- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- e2A-1152-921/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02197-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- K. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei K. S. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus butų ūkis“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 969,39 Eur nuostolių atlyginimą, 53,06 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. buvo aplietas ieškovės draustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo aplietas iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl įvykio draudėjui išmokėjo 969,39 Eur draudimo išmoką. Kadangi butas, kurį ieškovė buvo apdraudusi, buvo aplietas iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, atsakovė privalo ieškovei kompensuoti draudėjui išmokėtą išmoką.
3. Atsakovė K. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš jos buto vonios kambario. Pažymėjo, kad ji yra netinkama atsakovė byloje, nes ji buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę pas trečiąjį asmenį ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, todėl ieškinys turėjo būti pareikštas jos draudimo bendrovei. Atsakovė taip pat teigė, kad jos draudimo bendrovė, ištyrusi vandentiekio avarijos aplinkybes, nustatė, kad avarija įvyko bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose, o tai reiškia, kad žalą privalo atlyginti namo bendrojo naudojimo patalpų administratorė – UAB „Alytaus butų ūkis“.
5. Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.
6. Nurodė, kad trečiasis asmuo administruoja namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovė apie įvykį, kurio metu buvo užlietas butas, sužinojo iš gyventojo pranešimo. Atvykęs budintis santechnikas nustatė, kad buvo aplietas butas Nr. 5. Be to, nustatė, kad buto Nr. 11 vonioje yra atlikti vandens įvadų projektiniai pakeitimai, t. y. nustatė, kad vonios kambaryje yra pašalinta projektinė buto įvado atšaka, o nauja atšaka padaryta kitoje bendro naudojimo vamzdžio vietoje. Nustatė ir tai, kad per pašalintą atšaką, jos suvirinimo vietoje, prateka vanduo. Pažymėjo, kad projektinės buto įvado atšakos pakeitimo darbai atlikti be namo administratorės žinios. Iškviestas santechnikas avarijos nelikvidavo, tik atjungė vandens tiekimą, kadangi avarija įvyko ne bendro naudojimo vamzdyne.
7. Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
8. Nurodė, kad įvykio metu atsakovė buvo apdraudusi butą, kartu ir civilinę atsakomybę. 2019 m. gegužės 28 d. atsakovė kreipėsi į draudiką, nes iš jos vonios kambario sienoje įmontuoto vamzdžio pratekėjo vanduo ir apliejo žemiau esantį butą. Bendrovės atstovas apžiūrėjo butą ir nustatė, kad butas Nr. 5 buvo užlietas dėl nesandaraus bendrojo naudojimo šalto vandens stovo. Dėl šios priežasties, trečiasis asmuo atsisakė įvykį pripažinti draudiminiu ir atlyginti buto Nr. 5 savininkui padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovės 969,39 Eur žalos atlyginimą, 53,06 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 24 d. atsakovės bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vonios kambario sienoje įvyko vandentiekio avarija, kurios metu buvo aplietas žemiau esantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. buvo apdraudusi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė minėto buto draudėjui dėl įvykusios avarijos išmokėjo 969,39 Eur nuostolių atlyginimą.
11. Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovės draustas butas buvo aplietas iš viršuje esančio ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto.
12. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute nenustatytu laiku buvo pakeistas projektinis šalto vandens tiekimo vamzdynas, t. y. nupjauta projektinė šalto vandens atšaka, kuria buvo tiekiamas vanduo butui, ir tokia atšaka įrengta kitoje vietoje. Vanduo 2019 m. gegužės 24 d. avarijos metu prasiveržė būtent per pašalintos atšakos suvirinimo vietą.
13. Teismas sprendė, kad trūkusi vandentiekio vamzdynų dalis, iš kurios ištekėjus geriamajam vandeniui buvo padaryta žala žemiau esančiam butui, yra ne daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas ir už jos priežiūrą nėra atsakingi daugiabučio namo bendraturčiai ar bendrojo naudojimo objekto administratorė. Priešingai, nustatė, kad šalto vandens tiekimo sistema, kurioje įvyko avarija, priklauso atsakovei. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo tenkinti apeliacinį skundą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vanduo ieškovės apdraustą butą apliejo ne iš bendrojo naudojimo geriamojo vandens sistemos. Atsakovei kaip buto savininkei atsakomybė negali būti taikoma, nes vanduo prasiveržė ne per vandentiekio atšaką, einančią į atsakovės butą, o per vamzdžio suvirinimo vietą, kuri atsirado demontavus atšaką. Mano, kad vamzdžio suvirinimo vieta, nesant atšakos, tapo bendrojo naudojimo stovo sudėtine dalimi. Nagrinėjamu atveju teismas neteisingai sprendė, kad, perkėlus nuo bendrojo geriamojo vandens stovo į atsakovės butą einančią vandentiekio atšaką į kitą to paties stovo vietą ir ją užvirinus, tokia stovo vieta tampa konkretaus buto savininko priežiūros (atsakomybės) objektu.
1.2. Pažymėjo ir tai, kad vonios kambaryje šalto vandens atšakos demontavimo ir perkėlimo į kitą vietą darbus atliko ne atsakovė, o buvęs atsakovės buto savininkas. Atsakovė nei žinojo, nei galėjo žinoti apie aplinkybę, kad yra atlikti kokie nors minėtų vandens tiekimo atšakų perkėlimo darbai. Atsižvelgiant į tai, teismas taip pat klaidingai nusprendė, kad už demontuotos šalto vandens tiekimo atšakos vietą ir jos trūkumą yra atsakinga atsakovė.
1.3. Mano, kad tinkamiausias atsakovas šioje byloje būtų daugiabučio namo administratorė UAB „Alytaus butų ūkis“. Buvęs buto savininkas T. D., kuris buvo apklaustas bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad visus inžinerinių vandens tiekimo sistemos keitimo darbus bute atliko su UAB „Alytaus butų ūks“ darbuotojų žinia. Nurodė, kad jis buvo nuvykęs į UAB „Alytaus butų ūkis“, kur paaiškino, kokius darbus nori bute atlikti. Pažymėjo ir tai, kad visus inžinerinės sistemos pakeitimus atliko UAB „Alytaus butų ūkis“ darbuotojas. Taigi, vietą iš kurio pratekėjo vanduo, ne tik privalėjo prižiūrėti pastato administratorė, bet būtent pastato administratorė ir atliko remonto darbus, dėl kurių vėliau ir kilo žala.
1.4. Pabrėžė, kad būtent administratorė yra atsakingas už bendrojo naudojimo stovų priežiūrą, defektų identifikavimą ir savalaikį šalinimą. Neabejoja, kad pastato administratorė nevykdė tinkamai daugiabučio namo techninės priežiūros darbų, nesugeba kontroliuoti savo darbuotojų ir jų atliekamo darbo, darbuotojai nesant adekvačios kontrolės, prisidengdami įmone, tikėtina atlieka dalį darbų neteisėtai.
Atsiliepimas
15. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas.
2.2. Teismas, priimdamas sprendimą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas visus įrodymus vertino bendrame kontekste, nesuteikdamas didesnės įrodomosios vertės vieniems ar kitiems įrodymams, šalino byloje atsiradusius prieštaravimus. Vien tai, kad tam tikros aplinkybės buvo įvertintos nepalankiai atsakovės atžvilgiu, nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
2.3. Atsakovė, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008), ginčydama žalos atsiradimo priežastis, turėjo įrodyti, kad ieškovės apdrausto turto užliejimo priežastys yra nesusijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Šiuo atveju net ir teikiant apeliacinį skundą yra remiamasi subjektyviais įvertinamais, o ne objektyviais įrodymais. Atsakovė neprašė byloje skirti ekspertizės ir nesiėmė kitų įrodinėjimų priemonių, siekdami įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės nebuvimą, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie būtų nuginčiję namo administratorės pateiktą informaciją apie žalos atsiradimo priežastis.
16. Atsakovė K. S. atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Atsakovė sutinka su trečiojo asmens apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog vanduo ieškovės apdraustą butą apliejo ne iš bendrojo naudojimo geriamojo vandens sistemos, o iš atsakovės atsakomybės ribose esančių inžinerinių vandens tiekimo tinklų.
3.2. Atsakovės nuomone, vanduo pratekėjo iš bendrojo naudojimo stovo, ties anksčiau buvusia virinimo vieta, kuri atsirado buvusiam buto savininkui nupjovus vandens tiekimo atšaką į jos butą ir ją perkėlus į kitą vietą. Teismo padaryta išvada, kad atšakos pjovimo ir virinimo vieta yra arti bendrojo naudojimo vamzdžio, o ne yra pačiame stove, neatitinka tikrovės. Atšaka buvo nupjauta pilnai, o šiuo metu yra likęs tik išsilydžiusio metalo kauburėlis, kuris, kaip teisingai nurodo apeliantė, laikytinas bendrojo naudojimo stovo dalimi.
3.3. Tai, kad nuo pagrindinio stovo iki jos buto patalpų jungiamojo vamzdžio einantis atlankas (privirinta prie bendrojo stovo atšaka) priskirtinas prie bendrosios namo inžinerinės sistemos sudedamųjų dalių, patvirtina ir galiojantys teisės aktai, t. y. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. D1-895. Iš minėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad vandens tiekimo vamzdžio atšaka į butą nuo bendrojo naudojimo stovo iki uždaromojo ventilio ar apskaitos prietaiso laikytina išimtinai bendrojo naudojimo inžinerinės geriamojo vandens tiekio sistemos dalimi.
3.4. Pažymėjo ir tai, kad pakeitimus bendrojo naudojimo vandens tiekimo inžinerinėje sistemoje atliko ne ji, o buvęs savininkas, todėl už buvusio savininko atliktus bendrosios geriamojo vandens tiekimo sistemos pakeitimus atsakovė neatsako.
3.5. Pritaria apeliantei, kad atsakomybė dėl kilusios žalos turi būti taikoma pastato administratorei – UAB „Alytaus butų ūkis“. Pažymėjo, kad visi pakeitimai bendrojo naudojimo inžinerinėje sistemoje buvo atlikti su UAB „Alytaus butų ūkis“ žinia ir jos darbuotojų. Administratorės teiginiai, kad ji tokių pakeitimų atlikti negalėjo, nes neturi darbuotojų, atliekančių virinimo darbus, turi būti vertinami kritiškai. Tai, kad darbai buvo atlikti su UAB „Alytaus butų ūkis“ žinia ir UAB „Alytaus butų ūkis“ darbuotojų patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. D. Kadangi darbai atlikti bendrojoje inžinerinėje geriamojo vandens sistemoje, pastato administratorė privalėjo tokius darbus kontroliuoti, vertinti, o vėliau ir prižiūrėti, nes būtent jai išlieka pareiga toliau prižiūrėti bendrąsias inžinerines sistemas.
17. Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Galiojantis teisinis reglamentavimas bendrosios dalinės nuosavybės apibrėžimą susieja su konkretaus inžinerinės sistemos įrenginio paskirtimi, t. y. ar konkretaus sistemos elemento funkcionavimas turi įtakos viso namo inžinerinių sistemų funkcionavimui, ar tik konkretaus savininko teisių ir teisėtų interesų patenkinimui. Pagal daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų aprašą, pastato bendro naudojimo vandentiekio sistemą sudaro geriamojo vandens vamzdynas ir uždaromoji armatūra pastato viduje, esanti nuo geriamojo vandens paskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankos ir kt.).
4.2. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad atsakovės buto vonioje yra pašalinta buvusi projektinė buto įvado atšaka ir vanduo pratekėjo ne tiesiogiai per patį bendro naudojimo vandens vamzdį, o per atšakos pjovimo vietą (suvirinimo siūlę), kuri nors ir yra labai arti bendro naudojimo vamzdyno, tačiau visiškai su juo nesutampa.
4.3. Patalpų įvado atšaka pagal galiojantį reglamentavimą nėra skirta viso daugiabučio gyvenamojo namo poreikiams, nedaro įtakos viso pastato bendros vandentiekio sistemos funkcionavimui. Patalpų įvado atšaka, kuri aptarnauja išskirtinai tik buto savininko reikmes, yra parskirtina prie inžinerinės sistemos, priklausančios vartotojui. Šalia bendro naudojimo vamzdžio nupjauta ir užvirinta atšaka, taip pat neaptarnauja viso namo poreikių. Aplinkybė, kad atšaka išimtinai savininko interesais buvo nupjauta arti bendro naudojimo vamzdžio ir netinkamai užvirinta, nesudaro pagrindo teigti, kad butas buvo aplietas iš bendro naudojimo vamzdyno.
4.4. Nagrinėjamu atveju privataus buto savininkas savo interesais ir rizika, vykdydamas jam vienam priklausančio inžinerinės sistemos šalinimo darbus, negali perkelti atsakomybės už savo veiksmus kitiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, kuriems pagal galiojantį teisinį reguliavimą, bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
Šalies argumentai
4.5. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad buto savininkė (atsakovė) nėra ir negali būti atsakinga dėl buvusio buto savininko atliktų inžinerinių sistemų pakeitimų atsiradusios žalos. Teismas, priimdamas sprendimą, teisingai ginčo santykiams taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį, kuris numato griežtąją savininko atsakomybę, t. y. savininko atsakomybę be kaltės.
4.6. Nesutinka ir su apeliantės teiginiais, kad atsakomybė dėl kilusios žalos turi būti taikytina pastato administratorei. Pabrėžė, kad visi darbai, pakeitimai buvo atlikti liudytojo T. D. iniciatyva. Liudytojas T. D. inžinerinės sistemos pakeitimo su administratore nederino. Be liudytojo parodymų, nėra nė vieno kito įrodymo, patvirtinančio jo teiginius, kad visus veiksmus derino su UAB „Alytaus butų ūkis“ ir kad visi darbai buvo atlikti UAB „Alytaus butų ūkis“ darbuotojų.
4.7. Apeliantės skunde nurodyti teiginiai, kad UAB „Alytaus butų ūkis“ nevykdo tinkamai daugiabučio namo techninės priežiūros darbų, nesugeba kontroliuoti savo darbuotojų ir jų atliekamo darbo, kad dalis darbų atliekama nelegaliai yra deklaratyvūs ir nepagristi jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad byloje nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl administravimo paslaugų.
4.8. Mano, kad teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai taikė teisės normas ir teismų praktiką, priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą ieškinį tenkinti, todėl nėra teisinio pagrindo sprendimą naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Byla nagrinėjama trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.
19. Byloje kilo ginčas dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. buvo apdraudusi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė buvo sudariusi būsto ir civilinės atsakomybės draudimo sutartį su trečiuoju asmeniu ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Pagal draudimo sutartį trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. ik 2019 m. lapkričio 5 d. buvo apdraudęs atsakovei priklausantį butą (duomenys neskelbtini), ir atsakovės šeimos narių civilinę atsakomybę. Draudimo sutarčių galiojimo metu, t. y. 2019 m. gegužės 24 d., atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vonios kambario sienoje, įvyko vandentiekio avarija. Avarijos metu buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė draudėjui išmokėjo 969,39 Eur draudimo išmoką (nuostolių atlyginimą).
21. Ieškovė išmokėtos draudimo išmokos subrogacijos tvarka reikalauja iš patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkės – atsakovės.
22. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.
23. Pagal CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, 1 dalies nuostatą, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Būtent šiuo pagrindu šioje byloje buvo pareikštas ieškinys dėl žalos, padarytos įvykus vandentiekio avarijai atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, atlyginimo.
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trūkusi vandentiekio vamzdynų dalis, iš kurios ištekėjus geriamajam vandeniui buvo padaryta žala žemiau esančiam butui, yra ne daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas ir už jos priežiūrą nėra atsakingi daugiabučio namo bendraturčiai ar bendrojo naudojimo objektų administratorė, todėl žalą privalo atlyginti atsakovė. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir padaryta išvada nesutinka trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kuris pateikė apeliacinį skundą.
25. Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
26. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, daugiabučio gyvenamojo namo vandentiekio sistemos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.
27. Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, nustatantis statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, taip pat pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos bei vartotojo inžinerinės sistemos sąvokas ir jas atriboja. Reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.
28. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje vandentiekio sistema taip pat apibrėžiama kaip bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis: jai yra priskiriami geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos.
29. Taigi, vadovaujantis šios nutarties 25–28 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu, daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal šį reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai.
30. Kaip minėta nutarties 24 punkte, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trūkusi vandentiekio vamzdynų dalis, iš kurios ištekėjus geriamajam vandeniui buvo padaryta žala butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), yra ne daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas ir už jos priežiūrą nėra atsakingi daugiabučio namo bendraturčiai ar namo administratorė, todėl žalą privalo atlyginti atsakovė. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, jog atsakovė yra atsakinga už žalą. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, kad vandens stovo vieta, pro kurią veržėsi vanduo, yra arti bendrojo naudojimo stovo esančios vietos. Apeliantės nuomone, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad užliejimas įvyko dėl vandens nutekėjimo iš bendro naudojimo inžinierinės sistemos, esančios atsakovei nuosavybės teise priklausančioje patalpoje. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
31. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.).
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vanduo išsiliejo iš atsakovės bute vonios kambaryje esančio vamzdžio suvirinimo vietos. Suvirinimo vieta, iš kurios išsiliejo vanduo, yra iki šiuo metu įrengto vandens apskaitos prietaiso. Šias aplinkybes patvirtina trečiųjų asmenų UAB „Alytaus butų ūkis“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ į bylą pateiktos nuotraukos. Nepaisant to, šios nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad avarija (vandens išsiliejimas) įvyko bendro naudojimo inžinerinėje sistemoje.
33. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje nenustatytu laiku buvo pakeistas projektinis šalto vandens tiekimo vamzdynas, o būtent, – nupjauta projektinė šalto vandens atšaka, kuria buvo tiekiamas vanduo butui, ir tokia atšaka įrengta kitoje vietoje. Šias aplinkybes patvirtino T. D., kuris buvo apklaustas bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojas. Liudytojas T. D. nurodė, kad jis apie planuojamus darbus pranešė UAB „Alytaus butų ūkis“. Nurodė ir tai, kad projektinė šalto vandens atšaka buvo perkelta į kitą vietą UAB „Alytaus butų ūkis“ darbuotojų, kurie atliko suvirinimo darbus. Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ neigė, kad apie projektinės šalto vandens atšakos perkėlimą jiems buvo tinkamai pranešta, neigė ir tai, kad projektinės šalto vandens atšakos perkėlimo darbai buvo atlikti jos darbuotojų. Kitų objektyvių įrodymų, išskyrus liudytojo T. D. parodymus, patvirtinančių, kad projektinė šalto vandens atšaka buvo perkelta su UAB „Alytaus butų ūkis“ žinia ir jos darbuotojų, bylos nagrinėjimo metu nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liudytojo T. D. parodymų, kuris organizavo projektinės šalto vandens atšakos perkėlimo darbus, nagrinėjamu atveju nepakanka konstatuoti faktą, kad UAB „Alytaus butų ūkis“ buvo tinkamai informuotas apie atliekamus darbus. Be to, liudytojo T. D. parodymų taip pat nepakanka konstatuoti faktą, kad projektinė šalto vandens atšaka buvo perkelta UAB „Alytaus butų ūkis“ darbuotojų.
34. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad vanduo 2019 m. gegužės 24 d. avarijos metu prasiveržė būtent per pašalintos atšakos suvirinimo vietą.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nenustačius aplinkybių, kad pastato administratorei UAB „Alytaus butų ūkis“ buvo tinkamai pranešta apie atliekamus vandentiekio projektinės įvado atšakos perkėlimo darbus, perkeliamą projektinę įvado atšakos vietą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokių savavališkai atliktų veiksmų pagrindu UAB „Alytaus butų ūkis“ tapo atsakinga už vandentiekio vamzdžio (stovo) vietos, kurioje įvyko avarija, trūkumus, nepaisant to fakto, kad šiuo metu vamzdžio įtrūkimo vieta yra iki įrengto vandens apskaitos prietaiso.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad vamzdis, kuriame įvyko avarija, yra naudojamas tik to buto savininko, kuriame jis yra (juo yra tiekiamas vanduo tik atsakovės butui). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje vietoje šalto vandens tiekimo sistema priklauso butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, todėl nėra pagrindo jo laikyti namo bendrosios dalinės nuosavybės dalimi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad buto savininkai yra atsakingi už buto viduje esančių inžinerinių tinklų tinkamą būklę ir veikimą. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už vamzdžio tinkamą funkcionavimą atsakyti turi atsakovė, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.
37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamos bylos atveju neturi reikšmės, kieno užsakymu ir kas nekokybiškai atliko suvirinimo darbus, kadangi šiuo atveju dėl konstrukcijų trūkumų atsiradusią žalą, privalo atlyginti objekto savininkas (valdytojas), vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, kuri numato savininko griežtąją atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Taigi, ieškovė pagrįstai atsakove pasirinko dabartinę buto savininkę, o ne buvusį savininką, kurio užsakymu buvo atlikti projektinės vandens atšakos pakeitimo darbai. Nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad nesugebėjo užtikrinti, jog nebūtų padaryta žala ieškovės apdraustam butui. Ieškovė žalą patyrė dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto vidinės santechninės įrangos trūkumų, t. y. netinkamai atliktų suvirinimo darbų, dėl ko išbėgęs vanduo užliejo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovei žala atsirado dėl atsakovei priklausančio buto konstrukcinių trūkumų, tai atsakovė privalo atlyginti dėl trūkumų padarytą žalą.
38. Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad UAB „Alytaus butų ūkis“ nevykdė tinkamai daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros darbų, nesugeba kontroliuoti savo darbuotojų ir jų atliekamo darbo, į bylą nepateikti įrodymai apie vykdomą daugiabučio namo priežiūrą, atliktas apžiūras, nuostatus defektus ir t.t. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl namo administratorės prievolių nevykdymo, netinkamo vykdymo ar tokiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo, todėl atmeta šiuos skundo argumentus, kaip neturinčius ryšio su nagrinėjama byla.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
39. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Tai, kad teismas įrodymus vertino skirtingai, nei juos vertina apeliantė, savaime neteikia pagrindo išvadai apie jų neįvertinimą ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.
40. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
41. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.