- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- 2YT-9337-980/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05840-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Rimvydas Rakauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2020-08-21 pateikė skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų ir prašo panaikinti 2020-06-29 patvarkymą dėl turto perkainojimo Nr. S-20-5-27086, 2020-08-07 patvarkymą dėl skolininko pareikšto prieštaravimo dėl išvaržomo turto įkainojimo Nr. S-20-5-32654 bei 2020-08-13 patvarkymą dėl išvaržomo turto vertės Nr. S-20-5-3347; skirti arba įpareigoti antstolę Brigitą Tamkevičienę skirti pakartotinę skolininkui V. G. priklausančio žemės sklypo, kurio plotas 1,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). rinkos vertės nustatymo ekspertizę; kadangi ginčas yra kilęs dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės, už kurią siekiama jį realizuoti, prašo atšaukti varžytynes Nr. 194631 vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/2082. Nurodė, kad nesutikdamas su ekspertizės akto išvadose nustatyta turto rinkos verte, 2020-08-03 pateikė antstolei prieštaravimus bei prašymą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, kuriuos antstolė 2020-08-07 patvarkymu Nr. S-20-5-32654 patenkino iš dalies, t. y. skyrė turto vertės nustatymo ekspertizę žemės sklypui, kurio plotas 1,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). (toliau - Žemės sklypas) turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavedant atlikti teismo ekspertui Giedriui Tamašauskui. Kiti skolininko V. G., atstovaujamo advokato Rimvydo Rakausko, 2020-08-03 prieštaravime dėl išvaržomo turto įkainojimo išdėstyti reikalavimai nebuvo patenkinti, t. y. nepanaikintas 2020-06-29 patvarkymas Nr. S-20-5-27086 dėl turto perkainojimo ir nesustabdytos varžytynės Nr. 194631 bei vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/2082. Pareiškėjas nesutinka su minėto Patvarkymo 1 dalimi, kuria nepanaikintas 2020-06-29 patvarkymas Nr. S-20-5-27086 dėl turto perkainojimo ir neatšauktos varžytynės Nr. 194631 vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/2082. Pareiškėjo įsitikinimu, eksperto Giedriaus Tamašausko nustatyta turto vertė yra per maža, neatitinka pareiškėjo interesų, nustatyta netinkamai, neatspindi realios turto vertės, tuo pagrindu pateikė antstolei prieštaravimus dėl ekspertizės akto, nurodė konkrečius motyvuotus nesutikimo su ekspertize argumentus. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijamas ekspertizės aktas nėra išsamus bei aiškiai pagrindžiantis padarytas išvadas ar atliktą vertės nustatymo tyrimą. Akte nėra nurodytas Žemės sklypo rinkos vertei nustatyti taikomų pataisų apskaičiavimas (Akto 2.6.3.1. lentelė). Akto 2.6.3. skyriuje pateikiama tik bendra informacija, tačiau nepateikiami jokie pataisų skaičiavimai, kuriais remiantis būtų galima įvertinti ar patikrinti pataisų koeficientų dydžius, jų taikymo pagrįstumą ir pan. Taip pat akte nėra nurodytos turto įvertinimui lyginamųjų objektų pasirinkimo priežastys, pasirinktų palyginimui sandorių turto požymiai atskleisti minimaliai, dėl šios priežasties nėra galimybės įsitikinti, jog lyginami pardavimo sandoriai, jų objektai yra analogiški. Pažymėjo, kad nebuvo atsižvelgta į Žemės sklypo išskirtinumą. Nors, antstolė 2020-06-29 patvarkyme yra pažymėjusi, kad objektyvi turto rinkos vertė nustatoma varžytinių metu, nes nepriklausomai nuo turto įvertinimo, varžytinėse parduodamo turto realią kainą nustato pirkėjai, tačiau nustatydama Žemės sklypo vertę neatsižvelgė į tai, kad pirmųjų varžytinių metu kaina buvo pakelta iki 90 010 Eur sumos, t. y. ženkliai viršijant antstolės 2020-06-29 patvarkyme ir 2020-08-13 paliktą galioti kainą. Šios aplinkybės patvirtina, kad antstolės ir eksperto nustatyta kaina yra ženkliai per maža. Pareiškėjas yra suinteresuotas, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą ir jis nepatirtų finansinių nuostolių.
Antstolė Brigita Tamkevičienė 2020-08-20 patvarkymu Nr. S-20-5-34437 pareiškėjo skundo netenkino ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi skundą persiuntė teismui. Nurodė, kad vykdymo proceso metu antstolė ėmėsi visų priemonių siekdama vykdymo procese areštuotą skolininko turtą įkainoti kiek įmanoma objektyviau, tuo tarpu pareiškėjas V. G. piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis vykdymo procese, t. y. kelia turto įkainojimo objektyvumo klausimą jau prasidėjus turto varžytynėms, nepaisydamas imperatyviose teisės normose nustatytų terminų, reikalauja atlikti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau neapmoka pakartotinės ekspertizės parengimui būtinų išlaidų, nesutikimą su vykdymo procese nustatyta žemės sklypo rinkos verte grindžia savo nuomone, o ne objektyviais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Pažymėjo, kad pareiškėjas V. G. 2020 m. rugpjūčio 3 d. prieštaravimu dėl išvaržomo turto įkainojimo, prašė paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę išvaržomam žemės sklypui, reikalaudamas sustabdyti vykstančias turto varžytynes. Antstolė siekdama išsklaidyti bet kokias abejones dėl nustatytos turto vertės objektyvumo sutiko skirti realizuotino žemės sklypo turto vertės nustatymo ekspertizę, kuri pavesta atlikti nepriklausomam nekilnojamojo turto vertintojui - teismo ekspertui Giedriui Tamašauskui. Teismo ekspertui ekspertizės aktu nustačius realizuojamo žemės sklypo rinkos vertę, t, y. nustačius, kad vykdymo procese realizuotinas skolininkui priklausantis žemės sklypas nebuvo įvertintas mažesne nei rinkos verte, pareiškėjas V. G. vis tiek mano, kad jam priklausančio žemės sklypo vertė nustatyta per maža ir reikalauja atlikti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, neturėdamas jokių šią skolininko nuomonę patvirtinančių įrodymų.
2020-09-17 pareiškėjo atstovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų į bylą pateikti turto vertinimą.
2020-09-21 pareiškėjo atstovas advokatas R. Rakauskas pateikė į bylą UAB „Vertinimo partneriai“ turto vertinimo ataskaitą Nr. VP20N09-02.
kad išvaržomas skolininkui priklausantis žemės sklypas, kurio plotas 1,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra labai specifinės ir išskirtinės formos - didžioji žemės sklypo dalis yra tik apie 18 metrų pločio ir apie 550 metrų ilgio. Ir tik maža žemės sklypo dalis yra platesnės, todėl išvaržomas žemės sklypas labai skiriasi nuo viešuose skelbimuose parduodamų žemės sklypų, o šis pareiškėjui priklausančio žemės sklypo formos išskirtinumas neigiamai įtakoja žemės sklypo vertę. Be to, išvaržomame skolininko V. G. žemės sklype jokia statyba nėra leidžiama, nes: 1) daikto pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio; 2) žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: a) pelkės ir šaltinynai; b) paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos; c) paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, o tai taip pat neigiamai įtakoja išvaržomo žemės sklypo rinkos vertę. Be to, kad turto vertintojas vertino sklypą pagal Svencelės kaimo vietovę, tačiau skolininkui priklausantis sklypas yra Drevernos k.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/12/02082 dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą 2012 m. liepos 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2- 1104-867/2012.
Antstolei vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko V. G., prie antstolės vykdomo išieškojimo prisijungė: 1) antstolės Aleksandras Selezniovas, vykdantis vykdomąsias bylas Nr. 0010/12/03593, Nr. 0010/16/02539, Nr. 0010/17/02296, Nr. 0010/19/08471, Nr. 0010/19/08582, Nr. 0010/19/08765, Nr. 0010/19/08765 dėl bendros 69 695,31 Eur skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko V. G.; 2) antstolė Reda Vizgaudienė, vykdanti vykdomąsias bylas: Nr. 0074/15/28105, Nr. 0074/15/28105 dėl bendros 213,60 Eur skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko V. G.; 3) antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, vykdanti vykdomąsias bylas: Nr. 0075/14/00498, Nr. 0075/20/00392 dėl bendros 29,20 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko V. G.; 4) antstolė Lina Pužienė, vykdanti vykdomąją bylą Nr. 0109/17/00419 dėl 20,82 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko V. G.
Kadangi skolininkas V. G. nevykdo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. vykdomojo rašto Nr. 2-1104-867/2012, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 str. 3 d. išieškojimas nukreiptas į 2017 m. rugpjūčio 31 d. turto arešto aktu (patikslinantis) Nr. S-17019829, areštuotą skolininkui V. G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio plotas 1,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2017 m. spalio 5 d. priimtas patvarkymas dėl turto įkainojimo Nr. S-17-5-18464, kuriuo žemės sklypas, kurio plotas 1,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas 2 390,00 Eur suma. Šiam žemės sklypui paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. 190315, pradinę išvaržomo turto pardavimo kainą nustatant 1 912,00 Eur.
2020 m. gegužės 27 d. pasibaigus pirmosioms aukščiau nurodyto žemės sklypo varžytynėms, e- varžytynių administratorius VĮ Registrų centras informavo, kad varžytynės laimėjo J. M. Už išvaržomą turtą pasiūlęs 90 010,00 Eur. Varžytynių laimėtojas J. M. per imperatyvia įstatymo normą nustatytą terminą nesumokėjo piniginių lėšų sumos, kuri lygi kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui, bei nepateikė prašymo pratęsti terminą sumokėti už varžytynėse nupirktą turtą, todėl 2020 m. birželio 29 d. priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis.
Antstolės reikalavimu e-varžytynių administratorius VĮ Registrų centras pateikė varžytynių Nr. 190315 protokolą. Išanalizavus varžytynių protokole esančius duomenis nustatyta, kad žemės sklypo, kurio plotas 1,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynėse dalyvavo šešiolika dalyvių. Vertinant varžytynių dalyvių išreikštą valią elektroninių varžytynių metu, antstolė nustatė, kad labiausiai tikėtina vykdymo procese areštuoto žemės sklypo rinkos vertė yra 45 000,00 Eur. 2020 m. birželio 29 d. priimtas patvarkymas Nr. S-20-5-27086 dėl turto perkainojimo, kuriuo žemės sklypas, kurio plotas 1,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas 45 000,00 Eur suma.
Šalims per įstatymu nustatytą terminą nepareiškus jokių prieštaravimų dėl nustatytos realizuotino žemės sklypo rinkos vertės, taip pat negavus skundų dėl 2020 m. birželio 29 d. patvarkymo Nr. S-20-5-27086 teisėtumo, 2020 m. liepos 21 d. pagrįstai paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. 194631 minėtam skolininko žemės sklypui. Pradinė turto pardavimo kaina nustatyta - 36 000,00 Eur, varžytynių pabaiga numatyta - 2020 m. rugpjūčio 20 d. 13:16 val.
Antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje 2020 m. rugpjūčio 4 d. gautas skolininko V. G., atstovaujamo advokato Rimvydo Rakausko, 2020 m. rugpjūčio 3 d. prieštaravimas dėl išvaržomo turto įkainojimo, kuriuo prašoma: 1) panaikinti 2020 m. birželio 29 d. patvarkymą dėl turto perkainojimo Nr. S-20-5-27086 vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/02082; 2) skirti skolininkui V. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio plotas 1,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę; 3) sustabdyti varžytynes Nr. 194631 ir vykdomo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/2082.
Skolininko V. G. atstovo pareikštas prieštaravimas dėl išvaržomo turto įkainojimo išnagrinėtas antstolei priimant 2020 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymą Nr. S-20-5-32654 dėl skolininko pareikšto prieštaravimo dėl išvaržomo turto įkainojimo, kuriuo iš dalies tenkintas skolininko V. G. atstovo 2020 m. rugpjūčio 3 d. prieštaravimas dėl išvaržomo turto įkainojimo, t. y. paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė žemės sklypui, kurio plotas 1,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka ir metodais, nevertinant tos aplinkybės, kad turtas bus parduodamas priverstine tvarka (Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 p.), pavedant atlikti teismo ekspertui Giedriui Tamašauskui. Kiti skolininko V. G. atstovo 2020 m. rugpjūčio 3 d. prieštaravime dėl išvaržomo turto įkainojimo išdėstyti reikalavimai netenkinti, t. y. nepanaikintas 2020 m. birželio 29 d. patvarkymas Nr. S-20-5-27086 dėl turto perkainojimo ir nesustabdytos varžytynės Nr. 194631 bei vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/2082. Be to, 2020 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu Nr. S-20-5-32654 vykdymo proceso šalys informuotos, kad teismo ekspertui ekspertizės aktu žemės sklypo, kurio plotas 1,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę nustačius didesnę, nei šis nekilnojamasis turtas buvo įkainotas 2020 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. S-20-5-27086 dėl turto perkainojimo - vykstančios turto varžytynės Nr. 194631 bus atšaukiamos, bei priimamas motyvuotas patvarkymas dėl turto perkainojimo.
Antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje gautas nepriklausomo turto vertintojo teismo eksperto Giedriaus Tamašausko 2020 m. rugpjūčio 10 d. ekspertizės aktas Nr. E 2019 GT, kuriuo varžytynėse realizuojamo skolininkui V. G. priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo, kurio plotas 1,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta - 43 000,00 Eur. Atsižvelgiant į šią aplinkybę 2020 m. rugpjūčio 13 d. priimtas patvarkymas Nr. S-20-5-33447 dėl išvaržomo turto vertės, kuriuo vykdymo proceso šalys informuotos, kad turto vertintojas teismo ekspertas Giedrius Tamašauskas 2020 m. rugpjūčio 10 d. ekspertizės aktu Nr. E 2019 GT, skolininkui V. G. priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo, kurio plotas 1,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę nustatė 43 000,00 Eur. Taip pat 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. S-20-5-33447 dėl išvaržomo turto vertės vykdymo proceso šalys informuotos, kad vykstančios pirmosios žemės sklypo, kurio plotas 1,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 194631 nėra atšaukiamos, kadangi žemės sklypo, kurio plotas 1,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2020 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. S-20-5- 27086 dėl turto perkainojimo yra nustatyta tinkamai, todėl šio nekilnojamojo turto vertė nėra tikslintina.
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas pateikdamas skundą nurodo, kad ekspertizės aktu buvo netinkamai nustatyta turto vertė, ji turėtų būti ženkliai didesnė t.y. 75 000 Eur, todėl yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę, be to, pateikė turto vertinimo ataskaitą.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Būtent procesinė norma ir nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu CPK nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jeigu išieškotojas ir skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2, 3 dalys).
Jeigu kompetentingas asmuo pagal nustatytą metodiką atliko individualų nekilnojamojo turto vertinimą laikoma, kad tokia turto vertinimo ataskaita turi oficialaus rašytinio įrodymo galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), todėl tokia turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).
CPK nustato atskirą turto vertinimo ekspertizių vykdymo tvarką ir antstolio įgaliojimus atliekant turto įkainojimą vykdymo procese. Ginčai dėl turto vertinimo yra sprendžiami CPK 682 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta tvarka skundžiant antstolio patvarkymą atsisakyti skirti ekspertizę, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 510 straipsnio tvarka apskundus antstolio veiksmą civilinėje byloje eksperto išvada laikytina įrodymu (CPK 177 straipsnio 1 dalis) ir teismo vertinama laikantis CPK 218 straipsnyje nustatytų kriterijų. Procesinė norma nenustato galimybės atskira tvarka ginčyti turto vertės nustatymo ekspertizės aktą. Laikytina, kad CPK įtvirtina kitokią turto vertės nustatymo ekspertizės nuginčijimo tvarką, nei nustatyta specialiame Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Pažymėtina, kad ekspertizė skiriama, atliekama ir vertinama pagal bendrąsias CPK taisykles (CPK 212–218 straipsniai), atsižvelgiant į vykdymo proceso išimtis (CPK 682 straipsnio 6 dalis).
Eksperto išvada dėl turto vertės nustatymo, kaip įrodymas, gali būti ginčijama bylose dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto perdavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais, jeigu turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, taip pat jei buvo pažeista ir turto įkainojimo tvarka (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Teismas konstatuoja, kad tais atvejais, kai CPK nustatyta tvarka antstolio patvarkymu yra paskiriama turto vertės nustatymo ekspertizė ir atliktas tyrimas yra įforminamas turto vertinimo ekspertizės aktu, tai toks įrodymas – eksperto išvada – gali būti ginčijamas byloje apskundus antstolio veiksmus, laikantis CPK suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta ne turto ir verslo vertinimo ataskaita, bet antstolio patvarkymu paskirtos ekspertizės rezultatas – teismo eksperto surašytas ekspertizės aktas. Kasacinis teismas pirmiau nurodytoje 2011 m. sausio 15 d nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011 suformulavo taisyklę, kad įrodymas, kuris išnagrinėtoje byloje buvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Ši taisyklė taikoma nepriklausomai nuo to, ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas jau buvo įvertintas, ar dar tik bus vertinamas atitinkamoje byloje.
Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto žemės sklypo, kurio plotas 1,2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą atliko teismo ekspertas Giedrius Tamašauskas, teismo ekspertas, turintis teisę atlikti tokius veiksmus. 2020-08-10 turto vertintojas ekspertizės aktu Nr. E 2019 GT nustatė, kad areštuoto turto rinkos vertė yra 43 000 Eur. Nors pareiškėjas nurodo, kad nustatyta turto vertė yra per maža, neatspindinti realios turto vertės, tačiau kartu su skundu nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl ekspertizės išvadoje nurodyta turto vertė turėtų būti laikoma neteisinga ir neatspindinčia rinkos vertės bei keliančia abejonių. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių paskaičiavimų, turto vertinimų, analogiško turto pardavimo sandorių ar kitų įrodymų, galinčių patvirtinti neteisingą turto vertės nustatymą ir kitokią areštuoto turto vertę. Pažymėtina, jog ekspertas, nustatydamas turto vertę, vadovavosi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, reglamentuojančiu turto vertinimo atvejus, vertės nustatymo principus ir turto vertinimo metodus. Iš ekspertizės akto Nr. E 2019 GT matyti, kad areštuotas turtas buvo individualizuotas - ekspertas buvo nuvykęs į vertinamą objektą, jį apžiūrėjo. Atsižvelgiant į tai, kad turto vertės nustatymo ekspertizę atliko ją turintis teisę atlikti turto vertintojas (teismo ekspertas), taip pat į tai, kad nekyla abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti pakartotinę areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pažymėtina, kad pagal CPK 682 straipsnio 2 dalies nuostatas, antstolis turi diskrecijos teisę (gali skirti), bet ne pareigą skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, todėl šiuo atveju antstolė, neturėdama abejonių dėl turto rinkos vertės ir neskirdama papildomos/pakartotinės ekspertizės, tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise.
Pareiškėjas teigia, jog ekspertas turto vertei nustatyti taikė netinkamus metodus: ekspertas vertinant lyginamuoju metodu, lygino akivaizdžiai nelygiaverčius daiktus, taip pat netinkamai vertinimo metu taikė pajamų metodą.
Iš ekspertizės akto Nr. E 2019 GT matyti, kad ekspertas, nustatydamas turto rinkos vertę, naudojo lyginamąjį metodą, išsamiai dėl jo pasisakydamas ekspertizės akte. Taikydamas lyginamąjį metodą, ekspertas surinko informaciją apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus. Vadovavosi tik VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje registruotų sandorių duomenimis, sukauptais duomenimis apie nekilnojamojo turto rinką ir atliktų darbų archyvais. Skunde pareiškėjo V. G. atstovas teigia, kad palyginamieji sandoriai 2020 m. rugpjūčio 10 d. ekspertizės akte Nr. E 2019 GT parinkti per seni, kadangi pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ taikant lyginamąjį metodą prioriteto tvarka naudojami artimiausi vertinimo datai įvykę sandoriai (58.1. p).
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. IK-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ 58.1. punktas turi būti aiškinamas ir praktikoje taikomas sistemiškai su kitomis turto ir verslo vertinimo metodiką reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo “ 58.1. p. reglamentuojama, kad taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Matoma, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. ekspertizės akte Nr. E 2019 GT palyginamieji sandoriai yra įvykę ne vėliau nei prieš trisdešimt šešis mėnesius, vadinasi imperatyvus nurodymas, įtvirtintas minėtoje teisės normoje, nėra pažeistas. Be to, minėta teisės norma nurodo, kad naudojami tik analogiško arba panašaus turto sandoriai. Be to, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ 58.2. punkte reglamentuojama, kad taikant lyginamąjį metodą įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu.
Pateiktas turto vertinimo ekspertizės aktas yra išsamus, motyvuotas, jame paaiškintos turto vertinimo metodo ir lyginamųjų objektų pasirinkimo priežastys, todėl pareiškėjo argumentai, kad ekspertas turto vertei nustatyti taikė netinkamus metodus atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina ir tai, jog vykdymo proceso dalyviai CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo antstolio patvarkymo skirti ekspertizę gavimo dienos turi teisę pareikšti ekspertui nušalinimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie paskirtą ekspertą, tačiau nušalinimo ekspertui nereiškė.
Teismas atkreipia dėmesį, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0005/12/2082 matyti, jog išieškojimas iš skolininko V. G. areštuoto turto, įskaitant ir esančio (duomenys neskelbtini), vykdomos jau aštuonerius metus. 2020 m. birželio 29 d. priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis. Be to, pareiškėjas, siekdamas išvengti, jo manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, galėjo siūlyti iki varžytynių paskelbimo specialiame tinklalapyje turto pirkėją, tačiau tokia teise nepasinaudojo (CPK 704 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti skundžiamus antstolės patvarkymus bei skirti pakartotinę ekspertizę, todėl pareiškėjo skundas kaip nepagrįstas atmestinas.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos 2020-08-18 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149, 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo V. G. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/12/02082 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.