Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1488-658/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ ieškinį atsakovei - Kauno rajono savivaldybės administracijai (išvadą duodanti institucija - Viešųjų pirkimų tarnyba) dėl atviro konkurso sąlygų panaikinimo ir pakeitimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Sustabdyti Kauno rajono savivaldybės vykdomą viešojo pirkimo konkursą „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimas” (toliau taip pat vadinama Konkursas) iki bus pastatyti ir pradės veikti Kauno regiono mechaninio rūšiavimo įrenginiai (MBA); arba, netenkinus reikalavimo sustabdyti Konkursą, sutrumpinti Konkurso sąlygose numatytą paslaugų teikimo terminą iki pradės veikti Kauno regiono mechaninio rūšiavimo įrenginiai (MBA);

2. Panaikinti Kauno rajono savivaldybės vykdomo viešojo pirkimo konkurso „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimas” sąlygas:

2.1. Konkurso sąlygų 2 priedo Techninė specifikacija 1.1.6. punktą, kuriame įvardinant paslaugos teikimo apimtis nurodytas komunalinių atliekų rūšiavimas;

2.2. 2 priedo Techninė specifikacija 1.1.7. punktą, kuriame įvardinant paslaugos teikimo apimtis nurodytas po rūšiavimo likusių ir netinkamų perdirbti ar kitaip panaudoti, atliekų vežimas į atliekų šalinimo įrenginius;

2.3. Konkurso sąlygų 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 9 punktą, kuriame nurodyta, jog Tiekėjas turi turėti tinkamo našumo buitinių atliekų rūšiavimo liniją (kiekvienai pirkimo daliai, jei Tiekėjas dalyvauja atskirose dalyse). Atliekų rūšiavimo linijos pralaidumas, ne mažiau kaip 6 t/val. (kiekvienai pirkimo daliai);

2.4. Konkurso sąlygų 2 priedo Techninė specifikacija 8.1 punktą, kuris numato, jog visos surinktos komunalinės atliekos prieš šalinant jas sąvartyne privalo būti rūšiuojamos paslaugos tiekėjo ar subtiekėjo rūšiavimo įrenginiuose. Komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginiai turi būti įrengti Kauno regione;

2.5. Konkurso sąlygų 2 priedo Techninė specifikacija 8.2 punktą, kuris numato, jog visos po rūšiavimo likusios, netinkamos perdirbti ar kitaip panaudoti, atliekos privalo būti vežamos į regioninį Lapių sąvartyną, o pastačius Kauno regioninius atliekų apdorojimo įrenginius arba Kauno deginimo įrenginius, šių įrenginių darbo valandomis;

2.6. Konkurso sąlygų 2 priedo Techninė specifikacija 1.1.2 punktą, kuris numato, jog Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga apima Teritorijos penkių metrų spinduliu apie bendro naudojimo konteinerius tvarkymą, surenkant išsibarsčiusias mišrias komunalines atliekas, bei mišrias komunalines atliekas, kurios paliekamos maišeliuose ar kitoje pakuotėje prie pilnų joms skirtų konteinerių;

2.7. Konkurso sąlygų 5 priedo - Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas 1.3.2 punktą, kuris numato, jog šioje Sutartyje numatytą mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą apima teritorijos 5 (penkių) metrų spinduliu apie bendro naudojimo konteinerius tvarkymą, surenkant išsibarsčiusias mišrias komunalines atliekas, bei mišrias komunalines atliekas, kurios paliekamos maišeliuose ar kitoje pakuotėje prie pilnų joms skirtų konteinerių;

2.8. Konkurso sąlygų 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 5 punkto dalis, kuriose nurodyta:

2.8.1. - ne mažiau kaip 5 šiukšliavežius (ne mažesnės kaip 19 m³ talpos) su linijiniu atliekų presavimo įrenginiu (suspaudimo laipsnis 1:5) (kiekvienai pirkimo daliai);

2.8.2. - buitinių atliekų konteinerių plovimo automobilį (kiekvienai pirkimo daliai, jei Tiekėjas dalyvauja atskirose dalyse);

2.9. Konkurso sąlygų 2 priedo Techninė specifikacija 9.3. punktą, kuris numato, jog Paslaugos teikimui Paslaugos tiekėjas naudoja ne mažesnius kaip 19 m³ talpos be suspaudimo šiukšliavežius;

2.10. Konkurso sąlygų 2 priedo Techninė specifikacija 9.2. punktą, kuris numato, jog šiukšliavežiai turi būti ne senesni kaip 7 (septynerių metų) per visą paslaugos teikimo laikotarpį;

2.11. Konkurso sąlygų 1 lentelės „Bendrieji reikalavimai“ 7 punktą numatantį, jog Tiekėjas turi teisę vežti krovinius vidaus maršrutais;

2.12. Konkurso sąlygų 2 priedo Techninė specifikacija 10.14 punktą numatantį, jog pasibaigus sutarties galiojimo terminui, Paslaugos tiekėjas privalo visus konteinerius inventorizuoti ir neatlygintinai perduoti Užsakovui pagal rašytinį konteinerių priėmimo– perdavimo aktą;

2.13. Konkurso sąlygų 2 priedo Techninė specifikacija 13.5 punktą numatantį, jog du kartus per metus Paslaugos tiekėjas ne mažiau kaip dviejuose didžiausią tiražą turinčiuose vietiniuose laikraščiuose turi paskelbti informaciją apie vykdytą veiklą – surinktus mišrių komunalinių atliekų kiekius, gautus skundus (prašymus) ir jų pobūdį, atliekų turėtojų elgesį, būdus kaip gerinti paslaugos kokybę. Vieno straipsnio dydis ne mažiau kaip 200 cm²;

2.14. Konkurso sąlygų 5 priedo - Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projekto 9.4 punktą, kuris numato, jog paslaugų tiekėjas privalo sumokėti atitinkamo dydžio baudą už tokius pažeidimus:

9.4.1 iš individualių valdų už kiekvieną pagal nustatytą grafiką neištuštintą konteinerį - 300 Lt;

9.4.2 iš bendro naudojimo konteinerių aikštelių, už kiekvieną pagal nustatytą grafiką neištuštintą konteinerį - 1 000 Lt;

9.4.3 Iš įmonių, įstaigų ir organizacijų už kiekvieną pagal nustatytą grafiką neištuštintą konteinerį - 2 000 Lt;

9.4.4 Už atliekų turėtojų neaprūpinimą komunalinių atliekų rinkimo priemonėmis (taip pat aprūpinimą standarto neatitinkančiomis priemonėmis) - 200 Lt už kiekvieną nustatytą atvejį;

9.4.5 už sugadintų konteinerių, nepriklausomai kas juos sugadino, nepakeitimą per 3 dienas - 500 Lt už kiekvieną nustatytą atvejį;

9.4.6 už paliktas netvarkingas komunalinių atliekų konteinerių stovėjimo vietas trijų metrų spinduliu aplink konteinerius, po konteinerių ištuštinimo - 500 Lt už kiekvieną nesutvarkytą konteinerių stovėjimo vietą;

9.4.7 už konteinerių priežiūros sanitarinių - higieninių normų pažeidimus - 200 Lt už kiekvieną konteinerį;

9.4.8. už išrūšiuotų atliekų (antrinių žaliavų), biologiškai skaidžių atliekų, pavojingų atliekų, statybos ir griovimo atliekų pakrovimą į nerūšiuotas atliekas vežančią šiukšliavežį ir transportavimą į sąvartyną/atliekų apdorojimo įrenginius - 5000 Lt už kiekvieną nustatytą atvejį;

9.4.9. nustačius, kad į atliekų apdorojimo ir/ar šalinimo įrenginius, atvežamos mišrios komunalinės atliekos yra sumaišytos su kitų miestų ar rajonų mišriomis komunalinėmis atliekomis - 20 000 Lt už kiekvieną nustatytą atvejį.?

3. Pakeisti Kauno rajono savivaldybės vykdomo viešojo pirkimo konkurso „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimas” sąlygas įtraukiant reikalavimą, jog Paslaugos tiekėjas privalo turėti sutartį su Regioniniu Lapių sąvartynu atliekoms deponuoti.

4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, jog konkurso sąlygos bei pirkimo objektui konkurso sąlygose ir techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms ir pažeidžia nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei riboja tiekėjų konkurenciją.

Ieškovas teigia, kad po pusantrų metų nuo Konkurso (paslaugos terminas – 5 metai su galimybe pratęsti) iš esmės pasikeis mišrių komunalinių atliekų apdorojimo tvarka ir kaštai, nes bus pastatytas ir pradės veikti atliekų mechaninio rūšiavimo įrenginys. Dėl šios priežasties neracionalu skelbti atliekų tvarkymo konkursą iki MBA pastatymo arba nustatyti paslaugos teikimo terminą, apimantį paslaugos teikimą iki ir po MBA atidarymo. Tiekėjas negali iš anksto numatyti ir įvertinti paslaugos kainos po to, kai pradės veikti MBA.

Į paslaugos teikimo apimtis yra nepagrįstai įtrauktas komunalinių atliekų rūšiavimas. Toks reikalavimas prieštarauja Kauno regione įgyvendinamai atliekų tvarkymo sistemai ir ilgalaikiams strateginiams planams. Kol dar nėra įrengti MBA, atliekos rūšiuojamos pas gyventojus, o nuo 2015-09-30 pradėjus veikti MBA, Kauno regiono atliekų turėtojų mišrios komunalinės atliekos bus vežamos rūšiavimui į MBA ir ten, o ne pas atliekų surinkėjus jų turimose atliekų rūšiavimo linijose, rūšiuojamos. Po rūšiavimo atliekų realizacija (perdirbimas, šalinimas, deginimas ar kt.) bus organizuojama taip pat MBA, kadangi atliekos nuo perdavimo momento taps jų nuosavybe. Dėl šių numatomų pokyčių, reikalavimas paslaugos tiekėjui turėti rūšiavimo liniją yra perteklinis, perteklinė ir nemotyvuota ir sąlyga, jog rūšiavimo įrenginiai turi būti įrengti Kauno regione.

Techninės specifikacijos 8.2 punktas, numatantis, jog „visos po rūšiavimo likusios, netinkamos perdirbti ar kitaip panaudoti, atliekos privalo būti vežamos į regioninį Lapių sąvartyną, o pastačius Kauno regioninius atliekų apdorojimo įrenginius arba Kauno deginimo įrenginius, šių įrenginių darbo valandomis“ yra klaidinantis. Jo konstrukcija leidžia galvoti, kad ir pastačius Kauno regioninius atliekų apdorojimo įrenginius arba Kauno deginimo įrenginius, atliekos ir toliau turi būti vežamos į regioninį Lapių sąvartyną, tų pastatytų įrenginių darbo valandomis.

Konkurso sąlygose numatyta pareiga Tiekėjui tvarkyti ir bendro naudojimo teritoriją 5 (penkių) metrų spinduliu apie konteinerius jokiuose kituose teisės aktuose, be to, toks plotas nepagrįstai didelis, Toks reikalavimas yra perteklinis, pažeidžia proporcingumo principą (VPĮ 3 str.), reikalauja iš Tiekėjo turėti tvarkymui reikalingas priemones.

Techniniai reikalavimai šiukšliavežių talpai (19 m3), skaičiui (ne mažiau 5), suspaudimo laipsniui (1:5), senumui (ne mažiau 7 metai) bei reikalavimas turėti buitinių atliekų konteinerių plovimo automobilį yra nepagrįsti skaičiavimais, specifiniai ir pertekliniai, nustatyti suteikiant pranašumą konkrečiam tiekėjui UAB „Ekonovus“, kuri 2013 metais įsigijo būtent tokius, kaip numatyta reikalavimuose, šiukšliavežius ir buitinių atliekų konteinerių plovimo automobilį. Be to, Kauno rajone yra daug sodų bendrijų, kuriose sudėtingas arba neįmanomas privažiavimas 19 m³ talpos šiukšliaveže, be to, didelės talpos šiukšliavežės rečiau apgyventose kaimiškose vietovėse važiuotų pustuštės, todėl reikalavimas turėti vien tik tokios didelės talpos šiukšliavežes neatitinka nei proporcingumo, nei protingumo ir ekonomiškumo principų. Pagal numatomą atliekų kiekį - 11 000 tonų per metus, vienai pirkimo daliai reikėtų ne daugiau kaip 3 šiukšliavežių, kurių bendra talpa 58 m³.

Teisės aktai nereikalauja, jog konteineriai būtų plaunami ir dezinfekuojami būtent naudojant konteinerių plovimo automobilį. Konteineriai mažesniais kaštais ir nemažiau kokybiškai gali būti plaunami ir išdezinfekuojami stacionarioje plovykloje (atliekų konteinerių plovimo automobilį yra įsigijęs tik UAB „Ekonovus“).

Konkurso sąlyga tiekėjui turėti teisę vežti krovinius vidaus maršrutais yra perteklinė. Atliekų surinkimui licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais nereikalinga ir nepagrįstai riboja konkurenciją.

Konkurso sąlyga pasibaigus sutarčiai konteinerius inventorizuoti ir neatlygintinai perduoti užsakovui perteklinė, neturinti ryšio su pirkimu, nepagrįstai didina jos kainą.

Neaiškiai suformuluotas reikalavimas tiekėjui du kartus per metus ne mažiau kaip dviejuose didžiausią tiražą turinčiuose vietiniuose laikraščiuose paskelbti informaciją apie vykdytą veiklą - surinktus mišrių komunalinių atliekų kiekius, gautus skundus (prašymus) ir jų pobūdį, atliekų turėtojų elgesį, būdus kaip gerinti paslaugos kokybę (straipsnio dydis ne mažiau 200 cm2). Neaišku, kokie laikraščiai būtų vietiniai, kokius skundus (rašytinius, žodinius) reikia skelbti. Be to, šiuo reikalavimu pažeistas skaidrumo principas (pagal perkančiosios organizacijos paaiškinimą tik tiekėjo pasiruošimo ataskaitoje bus suderinti laikraščių pavadinimai bei skelbtina informacija). Reikalavimas neturi tiesioginio ryšio su viešojo pirkimo sutartimi bei dubliuoja savivaldybės funkciją (Kauno rajono atliekų tvarkymo taisyklių 107 punktas).

Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projekte numatyti baudų tiekėjui dydžiai nepagrįsti realiais užsakovo patiriamais nuostoliais ir akivaizdžiai yra per dideli. Taikant baudas nėra, tačiau turėtų būti atsižvelgiama, ar tiekėjo pažeidimai atsirado dėl paslaugos tiekėjo kaltės.

Į reikalavimus tiekėjui turi būti įtraukta sąlyga turėti sutartį su regioniniu Lapių sąvartynu atliekoms deponuoti (tiekėjas turės iš atliekų turėtojų surinktas atliekas iki atliekų rūšiavimo ir perdirbimo įrenginių pastatymo vežti į Lapių regioninį sąvartyną).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2014-04-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

panaikino Kauno rajono savivaldybės administracijos atviro konkurso būdu vykdomo „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų“ (Pirkimo Nr. 146345) pirkimo sąlygas:

Techninės specifikacijos 8.2 punktą, kuriame numatyta, jog „visos po rūšiavimo likusios, netinkamos perdirbti ar kitaip panaudoti, atliekos privalo būti vežamos į regioninį Lapių sąvartyną, o pastačius Kauno regioninius atliekų apdorojimo įrenginius arba Kauno deginimo įrenginius, šių įrenginių darbo valandomis“;

Konkurso sąlygų 2 lentelės Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumų reikalavimų 5 punkto dalį, kurioje nurodoma „Tiekėjas privalo turėti ne mažiau kaip 5 šiukšliavežius (ne mažesnės kaip 19 m3 talpos);

Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumų reikalavimų lentelės 5 punkto dalį, kurioje nurodoma „Tiekėjas privalo turėti (nuosavų, nuomojamų ar kita teisėta forma valdomų) buitinių atliekų konteinerių plovimo automobilį (kiekvienai pirkimo daliai);

Techninės specifikacijos 9.3. punktą, kuris numato, jog Paslaugos teikimui Paslaugos tiekėjas naudoja ne mažesnius kaip 19 m³ talpos be suspaudimo šiukšliavežius;

Konkurso sąlygų 2 priedo Techninė specifikacija 9.2. punkte numatytą reikalavimą, jog šiukšliavežiai turi būti ne senesni kaip 7 (septynerių metų) per visą paslaugos teikimo laikotarpį.

Teismas taip pat nutraukė Kauno rajono savivaldybės administracijos atviro konkurso būdu vykdomo „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų“ (Pirkimo Nr. 146345) pirkimo procedūras.

Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė, o ieškovei – UAB „Kauno švara“ iš atsakovės - Kauno rajono savivaldybės administracijos priteisė 310 Lt žyminio mokesčio ir 1395 Lt atstovavimo išlaidų.

Dėl reikalavimų tiekėjo turimai technikai ir įrangai

Teismas pripažino nepagrįstais ir be pagrindo ribojančiais konkurenciją reikalavimus tiekėjui turėti (nuosavų, nuomojamų ar kita teisėta forma valdomų) pakankamą kiekį technikos sutarčiai įvykdyti: ne mažiau kaip 5 šiukšliavežius (ne mažesnės kaip 19 m3 talpos) su linijiniu atliekų presavimo įrenginiu (suspaudimo laipsnis 1:5) (kiekvienai pirkimo daliai) bei reikalavimą naudoti ne mažesnius kaip 19 m³ talpos be suspaudimo šiukšliavežius, reikalavimą, jog šiukšliavežiai turi būti ne senesni kaip septynerių metų per visą paslaugos teikimo laikotarpį, reikalavimą tiekėjui turėti (nuosavų, nuomojamų ar kita teisėta forma valdomų) pakankamą kiekį technikos sutarčiai įvykdyti: buitinių atliekų konteinerių plovimo automobilį (kiekvienai pirkimo daliai).

Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, turi nepažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Aukšti tiekėjams keliami techniniai reikalavimai pateisinami tik tada, kai jų tikslingumas gali būti įtikinamai pagrindžiamas.

Teismo vertinimu, nors 2014-2021 metais susidarysiančių atliekų kiekio tam tikrose vietose iš anksto neįmanoma tiksliai numatyti, perkančioji organizacija Galimybių studijoje pateiktais skaičiavimais pagrindė numatomą bendrą reikalingą surinkti atliekų kiekį ir atitinkamai bendrą reikalingą šiukšliavežių tūrį, tačiau be pagrindo nustatė, kad šiukšliavežės konteineris turi būti ne mažesnis nei 19 m³ bei iš to išplaukiantį reikalavimą tiekėjui turėti ne mažiau kaip 5 transporto priemones. Taip perkančioji organizacija neatsižvelgė į atliekų kiekius konkrečiuose maršrutuose, taip pat neįvertino didelių transporto priemonių privažiavimo galimybių tam tikrose teritorijose, pvz. sodų bendrijose, be pagrindo apribojo tiekėjų konkurenciją. Tikslas surinkti komunalines paslaugas galėjo būti pasiektas ir nustačius mažiau tiekėjus ribojančius parametrus, o transporto priemonių (šiukšliavežių) ekonomiškumo ir efektyvumo reikalavimai jų naujumui taip pat neužtikrina.

Perkančioji organizacija nepagrindė pasirinkto konteinerio plovimo būdo (naudojant konteinerių plovimo automobilį) būtinumo ir kodėl mažiau priimtinas alternatyvus ieškovės siūlomas konteinerių plovimo ir dezinfekavimo būdas stacionarioje plovykloje.

Dėl konkurso sąlygų, susijusių su tiekėjo pareiga rūšiuoti surinktas komunalines atliekas ir rūšiavimo linijos Kauno regione

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Aplinkos įstatyme numatytus atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus, atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje taikomų prioritetų eiliškumą, analogišką atliekų tvarkymo hierarchiją, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano IV dalyje (pirmiausia turi būti vengiama atliekų susidarymo ir taikomos kitos atliekų prevencijos priemonės, o atliekos, kurių neįmanoma išvengti, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose), į numatytą tikslą ne vėliau kaip nuo 2013 metų sąvartynuose šalinti tik apdorotas, t. y. išrūšiavus likusias, netinkamas perdirbti ar kitaip naudoti, atliekas, Kauno regiono atliekų tvarkymo plane numatytus tikslus, sprendė, kad ypatingas dėmesys skiriamas susidarančių atliekų perdirbimui ir rūšiavimui, tačiau, Kauno rajono savivaldybė neįvykdė valstybiniame strateginiame plane jai nustatytų užduočių (t. II, b. l. 32, 45, 2013 m. „Komunalinių atliekų tvarkymas Kauno rajono savivaldybėje“ Galimybių studija, Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013-07-04 raštas Nr. (ATTAS) – D2-2231, atsakovės pateikti duomenys, t. III, b.l. 153). Taigi šiuo metu taikomos atliekų rūšiavimo priemonės nėra pakankamai veiksmingos (nepasiekiami numatyti perdirbamų atliekų procentiniai kiekiai), o aplinkybė, kad nuo 2015-09-30 pradės veikti mechaninio-biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiai (MBA), nesudaro pagrindo iki to momento nesilaikyti atliekų tvarkymo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir tuo pačiu neatleidžia savivaldybės nuo pareigos atliekų tvarkymo sistemą jau dabar organizuoti taip, kad sąvartynuose būtų šalinamos tik apdorotos, t. y. išrūšiavus likusios, netinkamos perdirbti ar kitaip panaudoti, atliekos. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendė, kad atliekų rūšiavimas ir tik po rūšiavimo likusių ir netinkamų perdirbti ar kitaip panaudoti atliekų vežimas į atliekų šalinimo įrenginius yra būtina paslauga perkančiajai organizacijai siekiant įsigyti mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugas. Šis reikalavimas visiems tiekėjams taikomas vienodai ir konkurencijos neriboja, o švari ir saugi aplinka yra viešasis interesas.

Teismas, įvertinęs numatomą atliekų surinkimo teritoriją ir Lapių sąvartyno vietą (Kauno regiono centre) atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog reikalavimas, kad rūšiavimo įrenginiai būtų Kauno regione, yra perteklinis ir nurodė esant mažai tikėtina, jog transportuojant atliekas perdirbimui už Kauno regiono tiekėjas galėtų pasiūlyti mažesnę kainą, juo labiau, kad ieškovė nepagrindė galimybės naudotis rūšiavimo įrenginiais, esančiais ne Kauno regione ir arčiau Lapių sąvartyno.

Kaip neaiškiai suformuluotą ir dviprasmišką, taigi neatitinkantį VPĮ 24 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų reikalavimų, teismas panaikino techninės specifikacijos 8.2 punkto reikalavimą, kad visos po rūšiavimo likusios, netinkamos perdirbti ar kitaip panaudoti, atliekos privalo būti vežamos į regioninį Lapių sąvartyną, o pastačius Kauno regioninius atliekų apdorojimo įrenginius arba Kauno deginimo įrenginius, šių įrenginių darbo valandomis“. Šis reikalavimas suformuluotas neaiškiai tuo aspektu, kad neaišku, ar atliekas bus reikalaujama tiekėjui rūšiuoti tik iki pradės veikti MBA.

Dėl teritorijos tvarkymo

Konkurso sąlygą, kad atliekų surinkėjas turi tvarkyti teritoriją 5 metrų spinduliu apie bendro naudojimo konteinerius, teismas pripažino pagrįsta ir atmetė ieškovo argumentus, kad tokios pareigos nenumato teisės aktai, kad jos vykdymui reikalingos specialios priemonės, kad švaros viešoje vietoje palaikymas yra savivaldybės funkcija, o teritorija 5 metrų spinduliu yra pernelyg didelė (tai jau nebūtų vien išsibarsčiusių atliekų tvarkymas). Teismas, nustatęs, kad Kauno rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės nenustato konkretaus teritorijos ploto apie bendro naudojimo konteinerius, kuriame švaros palaikymo pareiga tenka atliekų tvarkytojui, sprendė, jog perkančioji organizacija turi teisę pagal savo poreikius viešajame konkurse apibrėžti perkamų paslaugų apimtis (Taisyklių 42 ir 50 punktai). Byloje neįrodyta, kad mažesnio spindulio teritorijos nustatymas būtų pakankamas ginčo reikalavimu siekiamų tikslų užtikrinimui. Reikalavimas tvarkyti teritoriją apie atliekų konteinerius yra glaudžiai susijęs su perkamomis paslaugomis, tiesiogiai kyla iš viešuoju pirkimu siekiamų įsigyti komunalinių atliekų surinkimo paslaugų. Panaikinus reikalavimą paslaugos tiekėjui surinkti išsibarsčiusias bei prie pilnų konteinerių paliktas komunalines atliekas, nebūtų užtikrinta tinkama konteinerių aikštelių švara bei saugi aplinka, dėl ko nukentėtų viešasis interesas. Reikalingos papildomos priemonės šiai paslaugai teikti (šepečiai, šluotos) nelaikytinos reikalaujančiomis neprotingai didelių paslaugos tiekėjo investicijų (pirkimo objekto apimtis apie 17 000 000 Lt).

Dėl reikalavimo turėti leidimą vežti krovinius vidaus maršrutais

Reikalavimą tiekėjui turėti teisę vežti krovinius vidaus maršrutais teismas pripažino pagrįstu, atsižvelgęs į tai, kad Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalyje reikalavimą turėti licenciją sieja ne su transporto priemonės paskirtimi, o su transporto priemonės mase (3,5 t.), kad komunalinių paslaugų surinkimo paslauga apima ir surinktų atliekų transportavimą į atliekų apdorojimo įrenginius, taip pat į Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos poziciją, išdėstytą 2014-01-29 rašte dėl licencijos transportui Nr. (13)15B-479 (t. II, b. l. 121).

Dėl konteinerių perdavimo

Reikalavimą tiekėjui, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, konteinerius inventorizuoti ir neatlygintinai perduoti užsakovui teismas pripažino teisėtu ir nurodė, kad ši sąlyga visiems tiekėjams taikoma vienodai. Tiekėjai, teikdami pasiūlymą, gali įvertinti išlaidas dėl po sutarties užsakovui perduodamų konteinerių.

Dėl reikalavimo skelbti informaciją spaudoje

Kaip pagrįstą ir teisėtą teismas vertino ir reikalavimą du kartus per metus paslaugos tiekėjui ne mažiau kaip dviejuose didžiausią tiražą turinčiuose vietiniuose laikraščiuose paskelbti informaciją apie vykdytą veiklą – surinktus mišrių komunalinių atliekų kiekius, gautus skundus (prašymus) ir jų pobūdį, atliekų turėtojų elgesį, būdus kaip gerinti paslaugos kokybę. Teismas pažymėjo, kad vietinio laikraščio sąvoka apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje, taigi aiški. Kauno rajone yra leidžiami keli vietiniai laikraščiai („Pakaunės žinios“, „Kauno diena“ priedas „Kauno rajono diena“). Visuomenė turi būti šviečiama apie atliekų tvarkymo svarbą, o tiekėjas gali įvertinti numatomas išlaidas dėl skelbimų laikraštyje. Tiekėjo skelbtina informacija nėra identiška savivaldybės spaudoje skelbtinai informacijai apie atliekų tvarkymą (Kauno rajono atliekų tvarkymo taisyklių 107 punktas).

Dėl numatytų baudų

Pirkimo Sutarties projekto 9.4 punktą, numatantį baudas tiekėjui (ieškovas ginčija numatytų baudų dydžius kaip neatitinkančius perkančiosios organizacijos nuostolių ir kaip numatytų be vienos iš tiekėjo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – kaltės), teismas pripažino netiksliu ir prieštaraujančiu viešojo pirkimo dokumentams bei neatitinkančiu perkančiosios organizacijos tikrųjų ketinimų formuluojant šią sąlygą.

Nors Civilinis kodeksas leidžia sutarties šalims susitarti dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir galimas susitarimas, kad sutartinė atsakomybė už sutarties (tame tarpe ir viešojo pirkimo) nevykdymą ar netinkamą vykdymą kyla ir nesant sutarties šalies kaltės (tokia sutarties sąlyga yra teisėta), perkančioji organizacija procesiniuose dokumentuose nurodė, kad formuluodama sutarties sąlygas, numatančias paslaugų tiekėjo atsakomybę už sutartinių prievolių nevykdymą, turėjo omenyje, kad sutartinė atsakomybė už sutarties 9.4 punkte nurodytus pažeidimus kyla tik esant paslaugų tiekėjo kaltei. Konkurso sąlygose (2 priedo – Techninės specifikacijos 5.13 punktas), skirtingai nei pirkimo sutartyje, numatyta paslaugų tiekėjo atsakomybė už tam tikrų sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą tik esant paslaugų tiekėjo kaltei. Taigi Sutarties 9.4 punktas, numatantis paslaugų tiekėjo pareigą sumokėti atitinkamo dydžio baudą už konkrečius pažeidimus, nenumatant paslaugų tiekėjo kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos, prieštarauja viešojo pirkimo dokumentams bei neatitinka perkančiosios organizacijos tikrųjų ketinimų formuluojant šią sąlygą, todėl laikytinas netiksliu (dviprasmišku) ir privalo būti modifikuojamas, kad atitiktų Techninės specifikacijos 5.13 punktą. Todėl šioje dalyje (apimtyje) ieškinio reikalavimas laikytinas pagrįstu.

Baudų dydžio (nuo 0,001 iki 0,118 procento sutarties kainos) teismas nevertino kaip per didelio, atsižvelgęs į viešąjį interesą, kad nesikauptų neišvežamos atliekos, nebūtų teršiama aplinka, nekiltų higieninė grėsmė bei neatsirastų išlaidų savivaldybei dėl kitų savivaldybių atliekų tvarkymo (didžiausia bauda už atliekų sumaišymą su surinktomis kitose savivaldybėse).

Dėl reikalavimo tiekėjui turėti sutartį su regioniniu Lapių sąvartynu

Ieškovo argumentą, kad būtina į Konkurso sąlygas įtraukti reikalavimą tiekėjui turėti sutartį su regioniniu Lapių sąvartynu dėl atliekų deponavimo teismas pripažino nepagrįstu. Teismas nurodė, kad juridiniam asmeniui, kad įgytų teisę deponuoti atliekas regioniniame Lapių sąvartyne ir sudaryti sutartį, yra reikalinga: 1) kad atvežamos atliekos atitiktų atliekų, galimų šalinti sąvartyne rūšį bei 2) sumokėtų mokestį už priimtas atliekas. Nėra specifinių reikalavimų, dėl kurių kiltų abejonių, jog ne visi tiekėjai gali įgyti teisę šalinti atliekas regioniniame Lapių sąvartyne. Be to, reikalavimas turėti tokią sutartį ribotų konkurenciją, nes ne Kauno regione veiklą vykdančios įmonės neturi teisės deponuoti atliekų Kauno regioniniame Lapių sąvartyne. Sutartį su regioniniu Lapių sąvartynu tiekėjas galės laisvai sudaryti laimėjęs konkursą, kai turės teisinį pagrindą veikti Kauno rajone kaip atliekų turėtojas. Teismas taip pat pažymėjo, kad šis ieškovės reikalavimas nesąžiningas ir juo nėra siekiama viešojo pirkimo tikslų. Pati ieškovė yra Lapių sąvartyno operatorė, taigi sutartys būtų sudaromos su ja.

Dėl konkurso sustabdymo

Teismas netenkino ieškinio reikalavimo sustabdyti viešojo pirkimo konkursą iki bus pastatyti ir pradės veikti MBA) arba sutrumpinti Konkurso sąlygose numatytą paslaugų teikimo terminą iki pradės veikti MBA kaip sąlyginio reikalavimo – jo vykdymas priklauso nuo sąlygos – MBA veikimo (CPK 267 straipsnis), taip pat kaip nepagrįstus vertino ieškovo argumentus, kad tiekėjas negali apskaičiuoti paslaugos, teiktinos laikotarpiu ir iki MBA veikimo pradžios ir po, kainų. Šiuo metu jau yra žinoma tiek MBA veikimo pradžios data – 2015-09-30, tiek buvimo vieta.

Kadangi dalį pirkimo sąlygų teismas pripažino neteisėtomis (neatitinkančiomis VPĮ normų), Kauno rajono savivaldybės administracijos atviro konkurso būdu vykdomos „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų“ (Pirkimo Nr. 146345) pirkimo procedūras teismas nutraukė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kauno švara“ prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies atmestas ir ieškinį patenkinti pilnai bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Kauno regione Atliekų tvarkymo sistemos kūrimo ir administravimo funkcija turi būti ir yra įgyvendinama centralizuotai šią funkciją bendradarbiavimo sutartimi savivaldybėms pavedus VšĮ „Kauno Regiono atliekų tvarkymo centras”. Atsakovė, konkurso sąlygose numatydama reikalavimą tiekėjui turėti atliekų rūšiavimo liniją ir rūšiuoti surenkamas komunalines atliekas, kuria papildomą atliekų rūšiavimo sistemą prie jau įgyvendinamos regioninės sistemos, pažeisdama bendradarbiavimo sutartį, Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 905 punktą.

Valstybiniame strateginiame plane savivaldybėms numatyta užduotis ne vėliau kaip nuo 2013 metų užtikrinti, kad sąvartynuose būtų šalinamos apdorotos, t. y. išrūšiavus likusios, netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti atliekos (plano 98.5 punktas), turi būti įgyvendinama kaip kompleksinio uždavinio sukurti efektyviai veikiančią Kauno regiono atliekų tvarkymo bendrą sistemą (plano 98 punktas) sudėtinė dalis (Plano 902, 905, 93, 98, plano 1 priedo „Valstybinio strateginio atliekų plano įgyvendinimo 2007-2013 metų priemonės“ lentelės 6.7 punktas).

Siekdamos įvykdyti šį uždavinį Kauno regiono savivaldybių tarybos ir UAB „Kauno švara” pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria numatė kooperuoti partnerių turtą, darbą bei žinias, bendrai įdiegiant ir eksploatuojant regioninę atliekų tvarkymo sistemą, apimančią būtinas ir partnerių susitarimu numatytas atliekų surinkimo, vežimo, perdirbimo ir šalinimo priemones visoje teritorijoje. Sutarties 33, 34 punktais partneriai įsipareigojo naudotis specialiai įsteigtos įstaigos (VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras” (toliau taip pat vadinama – KRATC)) atliekų tvarkymo sistemomis, įrenginiais ir paslaugomis ir nesteigti kitų tokių.

2005-01-06 steigimo sutartimi Kauno miesto savivaldybės taryba, Kauno rajono savivaldybės taryba, Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba, Jonavos rajono savivaldybės taryba, Kėdainių rajono savivaldybės taryba, Raseinių rajono savivaldybės taryba ir UAB „Kauno švara” įsteigė KRATC. Taip buvo vykdydama Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane ir Kauno regiono strateginio atliekų tvarkymo plane numatyta funkcija sukurti Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemą, įgyvendinamas ES lėšomis finansuojamas projektą „Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra” (projekto kodas Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-008, sutartis dėl projekto vykdymo su Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašyta dar 2010-12-30), kurio tikslas - mažinti komunalinių atliekų, šalinamų sąvartynuose, kiekį. Vienas iš projekto tikslų – MBA (mechaninio-biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginys), skirto mišrių komunalinių atliekų rūšiavimui, antrinių žaliavų ir biologiškai skaidžių atliekų atskyrimui bei biologiškai skaidžių atliekų apdorojimui biologiniu būdu, statyba.

Kauno regiono plėtros taryba 2011-03-04 sprendimu Nr. 51/2VL-23 pritarė projektui „Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-008. Regioninės plėtros tarybos sprendimai yra privalomi savivaldybėms. Projektas yra parengtas ir įgyvendinamas pagal galimybių studiją įvertinus ir pasirinkus ekonomiškai bei aplinkos požiūriu palankiausią alternatyvą.

Aplinkybė, kad užduotis, jog sąvartynuose būtų šalinamos apdorotos, t. y. išrūšiavus likusios, netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti atliekos, nėra įgyvendinta iki 2013 metų, nesudaro pagrindo Kauno rajono savivaldybei organizuoti atskiras, bendradarbiavimo sutartyje nenumatytas sistemas šiai užduočiai įvykti (ji bus įvykdyta 2015-09-30 pradėjus veikti MBA), juo labiau, kai iki šios užduoties visiško įvykdymo liko tik pusantrų metų.

2. Reikalavimas tiekėjui rūšiuoti atliekas neracionalus, perteklinis ir nepagrįstai riboja konkurenciją. Perkančiosios organizacijos poreikius viršijanti sąlyga yra diskriminacinė (Teisingumo Teismo 2003-12-04 sprendimas byloje Nr. C-448/01). Kauno regione veikia tik UAB „Skongailis” turima atliekų rūšiavimo linija Zabieliškio regioninio sąvartyno teritorijoje, tačiau šios linijos pajėgumų užtenka tik Jonavos, Raseinių ir Kėdainių rajonų atliekoms. Taigi tiekėjų neracionaliai reikalaujama vos pereinamajam laikotarpiui (iki pradės veikti MBA) įrengti atliekų rūšiavimo liniją (mažo pajėgumo 18 000-20 000 tonų per matus atliekų rūšiavimo linijos įrengimo kaštai prilygsta visos sutarties kainai).

MBA statymas numatytas iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, regioninio atliekų tvarkymo centro lėšų, 2007-2013 Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, o ne iš atliekų surinkimo paslaugos tiekėjo lėšų. Perteklinis ne tik reikalavimas turėti rūšiavimo liniją, bet ir kad ji būtų Kauno regione.

3. Iš pirkimo sąlygų neaišku, ar tiekėjas turės rūšiuoti atliekas ir po MBA veiklos pradžios (pagal pirkimo pavadinimą jis neapima atliekų rūšiavimo). Pirkimo sąlygų aiškumas apima ir pirkimo objekto apimties nurodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013, VPĮ 24 straipsnio 8 dalis), pareigą nediskriminuoti tiekėjų (2014-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2014). Be to, spręstina, ar apskritai tikslinga pirkti paslaugas ilgam laikotarpiui, t.y. laikotarpiui ir po MBA veiklos pradžios.

4. Teismas, netenkindamas reikalavimo stabdyti konkursą iki pradės veikti MBA arba sutrumpinti paslaugų teikimo terminą iki pradės veikti MBA, gali panaikinti neteisėtas pirkimo sąlygas arba taikyti alternatyvų ieškovo teisių gynimo būdą (CPK 423⁸ straipsnis).

5. Teisės aktai neįpareigoja tiekėjo tvarkyti teritoriją apie konteinerius 5 (penkių) metrų spinduliu. Kauno rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 48, 50 ir 51 punktai numato atliekų tvarkytojui pareigą palaikyti švarą ir tvarką kolektyvinių konteinerių aikštelėse bei užtikrinti švarą aplink individualius ir kolektyvinius konteinerius jų ištuštinimo metu, o surinkti komunalines atliekas, kurios paliekamos maišeliuose ar kitoje tinkamoje pakuotėje prie pilnų joms skirtų konteinerių tuomet, jeigu neaprūpina komunalinių atliekų turėtojų konteineriais. Be to, nesuformulavus tvarkymo paslaugos periodiškumo (nuolat ar kartu su atlieku išvežimo paslauga) pirkimo sąlyga yra neaiški ir neatitinka VPĮ 24 straipsnio 8 dalies.

6. Atliekų tvarkytojas nėra vežėjas/krovinių transportavimo įmonė. Atlygis tiekėjui bus mokamas už surinktas atliekas, o ne už jų transportavimą, be to, atliekos surenkamos ne krovinine, o specialios paskirties transporto priemone - šiukšliavežiu, todėl atliekų surinkimo paslaugai nėra taikomi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio reikalavimai. Kad netaikomi vežimo leidimai, kai vežamas krovinys yra įmonės nuosavybė ar tik pagalbinė įmonės veikla, numatyta 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklėse (1 straipsnio 5 dalis).

7. Reikalavimas, kad pasibaigus paslaugos teikimui, atliekų konteineriai būtų perduoti savivaldybei, yra perteklinis ir nesusijęs su paslaugos (atliekų surinkimu ir išvežimu) objektu. Be to, perkančioji organizacija reikalauja, kad konteineriai būtų ne senesni kaip metų, taigi, atsižvelgus į paslaugos teikimo numatytą laikotarpį – 5 metai, pasibaigus sutarčiai, konteineriai nebeatitiks perkančiosios organizacijos jiems nustatytų reikalavimų.

8. Reikalavimas paslaugos tiekėjui skelbti informaciją vietiniuose laikraščiuose yra perteklinis – savivaldybė pagal Kauno rajono atliekų tvarkymo taisyklių 107 punktą turi skelbti, kad ir ne tapačią, bet išsamesnę (didesnės apimties) informaciją.

9. Tiekėjui nepagrįstai numatytos nuo tiekėjo kaltės nepriklausančios baudos. Be to, jos numatytos neproporcingai didelės. Kauno rajone yra išdalinti 16226 konteineriai, taigi nors kartą tiekėjui juos išvežus ne pagal grafiką, perkančioji organizacija galėtų pareikalauti iš tiekėjo sumokėti beveik 5 mln. Lt baudą (nors realiai tokių nuostolių nepatirtų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 yra pasisakęs dėl tiekėjams tenkančios rizikos, kad rizika būtų teisingai padalinta ir nelemtų šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis).

10. Teismas pripažino, kad tiekėjui sutartis su Lapių sąvartynu yra privaloma, taigi reikalavimas ją turėti yra reikalingas ir neperteklinis. Nepateisinamas nukrypimas, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nukrypsta nuo specialiųjų teisės aktų nuostatų švelnėjimo prasme, palyginti su šiuose aktuose nustatyta tvarka arba tam tikrų kitose normose įtvirtintų reikalavimų iš viso netaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

11. Su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai, kurių pateikimo būtinybė iškilo po sprendimo priėmimo. Kadangi teismas nurodė, jog Kauno rajono savivaldybė turi pareigą jau dabar organizuoti atliekų tvarkymo sistemą, pateikiamas KRATC 2013-09-11 raštas Nr. 249 „Dėl regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose šalintinų atliekų sąrašo“ kaip įrodymas, kokiu būdu iki MBA atidarymo KRATC įgyvendina jam savivaldybių pavestas Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatytas užduotis. Kiti naujai teikiami įrodymai (UAB „Kauno švara“ 2014-04-28 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 1.29-1S-203, ir VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ 2014-04-28 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 133 yra gauti tik po pirmos instancijos sprendimo priėmimo. Jais įrodinėjamas atliekų rūšiavimo Kauno regione esančiuose įrenginiuose negalimumas.

Kauno rajono savivaldybė atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais (argumentai iš esmės nekartojami), taip pat kaip svarbiausius nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovė netinkamai supranta ir aiškina kompleksiškumo įgyvendinant atliekų tvarkymo tikslus ir priemones sąvoką Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano prasme - aplinkybė, kad yra kuriama regioninė atliekų tvarkymo sistema, nedraudžia savivaldybėms taikyti alternatyvių ar kompleksiškų priemonių iškeltiems atliekų tvarkymo uždaviniams pasiekti. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia būtinybės atliekas rūšiuoti jau šiuo metu, nelaukiant MBA veikimo pradžios.

2. Nei KRATC 2005-01-06 Steigimo sutartimi, nei vėliau KRATC nebuvo pavestas Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo administravimas.

3. Šiuo metu atliekų tvarkymo sistemos kūrimas nėra užbaigtas, sistema nefunkcionuoja, todėl 2004-12-01 Sutarties dėl bendradarbiavimo 34 punktas, numatantis, kad partneriai įsipareigoja šios sutarties nustatytomis sąlygomis naudotis KRATC atliekų tvarkymo sistemomis, įrenginiais ir teikiamomis paslaugomis įstatymų nustatyta tvarka, dar netaikomas (nebus taikomas iki pradės veikti MBA). Dar faktiškai nesant KRATC įrenginių, savivaldybė, įgyvendindama Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane numatytas užduotis, turi teisę jas pasiekti kitu būdu - reikalauti iš tiekėjų, kad prieš šalinant komunalines atliekas sąvartynuose jos papildomai būtų rūšiuojamos rūšiavimo įrenginiuose.

4. Kadangi sąlygos (1. jei visiems komunalinių atliekų turėtojams sudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas; 2. veikia vykdymo rūšiavimo kokybės kontrolė; 3. yra šalinamų atliekų kiekio mažėjimas) yra neįgyvendintos, atliekos į sąvartynus negali būti vežamos Aplinkos ministerijos 2013-10-08 rašte Nr. (17- 2)-D8-8505 nurodytu būdu.

5. Atsakovės žiniomis, Kauno regione yra ir kitų atliekų rūšiavimo įrenginių, ne tik turima UAB „Skongailis”. Ieškovė neįrodė, kad daugiau atliekų rūšiavimo įrenginių nėra, o KRATC pateikė informaciją tik apie tai, kad yra sudaręs sutartį su atliekų rūšiavimo linija disponuojančia UAB „Songailis”.

6. Atliekų rūšiavimas kitame regione lemtų tinkamų perdirbti ar kitaip panaudoti atliekų (antrinių žaliavų) kiekio priskyrimą prie to regiono, kuriame šios atliekos buvo išrūšiuotos. Tai iškreiptų statistinius duomenis ir atrodytų, jog Kauno rajono savivaldybė nesilaiko Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano keliamų užduočių.

Ieškovė pripažįsta, kad su kiekvienu krovimu į šiukšliavežį gali pakliūti kitų savivaldybių atliekos. Tuo tarpu savivaldybė atsiskaitinėtų pagal deponuotų sąvartyne atliekų kiekius, todėl už kelių rajonų atliekų sumaišymą numatyta didelė bauda.

7. Viešojo pirkimo sutartyje yra nustatytos kainodaros taisyklės ir atvejai, kada jos turėtų būti taikomos, todėl pasikeitus aplinkybėmis (pradėjus veikti MBA) tiekėjai turės teisę perskaičiuoti įkainį, mokėtiną tiekėjui už viešosios paslaugos teikimą.

8. Konkurso sąlygoje aiškiai nurodyta, kad tvarkymas atliekamas tik tada kai tuštinami pilni konteineriai, t. y. pagal atliekų surinkimo grafiką.

9. Tiekėjas į paslaugos kainą įskaičiuoja ir krovinio (atliekų) vežimo kainą, t. y. atliekų vežimas atliekamas atlygintinai, kas sąlygoja, kad licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais tiekėjui reikalinga. 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių netaikomas, kadangi atliekų vežimas yra esminė, ne tarpinė (pagalbinė) paslaugos (tiekėjo veiklos) dalis.

10. Sutartyje gali būti numatytos baudos, kaip minimalios netesybos.

11. Ieškovės skaičiavimai apie baudą, jeigu nebūtų išvežtos atliekos iš visų konteinerių, nepagrįsti. Tokiu atveju savivaldybė apskritai galėtų nutraukti sutartį dėl jos nevykdymo (esminio pažeidimo), nustačius neišvežimo priežastis (tiekėjo kaltę).

13. Ieškovės pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, todėl nepriimtini.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo dalyko ribose (dėl pirmosios instancijos teismo atmestų ieškinio reikalavimų).

Dėl naujų įrodymų

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai yra ieškovo (apelianto) gauti jau po sprendimo byloje priėmimo, todėl gali būti priimti kaip įrodymai, kurie negalėjo būti pateikti anksčiau. Todėl šie įrodymai prijungiami prie bylos ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl konkurso sąlygų, susijusių su atliekų rūšiavimu, atliekų apdorojimo įrenginiais

Ieškovė (apeliantė) teigia, kad į perkamos paslaugos apimtis yra nepagrįstai įtrauktas tiekėjo surenkamų komunalinių atliekų rūšiavimas (Techninės specifikacijos 1.1.6 punktas) ir po rūšiavimo likusių ir netinkamų perdirbti ar kitaip panaudoti, atliekų vežimas į atliekų šalinimo įrenginius (Techninės specifikacijos 1.1.7 punktas), nepagrįstai numatytas reikalavimas tiekėjui turėti buitinių atliekų rūšiavimo liniją (Konkurso sąlygų Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimų lentelės 9 punktas) ir nepagrįstas reikalavimas visas surinktas komunalines atliekas prieš šalinant jas sąvartyne rūšiuoti paslaugos tiekėjo ar subtiekėjo rūšiavimo įrenginiuose (Techninės specifikacijos 8.1 punktas) (ieškinio 2.1-2.4 reikalavimai). Ieškovė nurodo, kad tokie reikalavimai prieštarauja Kauno regione įgyvendinamai atliekų tvarkymo sistemai ir ilgalaikiams strateginiams atliekų tvarkymo planams, pagal kuriuos Kauno regione atliekų tvarkymo sistemos kūrimo ir administravimo funkcija turi būti ir yra įgyvendinama centralizuotai šią funkciją bendradarbiavimo sutartimi savivaldybėms pavedus VšĮ „Kauno Regiono atliekų tvarkymo centras” (taip pat vadinama KRATC) bei laikantis 2004-12-02 bendradarbiavimo sutarties.

Šiuos argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Pagal bylos duomenis 2004-12-02 Kauno miesto savivaldybės taryba, Kauno rajono savivaldybės taryba, Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba, Jonavos savivaldybės taryba, Kėdainių rajono savivaldybės taryba, Raseinių rajono savivaldybės taryba ir UAB „Kauno švara“ (partneriai) pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo (taip pat vadinama bendradarbiavimo sutartimi) (t. 3, b. l. 40-45), kuria (Sutarties 1 punktas) partneriai susitarė, siekdami įgyvendinti Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir vystymo projektą (finansuojamas iš ES fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto, savivaldybių biudžetų bei kitomis lėšomis) kooperuoti turtą, darbą ir žinias bendrai įdiegiant ir eksploatuojant regioninę atliekų tvarkymo sistemą, apimančią būtinas ir abipusiu sutarimu numatytas atliekų surinkimo, vežimo, perdirbimo ir šalinimo priemones partnerių administruojamoje teritorijoje. Sutarties dalykas – Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir vystymo projekto įgyvendinimas ir tolesnis jo valdymas numatomoje įsteigti (Sutarties 9 punktas) viešojoje įstaigoje Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) (Sutarties 2 punktas), senų sąvartynų rekultivavimas. Projektas be kita ko apima naujų, modernių atliekų šalinimo įrenginių sąvartynuose statybą, efektyvų atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą ir administravimą (Sutarties 2 punktas). Šia sutartimi nebuvo numatytas draudimas Kauno rajono savivaldybei organizuoti atliekų surinkimą, pavedant šias paslaugas teikti kokiam nors subjektui (Sutartyje tik buvo numatyta galimybė pavesti atliekų surinkimo, šalinimo ir pervežimo funkciją KRATC, Sutarties 5.1 ir 5.2 punktai). Sutartimi šalys įsipareigojo laikytis Valstybinio atliekų tvarkymo plano, Kauno regiono atliekų tvarkymo plano (Sutarties 6 punktas), tačiau tai, kaip teisingai pažymėjo sprendime pirmosios instancijos teismas, neatleido Kauno rajono savivaldybės nuo funkcijų, susijusių su atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimu, vykdymo. Pagal bylos duomenis 2007-07-31 Kauno rajono savivaldybės administracija ir UAB „Kauno švara“ sudarė Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje sutartį Nr. 3-656 (t.2, b.l. 132-143), kuria savivaldybė pavedė atliekų tvarkytojui UAB „Kauno švara“ teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, apimančią komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, perdavimą naudoti ar šalinti (Sutarties 12-13 punktai). Sutartis buvo sudaryta 5 metų terminui (Sutarties 15 punktas) ir po šio termino 2012-07-31 šalių susitarimu nebuvo pratęsta (t. 2, b.l. 144), numatant, kad savivaldybė organizuos naujo komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje konkursą ir sutarties terminas pratęsiamas iki viešųjų paslaugų sutarties su naujuoju komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekėju Kauno rajono savivaldybės teritorijoje pasirašymo dienos (susitarimo 2-3 punktai, t. 2, b. l. 144). Kauno rajono savivaldybės administracija gavo Aplinkos ministerijos 2013-07-04 raštą Nr. (ATTAS)-D2-2231 (t. 2, b. l. 32), kuriame konstatuota, kad Kauno rajono savivaldybė pagal Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano užduotis privalėjo užtikrinti, jog iki 2013-01-01 šalinamų atliekų kiekis neturi viršyti 50 procentų savivaldybės teritorijoje per metus susidariusių atliekų ir kad yra viršytas didžiausias savivaldybei leistinas šalinti sąvartyne biologiškai skaidžių atliekų kiekis. Siekdama tinkamai vykdyti savivaldybei pavestas funkcijas, susijusias su atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemų organizavimu, Kauno rajono savivaldybė 2013-12-16 paskelbė byloje ginčijamą viešojo pirkimo konkursą „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimas“. Matyti, kad pirkimas yra vykdomas siekiant tinkamai įgyvendinti savivaldybės funkcijas, susijusias su atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemų organizavimu, siekiant įvykdyti strateginius atliekų tvarkymo planus. Tarp bylos šalių iki konkurso paskelbimo nebuvo ginčo dėl paslaugų pirkimo tikslingumo ir teisėtumo, ką liudija 2012-07-12 susitarimas (t. 2, b.l. 144). Tik paskelbus konkursą ieškovė UAB „Kauno švara“, kuri iki sutarties su laimėtoju pasirašymo teikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, pradėjo ginčyti konkurso sąlygas, o būtent sąlygas, susijusias su pareiga rūšiuoti atliekas ir šios pareigos vykdymui reikalingos įrangos turėjimu.

Apeliantė remiasi bendradarbiavimo sutarties 33 punktu, pagal kurį partneriams, kurie organizuoti atliekų tvarkymo sistemas ar teikti su tuo susijusias paslaugas pavedė KRATC, draudžiama steigti, eksploatuoti kitas tokias sistemas ir įrenginius ar teikti tokias paslaugas (33 punktas) bei 34 punktu, pagal kurį partneriai įsipareigoja sutarties numatytomis sąlygomis naudotis KRATC atliekų tvarkymo sistemomis, įrenginiais ir teikiamomis paslaugomis įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šios bendradarbiavimo sutarties nuostatos neužkerta kelio KRATC dar neturint tokių įrenginių ir nevykdant atliekų rūšiavimo taip, kaip to reikalauja atliekų tvarkymo strateginiai tikslai, savivaldybėms (bendradarbiavimo sutarties partneriams) organizuoti atliekų tvarkymo paslaugoms konkursą ir jame numatyti reikalavimus, susijusius su atliekų tvarkymu (rūšiavimu) ar tam reikalingos įrangos turėjimu. Atvirkščiai, atsakovė – Kauno rajono savivaldybė negali tinkamo funkcijų, susijusių su atliekų tvarkymu, nevykdymo pateisinti bendradarbiavimo sutartimi. Galiausiai, pažymėtina, kad ginčas byloje yra kilęs dėl viešojo konkurso sąlygų, o ne dėl bendradarbiavimo sutarties vykdymo/nevykdymo, todėl teismas toliau pasisakys dėl konkurso sąlygų teisėtumo, o ne dėl bendradarbiavimo sutarties vykdymo.

Teismas pripažįsta, kad viešojo pirkimo sąlygos neturi suteikti perkančiajai organizacijai besąlyginio pasirinkimo laisvės ar neribotos diskrecijos (nuožiūros) (Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Beentjes prieš Nyderlandų valstybę, 31/87; 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas byloje Concordia Bus Finland, C-513/99). Tačiau šie kriterijai nepaneigia perkančiosios organizacijos teisės savo nuožiūra, laikantis įstatymo reikalavimų planuoti viešuosius pirkimus, taip pat ir spręsti dėl konkretaus viešojo pirkimo objekto. Viešojo pirkimo objektas nėra ir negali būti apibrėžiamas pagal tokiame pirkime dalyvaujančio subjekto siūlymus įtraukti ar neįtraukti į objektą tam tikras paslaugas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo komunalinių atliekų rūšiavimo paslaugų įtraukimo į pirkimo objektą atitikimą VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatoms, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su šiais motyvais jų nekartoja. Tačiau kartu pažymi, kad tenkinti tokio ieškinio reikalavimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šių teismo išvadų nepaneigia ir kartu su apeliaciniu skundu apelianto pateikti nauji įrodymai: KRATC 2013-09-11 raštas Nr. 249 „Dėl regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose šalintinų atliekų sąrašo“ , UAB „Kauno švara“ 2014-04-28 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 1.29-1S-203 ir VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ 2014-04-28 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 133.

Dėl pirkimo objekto

Ginčas byloje yra kilęs dėl dalies pirkimo sąlygų, apibūdinančių pirkimo objektą, turinio, pavyzdžiui, dėl pareigos atliekų surinkėjui tvarkyti 5 metrų teritoriją apie konteinerius, dėl pirkimo sąlygos pasibaigus sutarties terminui atliekų konteinerius perduoti užsakovui, dėl pareigos rūšiuoti atliekas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ginčų. Apelianto argumentai, susiję su tuo, reikalinga ar ne, tokia paslauga perkančiajai organizacijai, bylos išnagrinėjimui nereikšmingi. Būtent perkančioji organizacija turi teisę nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie perkančiosios organizacijos nuomone yra būtini siekiant gauti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančias paslaugas. Būtent perkančioji organizacija turi teisę nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tik tai ji turi daryti nepažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių.

Byloje nagrinėjamu atveju kaip nepagrįstai ribojantys konkurenciją ir suteikiantys nepagrįstą prioritetą konkretiems tiekėjams iš byloje ginčytų sąlygų galėtų būti vertinamos tik sąlygos (reikalavimai) tiekėjo šiukšliavežėms, tačiau šios sąlygos jau yra panaikintos pirmosios instancijos teismo ir šioje dalyje sprendimas neginčijamas, todėl išsamiau dėl šių sąlygų teismas nebepasisako. Kad sąlygos, susiję su atliekų rūšiavimu yra galimos ir netgi reikalingos atsakovui (savivaldybei) siekiant tinkamai įgyvendinti strateginius atliekų tvarkymo organizavimo tikslus, taip pat jau pasisakyta. Nėra pagrindo neteisėta ar neaiškia pripažinti ir reikalavimą atliekas surenkančiam subjektui tvarkyti teritoriją 5 metrų spinduliu apie bendrojo naudojimo konteinerius. Reikalavimas atliekų surinkėjui tvarkyti šią teritoriją pačiuose pirkimo dokumentuose (Konkurso sąlygų 2 priedo Techninė specifikacija 1.1.2 punktas, Konkurso sąlygų 5 priedo – Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas 1.3.2 punktas) apibrėžiamas kaip reikalavimas surinkti išsibarsčiusias mišrias komunalines atliekas bei mišrias komunalines atliekas, kurios paliekamos maišeliuose ar kitoje pakuotėje prie pilnų joms skirtų konteinerių, yra glaudžiai susijęs su perkama paslauga – atliekų surinkimu iš konteinerių. Ginčas yra kilęs dėl to, kokiu spinduliu apie konteinerius turi būti surenkamos atliekos ir kokiu periodiškumu (apelianto vertinimu, iš pirkimo dokumentų tai neaišku).

Teisėjų kolegijos vertinimu, 5 metrai nėra teritorija, kuri neatitiktų protingumo kriterijų. Iš tiekėjo nereikalaujama nuodugnaus aplinkos tvarkymo (tik surinkti išsibarsčiusias komunalines atliekas bei maišeliuose ar kitose pakuotėse apie konteinerius paliktas mišrias komunalines atliekas) ir tikėtina, kad tokios atliekos apie konteinerius bus paliktos išimtiniais atvejais, daug mažesniu spinduliu ir tik tuomet, kai bus perpildyti konteineriai (nebus galimybių atliekų turėtojams atliekas palikti konteineriuose). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Viešojo pirkimo sutarties projekte, numatant baudas už tinkamą sutarties nevykdymą, bauda numatyta už paliktas netvarkingas komunalinių atliekų konteinerių stovėjimo vietas trijų, ne penkių metrų spinduliu, kas taip pat rodo, jog ir perkančioji organizacija nesitiki atliekų bei atliekų pakuotėse išbarstymo 5 metrų spinduliu apie konteinerius.

Aplinkos tvarkymo periodiškumas, teisėjų kolegijos vertinimu, aiškus iš perkamos paslaugos (atliekų surinkimo) esmės ir pirkimo dokumentų (sąlygų), t. y. nesant perkamos teritorijos tvarkymo paslaugos ir nesant kitokių sąlygų nei sąlygos atliekų išvežimo iš konteinerių periodiškumui, atliekos apie konteinerius turi būti surenkamos tokiu pačiu periodiškumu kaip ir iš konteinerių išvežamos atliekos, t. y. atliekų apie konteinerius išvežimas yra atliekų išvežimo paslaugos sudėtinė dalis. Tokią išvadą galima daryti ir iš kitų pirkimo dokumentų sąlygų, pavyzdžiui, kad bauda numatyta tik už po tuštinimo paliktą netvarkingą teritoriją apie konteinerius (Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projekto 9.4.6 punktas). Taigi, pareiga tvarkyti teritoriją apie konteinerius yra aiškiai nurodyta, o prireikus, jeigu ieškovo nuomone papildomas paaiškinimas reikalingas, galėjo būti papildomai paaiškinta perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose numatyta tvarka pagal potencialaus tiekėjo (nagrinėjamu atveju ieškovo) užklausimą (VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 15 punktas). Nepagrįsti ir apelianto argumentai, jog aplinkos tvarkymui reikalingos papildomos priemonės (šepečiai, šluotos), kadangi, kaip matyti iš pačios pakankamai detalios formuluotės, reikalaujama surinkti tik maišeliuose ar kitose pakuotėse esančias atliekas bei teritorijoje apie konteinerius išsibarsčiusias atliekas, kas nėra neįprasta atliekų surinkimo iš tam skirtų konteinerių paslaugos dalis. Priešingai, jeigu atliekų surinkimo paslauga griežtai apimtų išimtinai tik atliekų konteinerio ištuštinimą, susidarytų prielaidos palikti netvarkingas konteinerių buvimo vietas (nesurinkti tuštinant konteinerį iškritusių atliekų ar atliekų, kurio paliktos prie konteinerių tuomet, kai konteineriai buvo perpildyti), o tai nesuderinama su viešuoju interesu užtikrinti visuomenės gyvenimui švarią ir higieniškai saugią aplinką. Teisingumo Teismo konstatuota, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (žr. Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimą SIAC Construction, C-19/00). Teismas vertina, kad pirkimo sąlygos dėl pirkimo objekto yra pakankamai tikslios ir aiškiai išdėstytos, potencialūs tiekėjai turi galimybę nustatyti sutarties objektą, t. y. žinoti ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai.

Dėl leidimo vežti krovinius vidaus maršrutais

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino teisėtu Konkurso sąlygų 1 lentelės „bendrieji reikalavimai“ 7 punkto reikalavimą tiekėjui turėti teisę vežti krovinius vidaus maršrutais.

Keleivių vežimo autobusais ir krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą licenciją (Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalis). Buitinių atliekų vežimas nepakliūna į šio straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis, kada licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais nereikalinga. Kad įmonė, vykdanti atliekų surinkimo ir vežimo veiklą, be, jeigu reikalinga, licencijų atliekų tvarkymui, jeigu veža atliekas sunkesnėmis nei 3,5 tonos transporto priemonėmis, privalo turėti licenciją kroviniams vežti, yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. N-62-502-11), aiškindamas tuo metu galiojusią analogišką Kelių transporto kodekso nuostatą (tuometinės redakcijos 8 straipsnio 3 dalis). Nors bylos faktinė situacija skiriasi (byla dėl administracinės nuobaudos), išaiškinimas, kad šiukšlių vežimui taip pat reikalingas leidimas vežti krovinius vidaus keliais, aktualus ir šioje byloje, vertinant konkurso sąlygų teisėtumą. Tai, kad tokio pobūdžio krovinių vežimui yra reikalinga licencija patvirtina ir Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susiekimo ministerijos, atsakinga už tokių licencijų išdavimą (t. 2, b. l. 121)

Apelianto nurodomas 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių, įskaitant nuostatas, kada netaikomi vežimo leidimai (kai vežamas krovinys yra įmonės nuosavybė ar tik pagalbinė įmonės veikla) nagrinėjamoje byloje neaktualus, kadangi jis taikomas tarptautiniam krovinių vežimui (Reglamento 1 straipsnis).

Dėl informacijos apie veiklą skelbimo spaudoje

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Konkurso sąlygų Techninės specifikacijos 13.5 punkte numatyta pareiga tiekėjui skelbti tam tikrą informaciją apie vykdomą veiklą netapati (siauresnė) už skelbiamą perkančiosios organizacijos, be to, šis reikalavimas nediskriminuoja tiekėjų. Perkančioji organizacija, turėdama teisę pagal savo poreikius apibrėžti pirkimo objektą, turėjo teisę nustatyti ir sąlygas (nagrinėjamu atveju tiekėjo pareigą tam tikrą informaciją skelbti spaudoje), kuriomis sieks šviesti visuomenę apie atliekų tvarkymo svarbą.

Dėl Viešojo pirkimo sutarties projekte numatytų baudų

Pirmosios instancijos teismas pripažino Viešojo pirkimo sutarties projekto 9.4 punkto nuostatas dėl numatytų baudų netiksliomis (dviprasmiškomis), prieštaraujančiomis viešojo pirkimo dokumentams bei neatitinkančiomis perkančiosios organizacijos tikrųjų ketinimų formuluojant šią sąlygą dėl tos priežasties, kad Sutarties 9.4 punkte yra numatytos baudos paslaugų tiekėjui, nenumatant paslaugų tiekėjo kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos, kai tuo tarpu Konkurso sąlygose (2 priedo – Techninės specifikacijos 5.13 punktas), skirtingai nei pirkimo sutartyje, numatyta paslaugų tiekėjo atsakomybė už konkrečių sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą tik esant paslaugų tiekėjo kaltei. Jau esant pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad Viešojo pirkimo sutarties 9.4 punktas turi būti modifikuojamas, kad atitiktų Techninės specifikacijos 5.13 punktą (šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra skundžiamas), papildomai pasisakyti dėl būtinumo atsižvelgti į tiekėjo kaltę dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, netikslinga.

Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (VPĮ 30 straipsnio 1 dalis). Iš šios normos pobūdžio matyti, kad įstatymų leidėjas perkančiosioms organizacijoms yra suteikęs diskrecijos teisę pasirinkti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo būdus. Vis dėlto nuostata suteikianti perkančiajai organizacijai savo nuožiūrą pasirinkti prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę negali būti įgyvendinama savitiksliai. Kitaip tariant, perkančioji organizacija prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą turėtų pasirinkti atsižvelgdama į jo adekvatumą prievolės esmei, verslo praktikos tendencijas bei savo poreikius. Taigi perkančiosios organizacijos pasirinktas pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas negali sąlygoti situacijų, kurios būtų akivaizdžiai nesąžiningos ir neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros, sukūrimo tiekėjo atžvilgiu.

Apeliantas tiekėjui numatomas baudas ginčija ir dėl jų dydžio, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 formuojama praktika dėl tiekėjams tenkančios rizikos, kad rizika būtų teisingai padalinta ir nelemtų šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Ginčas yra kilęs dėl baudų už sutarties tinkamą nevykdymą iš tiekėjo pusės. Viešojo pirkimo sutarties projekte numatyti konkretūs baudų už konkrečius sutarties nevykdymo atvejus dydžiai buvo numatyti kaip priemonė užtikrinti tiekėjo atsakomybę už prievolės neįvykdymą ir kaip priemonė kompensuoti dėl sutarties nevykdymo tiekėjo patiriamus nuostolius. Kad tiekėjui tinkamai nevykdant sutarties (pavyzdžiui tam tikrą laiką nesurenkant ir neišvežant atliekų, už ką numatytos baudos), atsakovas patirtų tam tikrus nuostolius, nėra ginčo. Atsakovui (savivaldybei) tenka pareiga užtikrinti atliekų surinkimą ir išvežimą, taigi tiekėjui nevykdant šio įsipareigojimo, savivaldybei tektų pareiga ieškoti alternatyvių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugos tiekėjų (atliekų neišvežimas gali sukelti sanitarines problemas), su jais atsiskaityti, tikėtina, dėl skubos sutikti su aukštesniais laikinos paslaugos įkainiais. Kiti atvejai, kai tiekėjui numatytos baudos – išrūšiuotų atliekų pakrovimas į nerūšiuotas atliekas vežantį šiukšliavežį ar atliekų sumaišymu su kituose rajonuose susidariusiomis atliekomis, savivaldybei taip pat gali sukelti nuostolius (mokėjimą už kitos savivaldybės atliekų pristatymą savivaldybių atliekų sumaišymo atveju) arba lemti tai, kad tinkamai nevykdoma savivaldybės pareiga užtikrinti atliekų rūšiavimą, dėl ko gali prireikti ieškoti alternatyvių, papildomų atliekų rūšiavimą užtikrinančių priemonių. Bauda kaip netesybos Viešojo pirkimo sutartyje numatytais atvejais yra galimos, tačiau, kaip teisingai nurodo ieškovas, baudų dydžiai turi būti proporcingi tiekėjo pažeidimui. Tačiau teismas vertina, kad nustatyti netesybų atitikimą teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams galima tik atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Tokie teismo vertinimai negali būti grindžiami hipotezėmis, iš bylos medžiagos teismas negali įvertinti numatytų baudų dydžių pagrįstumo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektais, įvertinti baudų dydžio bent apytikslį santykį su padarytu pažeidimo pobūdžiu, juo sukeltais padariniais, atsakovo galimais nuostoliais dėl sutartinių įsipareigojimų tinkamo nevykdymo ir dėl to tikėtinomis alternatyvių paslaugų organizavimo išlaidomis ar galimomis kitomis išlaidomis (pavyzdžiui, neišvežus atliekų, kilusių higienos problemų šalinimu ir t.t.). Tokių išvadų nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kadangi cituojamoje nutartyje taip pat vertinta sutarties vykdymo rizika, o ne hipotetiniai sutarties vykdymo pažeidimai ir už juos taikomų sankcijų proporcingumas. Šių motyvų pagrindu teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo (apelianto) reikalavimus dėl netesybų (baudų) dydžio (2.14 ieškinio reikalavimas).

Teismo nuomone, kaip nepagrįsti atmestini ir apelianto argumentai, susiję pirmosios instancijos išvados prieštaringumu (dėl Sutarties 9.4 punkte įtvirtintos sutarties sąlygos taikymu be paslaugos tiekėjo kaltės). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime šiuo klausimu padarytos išvados nėra prieštaringos, kadangi ginčijamu sprendimu teismas vertino pirkimo sąlygas dviem aspektais: a) dėl sutartinei civilinei atsakomybei kilti prielaidų sudėties (konkrečiai dėl kaltės) ir b) dėl baudų dydžių. Vertindamas kaltės kaip sutartinės atsakomybės sąlygos įtvirtinimą, teismas pagrįstai pripažino, jog sutarties 9.4 punktas yra netikslus (dviprasmiškas) ir privalo būti modifikuojamas, kad atitiktų Techninės specifikacijos 5.13 punktui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovei (apeliantei) nepriteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė nepateikė įrodymų apie dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.