bet ir paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Atsižvelgusi į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį, teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Byloje nėra jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas J. J. bausmę, tokių aplinkybių nenurodyta ir nuteistojo apeliaciniame skunde. Tai, kad kito įtariamojo A. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat nėra pagrindas J. J. švelninti baudžiamąją atsakomybę, kuri kiekvienam asmeniui yra individualizuojama pagal padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo J. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.