Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Č. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. Č. patikslintą ieškinį atsakovei R. P. dėl tėvystės nuginčijimo, pareiškimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, Ukmergės rajono savivaldybės administracija (Civilinės metrikacijos skyrius), Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

9.1. Ieškovas G. Č. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė: 1) nustatyti, kad ieškovas G. Č. nėra M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o M. Č. nėra G. Č. biologinis sūnus ir, kad M. Č., Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 10 d. išduotame gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) bei M. Č. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie G. Č. tėvystę („Duomenys apie tėvą: G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės ir yra neteisingi; 2) taip pat prašė pripažinti 2014 m. birželio 3 d. bendrą G. Č. ir R. G. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo Nr. 1605 negaliojančiu ab initio dėl apsimestinumo bei jo prieštaravimo gerai moralei ir viešajai tvarkai.

9.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nustatė, kad ieškovas G. Č. nėra nepilnamečio vaiko M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas M. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra ieškovo G. Č. sūnus. Nutarė panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2014 m. balandžio 10 d. Nr. 110 M. Č. išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kad G. Č. yra M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovui G. Č. iš atsakovės R. P. 959,50 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

9.3. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2025 m. sausio 6 d. gauta 2025 m. sausio 3 d. tarp šalių pasirašyta Taikos sutartis (toliau ir Taikos sutartis) dėl dalies ieškinio reikalavimų išsprendimo. Šalys Taikos sutartį sudarė šiomis sąlygomis:

9.3.1. Ieškovas atsisako savo šioje civilinėje byloje pareikšto patikslinto ieškinio antrojo reikalavimo– „2014 m. birželio 3 d. bendrą G. Š. ir R. G. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo Nr. 1605 pripažinti negaliojančiu ab initio dėl apsimestinumo bei jo prieštaravimo gerai moralei ir viešajai tvarkai“.

9.3.2. Šalys sutinka su 2024 m. gruodžio 4 d. teismo sprendimu šioje byloje patenkintu pirmuoju patikslinto ieškinio reikalavimu („pripažinti, kad ieškovas G. Š. nėra (duomenys neskelbtini) gimusio M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis sūnus, bei kad M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 10 d. išduotame gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) bei M. Š. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę („Duomenys apie tėvą: G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės ir yra neteisingi.“) ir dėl to šios bylos dalyje taikos sutarties nesudaro bei pripažįsta, kad ši teismo sprendimo dalis yra nenaikintina, nekeičiama ir kad šalys siekia šios sprendimo dalies įsiteisėjimo. Nustatyti, kad ieškovas G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra ieškovo G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnūs. Panaikinti 2014 m. balandžio 10 d. Nr. 110 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus M. Č. išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kad G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

9.3.3. Atsakovė pareiškia, kad ji iš ieškovo yra gavusi pilną išlaikymų jos sūnui M. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), dėl to šalys susitaria ir patvirtina, jog jokių atsakovės nepilnamečiui vaikui M. Č. mokėtino išlaikymo įsiskolinimų ieškovas neturi ir neturėjo. Atsakovė taip pat neturi ir neturės ieškovui jokių kitų pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su M. Č. tėvystės nustatymu, nuginčijimu ar kitokiomis šios tėvystės pripažinimo ir panaikinimo teisinėmis pasekmėmis.

9.3.4. Ieškovas įsipareigoja nereikalauti iš atsakovės jokių su šia civiline byla Nr. e2-9623-759/2024 susijusių išlaidų, įskaitant ir jo patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje Nr. e2-9623-759/2024. Teismo turėtas pašto išlaidas šioje byloje, jei tokių išlaidų būtų, šalys susitaria apmokėti lygiomis dalimis.

9.3.5. Šalims žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės. Šalys teismo prašo patvirtinti šių taikos sutartį ir civilinę bylų Nr. e2-9623-759/2024 nutraukti bei ieškovo atstovui grąžinti už jį 2024 m. birželio 19 d. ir 2024 m. rugpjūčio 12 d. sumokėtų 100 Eur ir 110 Eur žyminių mokesčių dalis.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

10. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs tai, kad, jo vertinimu, CPK nenumato ieškovo ieškinio reikalavimo atsisakymo šioje bylos proceso stadijoje, kad nagrinėjamojoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas M. Č. išlaikymas ar išlaikymo įsiskolinimas, kad taikos sutarties sąlygos dėl bylinėjimosi yra išvestinis klausimas, atsisakė tvirtinti Taikos sutartį.

11. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai aiškinosi taikos sutarties šalių ketinimus ir dėl to padarė klaidingas išvadas. Jo nuomone, ieškovui nebepalaikant savo ketinimų apeliacinio skundo forma tęsti šį teisminį ginčą dėl 2014 m. birželio 3 d. bendro pareiškimo Nr. 1605 dėl tėvystės pripažinimo negaliojančiu, šalys vietoje tokio ginčo tęsimo turėjo teisę pasiekti kompromisinius susitarimus ir prašyti teismo juos patvirtinti nutartimi. Nors šalių susitarimo sąlygos, net jei dėl jų dalies (pvz., M. Č. išlaikymo įsiskolinimo) byloje ir nebuvo nagrinėjamas konkretus ginčas, yra teisėtos ir galimos tvirtinti, nes teismų praktikoje tokiais atvejais faktiškai yra nedraudžiamas išėjimas už šioje konkrečioje byloje nagrinėto ginčo ribų taikos sutartimi nustatomomis alternatyviomis sąlygomis. Apelianto teigimu, kokiu teisiniu pagrindu teismas atsisakė vykdyti šalių valią, atsisakė užtikrinti jų teisę pasinaudoti taikos sutarties sudarymo bei tvirtinimo teisme institutais bei atsisakė tenkinti šalių prašymą patvirtinti Taikos sutartį dėl šalių 2014 m. birželio 3 d. bendro pareiškimo Nr. 1605 dėl tėvystės pripažinimo negaliojančiu, teismas nutartyje nenurodė.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimas bendra tvarka (apeliaciniu skundu) šalių apskųstas nebuvo (CPK 270 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 307 straipsnio 1 dalis).

13. Akcentuotina tai, kad šalys po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo priėmimo, nors nepadavė apeliacinio skundo, tačiau 2025 m. sausio 3 d. sudaryta bei teismui 2025 m. sausio 3 d. pateikta (registruota 2025 m. sausio 6 d.) Taikos sutartimi siekė įtakoti minėto sprendimo dalį. Kitaip tariant, proceso šalys pateikė Taikos sutartį, siekdami kitokio Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalies dėl 2014 m. birželio 3 d. bendro pareiškimo Nr. 1605 materialinio rezultato.

14. Aktualu ir tai, kad Taikos sutarties (DOK -636) 2 punkte nurodyta sąlyga suponuoja išvadą, kad šalims priimtina Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta „nustatyti, kad ieškovas G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas M. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra ieškovo G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus; panaikinti 2014 m. balandžio 10 d. Nr. 110 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus M. Č. išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kad G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.“. Tai reiškia, kad apeliantas, šalys, kaip minėta, apeliacinius skundu neskundė, Taikos sutartimi neįtakojo minėtos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalies dėl tėvystės nuginčijimo, vadinasi minėta sprendimo dalis įsiteisėjo bendrais pagrindais bei yra galiojanti (CPK 279 straipsnio 1 dalis).

15. Kaip žinoma, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

16. Iš šalių teismui pateiktos Taikos sutarties turinio bei pavadinimo (Taikos sutartis dėl dalies ieškinio reikalavimų išsprendimo), jos tikslų galima spręsti, kad ji sudaryta dėl kitos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalies – dėl ieškovo reikalavimo pripažinti 2014 m. birželio 3 d. bendrą G. Č. ir R. G. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo Nr. 1605 negaliojančiu ab initio dėl apsimestinumo bei jo prieštaravimo gerai moralei ir viešajai tvarkai. Šalys Taikos sutartimi susitarė bylą užbaigti taikiai. Pirmosios instancijos nurodoma aplinkybė, kad Taikos sutartis pateikta po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo priėmimo, neužkerta kelio svarstyti šio klausimo bei tvirtinti Taikos sutartį įstatymų nustatyta tvarka (CPK 140 straipsnio 3, 4 dalys). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Taikos sutartis teismui buvo pateikta 2025 m. sausio 3 d., registruota 2025 m. sausio 6 d. ir teisėjos 2025 m. sausio 8 d. rezoliucija priimta. Taigi, Taikos sutartis buvo pateikta po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, kaip nustatyta CPK 140 straipsnio 4 dalyje.

17. Svarstydamas Taikos sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, jog kaip teisingai teigia apeliantas, minėtas taikos sutarties tekstas dėl „ieškinio reikalavimo atsisakymo“ (Taikos sąlygų 1 punktas) nėra pareikštas CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytu bei tik iki teismo sprendimo priėmimo leidžiamo „ieškinio atsisakymo“ būdu bei tikslu, be to, šiame taikos sutarties 1 punkte net ir nėra paminėta, kad ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas netiksliai nustatė, kad ieškovas atsisako paties ieškinio, ar jo reikalavimo taip, kaip tai yra nustatyta CPK 140 straipsnio 1 dalies normoje. Spręstina, kad iš viso Taikos sutarties turinio ir jame atskleistos šalių valios bei ketinimų (CK 6.193 straipsnio 1-3 dalys), sutarties preambulėje aiškiai nurodžius, kad „tarpusavio derybų būdu šalys susitarė išspręsti šio ginčo dalį tarpusavio nuolaidų būdu ir jo nebetęsti“, ieškovas atsisakė ne ieškinio ir ne ieškinio reikalavimo CPK 140 straipsnio 1 dalies prasme, o įvadiniame taikos sutarties punkte pareiškė, jog po derybų su atsakove iš esmės nepalaiko savo reikalavimo dėl šalių 2014 m. birželio 3 d. bendro pareiškimo Nr.1605 dėl tėvystės pripažinimo negaliojančiu. Su tuo sutiko ir atsakovė. Tai buvo Taikos sutarties sąlyga ir kitų jos sąlygų nustatymo prielaida, bet ne CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas procesinis veiksmas. Dėl nurodomų argumentų konstatuotina, kad teismas netinkamai vertino taikos sutarties šalių ketinimus ir dėl to padarė netikslias išvadas.

18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl šalių susitarimo sąlygos – dėl M. Č. išlaikymo įsiskolinimo (Taikos sutarties 3 punktas) byloje nebuvo nagrinėjamas konkretus ginčas, nebuvo pareikšta jokių reikalavimų, dėl to šiuo atveju nėra pagrindo išeiti už ginčo ribų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis), tačiau, kaip minėta išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo klausimas nebuvo šios bylos dalis, poreikis išeiti už bylos nagrinėjimo ribų nenustatytas, šalių susitarimas įtakoja pačių šalių valią, tačiau šioje byloje teismine tvarka tvirtinti minėtos sąlygos nėra teisinio pagrindo. Ši nutartis neužkerta kelio minėtą klausimą spręsti skyriumi.

19. Dera pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Taikos sutarties 1,3 punktai negali būti tvirtinami, nutarė netvirtinti ir Taikos sutarties sąlygų dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl anksčiau nurodomų argumentų pasikeitus teisinei situacijai, įvertinus, kad Taikos sutarties 1 punktas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis), be to, šalys susitarė dėl taikaus ginčo sprendimo, bylinėjimosi išlaidų (Taikos sutarties 4, 5 punktai), Taikos sutarties tvirtinimo ir bylos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia teisinių kliūčių pripažinti pagrįstomis Taikos sutarties 4, 5 punktų sąlygas.

20. Konstatuotina, kad nors Taikos sutarties 3 punktas negali būti tvirtinamas, tačiau įvertinus tai, kad Taikos sutarties 1 punktas, 4,5 punktai atitinka įstatymų reikalavimus, kad 2 punktas nesukelia šalims jokių teisinių padarinių, dėl to jo nebetikslinga įtraukti į Taikos sutarties sąlygas, yra pagrindas patvirtinti tarp šalių 2025 m. sausio 3 d. sudarytą Taikos sutartį be 2 ir punkto, eliminuojant kai kurias perteklines citatas, kurios nustatytos įstatyme. Dėl to bylos / Taikos sutarties esmė nesikeičia.

21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai įvertino faktinę bylos situaciją, ne iki galo tinkamai taikė Taikos sutarties tvirtinimą reglamentuojančias teisės normas bei nepagrįstai nusprendė, jog šalių nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo jų prašymą tenkinti nors iš dalies.

Dėl kitų argumentų

22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ne iki galo įvertino bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl to ji naikinama, apelianto skundas tenkinamas iš dalies, panaikinama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalis ir tvirtinama Taikos sutartis su anksčiau nurodytomis 1, 4, 5 sąlygomis ir civilinė byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, CPK 293 straipsnio 5 punktas) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, šalims sudarius taikos sutartį, yra grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Nustatyta, kad ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 220 Eur (110 Eur + 110 Eur ) žyminį mokestį. Atsižvelgiant į bylos baigtį (tvirtinama Taikos sutartis dėl dalies sprendimo), į šalių susitarimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, į tai, kad žyminis mokestis gali būti grąžinamas gali būti grąžinamas tik dėl ginčo sprendimo dalies, ieškovui grąžintina 82,50 EUR žyminio mokesčio suma.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti ieškovo reikalavimą pripažinti 2014 m. birželio 3 d. bendrą G. Č. ir R. G. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo Nr. 1605 negaliojančiu ab initio dėl apsimestinumo bei jo prieštaravimo gerai moralei ir viešajai tvarkai ir šioje sprendimo dalyje, atsižvelgiant tai, kad tarpusavio derybų būdu šalys susitarė išspręsti šią ginčo dalį tarpusavio nuolaidų būdu ir jo nebetęsti,

patvirtinti 2025 m. sausio 3 d. sudarytą taikos sutartį šiomis šalių sulygtomis Taikos sutarties sąlygomis:

1. Ieškovas G. Č. atsisako savo šioje civilinėje byloje Nr. e2-9623-759/2024 2024-08-12 d. pareikšto patikslinto ieškinio antrojo reikalavimo pripažinti 2014 m. birželio 3 d. bendrą G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo Nr. 1605 negaliojančiu ab initio dėl apsimestinumo bei jo prieštaravimo gerai moralei ir viešajai tvarkai.

2. Ieškovas G. Č. įsipareigoja nereikalauti iš atsakovės jokių su šia civiline byla Nr. e2-9623-759/2024 susijusių išlaidų, įskaitant ir jo patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje Nr. e2-9623-759/2024. Teismo turėtas pašto išlaidas šioje byloje, jei tokių išlaidų būtų, šalys susitaria apmokėti lygiomis dalimis.

3. Šalims žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės.

Ieškovui grąžinti 82,50 EUR žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2024 m. rugpjūčio 12 d. Swedbank, AB, mokėjimo nurodymu Nr. 742.

Nutraukti civilinės bylos Nr. e2-1373-759/2025 dalį pagal ieškovo G. Č. patikslintą ieškinį atsakovei R. P. dėl 2014 m. birželio 3 d. bendro G. Č. ir R. G. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo Nr. 1605 pripažinimo negaliojančiu ab initio dėl apsimestinumo bei jo prieštaravimo gerai moralei ir viešajai tvarkai.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.