Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kornelijai Jomantienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo bei atsakovo M. K. patikslintą priešieškinį ieškovei A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2) palikti ieškovei santuokinę pavardę – K.;

3) nustatyti nepilnamečių vaikų E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. K.;

5) priteisti atsakovui M. K. santuokos metu įgytą turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.;

4) sūnaus E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove A. K.;

Motyvuojamoji dalis

5) atsižvelgiant į tai, kad su kiekviena šalim lieka gyventi po vaiką, „apsikeitimas“ prievolėmis išlaikyti tą vaiką, kuris su šalimi negyvena, nėra tikslingas, dėl išlaikymo dydžio tapatumo, todėl vaikų išlaikymo paskirstymo klausimas nespręstinas;

6) padalyti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po santuokos nutraukimo šalims atitenka po ½ dalies žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir po ½ jame esančio gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ garažo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš civilinėje byloje esančios atsakovo M. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Swedbank) išrašo matyti, jog 2021 m. liepos 1 d. minėtoje sąskaitoje buvo 61 469,24 Eur. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, CK 88 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Minėtas teisinis reglamentavimas suponuoja aiškią išvadą, jog minėtos atsakovo sąskaitoje esančios lėšos yra bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė. Atkreiptinas dėmesys, jog iš civilinėje byloje esančios atsakovo M. K. sąskaitos išrašo galima nustatyti, jog nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. beveik visos piniginės lėšos buvo pervestos kitiems asmenims. CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas tretiesiems asmenims pervedė lėšas, priklausančias sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe, neturėdamas ieškovės sutikimo. Be to, atsakovas sandorius, kurių metu lėšos perleistos tretiesiems asmenims, sudarė ne tik neturėdamas ieškovės sutikimo, bet ir ne šeimos poreikiams tenkinti, vienasmeniškai, todėl ieškovė turi teisinį pagrindą prašyti priteisti piniginę kompensaciją. Įvertinant tai, kad, atsakovas bendrą turtą, t. y. 61469,24 Eur, panaudojo ne šeimos poreikių tenkinimui, ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis minėtų lėšų, t. y. 30 734,00 Eur.

Esant tokiai faktinei situacijai, jog vaikai atsisakė išsikraustyti iš namų bei motinai išreiškė valią po skyrybų pasilikti gyventi su tėvu, ieškovė stengiasi nuneigti ir pažeisti vaikų teisę į savo nuomonės turėjimą ir apsisprendimą, vaikams faktiškai iki šiol gyvenant savo įprastoje ir nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – name adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., atsakovui neribojant ieškovės bendravimo su vaikais, ieškovei reikalaujant šeimos namą po skyrybų priteisti atsakovo nuosavybėn, šioje byloje yra būtina išklausyti vaikų nuomonę dėl to, kur ir su kuo vaikai nori gyventi ir įvertinus vaikų gyvenimo sąlygas jų namuose, kuriuose vaikai gyvena visą savo gyvenimą, su sąlygomis į kurias ieškovė siekia patalpinti vaikus prieš jų valią, byloje priimtinas sprendimas, nustatyti vaikų E. K. ir E. K. gyvenamąją vietą su tėvu atsakovu M. K., kadangi tai labiausiai atitinka vaikų interesus ir vaikų valią. Iš pokalbių su vaikais taip pat tapo žinoma, jog mama (ieškovė), vaikų akivaizdoje vartoja alkoholį, vėliau vairuoja automobilį (veždama jame ir vaikus). Iš pokalbių su vaikais, tapo žinoma, kad alkoholį mama vartoja prie vaikų tiek viešoje vietoje, kavinėje, tiek namuose pas močiutę (ieškovės motiną). Esant nurodytam vaiko teises apsaugančiam teisiniam reglamentavimui bei teisės aiškinimo ir taikymo praktikai, vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, ieškovei tenkanti dalis vaikų išlaikymui sudaro po 259 Eur (518 Eur :2) kiekvienam vaikui iki jo pilnametystės. Atsižvelgiant į bylos dinamiką ir jos nagrinėjimo metu besikeičiančias aplinkybes, atsakovui siekiant iki galo išsiaiškinti vaikų tikrąją valią dėl jų noro ir apsisprendimo su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi, o institucijai galutinai byloje fiksavus vaikų valią, tokia linkme, jog sūnus nori gyventi su motina (ieškove), o dukra su tėvu (atsakovu), atsakovas, siekdamas to, jog jo reikalavimai byloje maksimaliai atitiktų faktinę realybėje egzistuojančią situaciją ir jai neprieštarautų, yra priverstas keisti savo priešieškinio reikalavimus, kadangi pastarieji buvo suformuoti daugiau nei prieš du metus, pagal tuometinę realybėje egzistavusią situaciją – siekiant maksimaliai apsaugoti vaikų interesus ir jų teises į išlaikymą iš motinos pusės, reikalaujant nustatyti vaikų išlaikymą turtu.

Atsiliepimuose į priešieškinio ir patikslintus priešieškinio reikalavimus nurodyta, kad priešieškinyje išdėstyti teiginiai, nurodytos aplinkybės yra neteisingos, melagingos, „nutolusios nuo realybės“, jomis siekiama pavaizduoti ieškovę kaip amoralią bei neadekvačią asmenybę. Šalims gyvenant kartu ieškovė visada buvo ištikima bei lojali sutuoktiniui ir šeimai. Šalių santykiai iširo 2021 metais, nuo to laiko sutuoktiniai iš esmės gyvena atskirai. Nors šalių šeima iš esmės iširo dėl atsakovo kaltės (nuolat vartojamo psichologinio smurto bei netoleruotino elgesio), šiuo atveju ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad sutuoktinis turi teisę, o ne pareigą reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas ne tik santuokos metu naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovę, tačiau net ir nutrūkus šalių santykiams atsakovas naudoja prieš ją tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą (Klaipėdos APVK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03597-22), persekioja ieškovę, gadina ieškovei priklausantį turtą (transporto priemonę, trimerį, kirpimo žirkles ir kt. turtą), naudodamas neteisėtas pasiklausymo bei sekimo priemones įrašinėja jos pokalbius, filmuoja ją, vartoja necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius/išsireiškimus ieškovės atžvilgiu girdint nepilnamečiams vaikams, grasina tiek Ieškovei, tiek jos mamai, giriasi ieškovei, jog papirks visus teisėjus ir kitus pareigūnus, kadangi pinigų turi, iš Ieškovės bus priteistos didelės pinigų sumos ir pan. Būtent dėl atsakovo neprognozuojamo elgesio ieškovės atžvilgiu, ieškovė buvo priversta išsikelti iš šeimos namų. Priešieškinyje nurodytos aplinkybės dėl ieškovės elgesio yra išgalvotos ir nerealios. Priešingai nei nurodoma priešieškinyje, ieškovė nuolat rūpinasi vaikais ir net kęsdama atsakovo smurtą bei netoleruotiną elgesį jos atžvilgiu, atvyksta į šeimos namus, ruošia vaikams maistą, sutvarko jų rūbus, daiktus, aplinką ir pan. Paminėtina ir tai, kad atsakovas draudžia ieškovei bendrauti su vaikais, neleidžia jai lankytis bendruose šeimos namuose, tačiau nepaisant minėtos aplinkybės ieškovė nuolat, kiekvieną dieną matosi su vaikais, bendrauja su jais, auklėja juos bei prižiūri, t. y. palaiko kaip įmanomai glaudesnį ryšį su vaikais. Atsakovo elgesys yra apsimestinis, kadangi „ypatingai“ rūpintis vaikais atsakovas pradėjo tik dabar,

Teismo posėdžio metu ieškovė A. K. nurodė, kad šiuo metu gyvena pas mamą, su tėčiu bendrauja kaip vaikai nusprendžia. Ji nedraudžia ir neprieštarauja bendravimui. 2014 m. jie dar gyveno Danijoje, gimė sūnus, į Lietuvą grįžo 2016 m. Iki tol tik važinėjo. Ji dalyvavo sklypo pirkime, M. nuo sąskaitos nusiėmė pinigus ir sumokėjo, pinigų turėjo sutaupytų. Jokių paskolų neėmė, nereikėjo laukti iki atlyginimo, kad galėtų sumokėti už konkrečius namo statybos darbus. Danijoje dirbo M., ji buvo pradėjusi dirbti valymo įmonėje, bet pastojo ir išėjo į dekretą. Dabar dirba kirpėja, individuali veikla, pajamos priklauso nuo to, kiek turi darbą. M. gaudavo darbo užmokestį į banko sąskaitą, laikydavo juos banke, paskui nuimdavo pinigų namo statybai. Iš pradžių gyveno pas M. seserį, mokėjo nuomą, dalijosi mokesčius, paskui po kelių metų prasidėjo konfliktai ir jie išsikraustė. Tai įvyko apie 2013 m., paskui bendravo, leisdavo savaitgalius. Jie neliko skoloje jiems. Visų atlyginimai buvo daugmaž vienodi. Ji nedalyvavo jokiuose susitikimuose ar susitarimuose dėl pinigų paskolinimo. Danijoje yra dirbusi apie metus. Sklypui pinigus atsakovas nusiėmė nuo sąskaitos. Name pradėjo gyventi apie 2017 m. Kiek namo statyba iš viso kainavo, nežino. Iš M. K. draugai skolinosi pinigų, sumos nebuvo didelės. Už statybas mokėdavo abu, kai ką mokėjo iš sąskaitos, didelę dalį mokėjo grynais, parsiveždavo kronomis. Nesutinka gyventi name kartu. Jo kaltės dėl santuokos nutraukimo yra, nes 10 metu rūkė žolę. Kai jis būna neparūkęs, jis būna piktas, viską ant jos išlieja. Šiuo metu turi draugą, pažinojo seniau, bet pradėjo draugauti jau prasidėjus skyrybų procesui, gal lapkričio mėnesį. Santykiai jau apie metus iki skyrybų inicijavimo buvo pašliję. Bandė sutarti taikiai, tačiau jo pasiūlymai jai buvo nepriimtini. Sutiktų, kad išmokėtų kompensaciją per vienus ar dvejus metus. Kad vaikai norėtų pas tėtį, girdi pirmą kartą. Vaikai su tėvu nesiveržia bendrauti, kartais bendrauja tik jos iniciatyva. Dėl išlaikymo dydžio reikalavimą palaiko, dabar išlaikymo beveik visiškai nemoka. Neturi galimybės mokėti už namą kompensaciją, jeigu reiktų mokėti kompensaciją, parduotų namą.

Papildomai nurodė, kad nuo spalio mėnesio pasikeitė jos gyvenamoji vieta, gyvena Klaipėdoje. Turi vaikams reikiamas sąlygas, su ja kartu gyvena sūnus. Jis gyvena su ja nuo rugsėjo pradžios. Dabar gyvena keturių kambarių bute, butas priklauso draugui. Sūnus mokosi toje pačioje mokykloje, jį nuveža ir pasiveža. Su dukra kasdien bendrauja, bet nematė kelias savaites. Gauna apie 800 Eur pajamas per mėnesį. Nemoka šiuo metu išlaikymo, nes atsakovas vis dar jai skolingas, tarėsi sudengti skolas.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. K. nurodė, kad vaikus paėmė po teismo psichologo išvados. Vaikai sakė, kad nori gyventi su juo, pas mamą neišsimiega. Pas ieškovę nėra sąlygų vaikams. Danijoje ieškovė dirbo tik tiek, kad gautų dekretą, tiek ji ir teprisidėjo. Prieš tai priėmė gyventi savo meilužį, tik paskui vaikus. Dar per draugę siuntė mamai pinigų. Žemės sklypui nupirkti jis skolinosi pinigų, 50 tūkst. kronų trūko. Kitais metais iš paskolintų pinigų pirko blokelius, pamatus ir kitus darbus. Dar kitais metais kėlė pastatą, kad galėtų gyventi. Ieškovė nieko nedirbo ir prie nieko neprisidėjo. Jis vienas namu rūpinasi, ji niekuo nesirūpina, ji tik iš namų viską išsinešė. Siūlo eiti į namo antrą aukštą eiti gyventi, kad tik vaikai galėtų gyventi namuose. Ginčų dėl bendravimo su vaikais neturi. 2021 m. vasarį ieškovė buvo kitokia, nieko nenori, pavargusi. Yra jos draugės susirašinėjimas apie kitus vyrus. Kaupiamąją pensiją iš Danijos susigrąžino birželio mėnesį. Pinigų seseriai dar nereikėjo, todėl nevedė jai. Sklypą pirko jo net nematęs, kitais metais jis pradėjo statybą. Daugiausiai pinigų reikėjo 2016 m., 60 proc. darbų yra jo rankų darbas. Dar ne visi darbai baigti, trūksta fasado. Iš Danijos pinigus parsiveždavo grynaisiais, dar kokį autobusiuką parsiveždavo, parduodavo. Nuo 2021 m. liepos mėnesio į Suomiją nebevažiavo. Nurodė, kad skolinosi 2014 m. 50 tūkst. kronų, kitais metais 2015 m. 140 tūkst. kronų, paskui dar per kelis kartus skolinosi. Iš sesers iš viso skolinosi 390 000 kronų. 2015 m. pavasarį ir vasarą du kartus po 70 tūkst. kronų pamatams. 2016 m. skolinosi iki vasaros per tris kartus, nežinojo kiek reikės, per tą laiką buvo grįžęs du kartus. Pasiskolindavo grynais. Pirmą sumą gavo sklypui pirkti, iš sesers gavo grynais, įnešė į sąskaitą ir pervedė. Rugsėjį su seserimi susikalbėjo, kad susigrąžino, tada sesuo paprašė grąžinti visą sumą. Anksčiau nepervedė, nes neturėjo visos sumos. Reikėjo pinigų mašinai, reikėjo namui, dar nenorėjo grąžinti, bet sesuo paprašė. Automobilio neturi, dabar turi pasiskolinęs automobilį BMW, jo vardu neregistruotas. Nėra kito turto, kreditorių neturi. Dirba suvirintoju, uždirba apie 700-800 Eur. Mano, kad vaikų išlaikymui reikia apie 150 Eur. Jau 2021 m. gegužės mėnesį ieškovė pasakė, kad nori skirtis. Jau metus vienas vaikus augina. Vaikai sakė, kad nori gyventi su tėčiu, vaikai nenori mokyklos keisti. Nesutinka su reikalavimu dėl kompensacijos mokėjimo. Jis neturi galimybės už turtą mokėti ieškovės prašomos kompensacijos. Danijoje ieškovė iš viso dirbo pusantro mėnesio. Iš dabar uždirba po kelis šimtus eurų, prie nieko neprisidėjo. Išlaikymą vaikams moka, yra įsiskolinimas, kuris išieškomas.

Papildomai nurodė, kad E. ieškovė pasiėmė spalio 18 d., o ne nuo rugsėjo. Pasiėmė vaiką, atvežė šunį ir numetė, mano, kad ir vaikas greit grįš. Šiuo metu pasikeitė darbdavys, dirba suvirintoju, gauna apie 1200 Eur per mėnesį pajamas. Su sūnumi pasiskambino, tai jis sako, kad nežino. Mama jį nuteikinėja. Dukra sakė, kad bijojo mamos, todėl anksčiau negrįžo į namus. Nežino apie jokį išlaikymo įsiskolinimą. Nors turtas nepadalintas, ieškovė prie jo išlaikymo neprisideda. Vaikai turės teisę gyventi namuose, todėl palaiko reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turtu. Nurodė, kad kreipėsi į kredito įstaigą, jam sakė, kad paskolos jam negalėtų duoti pagal pajamą. Artimieji jam negali padėti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu Kornelija Jomantienė nurodė rugsėjo gale sulaukė ieškovės skambučio, kad E. gyvena su ja, apsilankė jos gyvenamojoje vietoje, butas keturių kambarių, sąlygos tinkamos augti ir lavintis. Kada tiksliai vaikas persikėlė gyventi pas mamą, nėra duomenų. Su vaiku bendrauta nebuvo, jis buvo ugdymo įstaigoje. Vaiko nuomonė išklausyta rugsėjo mėnesį, tuo metu dar gyveno su tėvu. Jau tada jautėsi, kad vaikas pervargęs nuo klausimų, todėl dar kartą jo nuomonės nebeklausė. Jau apklausos metu nurodė, kad norėtų gyventi su mama, jeigu ji turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas. Vienas vaikas nusprendęs likti su tėvu, o kitas su mama. Skyrius tam neprieštarauja, prašo dėl išlaikymo spręsti atsižvelgiant į vaikų interesus. Mano, kad išlaikymas vaikui privalo būti priteistas.

Liudytoja R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, moko šalių vaiką E. K.. Apie skyrybas sužinojo iš E. elgesio, vaikas pasidarė liūdnas, uždaras. Vaikas buvo vedamas pas psichologę. Abu tėvai labai rūpinasi vaiku. Iš pradžių iš tėčio pereinant pas mamą gyventi buvo išsiblaškęs, neišmiegojęs, vienu metu gyveno ir pas tėtį ir pas mamą, ta situacija, matyt, buvo vaikui nelabai priimtina, tačiau viskas susitvarkė. Paskutiniu metu vaiko ugdymo procese dalyvauja abu tėvai.

Liudytoja S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovo sesuo. Nurodė, kad kai A. su M. gyveno Danijoje jiems skolino pinigų. Skyrybos įvyko dėl to, kad A. buvo neištikima, turi kitą asmenį. Ne iš karto sužinojo, nes brolis slėpė. Iš E. žinojo (jos krikšto dukra), kad vaikai buvo paliekami vieni, tik paskui brolis pasakė, kad skiriasi. Iš pradžių pirmus metus Danijoje gyveno M. su A. pas juos, nuoma brangi, visada M. padėjo. M. atvyko 2006 m., bet vienas, paskui susipažino su A., gimė E. ir tada jie visi kartu pas juos gyveno Danijoje, apie tris metus gyveno. Paskui pradėjo gyventi atskirai, bet gyveno netoli, bendravo. Kai visi jie gyveno pas juos, M. pildė A. norus, norėjo grįžti namo pas mamą, todėl pirko žemės sklypą ir jam paskolino. Po kiek laiko paskolino statyboms, tiksliai nežino kam. Skolino 2014, 2015 ir 2016 m. namams statyti. A. dalyvavo ir visas aplinkybes žino. Danijoje gyventi dirbant vienam asmeniui viskam nebūtų užtekę pinigų, todėl padėjo. 2014 m. paskolino 50 tūkst. kronų, 2015 m. 140 tūkst. kronų, 2016 m. 200 tūkst. kronų, visą sumą ne iškart, o po truputį. Jie artimi su broliu, turėjo galimybę ir padėjo, sutarčių jokių nepasirašė. Paskolino grynais, užsienio bankais nelabai pasitikėjo, laikė pinigus grynais, tuo metu gyveno kartu. Ji dirbo nuo 2006 m. Danijoje, valė ofisus, vasaros namus, darželius, vyras įdarbindavo žmones, buvo ir brolį įdarbinęs. Mėnesio pajamos nebuvo vienodos, tiksliai nepamena, per mėnesį uždirbdavo ir po 40 tūkst. kronų. Darbo užmokestį gaudavo į danišką sąskaitą. Buvo skolingas apie 49-50 tūkst. eurų, kokią sumą pasiskolino, tokią ir grąžino. Buvo sutarę, kad kai susitaupys, susigrąžins pinigus už mokesčius, tada grąžins. Jai nereikėjo, kad grąžintų dalimis, todėl laukė, kol susigrąžins mokesčius. Kad jau grąžino mokesčius sužinojo apie rugsėjo mėnesį, todėl sakė, kad grąžintų skolą. Kada jis gavo, nežino. Konkretaus termino nebuvo sutarę, buvo sutarę, kai susitaupys visą sumą, tada ir grąžins. Nežino, kodėl perdavė dalimis. Nepamena tikslaus, laiko kada skolino pinigus. Nepamena kiekvieno skolinimo metu paskolintos sumos, virš 50 tūkst. visada būdavo. 2015 m. paskolino per 2 ar 3 kartus, žino tik skolos sumą, tikslių sumų nepamena. M. 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. gyveno jau ne kartu su ja. M. dirbo suvirintoju. Jam nepakakdavo vienam išlaikyti šeimą. Sąskaitų išrašų nėra išlaikiusi. Turi dukrą, gimė 2016 m. Į Lietuvą grįžo 2017 m., nuo 2012 m. turėjo namus, pakeitė keturis namus. Skolino bendrai su vyru, turėjo santaupų.

Liudytojas G. B. nurodė, kad gyveno užsienyje, skolino pinigų šalims. Gyveno Danijoje, pirmą kartą paskolino 2014 m., skolino 50 tūkst. kronų, 2015 m. per du kartus 140 tūkst. kronų, kitais metais, kad galėtų pasibaigti, 200 tūkst. kronų. Skolinosi M. ir A., jokių sutarčių nesirašė, santykiai buvo geri. Nepamena, kad M. atvažiavo. Kai skolino, jau kartu nebegyveno, jie savo išsinuomojo. Susėdo virtuvėje ir pakalbėjo, padavė grynais. Nuo 2006 m. dirbo Danijoje, buvo bendrasavininkis, turėjo iš ko skolinti. Nepamena, per kiek kartų paskolino. Nespaudė dėl konkretaus termino, sakė, kai mokesčius susigrąžins. Per gimtadienį pasakė, kad mokesčius susigrąžino, todėl sakė, kad grąžink. Jis dirbo įdarbindamas žmones, įmonę uždarė 2010 m., buvo dalininkas. Pinigus laikė grynais, negalėjo pasakyti, kiek laikė. Negali pasakyti, kada 2014 m. skolino, gal pavasarį. Skolino 2015 m. pirmoje metų pusėje, 2016 m. pirmoje metų pusėje. Turi nuosavybės teise turto Tauragėje ir Klaipėdoje, pirko prieš tris metus. Ne visais atvejais, kai skolino pinigus, jis dalyvavo, negali pasakyti, ar visais atvejais dalyvavo ieškovė. Žmona pasakė, kad skolinam, jis pritardavo. Žinojo iš žmonos, dalyvavo tik pirmus tris kartus. Laikė pinigus grynais, nes jam taip atrodė geriau.

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Patikslintas priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. K. (iki santuokos sudarymo Dzendolietaitė) ir M. K. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarė santuoką, apskaitytą Tauragės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

A. K. ir M. K. nepilnamečius vaikus E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Valstybinės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė ir atsakovas santuokos metu jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. VĮ „Regitra“ duomenimis ir pagal šalių paaiškinimus nustatyta, kad bylos šalys nuosavybės teise transporto priemonių neįgijo.

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Abipusės pagarbos pareiga įpareigoja sutuoktinius paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, nevartoti vienas prieš kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos ar smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Vertinant santuokos nutraukimo pagrindus pirmiausia pažymėtina tai, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020)

Teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais įrodymais ir šalių paaiškinimais daro išvadą, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui pripažinti, kad dėl santuokos nutrūkimo yra tik vieno sutuoktinio kaltė. Teismo vertinimu, pateiktas susirašinėjimas „Facebook“ platformoje ar per „Messenger“ programėlę neįrodo ieškovės kaltės, iš jų negalima nustatyti konkrečių įvykių datų, rodo, kad jau prasidėjus skyrybų procesui ieškovė pradėjo draugauti su kitu vyru, tačiau neįrodo, kad skyrybų priežastis yra ieškovės neištikimybė. Į bylą pateikti ieškovės sąskaitos išrašai rado, kad ieškovė teikė paslaugas ir nuo 2021 m. sausio mėnesio bendravo su dabartiniu sugyventiniu, tačiau iš mokėjimo pavedimų, jų sumų matyti, kad iš pradžių siejo tikėtini paslaugų teikimo santykiai ir šie santykiai pasikeitė tik nuo 2021 m. lapkričio mėnesio. Nurodyti įrodymai patvirtina ieškovės paaiškinimus, kad draugauti su kitu vyru pradėjo jau pasidėjus skyrybų procesui. Atsakovas paaiškinimuose nurodė, kad jau nuo tų pačių metų gegužės mėnesio su ieškove kalbėjo apie skyrybas, santykiai buvo pašliję, todėl, teismo vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės nelojalumo ir neištikimybės.

Taip pat teismas pažymi, kad nėra ir jokių įrodymų, kurie patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Į bylą pateiktas kraujo tyrimo 2022 m. kovo 31 d. protokolas rodo, kad atsakovo kraujyje nerasta narkotinių medžiagų. Ieškovės 2022 m. birželio 13 d. kraujo tyrimo duomenys taip pat rodo, kad nebuvo vartojusi narkotinių medžiagų. Iš 2021 m. gruodžio 29 d. pagalbos plano matyti, kad šalių santykiai yra konfliktiški, į konfliktus įtraukiami į vaikai, dėl to nuspręsta teikti kompleksines paslaugas šeimai. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus apie šeimos santykius, sutuoktinių elgesį vienas kito atžvilgiu, pažymi, kad šalių elgesys rodo, kad tarp abiejų sutuoktinių trūksta tiek pagarbos vienas kitam, tiek noro bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų ar sprendimo būdų sprendžiant su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Teismui įvertinus šalių paaiškinimu, pateiktus rašytinius įrodymus, pripažįsta, kad nėra pakankamo pagrindo santuokos nutraukti dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir vertina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, į bylos šalių nuomonę ir ieškovės prašymą palikti santuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „K.“, o atsakovui turima – „K.“ (CK 3.69 straipsnis).

Nenustačius, jog bylos šalims būtų reikalingas išlaikymas, ieškovei ir atsakovui po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bylos nagrinėjimo metu kito. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi iš dalies tenkintas ieškovės A. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepilnamečių vaikų E. K. ir E. K. gyvenamoji vieta nustatyta su mama A. K.. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi tenkintas atsakovo M. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nepilnamečių vaikų E. K. ir E. K. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu M. K. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi pakeista nepilnamečio vaiko E. K. laikina gyvenamoji vieta ir nustatyta su mama A. K.. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaikų laikina gyvenamoji vieta buvo keičiama atsižvelgiant į vaikų norus ir susiklosčiusius faktinius santykius.

Pagal byloje pateiktus duomenis darytina išvada, kad abu tėvai gali pasirūpinti vaikais ir šiuo metu gali suteikti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Byloje teismo psichologas 2022 m. liepos 14 d. pateikė raštu išvadas, kad vaikai pas tėtį jaučiasi geriau, gyvenamosios vietos nustatytas su tėvu labiau atitinka jų interesus. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad atsakovas gyvena sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančiame name, turi tinkamas sąlygas augti ir ugdytis vaikams. Klaipėdos rajono pedagoginė psichologinė tarnyba 2022 m. kovo 8 d. pateikė pažymą, kad ieškovė dalyvavo 12 val. Pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo grupėje. Į bylą pateikta išvadą teikiančios institucijos informacija, kad ieškovei pakeitus gyvenamąją vietą ji gali užtikrinti tinkamas gyvenamąsias sąlygas nepilnamečiams vaikams.

Ieškovė pateikė prašymą nustatyti nepilnamečių vaikų E. K. ir E. K. gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti E. K. gyvenamąją vietą su juo, o E. K. gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį iš esmės su tokiu reikalavimu sutiko. Išvadą teikianti institucija pateikė duomenis, kad faktiškai vaikai šiuo metu gyvena pagal prašomą nustatyti gyvenamąją vietą ir tokia faktinė situacija atitinka jų valią ir interesus.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys).

Tiek ieškovė, tiek atsakovas neprašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Kadangi byloje nėra gauta duomenų, kad tėvai varžytų ar kitaip ribotų teisę bendrauti su vaikais. Vaikai turi ryšio priemones ir galimybes savarankiškai bendrauti su tėvais, todėl detalizuota bendravimo su tėvais tvarka nenustatoma. Abiem tėvams primintina, kad tėvai privalo netrukdyti kitam iš tėvų bendrauti su vaikais. Pasikeitus situacijai šalys turi teisę susitarti dėl detalizuotos bendravimo tvarkos nustatymo arba kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, CK 3.192 straipsnio, įtvirtinančio tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

Teismo vertinimu, atsakovo atstovo prašymas atsižvelgiant į priešpriešines prievoles nepriteisti išlaikymo vaikams netenkintinas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos A. T. civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 ir kt.).

Pažymėtina, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

Teismas pažymi, kad savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad šalių nepilnamečiams vaikams reikalingas maistas, apranga, avalynė, higienos reikmenys, mobilusis telefonas, mokymosi bei lavinimosi priemonės, gydytojų paslaugos ir gydymosi bei sveikatinimosi priemonės (vaistai, vitaminai), atostogos, laisvalaikis. Byloje nėra gauta duomenų, kad vaikai turėtų specialių poreikių ir dėl to būtų reikalinga didesnė išlaikymo suma. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl vaikų poreikių, į bylą pateiktus duomenis ir šalių paaiškinimus, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, teismas daro išvadą, kad vaikų poreikiams reikalinga suma kiekvienam būtų apie 700 Eur ir tokia suma yra laikytina pagrįsta ir pakankama išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į skirtas išmokas vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš ieškovės nepilnamečio vaiko E. K. išlaikymui priteistinas 300,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, o iš atsakovo E. K. išlaikymui priteistinas 300,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo. Teismas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimas truko daugiau nei dvejus metus ir bylos nagrinėjimo metu vaikų gyvenamoji vieta nuolat keitėsi, vaikų poreikiai bylos nagrinėjimo metu buvo patenkinti, pagal šalių prašymus laikini vaikų išlaikymo klausimai buvo išspręsti teismo nutartimis, todėl atsižvelgiant į tai išlaikymas vaikams priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos pagal šiuo metu esančius vaikų poreikius, nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinant laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą. Teismo vertinimu, toks sprendimas neprieštarauja vaikų interesams ir sumažins šalių ginčų dėl vaikų išlaikymo riziką.

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), E. K. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas atsakovas M. K., o E. K. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja skirtina ieškovė A. K..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m rugpjūčio 24 d. nutartimi ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi.

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba vaikų poreikiams teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių

Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalinti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Byloje pateikti duomenys, kad bylos šalys turi įgijusios nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) bei garažą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad bylos šalys neturi įsipareigojimų kreditoriams.

Ieškovė prašo santuokos metu įgytą turtą priteisti atsakovui M. K. ir jai priteisti iš atsakovo 75 000 Eur kompensaciją už jam atitenkančią ieškovės santuokos metu įgyto turto dalį. Atsakovas prašo padalyti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą nustatant, kad po santuokos nutraukimo Šalims atitenka po ½ dalis žemės sklypo ir po ½ jame esančio gyvenamojo namo ir garažo.

Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos A. T. 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

Byloje pateikti paaiškinimai ir gauti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad šalių santykiai yra įtempti ir konfliktiški, net teismo posėdžių metu šalims nepavyko išvengti neigiamo požiūrio demonstravimo, įžeidžiančių ir žeminančių teiginių. Į bylą pateikti atvejo vadybos dokumentai ir pagalbos planai rodo, kad šalių santykiai viso proceso metu buvo konfliktiški ir šalys stokoja noro bendradarbiauti bei geranoriškumo vienas kito atžvilgiu. Į bylą pateikti duomenys, kad pagal ieškovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03597-22 atsakovo M. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo kilęs konfliktas dėl namo spynų pakeitimo. Administracinio nusižengimo teisena taip pat nutraukta.

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Turto vertinimo ataskaita 2021 m. rugsėjo 17 d. rinkos vertė gali būti apie 147 000 Eur. Duomenų, kad turto vertė galėtų būti kitokia ar neatitiktų realios rinkos kainos, negauta. Teismo proceso metu ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad gyventi kartu su atsakovu viename name negalėtų, o atsakovas, nors ir nesutiko su reikalavimu išmokėti kompensaciją, proceso metu išreiškė suinteresuotumą išsaugoti santuokos metu įgytą turtą. Be to, atsakovas jau daugiau nei dvejus metus naudojasi sutuoktinių turtu vienas. Į bylą pateikta kadastrinių matavimų byla rodo, kad namas pritaikytas vienai šeimai gyventi ir naudoti abu namo aukštus dviem šeimoms išvengiant būtinybės dalį namo patalpų naudoti bendrai, taip pat bendrai naudoti kiemą ir aplink namą esančią teritoriją, nėra galimybės. Teismo vertinimu, šalims naudojantis bendrai santuokos metu įgyta nuosavybe šalių konfliktai neabejotinai neigiamai paveiktų prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad neturi galimybės mokėti kompensacijos ieškovei. Teismo nuomone, atsakovas gali pasirinkti jo manymu racionaliausią būdą kompensacijai išmokėti. Teismas atkreipia dėmesį, kad nepaisant teismo siūlymo, atsakovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, apie galimybę gauti paskolą, galimus jos dydžius. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas yra pakankamai jaunas vyras, turintis paklausią profesiją, nuolatines pajamas, kurios sudaro apie 1200 Eur, neturi įsipareigojimų kredito įstaigoms. Teismas atkreipia dėmesį, kad priteisus atsakovui visą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą atsakovas turėtų galimybę jį įkeisti užtikrinant galimybę gauti paskolą arba kitais būdais spręsti kompensacijos išmokėjimo klausimus.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas iš esmės sutiko, kad kompensacijos mokėjimas būtų atidėtas. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į pakankamai didelę mokėtiną sumą, atsakovui nustatytinas aštuoniolikos mėnesių terminas išmokėti kompensaciją.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, santuokos metu įgytas turtas padalintinas atsakovui priteisiant asmenine nuosavybe įgytą nekilnojamąjį turtą, o ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją, už atsakovui atitenkančią ieškovės nekilnojamojo turto dalį, atidedant piniginės kompensacijos mokėjimą aštuoniolikai mėnesių.

Ieškovė taip pat pateikė reikalavimą priteisti banko sąskaitoje 2021 m. liepos 1 d. ½ buvusių lėšų, t. y. 30 734 Eur.

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Šio straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. CK 3.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; <...> 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas <...> Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

CK 3.98 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkint

Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 1 d. atsakovo banko sąskaitoje buvo 61 469,24 Eur, kreipimo į teismą dieną (2021 m. gruodžio 6 d.) ieškovo sąskaitoje buvo 5 618,62 Eur. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo sąskaita 2021 m. birželio 3 d. buvo papildyta 47 997,38 Eur. Pagal šalių paaiškinimus nustatyta, kad ši suma gauta iš Danijos ir susijusi su mokesčių, mokamų dirbant Danijoje, susigrąžinimu. Nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. atsakovas padarė penkis pavedimus S. B., pervesdamas iš viso 49 000 Eur sumą (nurodant mokėjimo paskirtį „Skolą“).

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nurodytais pavedimais buvo grąžinta skola jo seseriai S. B. ir jos sutuoktiniui. Nurodė, kad 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. skolinosi iš jų namo statybai. Į teismą pakviesti liudytojai S. B. ir G. B. parodė, kad minėtais laikotarpiais būdami Danijoje skolino atsakovui tokią sumą, kurią pervedė į sąskaitą, kronomis grynaisiais, jokių sutarčių sudarę nebuvo, grąžino visą sumą, pretenzijų nebeturi.

Teismas atkreipia dėmesį, kad be atsakovo paaiškinimo ir liudytojų, kurie yra jam artimi asmenys, parodymų paskolos sudarymo fakto jokie kiti įrodymai nepatvirtina. Ieškovė nurodė, kad jokių paskolų namo statybai iš giminaičių jiems nereikėjo, apie jokius sandorius nežino. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad atsakovo nurodyta paskola nebuvo grąžinta anksčiau, nors pagal sąskaitos duomenis matyti, kad atsakovas turėjo piniginių lėšų jau metų pradžioje, išmoką iš Danijos gavo dar birželio mėnesį. Nei atsakovas, nei liudytojai negalėjo nurodyti tikslesnių sandorių sudarymo datų, paskolintų pinigų sumų, sandorių kiekio, pateikti įrodymų apie tokio dydžio piniginių sumų išgryninimą, skolos dydžio apskaičiavimą atsižvelgiant į valiutų skirtumus. Be to, liudytojai nurodė, kad tiek iki pinigų paskolinimo, tiek po paskolinimo Lietuvoje buvo pirkę nekilnojamąjį turtą. Pastebėtina, kad liudytojas G. B. nurodė, kad ne visus sandorius sudarant dalyvavo, apie kai kuriuos žinojo tik iš žmonos.

Teismas pažymi, kad pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (iki 2015 m. sausio 1 d. – 2000 litų). Šio straipsnio 4 dalyje, galiojančioje nuo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Teismo vertinimu, byloje pateikti atsakovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas pervesdamas seseriai 49 000 Eur padengė santuokos metu įgytus įsipareigojimus ir neprivalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo ir liudytojų santykiai yra artimi, paskola grąžinta jau iš esmės prasidėjus ieškovės ir atsakovo skyrybų procesui, paskolos (paskolų) suteikimo fakto nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai.

Nors ieškovė prašo priteisti kompensaciją už 2021 m. liepos 1 d. sąskaitoje buvusias santaupas, teismas vertina, kad nėra pagrindo priteisti kompensaciją už sąskaitoje buvusias visas lėšas, kurios po 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. buvo panaudotos pragyvenimui, šeimai ar jos turtui išlaikyti. Byloje nekilo ginčas dėl kitų išleistų pinigų, todėl teismas kompensacijos priteisimui atsižvelgia į atsakovo seseriai pervestą 49 000 Eur sumą bei 2021 m. gruodžio 6 d. atsakovo sąskaitoje buvusią santaupų sumą, t. y. 5 618,62 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei priteistina 27 333,81 Eur kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovė ir jos atstovas į bylą pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis 3000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei pateikė mokėjimus įrodančius dokumentus.

Atsakovas ir jo atstovas pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė sumokėtas žyminis mokestis ir 2500 Eur išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti bei pateikė mokėjimus įrodančius dokumentus.

Teismas atsižvelgdamas į teismo posėdžių skaičių, procesinių dokumentų skaičių bei bylos sudėtingumą, rekomenduojamus bylinėjimosi išlaidų dydžius, sprendžia, kad pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas laikytini pagrįstais ir neviršijančiais rekomenduojamų dydžių.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis patenkinti iš dalies (reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo – 50 proc., reikalavimas dėl turto padalijimo – 98 proc. ieškovės naudai, reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo – 89 proc. ieškovės naudai), atsižvelgiant į ieškinio ir priešieškinio sumas, į bylos šalių procesinį elgesį, vadovaujantis 93 straipsnio 2 ir 4 dalimis bei 98 straipsniu, iš atsakovo ieškovei priteistina 428 Eur žyminio mokesčio ir 2400 Eur advokato padėjėjo išlaidoms, o atsakovui proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 107 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato paslaugomis.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 686,00 Eur žyminio mokesčio dalies už patikslintą ieškinį sumokėjimas. Atsižvelgiant į šio reikalavimo tenkinimą iš dalies, iš ieškovės atitinkamai valstybės naudai priteistina 75,50 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 610,50 Eur žyminis mokestis.

Teismas patyrė 76,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į šių išlaidų atsiradimo priežastis ir proceso eigą bei bylos baigtį, teismas sprendžia, kad didžioji šių išlaidų dalis į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 541 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) ir įregistruotos Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. K. palikti pavardę „K.“, atsakovui M. K. palikti pavardę „K.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakovu M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečiui vaikui E. K. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys atsakovas M. K..

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečiui vaikui E. K. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė A. K..

Nuo teismo sprendimo priėmimo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m rugpjūčio 24 d. nutartimi ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Atsakovui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj.

Priteisti ieškovei A. K. iš atsakovo M. K. 73 500 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, atidedant kompensacijos mokėjimo terminą 18 (aštuoniolikai) mėnesių.

Priteisti ieškovei A. K. 27 333,81 Eur (dvidešimt septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt trys eurai 81 ct) dydžio kompensaciją.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Ieškovei A. K. priteisti iš atsakovo M. K. 2 828,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui M. K. iš ieškovės A. K. priteisti 607,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. K. 75,50 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. K. 610,50 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 73,00 Eur (septyniasdešimt trys eurai 0 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei už procesinių dokumentų siuntimą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją išsiųsti viešų registrų tvarkytojams.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.