Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-01-14 · Civilinė byla Nr. e2S-32-618/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-14
Bylos Nr.
e2S-32-618/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04296-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Atsakovas
S. K.
Pareiškėjas
Lietuvos centrinės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-32-618/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04296-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos centrinės kredito unijos, S. K. ir O. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi, išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos centrinės kredito unijos, S. K. ir O. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, patvirtinta 2020 m. gegužės 28 d. taikos sutartis. Teismo patvirtintoje taikos sutartyje, be kita ko, numatyta, kad skolininkė S. K. ir laiduotojas O. K. pripažįsta, jog kreditorė Lietuvos centrinė kredito unija turi teisę reikalauti iš jų sumokėti 9 326,46 Eur skolą, likusią iš 2016 m. balandžio 20 d. vartojimo kredito (paskolos) sutarties Nr. 16-00004. Šalys, be kita ko, susitarė, kad visos kreditorės piniginės pretenzijos, susijusios su paskola, bus patenkintos, jei skolininkas ir (arba) laiduotojas sumokės skolą šioje taikos sutartyje nustatyta tvarka bei terminais ir kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo šios taikos sutarties sudarymo dienos iki įsipareigojimų pagal šią taikos sutartį visiško įvykdymo mokės 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos likučio, kuris 2020 m. vasario 6 d. – 6 855,58 Eur.

2. Teisme 2020 m. rugsėjo 29 d. gautas kreditorės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl skolininkės ir laiduotojo. Prašyme nurodoma, kad pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį skolininkė ir laiduotojas nėra atlikę nė vieno mokėjimo.

3. Teisme 2020 m. spalio 19 d. gautas skolininkės prašymas leisti pagal taikos sutartį mokėti skolą ir neišduoti vykdomojo rašto kreditorei, kadangi šeimoje buvo sudėtinga situacija. Nurodoma, kad dėl pandemijos negalėjo dirbi ir gauti lėšų, vėlavo pajamos. Šiuo metu visa situacija yra pasikeitusi, pajamos yra stabilios ir gali mokėti įmokas ir visą skolą grąžins laiku pagal sutartyje nurodytą datą. Prašo teismo atsižvelgti, kad tai nebuvo daroma piktybiškai. Pridėjo 2020 m. spalio 17 d. 520 Eur atlikto mokėjimo kopiją.

Šalies argumentai

4. Teisme 2020 m. spalio 20 d. gauta kreditorės nuomonė, kad skolininkės pateiktas prašymas neturėtų būti patenkintas ir byloje pateikto kreditorės prašymo pagrindu turėtų būti išduotas vykdomasis raštas. Nurodoma, kad skolininkė nepateikė jokių aplinkybių, dėl ko negalėjo tinkamai vykdyti taikos sutarties, pagrindžiančių įrodymų. Skolininkė, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, nepateikė jokių duomenų apie savo darbo pobūdį, dėl COVID-19 pandemijos sumažėjusį darbo krūvį ar darbo veiklos laikiną apribojimą ir (ar) nutraukimą ir iš to atsiradusius finansinių įsipareigojimų vykdymo sunkumus. Skolininkė, jei, kaip ji teigia, ir susidūrė su finansiniais sunkumais ir neturėjo galimybės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus laiku mokėti įmokas kreditorei, kreditorės neinformavo, o priešingai – į telefoninius skambučius neatsakinėjo ir nesusisiekė su kreditore dėl susidariusių, kaip ji nurodo, sunkių šeiminių ir finansinių sunkumų. Pažymima, kad iki kreditorės kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo nebuvo sumokėta nė viena įmoka. Skolininkė 520 Eur yra sumokėjusi tik 2020 m. spalio 17 d., tačiau šiuo metu yra pradelstos ir nesumokėtos įmokos už liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius bei palūkanos pagal taikos sutarties 3.2 punktą, taigi šiuo metu taikos sutartis vykdoma netinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartimi nutarta kreditorės prašymą tenkinti ir išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį.

6. Teismas iš bylos duomenų nustatė, jog pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 4.1 punktą skolininkė ir (arba) laiduotojas įsipareigojo sumokėti 9 326,46 Eur skolą per 18 mėnesių, mokėjimus atlikdami kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Šalys susitarė, kad dengdami skolą skolininkė ir (ar) laiduotojas sutartyje nustatyta tvarka mokės sutarties 3.2 punkte nustatytas 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos likučio. Pagal sutarties 4.2 punktą nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. kas mėnesį turėjo būti mokama po 520 Eur ir priskaičiuotos palūkanos skolai dengti. Taip pat sutarties 12 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu skolininkė ir (arba) laiduotojas daugiau kaip 30 kalendorinių dienų vėluoja sumokėti bet kurią iš šios sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose numatytų įmokų, kreditorius įgyja teisę papildomai reikalauti iš karto sumokėti iki tol priskaičiuotus delspinigius, priskaičiuoti ir iš karto reikalauti sumokėti netesybas, kurios yra lygios 10 (dešimt) procentų nuo skolos likučio, taip pat reikalauti 5 procentų metinių palūkanų nuo šiame punkte nurodytų mokėtinų sumų už laikotarpį nuo vykdomojo dokumento išdavimo pagal šią taikos sutartį dienos iki visiško piniginių prievolių įvykdymo ir papildomai reikalauti sutartinių 8 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos likučio už laikotarpį nuo vykdomojo dokumento išdavimo pagal šią taikos sutartį dienos iki visiško piniginių prievolių įvykdymo.

7. Teismas nurodė, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas, įvertinęs tai, jog skolininkė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kodėl iki šiol nebuvo vykdoma taikos sutartis, tai, kad nuo 2020 m. birželio mėn. yra atlikusi tik vieną mokėjimą, kurį, be kita ko, atliko tik pareiškėjai pateikus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, padarė išvadą, kad skolininkai yra pradelsę mokėjimus pagal taikos sutartį ir iš esmės pažeidė šalių susitarimą. Nors skolininkė remiasi sudėtinga situacija, susiklosčiusia dėl pandemijos, tačiau, kaip matyti, šalys taikos sutartį pasirašė 2020 m. birželio 11 d., t. y. jau pandemijos laikotarpiu, todėl skolininkai jau tada turėjo įvertinti savo galimybes vykdyti taikos sutarties sąlygas. Šalys taikos sutartimi susitarė, jog, skolininkams vėluojant atlikti įmokas, kreditorė įgyja teisę prašyti vykdomojo rašto dėl visos likusios nesumokėtos skolos, todėl atsižvelgiant į tai, kad skolininkai tinkamai nevykdo taikos sutarties sąlygų, pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą tenkintinas kaip pagrįstas (CPK 646 straipsni 3 dalis). Be to, pažymėjo, jog, net išdavus vykdomąjį raštą, skolininkai gera valia gali atlikti galutinį atsiskaitymą pagal šalių sutartą terminą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Skolininkė atskiruoju skundu prašo leisti pagal taikos sutartį mokėti skolą ir neišduoti kreditorei vykdomojo rašto pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį.

9. Atskirajame skunde nurodoma, kad taikos sutartis buvo pasirašyta pandemijos laikotarpiu, nes neturėjo kito pasirinkimo ir negalėjo numatyti, kad skolininkės pajamos sumažės. Sutartį pasirašė, nes tikrai pati nori grąžinti skolą. Visada atsakinėjo į skambučius ir pati kalbėjo telefonu su kreditorės įgaliotu asmeniu, sakė, kad atlyginimas yra sumažėjęs, kad jos sutuoktinis buvo po insulto ir nedirbo, o kai pradėjo dirbti, tai ne visu pajėgumu. Situacija tikrai buvo sudėtinga, reikėjo turėti pinigų ir pragyvenimui, ir mokėti už visas paslaugas. Kai tik sutaupė įmokos sumą, ją iškarto sumokėjo, ir tai tik sutapimas, kad įmoka buvo sumokėta po prašymo išduoti vykdomąjį raštą, kadangi laišką gavo tą pačią dieną. Kadangi dabar tikrai sudėtingas laikotarpis, negali spėti surinkti papildomų dokumentų (dėl 7 dienų apskundimo termino) iš medicinos įstaigos dėl sutuoktinio ligos, kad tikrai tai tiesa. Dėl pandemijos negalėjo dirbi visu pajėgumu ir gauti lėšų, vėlavo pajamos. Šiuo metu visa situacija yra pasikeitusi, pajamos yra stabilios ir gali mokėti įmokas ir visą skolą, šeimoje yra sudarytas išlaidų planas, kad ateityje nekiltų finansinių sunkumų, ir vėlavimų daugiau nebus. Kreditą grąžins laiku pagal sutartyje nurodytą datą. Artimiausiu metu iki 2020 m. lapkričio 15 d. padarys kredito mokėjimą pervesdama didesnę sumą nei numatyta taikos sutartyje – 520 Eur, kad galėtų pasivyti pradelstus mokėjimus, ir juos šiais metai išlygins. Anksčiau mokėti negali, nes santaupų neturi, mokėjimus atliks gavusi savo darbo užmokestį. Prašoma teismo atsižvelgti į tai, kad tai nebuvo daroma piktybiškai, nesužlugdyti šeimos, nes dėl šios situacijos labai išgyvena, negali atrasti ramybės, labai blogai jaučiasi morališkai, kad negalėjo iš karto tesėti pasirašytos sutarties.

Atsiliepimas

10. Kreditorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

11. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad skolininkė atskiruoju skundu prašo neišduoti pareiškėjai vykdomojo rašto, nurodydama asmeninio pobūdžio priežastis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai konstatavo, jog skolininkai yra pradelsę mokėjimus pagal taikos sutartį ir iš esmės pažeidė šalių susitarimą. Pasirašydamos taikos sutartį, šalys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnyje, t. y. kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, t. y. skolininkei ir (arba) laiduotojui nevykdant įsipareigojimų pagal šią sutartį vėl kreiptis į teismą dėl šios sutarties vykdymo nereikia, nedelsiant pradedami priverstiniai vykdymo veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis, kuria nutarta kreditorės Lietuvos centrinės kredito unijos prašymą tenkinti ir išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad taikos sutartis nebuvo vykdoma ne piktybiškai, o dėl to, kad negalėjo būti vykdoma dėl sunkios finansinės padėties, kuri susiklostė dėl COVID-19 pandemijos, ir dėl skolininkės S. K. sutuoktinio ligos sumažėjus pajamoms, taip pat tuo, kad skolininkė, kai tik galėjo, įmoką pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį įmokėjo ir ateityje planuoja mokėti įmokas pagal šią sutartį – iš pradžių didesnes, kol pasivys mokėjimų grafiką.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad neskundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi, išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos centrinės kredito unijos, S. K. ir O. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, patvirtinta 2020 m. gegužės 28 d. taikos sutartis, kurioje, be kita ko, numatyta, kad skolininkė S. K. ir laiduotojas O. K. pripažįsta, jog kreditorė Lietuvos centrinės kredito unija turi teisę reikalauti iš jų sumokėti 9 326,46 Eur skolą, likusią iš 2016 m. balandžio 20 d. vartojimo kredito (paskolos) sutarties Nr. 16-00004 (taikos sutarties 2 punktas). Šalys, be kita ko, susitarė, kad visos kreditorės piniginės pretenzijos, susijusios su paskola, bus patenkintos, jei skolininkė ir (arba) laiduotojas sumokės skolą šioje taikos sutartyje nustatyta tvarka bei terminais ir kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo šios taikos sutarties sudarymo dienos iki įsipareigojimų pagal šią taikos sutartį visiško įvykdymo mokės 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos likučio, kuris 2020 m. vasario 6 d. – 6 855,58 Eur (3.1–3.2 punktai). Taikos sutarties 4 punktu susitarta, kad skolininkė ir (arba) laiduotojas, vykdydami 3.1 ir 3.2 punktuose numatytas prievoles, įsipareigoja atlikti tokius mokėjimus tokia tvarka ir terminais: 9 326,46 Eur skolą sumokėti per 18 mėnesių, mokėjimus atliekant kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (4.1 punktas); nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. kas mėnesį mokėti po 520 Eur ir priskaičiuotas palūkanas skolai dengti (4.2 punktas); 2021 m. lapkričio mėnesį sumokėti 486,46 Eur ir priskaičiuotas palūkanas visiškam skolos padengimui (4.3 punktas); dengiant skolą sutarties 4.1–4.3 punktuose nustatyta tvarka taip pat mokėti sutarties 3.2 punkte nustatytas 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos likučio (4.4 punktas); įmokos, nustatytos sutarties 4.1–4.4 punktuose, turi būti sumokamos kreditorei ne vėliau kaip nustatyto kalendorinio mėnesio paskutinę dieną (4.5 punktas). Esant šios taikos sutarties pažeidimui, kreditorius be atskiro pranešimo turi teisę pradėti priverstinius vykdymo veiksmus, kurių metu realizuos savo teises į užtikrinimo priemones, t. y. kreiptis į teismą ir dėl skolininkės bei laiduotojo gauti vykdomuosius dokumentus (10 punktas). Šalys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.985 straipsnyje, t. y. tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, t. y. skolininkei ir (arba) laiduotojui nevykdant įsipareigojimų pagal šią sutartį vėl kreiptis į teismą dėl šios sutarties vykdymo nereikia, nedelsiant pradedami priverstiniai vykdymo veiksmai; atsižvelgiant į tai, kad šalys susitaria dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos, laidavimo sutarčių, o taikos sutartis tvirtinama teisme, kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (13 punktas). Šalys taip pat patvirtino, kad siekis patvirtinti šią sutartį teisme išreiškia jų tikrąją valią, tikslus bei ketinimus (14 punktas). Kiekviena šalis, be kita ko, pareiškė, kad: sutarties sudarymas ir pasirašymas nepažeidžia šalies teisių bei teisėtų interesų, šalies kreditorių ir kitų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų (15.1 punktas); jai yra aiškiai žinomi visi faktai, susiję su sutarties sudarymu ir (ar) nulėmę sutarties sudarymą būtent tokiomis sąlygomis, kurios yra išdėstytos sutartyje (15.2 punktas); nė viena iš šalių nepatyrė jokio grasinimo, smurto ar ekonominio spaudimo tam, kad sutartis būtų sudaryta ir pasirašyta tokiomis sąlygomis, kokios yra nurodytos sutartyje (15.3 punktas); šalys specialiai nėra pasilikę sąlygų, susijusių su šios sutarties vykdymu, kurios turėtų būti nustatomos išreiškiant šalių valią tolesnių derybų metu (sutarties tarp šalių sudarymo metu) ir (arba) kurios yra pavestos nustatyti tretiesiems asmenims (15.4 punktas); visos sutarties sąlygos šalių buvo visiškai aptartos ir suderintos individualiai, t. y. atskirai buvo aptarta ir suderinta kiekviena sutarties sąlyga (15.5 punktas); šalys veikia apdairiai ir yra tinkamai, visapusiškai bei pakankamai informuotos dėl šios sutarties turinio bei jos esmės (15.6 punktas); šalys neabejoja, kad turi pakankamai žinių, kad galėtų tinkamai susiderėti dėl šios sutarties sąlygų, taip pat turėjo ir turi galimybę konsultuotis su profesionaliais teisininkais ir (arba) konsultantais dėl šios sutarties sudarymo, jos turinio bei sutarties vykdymo (15.7 punktas); šalys nelaiko savęs ekonomiškai silpnomis ir nepatyrusiomis šalimis (15.8); šalys patvirtina, kad sutartį pasirašo vadovaudamosios šioje sutartyje išdėstytais pareiškimais ir užtikrinimais (15.9 punktas).

16. Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Vienu iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Teismų sprendimai ir nutartys gali būti vykdomi tik po to, kai jie įsiteisėja (CPK 588 straipsnio 1 dalis). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

17. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020). Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

18. Byloje pateiktais duomenimis taip pat nustatyta, kad iki šiol skolininkė yra atlikusi tik vieną įmoką – 2020 m. spalio 17 d. – 520 Eur. Tai patvirtina kartu su skolininkės prašymu neišduoti vykdomojo rašto pirmosios instancijos teismui pateiktas banko mokėjimo nurodymas. Kartu su atskiruoju skundu skolininkė pateikė 2013 m. rugpjūčio 16 d. darbo sutartį, kurios duomenimis, skolininkė 2013 m. rugpjūčio 19 d. pradėjo dirbti UAB „Algrima“ vadybininke, mėnesinė alga nuo 2019 m. sausio 1 d. – 620 Eur ir priedas už darbo rezultatus. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių skolininkės ar laiduotojo sumokėtas kitas įmokas. Skolininkė apskritai neginčijo aplinkybės, jog teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis nebuvo vykdoma pagal joje nustatytas sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, bylos įrodymų visumą, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos dėl skolos ir palūkanų mokėjimo šioje taikos sutartyje nustatyta tvarka bei terminais nėra vykdoma ir iš esmės yra pažeidžiamas šalių susitarimas. Tokia išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

19. Pažymėtina, kad, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas nevertina šalių pasirašytos ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisėtumo, įmanomumo ar galimumo ją įvykdyti ir pan. Minėtos aplinkybės teismo galėjo būti vertinamos tada, kai jis tvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina šių skolininkės pateiktų argumentų pagrįstumo. Kita vertus, kaip jau minėta, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių skolininkės teiginius apie skolininkės ar laiduotojo sumokėtas kitas įmokas (įskaitant ir didesnes siekiant pasivyti mokėjimų grafiką), taip pat apie galimybes tokias įmokas mokėti ateityje, apie sumažėjusias, vėluojančias pajamas dėl COVID-19 pandemijos, skolininkės sutuoktinio ligos ir kt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teiginiu, jog vykdomojo rašto išdavimas nepaneigia taikos sutartį turinčios vykdyti šalies galimybės taikos sutartį gera valia įvykdyti ir po vykdomojo rašto išdavimo, taip pat sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas), todėl skolininkės argumentai, kad vykdomojo rašto išdavimas gali turėti neigiamos įtakos, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, šalys turi teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Nyderlandų Karalystė).

21. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad yra pagrindas, ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties sąlygas.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Larisa Šimanskienė