Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. 2013 m. liepos 24 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. liepos 21 d., apie 16.30 val., viešoje vietoje, ties (duomenys neskelbtini), namu kaimynų akivaizdoje garsiai necenzūriniais žodžiais išvadino A. T., tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. A. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. administracinę nuobaudą – 150 Lt baudą.

V. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad išėjusi už savo kiemo vartų, pamatė ant kelio stovinčius T. šeimą. Ji sutriko ir išsigando. Jie jokių darbų nedirbo. Incidentas įvyko ne viešoje vietoje, o V. A. sklype. Ji eidama pro šalį, A. T. pasakė, „tešla“ ko tu atėjai. Ją daug kas taip vadina. Taip ją pavadino spontaniškai, išsigandusi, nenorėdama įžeisti. Teismo posėdžio metu A. T. melavo. Ji 30 metų dirbo pedagoge, auklėjo vaikus, po incidento vartoja vaistus, negali ramiai miegoti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą netenkinti, palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą. V. A. apeliacinis skundas yra vienašališkas ir neobjektyvus.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. A. kaltė, padarius ATPK 174 str. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

V. A. padarytą administracinį teisės pažeidimą įrodo teismo posėdyje apklausti liudytojai G. T., S. P. (b. l. 23, 29), nukentėjusioji A. T. (b. l. 23) ir kita byloje esanti medžiaga. V. A. neigia padariusi jai inkriminuotą ATPK 174 str. numatytą pažeidimą ir teismo posėdyje parodė, kad A. T. pavadinusi tešla, nes tokia jos pravardė, tačiau nesikeikė, necenzūrinių žodžių nevartojo (b. l. 15). Jos parodymus paneigė nukentėjusioji A. T., liudytojai G. T., S. P.. Nukentėjusioji A. T. parodė, kad incidento metu V. A. vartojo necenzūrinius žodžius jos ir vaikų atžvilgiu, ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais (b. l. 23). Liudytojai G. T., S. P. patvirtino nukentėjusiosios parodymus. Liudytojas G. T. patvirtino, jog incidento metu buvo su šeima (b. l. 29). Tokias pat aplinkybe nurodė ir liudytoja S. P.. Byloje esantys liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje, todėl nėra pagrindo abejoti ir netikėti minėtais parodymais. Apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusioji melavo, atmestinas. Minėti duomenys neabejotinai patvirtina faktą, jog V. A. aplinkinių žmonių akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, pažeidžiant viešąją tvarką.

Apeliacinio skundo argumentas, jog incidentas įvyko ne viešoje vietoje yra atmestinas. V. A. nurodė, kad incidentas įvyko prie vartelių, t. y. ties namu. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. V. A. eidama į namus išvadino A. T. necenzūriniais žodžiais, jos žodžius girdėjo kaimynė S. P.. Todėl nekyla abejonių, kad administracinės teisės pažeidimas buvo padarytas viešoje vietoje.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. A. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.