- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- e2S-1563-601/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00524-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- O. R.
- Atsakovas
- D. R.
- Trečiasis asmuo
- R. L., U. R., kooperatinė bendrovė „Jonavos kredito unija“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-7982-722/2023 pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovui D. R. ir atsakovo D. R. priešieškinį ieškovei O. R. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, tretieji asmenys – R. L., nepilnametis U. R., kooperatinė bendrovė „Jonavos kredito unija“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose 2023 m. kovo 29 d. buvo užvesta ir šiuo metu nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovui D. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, U. R. išlaidų sporto būreliui priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo. Byloje atsakovas D. R. taip pat yra pareiškęs priešieškinį ieškovei O. R. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalijimo, ūkininko ūkio priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 17 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuoti visą atsakovui D. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą; netenkinus pirmojo prašymo – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovui D. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Jonavos r.
3. Ieškovės manymu, atsakovas gali perleisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, siekdamas išvengti išlaikymo mokėjimo savo vaikams. Ieškovė pabrėžė, kad 2023 m. gegužės mėn. atsakovas nesumokėjo laikino išlaikymo laiku ir išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstolio Aleksandro Ščiukino kontorai, be to, 2023 m. liepos mėn. atsakovas vėl vėlavo mokėti laikiną išlaikymą vaikams. Negana to, atsakovas jau bandė slėpti turtą – santuokos metu įgytą automobilį „VW Caravelle“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei nežinant, perleido J. B., su kuria, ieškovės manymu, atsakovas palaiko artimus santykius. Šiam asmeniui buvo skolintos ir nemažos pinigų sumos, mokėta už jos ūkininkavimo kursus. Anot ieškovės, atsakovas yra nesąžiningas ir dėl to, kad nors yra skolingas daugeliui asmenų, tačiau jų į šią bylą neįtraukė, duomenų apie kreditorius teismui iki šiol nepateikė. Be to, atsakovas, nors buvo gavęs gerai apmokamą darbą bei per 1,5 mėn. laikotarpį uždirbo 2 856,96 Eur pajamų, tačiau darbo sutartis tarp jo ir (duomenys neskelbtini) centro buvo nutraukta. Ieškovės manymu, atsakovas iš darbo išėjo savo noru, siekdamas parodyti neva itin prastą savo turtinę padėtį bei neteikti vaikams tokio išlaikymo, koks jiems yra reikalingas. Iš atsakovo procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad jis nepaiso sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartų, reikalaujančių imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas savo nepilnamečiams vaikams išlaikyti, nesiima jokių realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad ėmėsi priemonių, siekdamas pagerinti savo turtinę padėtį – ieškojo darbo, registravosi darbo biržoje ar pan. Taigi, šiuo momentu, ieškovės žiniomis, atsakovas negauna jokių pajamų, išskyrus pajamas iš žemės sklypų nuomos (kuri mokama sausio mėn.), nors turi visas galimybes ir sąlygas užsidirbti pakankamai lėšų ir pilnai patenkinti savo vaikų poreikius.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nesutiko su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, jog ieškovės teiginiai apie netinkamai teikiamą vaikams išlaikymą ir siekį perleisti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą bei tokiu būdu išvengti mokėjimų nepilnamečių vaikų išlaikymui, neturi jokio pagrindo. Atsakovas vykdo savo pareigą ir teikia išlaikymą savo vaikams. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių apie esamą atsakovo įsiskolinimą vaikams, susidariusį dėl išlaikymo neteikimo apart to, kad gegužės ir liepos mėnesiais (liepos mėn. tik vieną dieną) atsakovas vėlavo pervesti vaikų išlaikymui reikalingas sumas. Aplinkybės, kad atsakovas du mėnesius keletą dienų vėlavo pervesti vaikų išlaikymui skirtas sumas ar, kad ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti jai 20 000 Eur kompensaciją, taip pat nesudaro pagrindo areštuoti visą ar tik asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausantį turtą. Atsakovas pateikė mokėjimų nurodymus, kurie nesudaro pagrindo spręsti, kad pavėlavimas sumokėti išlaikymui skirtas sumas yra sistemingas ar piktybiškas. Tuo tarpu ieškovės veiksmų piktybiškumą charakterizuoja jos kreipimas į antstolio kontorą, atsakovui pavėlavus atlikti mokėjimą net ir vieną dieną, po ko, beje, išieškomos sumos yra daug ilgesniu laikotarpiu, nei atliktų pavedimus (uždelsęs keletą dienų) pats atsakovas. Atsakovo manymu, ieškovės kreipimasis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra kerštas už nepavykusias derybas dėl taikaus susitarimo šioje byloje, ką patvirtina ir tai, jog ieškovė iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dienos nereiškė tokio pobūdžio reikalavimo, nors nuo pat šio proceso pradžios ieškovei buvo žinoma apie nedideles atsakovo gaunamas pajamas ar 2023 m. vasario mėn. perleistą surūdijusią, menkavertę 29-ių metų senumo transporto priemonę už pagalbą ūkyje. Ieškovės teiginys, jog atsakovas išėjo iš darbo savo noru, siekiant parodyti neva tai itin prastą savo turtinę padėtį bei neteikti vaikams tokio išlaikymo, koks jis reikalingas, nepagrįstas. Atsakovas pažymėjo, kad jis pagal jam darbo sutartimi pavestas funkcijas dirbo (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini). Nesant tokio darbuotojo poreikiui (sumažėjus (duomenys neskelbtini) srautui), pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, nebuvo sudaryta kita terminuota / neterminuota sutartis ar pratęsta anksčiau galiojusi. Be to, atsakovas nesutinka ir su tuo, jog jis per 1,5 mėn. laikotarpį uždirbo 2 856,96 Eur pajamų, todėl teismui pateikė patvirtinimą apie lėšų įskaitymą 1 026,55 Eur ir 701,91 Eur sumoms. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė prašyme nenurodė kokiai sumai yra prašoma taikyti areštą atsakovui priklausančiam turtui. Taip pat ieškovė nesąžiningai nutyli, jog ji neprisideda prie santuokos metu suteikto tikslinio kredito įmokų grąžinimo būsto remontui ir sodo-pastato, priklausančio ieškovei asmeninės nuosavybės teise, renovavimui ir gerinimui. Tokiais veiksmais ieškovė tyčia sąmoningai didina atsakovo patiriamų nuostolių / išlaidų dydį, nesąžiningai siekia turto bei atsakovo teisių į jį suvaržymo, ignoruodama savo pačios įsipareigojimus kreditoriams.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – tarnyba) išvadoje nurodė, jog atsakovo D. R. nekilnojamojo turto areštas, siekiant ateityje užtikrinti nepilnamečių vaikų išlaikymo mokėjimą, neprieštarautų nepilnamečių vaikų interesams. Pažymėjo, jog iš ieškovės banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 10 d. matyti, kad 2023 m. kovo 24 d. atsakovas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 500 Eur vaikų išlaikymui, o 2023 m. gegužės 10 d. pervedė 500 Eur, nurodydamas, kad tai yra išieškota išlaikymo skola vykdomojoje byloje. Nuo 2023 m. gegužės 10 d. atsakovas laiku ir kiekvieną mėnesį savo nepilnamečiams vaikams pervesdavo 500 Eur dydžio laikiną išlaikymą bei 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi priteistas 320 Eur išlaidas, patirtas sūnaus teniso treniruotėms ir varžyboms. Ieškovė prašyme nurodė, jog atsakovas 2023 m. liepos mėnesį vėl vėlavo sumokėti išlaikymą, tačiau sąmoningai nutyli, kad atsakovas pavėlavo sumokėti išlaikymą tik vieną dieną. t. y. išlaikymą pervedė ne liepos 10 d., bet liepos 11 d. Iš ieškovės pateikto banko išrašo matyti, kad atsakovas sąžiningai ir laiku moka išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, todėl šiuo požiūriu vaikų teisės – gauti laikiną išlaikymą, priteistą 2023 m. kovo 30 d. ir 2023 m. gegužės 12 d. nutartimis – nebuvo pažeistos. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė taip pat motyvuoja argumentu, kad yra reali tikimybė, jog atsakovas bandys slėpti ar kitais būdais perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, todėl kyla būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakavo nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad atsakovas jau bandė paslėpti turtą – santuokos metu įgytą automobilį „VW Caravelle“. Iš prašymo priedų matyti, kad šio prašymo pagrindimui ieškovė pateikė tik savo banko atsiskaitomosios sąskaitos išrašą, tačiau įrodymų, patvirtinančių santuokos metu įgyto automobilio perleidimą tretiesiems asmenims, ieškovė nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi netenkino ieškovės O. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė, kuriai tenka pareiga surinkti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos poziciją bei argumentus, nepateikė faktinių duomenų apie atsakovo D. R. ketinimus turimą didelės vertės turtą ar turtines teises perleisti, paslėpti ar apsunkinti kitomis prievolėmis, iki teismas išspręs šalių ginčą. Anot teismo, nepateikta ir įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu ėmėsi aktyvių veiksmų turtui nuslėpti, perleisti ar kitaip sumažinti dėl ieškovės reiškiamų turtinių reikalavimų, nors tokią galimybę turėjo, nes civilinė byla nagrinėjama nuo 2023 m. kovo 22 d. Teismas pažymėjo, kad vien ieškinio pareiškimas, nepateikus objektyvių įrodymų, jog atsakovas atlieka ar atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo teismui besąlygiškai varžyti atsakovo teisių. Teismas akcentavo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovo galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose, kai dėl prievolių vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tokiu būdu, kad būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors atsakovas J. B. 2023 m. sausio 6 d. pardavė automobilį „VW Caravelle“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 400 Eur, o ieškovė apie tai sužinojo iš 2023 m. gegužės 9 d. priimto atsakovo 2023 m. balandžio 25 d. patikslinto priešieškinio, prašymas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones tuomet nebuvo teikiamas. Juolab, kad, pasak atsakovo, jis už automobilį gautus pinigus panaudojo šalių sūnaus U. R. reikmėms (sporto turnyrui Estijoje, Narvoje).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė O. R. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuoti visą atsakovui D. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą, o, netenkinus pirmojo prašymo – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovui D. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini) sen., Jonavos r. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sudarė sąlygas, kad teismo sprendimas gali būti neįgyvendintas ir tokiu būdu šalių vaikų interesas į išlaikymo mokėjimą bei ieškovės interesas į 20 000 Eur kompensaciją už atsakovui atiteksiantį ūkininko ūkį bus pažeisti;
8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors byloje yra pateikta pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą, todėl yra reali tikimybė, jog atsakovas bandys slėpti ar kitais būdais perleisti savo turtą tretiesiems asmenims:
Žemesnės instancijos teismas
- atsakovas laiku neteikia priteisto laikino išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, t. y. kelis kartus vėlavo teikti laikiną išlaikymą vaikams, pavyzdžiui, 2023 m. balandžio 14 d. ieškovė net kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo, o liepos mėnesį buvo vėluota teikti išlaikymą viena diena. Kitais kartais atsakovas teikia išlaikymą paskutinę termino dieną, neretai likus kelioms valandoms ar net minutėms iki dienos pabaigos;
- atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, turintis Vytauto Didžiojo universiteto tarptautinių santykių magistro laipsnį, Vilniaus pedagoginio universiteto filosofijos bakalauro laipsnį bei mokytojo specialybę (kelerius metus dirbęs mokytoju), ne vienerius metus Junginėje Karalystėje dirbo mūrininku, tačiau šiuo metu yra bedarbis ir nesiima jokių veiksmų, siekdamas rasti darbą, gauti pajamas, pakankamas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei patenkinti jų poreikius;
- atsakovas galimai slepia savo tikrąsias pajamas, nes, nors ir teigia, kad jokių pajamų negauna, jis teikia 820 Eur laikiną išlaikymą vaikams, apmoka brangias advokatės iš Vilniaus paslaugas (nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo), sumoka 330 Eur už buto nuomą ir dar pragyvena pats;
- atsakovas galimai slepia duomenis apie savo tikrąją gyvenamąją vietą, nes teismui nurodė, kad nuomojasi butą Jonavos mieste, tačiau šiuo metu, nepilnamečių vaikų teigimu, gyvena name (duomenys neskelbtini) kaime, Jonavos rajone;
- atsakovas yra skolingas daugeliui asmenų, tačiau jų į šią bylą neįtraukė, duomenų apie kreditorius teismui iki šiol nepateikė;
- atsakovas dalį sutuoktiniams bendrai priklausiusio nepadalinto turto (transporto priemonę), nepasitaręs su ieškove, savo nuožiūra 2023 m. sausio 6 d. perleido tretiesiems asmenims – J. B. už 400 Eur sumą (sumokėtą grynaisiais pinigais), kuri neva tai buvo panaudota sūnaus U. varžybų išlaidoms. Tačiau vėliau atsakovas nurodė visai kitas aplinkybes, t. y., kad neva ši transporto priemonė buvo perleista „už pagalbą ūkyje“. Todėl ieškovei neaišku, ar transporto priemonė buvo parduota, kam buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos, o jei perleista už pagalbą ūkyje, tai už kokią pagalbą, kai pats atsakovas nurodė teismui, kad ūkyje dirba tik šiltuoju metų laiku.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime atsakovas D. R. apeliacinės instancijos teismo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
9.1. Atsakovas tinkamai vykdo savo pareigą ir teikia išlaikymą savo vaikams, o ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių apie esamą atsakovo įsiskolinimą vaikams, susidariusį dėl išlaikymo neteikimo. Aplinkybės, kad atsakovas du mėnesius keletą dienų vėlavo pervesti vaikų išlaikymui skirtas sumas ar, kad ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti jai 20 000,00 Eur kompensaciją, taip pat nesudaro pagrindo areštuoti visą ar tik asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausantį turtą;
9.2. Ieškovė nereiškia byloje reikalavimo priteisti vaikams išlaikymo turtu, todėl reikalavimas taikyti turtui areštą yra ir dėl šios priežasties nepagrįstas;
9.3. Ieškovės nuomonė, jog atsakovas gali perleisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, grindžiama tik subjektyviais samprotavimais / nuogąstavimais, kurie negali būti pagrindas tenkinti jos prašymą ir areštuoti visą (ar dalį) atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą;
9.4. Ieškovės argumentai, kad atsakovas nesiekia pagerinti savo turtinę padėtį, neatitinka tikrovės. Kartu su atsiliepimu atsakovas pateikė 2023 m. spalio 13 d. darbo sutartį Nr. 001, patvirtinančią, jog pastarasis ne tik stengiasi, ieškodamas darbo, tačiau ir realiai dirba. Tuo tarpu pati ieškovė, planuodama savo biudžetą, galimai elgiasi neatsakingai, t. y. turėdama finansinių įsipareigojimų, prisiimtų gyvenant santuokoje su atsakovu, juos dar labiau didina įsigydama būstą Šiaulių mieste už kreditorines lėšas;
9.5. Atsakovo manymu, ieškovės kreipimasis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra kerštas už nepavykusias derybas dėl taikaus susitarimo šioje byloje, ką patvirtina ir tai, jog ieškovė iki 2023 m. rugsėjo 17 d. nereiškė tokio pobūdžio reikalavimo, nors nuo pat šio proceso pradžios ieškovei buvo žinoma apie nedideles atsakovo gaunamas pajamas ar 2023 m. vasario mėn. perleistą surūdijusią, menkavertę 29-ių metų senumo transporto priemonę už pagalbą ūkyje;
9.6. Ieškovė, nekomunikuodama su atsakovu ir nesitardama jokiais klausimais, susijusiais su šalių nepilnamečiais vaikais, vienasmeniškai priima sprendimus, įskaitant ir dėl U. R. varžybų. Tokiu būdu, neįvertindama galimybių kokiose varžybose šalių vaikui dalyvauti, reiškia atsakovui vis didesnius finansinius reikalavimus, versdama jaustis kaltu, kad neturi susikūręs tokio gerbūvio, kokio iš jo galimai tikėjosi ieškovė. Juolab, kad pati ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, iš kokių lėšų ji dengs savo dalį šalių sūnaus varžybų išlaidų;
9.7. Aplinkybė, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo nutraukta 2023 m. liepos 10 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) centro, kaip darbdavio, ir atsakovo, kaip darbuotojo, neįrodo atsakovo veiksmų nesąžiningumo, kadangi ši sutartis buvo terminuota. Todėl, išnykus tokio darbuotojo poreikiui (sumažėjus (duomenys neskelbtini) srautui), pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, nebuvo sudaryta kita terminuota / neterminuota sutartis ar pratęsta anksčiau galiojusi;
9.8. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas per 1,5 mėn. laikotarpį (duomenys neskelbtini) centre uždirbo 2 856,96 Eur pajamų. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2023 m. rugpjūčio 31 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą 1 026,55 Eur sumai ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą 701,91 Eur sumai. Papildomų išmokėtų sumų, susijusių su darbo santykiais, nebuvo, o Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1016-324/2023, bei ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos sumos, gautos iš neva atsakovo darbinės veiklos (duomenys neskelbtini) centre, galimai nurodytos neatskaičius mokesčių;
Šalies argumentai
9.9. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė kokiai sumai yra prašoma taikyti areštą atsakovui priklausančiam turtui;
9.10. Ieškovė nesąžiningai nutyli, jog ji neprisideda prie santuokos metu suteikto tikslinio kredito įmokų grąžinimo būsto remontui ir sodo – pastato, priklausančio ieškovei asmeninės nuosavybės teise, renovavimui ir gerinimui. Tokiais veiksmais ieškovė tyčia sąmoningai didina atsakovo patiriamų nuostolių / išlaidų dydį, nesąžiningai siekia turto bei atsakovo teisių į jį suvaržymo, ignoruodama savo pačios įsipareigojimus kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškiniui dėl santuokos nutraukimo užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, prieš tai išsprendus procesinio pobūdžio prašymus.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
4. Ieškovė ir atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė paaiškinimus ir papildomus įrodymus, jų nuomone, reikšmingus sprendžiamam klausimui. Tačiau CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
5. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šalių pareiga buvo jau pradinėje klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo stadijoje pateikti visus įrodymus, patvirtinančius jų argumentus, o ne teikti juos apeliacinės instancijos teismui, tikrinančiam apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju neegzistuoja nei viena iš sąlygų, kuomet nauji įrodymai gali būti teikiami apeliacinės instancijos teismui, juolab ne kartu su atskiruoju skundu (atsiliepimu į atskirąjį skundą), o bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo dieną ar netgi teismui išėjus į pasitarimų kambarį šie įrodymai buvo pateikti. Esant šioms aplinkybėms, prašymai dėl naujų įrodymų priėmimo netenkinami (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
6. Pirmosios instancijos teismas nors ir konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, tačiau, anot teismo, ieškovė neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo nesąžiningumą. Apeliantė įsitikinusi, kad jos prašyme nurodytų kriterijų visuma neabejotinai patvirtina, jog byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas su atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti.
7. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Be to, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
8. Apeliantė būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumą sieja su atsakovo turtine padėtimi, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Tuo labiau, kad pati ieškovė į bylą nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų spręsti ne tik apie atsakovo itin prastą turtinę padėtį, bet ir apie jo nenorėjimą ar vengimą įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Juolab, kad šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir ieškovė siekia užsitikrinti vaikų išlaikymui priteistinas periodines išmokas bei jai galimai priteistinos kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį sumokėjimą.
9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas iš esmės tinkamai atlieka savo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, t. y. išlaikymo įsiskolinimo nėra, skiria lėšų vieno iš vaikų sportinių interesų tenkinimui. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ūkininkauja, turi turto, dengia kreditorinius įsipareigojimus, o kaip nurodo pati ieškovė, atsakovas turi galimybes teikti 820 Eur dydžio laikiną išlaikymą vaikams, apmokėti teisinės pagalbos išlaidas, sumoka 330 Eur buto nuomos mokestį ir dar pragyventi pats. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas turi lėšų ir nevengia vykdyti įsipareigojimų. O tai, kad jis atskirojo skundo padavimo metu nedirbo, reiškia tik tai, kad jis nebuvo saistomas darbiniais santykiais su darbdaviu. Tačiau, pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas turi ūkininko ūkį, kuriame auginamos braškės, avietės, įvairūs medeliai, verčiamasi bitininkyste, o tai reiškia, kad jis dirba ūkininko ūkyje ir iš šios veiklos gauna pajamas, pakankamas užtikrinti bent minimalius savo nepilnamečių vaikų poreikius, taip pat vykdyti kitus savo įsipareigojimus, tame tarpe ir sumokėti kompensaciją ieškovei, jeigu tokia bus priteista. Tuo tarpu tai, kad atsakovas pardavė šalių santuokoje įgytą automobilį, kurio pirmos registracijos data 1994 m., nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo nesąžiningumą. Kaip teigia atsakovas, ši transporto priemonė buvo 29-ių metų senumo, surūdijusi ir menkavertė. Kita vertus, pati ieškovė savo ieškinyje reikalavimų, susijusių su parduota transporto priemone nereiškė, t. y. prašė priteisti atsakovui jo naudojamus automobilius, už juos nereikalaudama jokių kompensacijų; kompensacijos ieškinyje reikalaujama tik už santuokoje įgyto ūkininko ūkio palikimą atsakovo asmeninėje nuosavybėje.
10. Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai būtent jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Taigi, apeliantei nepateikus jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių bent tikėtiną atsakovo nesąžiningumą, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo ir nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
11. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovas nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl, atsižvelgęs į visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė neįrodė grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, dėl to teismas pagrįstai ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino (CPK 178, 185 straipsniai).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nedraudžia pasikeitus aplinkybėms pakartotinai ieškovei kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.