Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2A-1376-459/2016

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-03122-2014-6)

NUTARTIS

2016 m. rugsėjo 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų D. M. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių B. O. S. ir E. S. ieškinius atsakovams D. M. ir V. M. dėl naudojimosi namu ir dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovų V. M. ir D. M. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė E. S. prašė nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią: 1.1. ieškovė E. S. atskirai nuo atsakovų D. M. ir V. M. gali naudotis ir valdyti 55,28 kv. m ploto buto dalį, plane pažymėtą R-2, 3-5, 3-10, 3-11 (su priklausiniu balkonu), 3-12, laiptine ir durimis, vedančiomis iš pirmo aukšto į patalpą R-2, bei balkonu, vedančiu į kambarį, buto plane pažymėtu 3-5; 1.2. ieškovė E. S. savo lėšomis be atsakovų D. M. ir V. M. sutikimo turi teisę per pirmojo aukšto balkoną, vedantį į kambarį buto plane pažymėtą 3-5, įstatymų nustatyta tvarka įsirengti atskirą įėjimą.Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad ji turi asmeninės nuosavybės teisę į 3/16 buto dalis, atsakovai yra pakeitę buto išorinių durų spynas ir ieškovė negali patekti į butą bei įgyvendinti savo nuosavybės teisės. Kylant nesutarimams ir konfliktinėms situacijoms, ieškovė negali laisvai naudotis buto patalpomis, o atsakovai nesutinka su pasiūlymais dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo.Ieškovė B. O. S. prašė nustatyti naudojimosi namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią: 1.1. ieškovė B. O. S. atskirai nuo atsakovų D. M. ir V. M. gali naudotis ir valdyti 48,75 kv. m ploto namo dalį, namo plane pažymėtą 2-3, 2-4, 2-6 ir 2-7, ir puse balkono, esančio antrajame aukšte ir vedančiame į patalpas Nr. 2-3 ir 2-6; 1.2. ieškovė B. O. S. savo lėšomis be atsakovų D. M. ir V. M. sutikimo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka atsitverti pusę antrojo aukšto balkono ir per balkoną įsirengti atskirą įėjimą. Atsakovai pateikė priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, jame prašė atidalinti ieškovėms priklausančias 3/16 buto ir 3/16 namo dalis, sumokant ieškovei E. S. 86 886 Eur, o ieškovei B. O. Sadauskienei 57 924 Eur kompensaciją, išdėstant jos mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui. Atsakovai teigė, kad nėra galimybės padalinti ginčo daiktus natūra be neproporcingos žalos daiktų paskirčiai. Byloje surinkti faktiniai duomenys pagrindžia tarp šalių esantį konfliktą, kuris turėtų būti išspręstas atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovių interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe natūra nėra toks svarbus kaip atsakovų interesas naudotis šiuo konkrečiu turtu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-05 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė.Teismas nurodė, jog tik nesant galimybės atidalinti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais. Atsakovai neprašė atidalinti turto natūra, o prašė taikyti išimtį ir priteisti ieškovėms kompensaciją pinigais už jų turimą nuosavybės dalį. Teismas nustatė, kad bendras buto plotas yra 291,98 kv. m, namo bendras plotas – 223,99 kv. m, tai neabejotinai leidžia teigti, kad yra įmanoma atidalinti tiek 3/16 namo, tiek ir 3/16 buto nekeičiant nei šių statinių naudojimo paskirties, nei darant žalą statiniui. Teismo vertinimu, esant palyginti didelei ieškovių turto daliai, šios dalies paėmimas (nors ir išmokant piniginę kompensaciją) gali būti vertinamas kaip esminis savininko teisų pažeidimas. Dėl šių motyvų teismas priešieškinį atmetė. Spręsdamas dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, teismas pažymėjo, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Teismas nustatė, jog tarp šalių faktinė naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Byloje pateikti tik ieškovių siūlomi buto ir namo naudojimosi tvarkos nustatymo variantai. Atsakovai kritikavo šias ieškovių prašomas patvirtinti naudojimosi tvarkas teigdami, kad jos yra neracionalios. Teismas pažymėjo, kad kelis kartus siūlė atsakovams pateikti savo naudojimosi butu ir namu tvarkos projektus, tačiau jie nebuvo pateikti. Nors atsakovai šią tvarką kritikuoja, tačiau jų argumentai neteikia pagrindo išvadai, jog ją patvirtinus nebus galimybės ja naudotis. Nesant patvirtintos naudojimosi tvarkos, tai sukeltų dar daugiau konfliktų tarp bendraturčių. Ieškovės taip pat prašė, jog teismas suteiktų teisę ieškovėms savo lėšomis be atsakovų D. M. ir V. M. sutikimo į savo naudojimosi patalpas įsirengti atskirus įėjimus. Šį reikalavimą teismas tenkino, kadangi atsakovai racionalių argumentų, kodėl ieškovės negalėtų įsirengti atskiro įėjimo, nepateikė. Be to, be atskiro įėjimo naudotis nustatyta tvarka būtų neįmanoma.Tačiau teismas pažymėjo, kad šis teismo leidimas nėra statybos leidimas, o yra tik konstatavimas fakto, kad atsakovai nepagrįstai neduoda savo sutikimo įrengti atskirą įėjimą. Ieškovės, norėdamos gauti atitinkamus leidimus įrengti atskirą įėjimą, privalės kreiptis į atitinkamas valstybines (savivaldybės) institucijas teisės aktų nustatyta tvarka.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.Atsakovai nurodo, jog reikalavimas dėl atidalijimo yra prioritetinis prieš reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ginčo turto atidalijimo natūra galimybę ir nustatęs, jog atidalijimas natūra negalimas, priteisti ieškovėms kompensaciją. Šiuo atveju iš rašytinių bylos įrodymų matyti, jog ginčo objektų atidalinti natūra nėra galimybės, nes kiekvienam bendraturčiui negali būti užtikrinamas atskiras įėjimas į jam priklausančias patalpas. Be to, teismas turėjo įvertinti ir tą faktą, jog santykiai tarp šalių itin konfliktiški, todėl teismas turėjo spręsti, jog turtą reikia dalinti taip, kad šalys ateityje išvengtų konfliktų bei teisminių ginčų, o tai reiškia, jog teismas turėjo priteisti ieškovėms pinigines kompensacijas.Atsakovai taip pat nurodo, jog teismas patvirtino ydingas naudojimosi ginčo turtu tvarkas, suteikdamas prioritetą ieškovių interesams, nukrypdamas nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžio ir nustatydamas nelogiškas, neekonomiškas ir nepatogias nei ieškovėms, nei atsakovams naudojimosi tvarkas. Nustatytos naudojimosi tvarkos ne tik neišsprendžia šalių nesutarimų, bet sukuria prielaidas naujiems nesutarimams kilti. Savininkai iš esmės būtų priversti nuolat kontaktuoti, naudotis bendromis erdvėmis, o tai neabejotinai lemtų konfliktines situacijas. Atsakovai taip pat pažymi, jog, jų nuomone, teismas iš esmės priėmė sąlyginį sprendimą, o tai draudžiama pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. Byloje nėra jokių institucijų sprendimų, kurių pagrindu teismas būtų galėjęs konstatuoti, kad ieškovės galės realizuoti teisę įsirengti atskirus įėjimus į ginčo patalpas. Ieškovės apskritai byloje neįrodinėjo, jog bus įmanoma įsirengti atskirus įėjimus į joms paskirtas patalpas. Aplinkybė, jog teismas priėmė sąlyginį sprendimą, sudaro pagrindą jį panaikinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė B. O. S. prašo skundą atmesti, o nusprendus, jog prioritetas turi būti teikiamas namo atidalijimui, tenkinti ieškovės atsiliepime į priešieškinį pateiktą prašymą dėl atidalijimo natūra.Ieškovė nurodo, jog teismas, atsižvelgdamas į šalių suformuluotus reikalavimo dalykus, kurių negali keisti, ir į apeliantų nesikooperavimą bei proporcingumo ir teisingos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, pagrįstai atmetė priešieškinį.Priešieškinis pagrįstai atmestas dar ir dėl to, jog iš bylos duomenų matyti, kad apeliantų turtinė padėtis sunki, todėl tenkinus jų priešieškinį sprendimo įvykdymas taptų negalimas.Ieškovės nuomone, sprendimu nustatyta naudojimosi namu tvarka yra racionali, nustatyta teisingai įvertinant visus byloje pateiktus pasiūlymus dėl naudojimosi tvarkos bei atsižvelgiant į tai, kad apeliantai nei karto nepateikė jokio siūlymo dėl alternatyvios naudojimosi namu tvarkos.Ieškovė pažymi, jog sprendimas nėra sąlyginis, nes teismas sprendime aiškiai nurodė, kad ieškovei suteikta teisė įsirengti įėjimą per balkoną turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl nei apeliantų, nei kitų asmenų teisės nebus pažeistos.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė E. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, jog atsakovų elgesys procese po ieškinio pateikimo (priešieškinio pateikimas nepagrindžiant piniginės kompensacijos dydžio apskaičiavimo, priešieškinio nepatikslinimas net ir po to, kai buvo pateiktos turto vertinimo ekspertizės, nuolatinis teismo tikinimas parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ir nagrinėjant bylą iš esmės, kad šalys gali taikiai susitarti, taip ir nepateikiant galutinio siūlymo dėl taikos sutarties) tik patvirtino, kad atsakovų tikslas yra ne pasinaudoti procesinėmis galimybėmis suderinti savo ir ieškovės interesus, o paversti procesines galimybes kliūtimis teismui greitai ir teisingai išnagrinėti bylą.Nei atsiliepime į ieškinį, nei priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde atsakovai nesirėmė jokiais byloje esančiais įrodymais bei nepateikė jokių naujų įrodymų, kuriais pagrįstų savo siūlomų piniginių kompensacijų dydį ar ieškovės siūlomos nustatyti naudojimosi tvarkos kritiką, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo nepagrįstumo atmestini.Pasisakydama dėl atsakovų argumentų apie sprendimo sąlyginumą, ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoja atsakovus nesudaryti prielaidų, dėl kurių ieškovėms būtų itin sudėtinga arba netgi neįmanoma gauti valstybės institucijų sprendimus. Priėmus teismo sprendimą, tapo aiškus teisinis ir faktinis pagrindas pradėti procedūras dėl ieškovės teisės įsirengti atskirą įėjimą į ginčo patalpą, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinti kaip sąlyginio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Atsakovai prie apeliacinio skundo pridėjo naujų įrodymų, kuriuos atsisakytina priimti, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o atsakovai tinkamai nepagrindė būtinybės pateikti juos vėliau (CPK 314 str.).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė E. S. ir atsakovai D. M. bei V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo patalpą – butą, bendras plotas - 291,98 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 3/16 dalys buto, atsakovui D. M. taip pat priklauso 3/16 dalys buto, o atsakovei V. M. - 10/16 buto dalių.Ieškovė B. O. S. ir atsakovai D. M. bei V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo pastatą – gyvenamąjį namą, bendras plotas - 223,99 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 3/16 dalys namo, atsakovui D. M. taip pat priklauso 3/16 dalys namo, o atsakovei V. M. - 10/16 namo dalių.Ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką. Atsakovai pateikė priešieškinį, jame prašė atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovių turimas nuosavybės dalis pripažinti atsakovei V. M. ieškovėms sumokant atitinkamą kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Atsakovai skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.Atsakovai savo apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog reikalavimas dėl atidalijimo yra prioritetinis prieš reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ginčo turto atidalijimo natūra galimybę ir nustatęs, jog atidalijimas natūra negalimas, priteisti ieškovėms kompensaciją. Atsakovų nuomone, šiuo atveju iš rašytinių bylos įrodymų matyti, jog ginčo objektų atidalinti natūra nėra galimybės, nes kiekvienam bendraturčiui negali būti užtikrinamas atskiras įėjimas į jam priklausančias patalpas.Bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo aspektu šalys prašė skirtingai spręsti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo į ginčo dalyką klausimą. Ieškovės savo reikalavimą grindė CK 4.75, 4.81 straipsnių nuostatomis ir esamoje situacijoje tinkamiausia nuosavybės teisių įgyvendinimo išraiška laikė naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymą. Atsakovai CK 4.81 straipsnio pagrindu siekė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pagal pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, nustatytą CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, kilus ginčui ir sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, kai vienas bendraturtis ar keli iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), ir tik negalint daikto padalyti natūra nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Prioritetas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, įgyvendinant nuosavybės teises, teikiamas todėl, kad taip sudaroma galimybė atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, siekiant palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).Pagal įstatyme nustatytą reikalavimą atidalijant daiktą natūra, neturi būti padaryta neproporcinga žala daiktui (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Įstatymo formuluotėje nustatyta tam tikra žalos padarymo galimybė, bet tokia žala turi būti proporcinga. Žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-166/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).Įstatyme įtvirtintų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės reikalavimų tinkamas įgyvendinimas, kuriuo, minėta, turi būti išvengta neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo, kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių – turto, į kurį siekiama nutraukti bendrosios nuosavybės teisę, struktūros, parametrų, bendraturčių skaičiaus, bendraturčių turimų dalių bendrojoje nuosavybėje, galimybės atlikti pertvarkymus ir pan.Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją paprastai galima prašančiajam atsidalinti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos, pavyzdžiui, bendraturčio dalis, palyginus su kitais bendraturčiais, daug mažesnė ir jo dalies dydis neleidžia racionaliai tos dalies atskirti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo turto pobūdį, plotą, bendraturčių dalis jame, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovių turto dalis šiuo atveju yra nemaža. Pagal pateiktus planus matyti, jog bendras buto plotas yra 291,98 kv. m, namo plotas – 223,99 kv. m, taigi ieškovė E. S. turi nuosavybės teisę į 54,74625 kv. m buto, o ieškovė B. O. S. - į 41,998125 kv. m namo. Tokio dydžio nuosavybės dalies turėjimo faktas teikia pagrindą spręsti, kad turi būti galimybė racionaliai tą dalį atskirti. Tuo labiau, jog atsakovai nepateikė byloje iš esmės jokių įrodymų, jog tokios dalies atidalijimas natūra nėra galimas. Atsakovų argumentai, jog atidalinti tokios dalies natūra neįmanoma, nes nėra galimybės kiekvienam bendraturčiui užtikrinti atskirus įėjimus į patalpas, yra tik deklaratyvios prielaidos, nepagrįstos jokiomis oficialiomis institucijų išvadomis. Tarp bendraturčių kylančios konfliktinės situacijos dėl naudojimosi nuosavybe nepripažintinos pakankamu pagrindu atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimą spręsti tokia forma, kai vienam iš bendraturčių natūra priteisiamas gyvenamasis namas ir butas, o kitam bendraturčiui (ieškovui) – piniginė kompensacija. Daikto padalijimas natūra, kai toks padalijimas galimas nepadarant neproporcingos žalos daiktui, ir savarankiškų civilinės apyvartos objektų suformavimas įneša teisinį ir faktinį aiškumą tarp buvusių bendraturčių, panaikina arba gerokai sumažina konfliktų kilimo galimybes.Minėta, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalintino turto dalį. Ieškovės bylos nagrinėjimo metu nesutiko su kompensacijos priteisimu, jų realioji nuosavybės dalis yra gana didelė ir būtų galima ją racionaliai atidalinti, todėl manytina, kad jų teisės į natūra priklausančią dalintino turto dalį neturėtų būti paneigtos, sumokant piniginę kompensaciją.Bylos nagrinėjimo metu šalys nuosekliai laikėsi savo pozicijų dėl pareikštų reikalavimų įgyvendinant nuosavybės teises į turtą, t. y. ieškovės siekė nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką pagal jų pateiktus projektus, atsakovai reikalavo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant namų valdą natūra, o ieškovėms – išmokant kompensaciją pinigais, nors kolegija sprendžia, kad šiuo atveju galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, šalims vykdant bendradarbiavimo pareigą. Visgi atsakovai neprašė atidalinti turto natūra, o prašė taikyti išimtį ir priteisti ieškovėms kompensaciją pinigais už jų turimą nuosavybės dalį. Nesant įrodymų, jog šiuo atveju nėra galimybės atidalinti turto natūra, nėra pagrindo taikyti atsakovų prašomą taikyti išimtį, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, esant palyginti didelei ieškovių turto daliai, šios dalies paėmimas (nors ir išmokant piniginę kompensaciją) gali būti vertinamas kaip esminis savininko teisų pažeidimas. Taigi kolegija sprendžia, kad šalys neišnaudojo visų galimybių racionaliai atidalinti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).Atmesdamas priešieškinį dėl atidalijimo, teismas tenkino ieškinį ir nustatė naudojimosi ginčo turtu tvarką.CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai reiškia, kad įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. D. K. , bylos Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L. , bylos Nr. 3K-3-353/2009). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju faktinė naudojimosi tvarka tarp šalių nustatyta nebuvo. Byloje pateikti tik ieškovių siūlomi buto ir namo naudojimosi tvarkos nustatymo variantai. Atsakovai kritikavo šias ieškovių prašomas patvirtinti naudojimosi tvarkas teigdami, kad jos yra neracionalios. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kelis kartus siūlė atsakovams pateikti savo naudojimosi butu ir namu tvarkos projektus, tačiau jie nebuvo pateikti.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą tenkinti ieškinį, pažymėjo, kad šiuo atveju projektus pateikė tik ieškovės, kitų projektų pateikta nebuvo. Sprendimu patvirtinta tokia naudojimosi butu ir namu tvarka: 1.1. ieškovė E. S. atskirai nuo atsakovų D. M. ir V. M. gali naudotis ir valdyti 55,28 kv. m ploto buto dalį, plane pažymėtą R-2, 3-5, 3-10, 3-11 (su priklausiniu balkonu), 3-12, laiptine ir durimis, vedančiomis iš pirmo aukšto į patalpą R-2, bei balkonu, vedančiu į kambarį buto plane pažymėtu 3-5; 1.2. ieškovė E. S. savo lėšomis be atsakovų D. M. ir V. M. sutikimo turi teisę per pirmojo aukšto balkoną, vedantį į kambarį, buto plane pažymėtą 3-5, įstatymų nustatyta tvarka įsirengti atskirą įėjimą; 2.1. ieškovė B. O. S. atskirai nuo atsakovų D. M. ir V. M. gali naudotis ir valdyti 48,75 kv. m ploto namo dalį, namo plane pažymėtą 2-3, 2-4, 2-6 ir 2-7, ir puse balkono, esančio antrajame aukšte ir vedančiame į patalpas Nr. 2-3 ir 2-6; 2.2. ieškovė B. O. S. savo lėšomis be atsakovų D. M. ir V. M. sutikimo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka atsitverti pusę antrojo aukšto balkono ir per balkoną įsirengti atskirą įėjimą. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo patvirtiną naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka, kolegija sutinka su atsakovų argumentu, jog teismas iš esmės priėmė sąlyginį sprendimą. Kaip matyti iš sprendimo turinio, ieškovių galimybė naudotis ginčo patalpomis jų norima tvarka iš esmės priklauso nuo to, ar pavyks įstatymų nustatyta tvarka įsirengti atskirus įėjimus. Byloje nėra duomenų ir teismas nesiaiškino, ar tokia galimybė reali, nors konstatavo, jog be atskiro įėjimo naudotis tvarka būtų neįmanoma. Ieškovės, reikšdamos reikalavimus be atsakovų sutikimo įsirengti atskirus įėjimus, nepateikė jokios projektinės dokumentacijos ar kompetentingų institucijų išvadų dėl tokios naudojimosi tvarkos realizavimo galimybės.Tam, kad realizuotų patalpų naudojimosi galimybes, atliekant paprastojo remonto darbus pagal Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nuostatas būtų būtina parengti ir nustatyta tvarka suderinti atskirų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemas. Jeigu realizuojant nurodytą naudojimosi tvarką tektų atlikti kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbus, pagal Statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatas būtų privalu parengti statinių kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos projektus ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatas gauti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą. Be to, pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, yra bendrosios pastato konstrukcijos, todėl pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalį išorinių pastatų dalių remonto darbams turi pritarti butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Nagrinėjamu atveju ginčo butas yra name, todėl visiškai neaišku, kokia yra atskiro įėjimo įrengimo per pirmojo aukšto balkoną, perspektyva. Kolegija konstatuoja, jog ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kreipusios į kompetentingas institucijas dėl teisių įsirengti atskirus įėjimus realizavimo, nors jų teisių realizavimas priklauso išimtinai nuo valstybės institucijų sprendimų suteikti leidimus atskirų įėjimų įrengimui.Taigi nurodytu aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas vertintinas kaip sąlyginis, nes neaišku, ar prašyta nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarka apskritai yra realiai įgyvendinama. Gali susiklostyti tokia situacija, kai negavus leidimų įsirengti atskirus įėjimus, paaiškėtų, jog teismo nustatyta naudojimosi butu ir namu tvarka iš esmės neeliminuoja šalių konfliktų galimybės ir programuoja jas tolesniems ginčams. Kadangi pagal Civilinio proceso kodekso 267 straipsnio nuostatas priimti sąlyginį sprendimą yra draudžiama ir tai yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, nes tai iš esmės reikštų naujų įrodymų rinkimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.