- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- e2-1373-759/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01249-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- G. Č.
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Dominykas Varnas
trečiajam asmeniui nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų Ukmergės 2-ojo notaro biuro notarei Nijolei Pukėnaitei,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Ilonai Ramaškienei, Laurai Morkūnei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Č. patikslintą ieškinį atsakovei R. P. dėl tėvystės nuginčijimo, pareiškimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje Ukmergės rajono savivaldybės administracija (Civilinės metrikacijos skyrius), Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Nijolė Pukėnaitė, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas G. Č. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) nustatyti, kad ieškovas G. Č. nėra M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o M. Č. nėra G. Č. biologinis sūnus ir, kad M. Č., Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) bei M. Č. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie G. Č. tėvystę („Duomenys apie tėvą: G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės ir yra neteisingi; 2) taip pat prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) bendrą G. Č. ir R. G. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu ab initio dėl apsimestinumo bei jo prieštaravimo gerai moralei ir viešajai tvarkai.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas G. Č. nėra atsakovės sūnaus M., biologinis tėvas, juo nėra ir negali būti. Atsakovės sūnaus M. pradėjimo ir gimimo metu ieškovas atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje Lukiškėse, Vilniuje ir vėliau buvo perkeltas į Pravieniškių l pataisos namus. Ieškovas po to dar kartą nuo 2010 m. vasario mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio kalėjo Marijampolės pataisos namuose, tuo metu atsakovės taip pat dar nepažinojo ir su ja nebendravo. Atlikęs antrąją laisvės atėmimo bausmę, ieškovas 2012 m. liepos mėnesį susipažino su atsakove, ėmė kartu gyventi ir jiems gimė trys vaikai D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), M. Č., gim. (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovas taip pat nurodė, kad tėvystę ieškovas pripažino apsimestinai, atsakovei ir jam iš anksto susitarus, siekiant, kad atsakovei būtų lengviau tvarkyti M. dokumentus mokykloje ir kitur. Toks buvo šalių susitarimas. Ieškovas suteikė M. savo pavardę ir nuo naujo (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo liudijimo atsakovės sūnus M. įgijo Č. pavardę. Vėliau ieškovo G. Č. ir atsakovės R. P. santykiai nutrūko, ieškovas 2017 m. vasarį vėl pateko į įkalinimo įstaigą, o 2019 m. vasario 28 d. atsakovė pateikė kalinčiam ieškovui ieškinį dėl nepilnamečių vaikų D. Č., D. Č., M. Č. ir M. Č. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovas nurodo, kad pripažįstant tėvystę ieškovas G. Č. ir atsakovė R. P. nesitarė, kad ieškovas mokės išlaikymą sūnui M., kuris nėra jo biologinis tėvas. Ieškovas niekada jo ir nemokėjo. Ieškovui ir atsakovei gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, auginant jiems gimusius tris bendrus vaikus, toks klausimas ir nekilo. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovo ir atsakovės santykiams nutrūkus, atsakovė nesąžiningai pareiškė minėtą 2019 m. vasario 28 d. ieškinį dėl išlaikymo M. Č. priteisimo. Ieškovas iškart kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam skyrimo ir per advokatę 2019 m. balandžio 9 d. į bylą teismui pateikė savo atsiliepimą, nurodydamas, kad likusiems savo 3 trims vaikams sutinka mokėti kiek mažesnį nei prašoma ieškiniu išlaikymą, o dėl M. tėvystės reikš ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.
4. Ieškovas G. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad į teismą kreipėsi dėl tėvystės nuginčijimo. Su atsakove susipažino 2012 m., atsakovė jau tuo laikotarpiu turėjo vaiką. Pas notarę pasirašė dokumentus, kad būtų įtrauktas, kaip M. tėvas, kad atsakovei nebūtų dėl kitų vaikų problemų, t.y. paprasčiau būtų tvarkytis dokumentus bei, kad mokykloje nebūtų skirstomos vaikų pavardės. Ieškovas mano, kad tai buvo apsimestinis pasirašymas dėl vaiko tėvystės. Su atsakove gyveno maždaug 3 metus. Patikslino, kad tarp jo ir vaiko nebuvo tėviško ryšio. Jis suteikė vaikui pavardę tik dėl to, kad atsakovei reikėjo pagelbėti. Po išsiskyrimo su atsakove, su M. nėra bendravęs ar palaikęs kokius artimus ryšius. Taip pat nurodė, kad kol ieškovas gyveno su atsakove, tai tuo metu išlaikė vaiką M.. Galutinai nusprendė kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi 2024 m. gegužės mėn. sužinojo, kad yra Sodroje skola dėl alimentų nemokėjimo M., nors ieškovas buvo su atsakove susitaręs, jog minėtam vaikui išlaikymo ji iš jo nereikalaus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime atsakovė R. P. nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip niekinį. Nurodė, kad jeigu ieškovas, pripažindamas tėvystę, savęs vaiko tėvu nelaikė (nors įstatymas įtvirtina tokią tėvystės pripažinimo sąlygą), tačiau tokį pripažinimą atliko, kaip pats nurodo, apsimestinai, tai dėl tokio savo nesąžiningo elgesio turi prisiimti visas iš to kylančias teisines pasekmes. Be to, 2019 m. liepos 2 d. nutartimi teismas nepriteisė išlaikymo nei M. Č., nei kitiems vaikams. Teismas minėta nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp ieškovo ir atsakovės.
6. Atsakovė R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais. Paaiškino, kad su ieškovu G. Č. susipažino 2012 m., pradėjo kartu gyventi. Tuo metu M. buvo (duomenys neskelbtini) metai. Po keletos mėnesių atsakovė pastojo nuo ieškovo. Kadangi M. gimimo liudijime nebuvo įrašytas vaiko tėvas, o ieškovas ir atsakovė jau buvo susilaukę kitų bendrų vaikų, tai ieškovas atsakovei pasiūlė, kad M. būtų suteikta jo pavardė. Tokiu atveju bus pilna šeima su bendra pavarde. Tvarkant reikalus dėl tėvystės nustatymo M., ieškovas buvo geranoriškas ir laisva valia sutiko su tuo, kad jis būtų įrašytas tėvu į M. gimimo liudijimą bei M. būtų suteikta ieškovo pavardė. Gyveno kartu su ieškovu iki 2016 m. vasario mėn. Patikslino, kad tarp ieškovo ir vaiko M. glaudaus ryšio nebuvo, M. jį vadino vardu. Ieškovas nuolat prikaišiojo atsakovei, kad ji turi vaiką M.. Taip pat pažymėjo, kad M. nepatinka jo dabartinė pavardė, jam yra gėda, kadangi jis žino, kad ieškovas yra buvęs 3 kartus įkalinimo įstaigoje bei jei šiuo sprendimu nebus užginčyta tėvystė, tai M. yra pasiruošęs, kai jam bus 18 metų, pasikeisti pavardę. Biologinis M. tėvas yra T. V.. Pažymėjo, kad nusprendė sutikti su ieškovo patikslintais reikalavimais dėl to, kad ieškovas jai grasino. Ne trumpą laiko tarpą atsakovė sulaukia iš ieškovo grasinimų.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2024 m. liepos 17 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pateiktas ieškinys pažeidžia nepilnamečio M. Č. interesus, nes vienas iš svarbiausių vaiko interesų – turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią, ginančius vaiko teises ir interesus. 2024 m. rugsėjo 12 d. Skyrius pateikė išvadą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai minimaliai skiriasi nuo teismui pateikto ieškinio reikalavimų dėl kurių Skyrius yra išreiškęs savo poziciją 2024 m. liepos 17 d. išvadoje Nr. 3SD-4982, todėl prašo 2024 m. liepos 17 d. Skyriaus pateiktą išvadą Nr. 3SD-4982, laikyti išvada pagal ieškovo G. Č. pateiktą patikslintą ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškovo patikslintas ieškinys pažeidžia vaiko interesus, kadangi vaikas turi turėti abu tėvus. Tačiau atsižvelgiant į dabartinę situacija, t.y., kad atsakovė sutinka su ieškovo patikslintu ieškiniu bei, kad atsakovė vykdys motinos pareigą, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. kreipsis dėl tėvystės nustatymo biologinio vaiko tėvo, taip pat tarp abiejų šalių nėra ginčo, tuomet mano, kad yra pagrindas sutikti su patikslintu ieškiniu.
Šalies argumentai
9. Tretysis asmuo Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Nijolė Pukėnaitė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvykusiems su pareiškimu tėvams dėl tėvystės pripažinimo, yra klausiama, ar vaiko tėvas prašo pripažinti tėvystę ir ar prisiima visas tėvystės teises ir pareigas, tą pripažinus, klausiama ar suteikia vaikui savo pavardę, tuomet klausiama ar vaiko motina sutinka, kad asmuo būtų pripažintas jos vaiko tėvu, vaiko tėvui ir motinai išaiškinamos su tėvystės pripažinimu susijusios teisės ir pareigos ir tik tuomet pareiškimas yra patvirtinamas. Notarei nebuvo pateikta jokia informacija, ar G. Č. yra vaiko tėvas, pati notarė jokių tyrimo veiksmų neatlieka, juolab kad kreipiasi pilnamečiai, veiksnūs, patvirtinantys vaiko tėvystę asmenys. Jei jai būtų pasakyta, kad G. Č. nėra vaiko M. G. tėvas, ji tokio pareiškimo nebūtų tvirtinusi.
Atsiliepimas
10. Tretysis asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, bylą nagrinėti administracijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl tėvystės nuginčijimo
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Remiantis CK 3.137 straipsnio 2 dalimi, vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Pagal šio straipsnio 3 dalį vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. CK 3.140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).
12. Vadovaujantis formuojama Kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020) sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo yra svarbu įvertinti: susiformavusį emocinį, socialinį vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšį; vaiko amžių, t.y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys; vaiko nuomonę, t. y. norą išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013, kurioje kasacinis teismas išaiškino, kad egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams (teisiniam tėvui ir vaikui) to nenorint); galimybę nustatyti biologinį vaiko tėvą (šis kriterijus kasacinio teismo laikomas itin reikšmingu tėvystės nuginčijimo bylose; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016, 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019 22 punktą); teisinio tėvo veiksmus, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t
13. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
15. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovas G. Č. nėra biologinis M. Č. tėvas, o M. Č. nėra biologinis ieškovo G. Č. tėvas, nėra.
16. Iš šalių nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų (gimimo įrašo) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė sūnus M.. Jam gimus, gimimo liudijime vaiko tėvystė nenurodyta.
17. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) bei M. Č. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie G. Č. tėvystę („Duomenys apie tėvą: G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
18. (duomenys neskelbtini) G. Č. ir R. G. pareiškimu Dėl tėvystės pripažinimo, ieškovas G. Č. prašo pripažinti jį tėvu sūnaus M. G., įrašant vaiko gimimo įraše žinias apie tėvą ir suteikiant sūnui pavardę Č.. R. G. sutinka, kad G. Č. būtų pripažintas jos sūnaus M. G. tėvu.
19. Ieškovo teigimu, kadangi tuo metu ieškovas kartu gyveno su atsakove ir kartu turėjo bendrą vaiką bei laukėsi kito, atsakovė nenorėdama, kad vaikai būtų su skirtingomis pavardėmis bei, kad būtų lengviau tvarkyti dokumentus, paprašė ieškovo, kad jis prisiimtų tėvystę ir būtų į M. gimimo liudijimą įrašytas, kaip tėvas ir M. būtų suteikta ieškovo pavardė. Ieškovas su tuo sutiko, dėl ko M. Č. gimimo įraše ieškovas buvo įrašytas kaip berniuko tėvas. Ieškovas patikslintame ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su M. jis yra bendravęs tik kai gyveno su atsakove, ieškovas nepalaiko su M. jokių ryšių, tėvo ir sūnaus tarpusavio stipraus ryšio niekada nebuvo ir nėra, taip pat M. ieškovą visada vadino vardu, t.y. G.. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė teismo posėdžio metu, tokias aplinkybes nurodė ir išvadą teikianti institucija savo išvadoje bei teismo posėdžio metu. Taigi, darytina išvada, kad tarp nepilnamečio M. Č. ir ieškovo G. Č. nėra susiformavusio emocinio, socialinio vaiko ir teisinio tėvo, santykio. Paties M. Č. teigimu, jam nepatinka jo dabartinė pavardė, t.y. Č., ir jis nori sulaukęs 18-os metų, dabartinę pavardę pasikeisti į atsakovės mergautinę.
20. Teismas pažymi, kad nors pagal suformuotą teismų praktiką ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti kito asmens tėvystę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010), tačiau pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko prioritetiniais interesais. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas, o taip pat nesant tarp jo ir vaiko susiformavusio jokio emocinio, socialinio ryšio, ieškovui jau seniai nemačius vaiko, nebendraujant su vaiku nuo (duomenys neskelbtini) metų, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko nėra susiformavusi ir psichologinė ir socialinė tėvystė. Taigi nors šiuo atveju byloje nėra duomenų apie biologinį vaiko tėvą, dėl ko nėra galimybės nuginčijus tėvystę ją nustatyti biologiniam vaiko tėvui, bet atsakovė teismo posėdžio metu įvardijo tikrąjį M. tėvą ir pasiruošusi kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, teismo vertinimu, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę, jo neklaidinti, vadovaujantis prioritetiniais vaiko interesais ir byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės, ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.
Dėl pareiškimo pripažinti dėl tėvystės pripažinimo Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ab initio dėl apsimestinumo
21. Ieškovas patikslintame ieškinyje taip pat prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) bendrą G. Č. ir R. G. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ab initio dėl apsimestinumo bei jo prieštaravimo gerai moralei ir viešajai tvarkai.
22. CK 1.95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Teismui konstatavus, kad sandoris yra niekinis, kartu konstatuojama, kad jis nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys.
23. Nagrinėjamu atveju, ieškovas teigia, jog tarp atsakovės ir ieškovo įvykęs sandoris dėl tėvystės pripažinimo M. yra nesąžiningas ir apsimestinis, todėl jis yra negaliojantis. Atsakovė pasielgė nesąžiningai, pasinaudojo juo. Be to, pasirašydamas pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, nepakankamai suvokė savo veiksmų pasekmes, kadangi jis norėjo tik pagelbėti atsakovei, kad M. ir kitų bendrų vaikų pavardės nebūtų skirtingos ir atsakovei nekiltų problemų juos tvarkant, tačiau nenumanė, jog nebegyvenant kartu su atsakove, reikės teikti ir M. išlaikymą. Tokiems ieškovo argumentams prieštarauja atsakovė ir nurodė, kad gyvenant kartu šeimoje, susilaukus bendrų vaikų, ieškovas pats pasiūlė atsakovei pakeisti M. pavardę į ieškovo, nurodydamas, kad tokiu atveju bus pilna šeima, su bendra pavarde. Be to, atsakovė pažymėjo, kad tvarkant reikalus dėl tėvystės nustatymo, ieškovas buvo geranoriškas ir laisva valia sutiko su tuo, kad jis būtų įrašytas tėvu M. gimimo liudijime bei M. būtų suteikta jo pavardė. Atsakovo savanoriškumą būti įrašytu vaiko tėvu, patvirtino teisme apklausta notarė, kuri 2024 m. balandžio 3 d. tvirtino ieškovo ir atsakovės pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Notarė paaiškino ieškovui ir tuo pačiu atsakovei, kad ieškovas G. Č. prisiimdamas pareigą būti įrašytas vaiko tėvu, prisiima ir visas su tuo susijusias teises ir pareigas.
24. Vertinant tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumą, turi reikšmės tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas. Taip yra todėl, kad, skirtingai nuo tėvystės patvirtinimo įstatyme taikomos prezumpcijos pagrindu, tėvystės pripažinimas yra savanoriškas asmens sprendimas tapti tėvu, savanoriškas apsisprendimas prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas vaiko atžvilgiu, t. y. plėtoti socialinę, psichologinę tėvystę. Tokį sprendimą – pareiškimu pripažinti tėvystę – asmuo turi priimti itin atsakingai, įvertinęs visas šio sprendimo teisines pasekmes. Tai lemia, kad tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Todėl asmuo, kuris žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, bet pripažinęs tėvystę, iš esmės praranda galimybę vėliau ją nuginčyti, taip ginant šeimos santykių, tėvo ir vaiko santykių stabilumą, nepriklausomai nuo biologinės tiesos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).
25. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad pripažįstant tėvystę jis ir atsakovė R. P. nesitarė, kad ieškovas mokės išlaikymą sūnui M., kuris nėra jo biologinis tėvas, tačiau ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad kol ieškovas gyveno su atsakove, tai tuo metu išlaikė vaiką M. ir kitus bendrus su atsakove vaikus. Minėtą aplinkybę patvirtino ir atsakovė, kad kol šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, tai tuo metu ieškovas išlaikė visą šeimą bei kartu ir M., ir ieškovui nekilo jokių papildomų klausimų. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pats ieškovas siekė tapti vaiko, kuris nėra jo biologinis sūnus, socialiniu tėvu, prisiėmė su tuo susijusias pareigas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nesiekė nuginčyti tėvystės jau nuo to momento, kai nustojo gyventi kartu su atsakove, o tik tuomet, kai sužinojo, kad turi mokėti vaikui M. išlaikymą.
26. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų apgautas, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę. Ieškovas nuo pat pradžių žinojo, jog jis nėra biologinis vaiko tėvas, tėvystės pripažinimas buvo savanoriškas jo sprendimas tapti tėvu, savanoriškas apsisprendimas prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas vaiko atžvilgiu. Kaip jau minėta, tokį sprendimą – pareiškimu pripažinti tėvystę – asmuo turi priimti itin atsakingai, įvertinęs visas šio sprendimo teisines pasekmes. Ieškovas teisme paaiškino, kad pas notarę pripažinti tėvystę nuvyko kartu su atsakove, todėl ieškovas turėjo galimybę suprasti, dėl ko pasirašė, kokia atsakomybė jam kyla dėl tėvystės pripažinimo. Nors ieškovas ir teigė, jog jis buvo atsakovės apgautas, tačiau ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad atsakovė jį apgavo ar svarbių priežasčių dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų dėl prisiimtos tėvystės. Svarbu ir tai, jog nors ieškovas teigia, kad jis buvo apgautas, tačiau jis pats teismo posėdžio metu pripažino, kad kol gyveno kartu su atsakove, išlaikė bendrus vaikus ir tuo pačiu M., gyveno kaip bendra šeima ir norėjo ja būti, todėl ieškovo teiginiai, jog jį atsakovė apgavo yra nepagrįsti ir neįrodyti. Tai reiškia, kad asmuo pripažįstantis tėvystę turėjo laikyti save vaiko tėvu, o jei savęs vaiko tėvu nelaikė, nors įstatymas įtvirtina tokią tėvystės pripažinimo sąlygą, tačiau tokį pripažinimą atliko, kaip pats nurodo, apsimestinai, tai dėl tokio savo nesąžiningo elgesio turi prisiimti visas iš to kylančias teisines pasekmes.
27. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimas dėl pareiškimo pripažinti (duomenys neskelbtini) bendrą G. Č. ir R. G. pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ab initio dėl apsimestinumo bei jo prieštaravimo gerai moralei ir viešajai tvarkai yra netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
29. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 220 Eur žyminis mokestis, 1699 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme, viso 1919 Eur. Ieškovas pareiškė du neturtinius reikalavimus (tėvystės nuginčijimas ir pripažinimas (duomenys neskelbtini) bendras G. Č. ir R. G. pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ab initio dėl apsimestinumo bei jo prieštaravimo gerai moralei ir viešajai tvarkai). Teismas tenkino 50 procentų neturtinių reikalavimų. Ieškovė prašė nepriteisti jai bylinėjimosi išlaidų nurodžiusi, kad augina keturis nepilnamečius vaikus, tačiau nagrinėjamos bylos metu teismas atsakovei siūlė kreiptis į Valstybės garantuojamą pagalbą dėl nemokamų advokato paslaugų suteikimo, tačiau atsakovė to nepadarė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinas ieškovui 110 Eur (220 Eur x 50 proc.) žyminis mokestis. Taip pat atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina 849,50 Eur (1699 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad ieškovas G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas M. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra ieškovo G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus M. Č. išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kad G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 959,50 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.