Kauno apygardos teismo sprendimas

konkurso sąlygų 2.4 punkte numatytas paslaugų teikimo terminas - 60 mėnesių nuo viešojo pirkimo-pardavimo sutarties įsigaliojimo dienos bei numatoma galimybė pratęsti viešojo pirkimo pardavimo sutartį ne daugiau kaip vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui. Techninės specifikacijos 2.1 punkte nurodoma, jog paslaugos teikimo laikotarpis - 5 metai (su galimybe pratęsti dar 1 metams) nuo sutartyje nurodytos paslaugų teikimo pradžios datos. Sutarties projekto 2.1 - 2.3 punktuose numatyta, jog sutartis įsigalioja ją pasirašius abiem sutarties Šalims Paslaugų teikėjui pateikus sutarties įvykdymo užtikrinimą 60 mėnesių laikotarpiui, su galimybe pratęsti vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, o atliekų tvarkymo paslaugos vykdymas turi prasidėti praėjus 3 mėnesiams nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Žinant, jog po pusantrų metų nuo Konkurso iš esmės pasikeis mišrių komunalinių atliekų apdorojimo tvarka ir kaštai, yra neracionalu skelbti atliekų tvarkymo konkursą iki MBA pastatymo arba nustatyti paslaugos teikimo terminą apimantį paslaugos teikimą iki ir po MBA atidarymo, kadangi, rengdamas pasiūlymą teikėjas neturi realių galimybių iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui. Todėl prašo sustabdyti Konkursą iki bus pastatyti ir pradės veikti Kauno regiono mechaninio rūšiavimo įrenginiai (MBA) bei atitinkamai pakoreguoti Konkurso sąlygas; arba netenkinus reikalavimo stabdyti Konkursą, sutrumpinti Konkurso sąlygose numatytą paslaugų teikimo terminą iki pradės veikti MBA.

į paslaugos teikimo apimtis yra nepagrįstai įtraukta komunalinių atliekų rūšiavimas (Techninės specifikacijos 1.1.6 punktas) ir po rūšiavimo likusių ir netinkamų perdirbti ar kitaip panaudoti, atliekų vežimas į atliekų šalinimo įrenginius (Techninės specifikacijos 1.1.7 punktas), nepagrįstai numatytas reikalavimas tiekėjui turėti buitinių atliekų rūšiavimo liniją (Konkurso sąlygų Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimų lentelės 9 punktas) ir nepagrįstas reikalavimas visas surinktas komunalines atliekas prieš šalinant jas sąvartyne rūšiuoti paslaugos teikėjo ar subteikėjo rūšiavimo įrenginiuose (Techninės specifikacijos 8.1 punktas) bei reikalavimas į regioninį Lapių sąvartyną bei į Kauno regioninius atliekų apdorojimo įrenginius arba Kauno deginimo įrenginius vežti tik po rūšiavimo likusias, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti, atliekas (Techninės specifikacijos 8.2 punktas). Šie reikalavimai prieštarauja Kauno regione įgyvendinamai atliekų tvarkymo sistemai ir ilgalaikiams strateginiams planams. Kol dar nėra įrengti mechaninio rūšiavimo įrenginiai (MBA), visas dėmesys skiriamas atliekų rūšiavimui jų susidarymo vietoje - pas gyventojus ir už šių reikalavimų nesilaikymą gyventojams yra taikoma administracinė atsakomybė. Nuo 2015-09-30 pradėjus veikti MBA, visos Kauno regiono atliekų turėtojų mišrios komunalinės atliekos privalės būti vežamos rūšiavimui į MBA. Tai yra, atliekų surinkėjų (teikėjų) surinktos mišrios komunalinės atliekos privalomai bus rūšiuojamos MBA, o ne atliekų surinkėjų rūšiavimo linijose ir po rūšiavimo, atitinkamai atliekų realizacija (perdirbimas, šalinimas, deginimas ar kt.) bus organizuojama MBA, kadangi atliekos nuo perdavimo momento taps jų nuosavybe.

nepriklausomai nuo to, jog reikalavimas paslaugos teikėjui turėti rūšiavimo liniją yra apskritai perteklinis, taip pat nepagrįsta, nemotyvuota ir perteklinė yra sąlyga, jog rūšiavimo įrenginiai turi būti įrengti Kauno regione (Techninės specifikacijos 8.1 p.). Ši sąlyga neturi tiesioginio ryšio su viešojo pirkimo sutartimi ir yra perteklinė, dėl kurios pirkime negali dalyvauti viešojo pirkimo sutartį gebantys įvykdyti teikėjai, kurie galėtų pasitelkti įrenginius, esančius ne Kauno regione ir dėl to pateikti pasiūlymą mažesne kaina.

techninės specifikacijos 8.2 punktas, numatantis, jog „visos po rūšiavimo likusios, netinkamos perdirbti ar kitaip panaudoti, atliekos privalo būti vežamos į regioninį Lapių sąvartyną, o pastačius Kauno regioninius atliekų apdorojimo įrenginius arba Kauno deginimo įrenginius, šių įrenginių darbo valandomis“ yra klaidinantis. Iš šio sakinio konstrukcijos galima suprasti, jog visos po rūšiavimo likusios, netinkamos perdirbti ar kitaip panaudoti, atliekos privalo būti vežamos į regioninį Lapių sąvartyną, o pastačius Kauno regioninius atliekų apdorojimo įrenginius arba Kauno deginimo įrenginius, atliekos ir toliau turi būti vežamos į regioninį Lapių sąvartyną, tų pastatytų įrenginių darbo valandomis.

Konkurso sąlygų 2 priedo Techninė specifikacija 1.1.2 punktas numato, jog Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga apima Teritorijos 5 (penkių) metrų spinduliu apie bendro naudojimo konteinerius tvarkymą, surenkant išsibarsčiusias mišrias komunalines atliekas, bei mišrias komunalines atliekas, kurios paliekamos maišeliuose ar kitoje pakuotėje prie pilnų joms skirtų konteinerių. Analogiška sąlyga numatyta ir Konkurso sąlygų 5 priedo - Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas 1.3.2 punkte. Kauno rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 48 punktas numato, jog komunalinių atliekų tvarkytojas, neaprūpinęs komunalinių atliekų turėtojų reikiamo dydžio ar reikiamu skaičiumi konteinerių, privalo surinkti komunalines atliekas, kurios paliekamos maišeliuose ar kitoje tinkamoje pakuotėje prie pilnų joms skirtų konteinerių. Jokiuose kituose teisės aktuose nėra numatyta pareiga paslaugos teikėjui pareigos tvarkyti teritoriją 5 metrų spinduliu apie bendro naudojimo konteinerius, be to, neretai tokio dydžio aikštelių aplink bendro naudojimo konteinerius net nebūna. Toks reikalavimas yra perteklinis, pažeidžia proporcingumo principą (VPĮ 3 str.);

Konkurso sąlygų 1 lentelės „Bendrieji reikalavimai“ 7 punktas numato, jog Tiekėjas turi teisę vežti krovinius vidaus maršrutais. Licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais, išduodama įmonėms, kurios teikia krovinių transportavimo paslaugas. Atliekų surinkimui licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais nėra reikalinga. Ši konkurso sąlyga yra perteklinė, neturinti tiesioginio ryšio su viešojo pirkimo sutartimi, todėl pažeidžianti nediskriminavimo ir proporcingumo principus bei ribojanti konkurenciją.

Konkurso sąlygų 2 priedo Techninė specifikacija 10.14 punktas numato, jog pasibaigus sutarties galiojimo terminui, Paslaugos teikėjas privalo visus konteinerius inventorizuoti ir neatlygintinai perduoti Užsakovui pagal rašytinį konteinerių priėmimo - perdavimo aktą. Toks reikalavimas neturi tiesioginio ryšio su skelbiamo viešojo pirkimo sutartimi, yra perteklinis ir nepagrįstai padidintų būtent šios sutarties kainą, kadangi į ją turėtų būti įtraukta neatlygintino konteinerių perdavimo perkančiosios organizacijos nuosavybėn kaštai (konteinerių kaina).

Konkurso sąlygų 5 priedo - Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas 9.4 punktas numato, jog paslaugų teikėjas privalo sumokėti atitinkamo dydžio baudas už tokius pažeidimus:

9.4.1 iš individualių valdų už kiekvieną pagal nustatytą grafiką neištuštintą konteinerį - 300 Lt;

9.4.2 iš bendro naudojimo konteinerių aikštelių, už kiekvieną pagal nustatytą grafiką neištuštintą konteinerį - 1 000 Lt;

9.4.3 Iš įmonių, įstaigų ir organizacijų už kiekvieną pagal nustatytą grafiką neištuštintą konteinerį - 2 000 Lt;

9.4.4 Už atliekų turėtojų neaprūpinimą komunalinių atliekų rinkimo priemonėmis (taip pat aprūpinimą standarto neatitinkančiomis priemonėmis) - 200 Lt už kiekvieną nustatytą atvejį;

9.4.5 už sugadintų konteinerių, nepriklausomai kas juos sugadino, nepakeitimą per 3 dienas - 500 Lt už kiekvieną nustatytą atvejį;

9.4.6 už paliktas netvarkingas komunalinių atliekų konteinerių stovėjimo vietas trijų metrų spinduliu aplink konteinerius, po konteinerių ištuštinimo - 500 Lt už kiekvieną nesutvarkytą konteinerių stovėjimo vietą;

9.4.7 už konteinerių priežiūros sanitarinių - higieninių normų pažeidimus - 200 Lt už kiekvieną konteinerį;

9.4.8.už išrūšiuotų atliekų (antrinių žaliavų), biologiškai skaidžių atliekų, pavojingų atliekų, statybos ir griovimo atliekų pakrovimą į nerūšiuotas atliekas vežančią šiukšliavežį ir transportavimą į sąvartyną/atliekų apdorojimo įrenginius - 5000 Lt už kiekvieną nustatytą atvejį;

9.4.9 nustačius, kad į atliekų apdorojimo ir/ar šalinimo įrenginius, atvežamos mišrios komunalinės atliekos yra sumaišytos su kitų miestų ar rajonų mišriomis komunalinėmis atliekomis - 20 000 Lt už kiekvieną nustatytą atvejį.

Numatytų baudų dydžiai nėra pagrįsti jokiais realiais užsakovo patiriamais nuostoliais ir akivaizdžiai yra per dideli. Taikant baudas nėra atsižvelgiama ar nurodyti pažeidimai atsirado dėl paslaugos teikėjo kaltės: konteineriai gali būti neištuštinami nesant galimybės privažiuoti (sudaryti galimybes privažiuoti turi sudaryti atliekų turėtojai) arba atliekų turėtojui neišvežus konteinerio; atliekų turėtojai gali būti neaprūpinti komunalinių atliekų rinkimo priemonėmis, jeigu paslaugos teikėjui nebus žinoma apie komunalinių atliekų turėtoją, nebus galimybės iki jo privažiuoti arba komunalinių atliekų turėtojas atsisakys priimti teikiamas priemones. Todėl nustatant baudas turėtų būti nustatoma privaloma paslaugos teikėjo kaltės sąlyga, kurios nesant baudų taikymas būtų negalimas. Paslaugos teikėjas negali užtikrinti, jog į mišrių komunalinių atliekų konteinerius atliekų turėtojai neprimes atliekų (antrinių žaliavų), biologiškai skaidžių atliekų, pavojingų atliekų, statybos ir griovimo atliekų. Tokių atliekų buvimas gali paaiškėti išpylus atliekas iš konteinerio į šiukšliavežę, todėl yra nepagrįsta ir neproporcinga taikyti paslaugų teikėjui atsakomybę už nuo jo nepriklausančių aplinkybių buvimą.

Nors konkurso sąlygose numatoma, jog komunalinės iš atliekų turėtojų surinktos atliekos iki atliekų rūšiavimo ir perdirbimo įrenginių pastatymo turi būti vežamos į Lapių regioninį sąvartyną, tačiau nėra numatyta sąlyga, jog Paslaugos teikėjas privalo turėti sutartį su Regioniniu Lapių sąvartynu atliekoms deponuoti. Todėl prašo pakeisti pirkimo sąlygas, į įtraukiant reikalavimą, jog Paslaugos teikėjas privalo turėti sutartį su Regioniniu Lapių sąvartynu atliekoms deponuoti.

Dėl Konkurso sąlygų 2 priedo Techninė specifikacija 1.1.6 punkto, 1.1.7. punkto, dėl Konkurso sąlygų 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 9 punkto, kuriame nurodyta, jog Teikėjas turi turėti tinkamo našumo buitinių atliekų rūšiavimo liniją. Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 84.6 punkte įtvirtintas Atliekų tvarkymo strateginis tikslas ne vėliau kaip nuo 2013 metų sąvartynuose šalinti tik apdorotas, t. y. išrūšiavus likusias, netinkamas perdirbti ar kitaip naudoti, atliekas. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 18 punkte numatyta Savivaldybės prievolė užtikrinti, kad sąvartynuose būtu šalinamos jų teritorijose surinktos tik po rūšiavimo likusios netinkamos naudoti komunalinės atliekos. Be to, Atliekų sąvartynų Įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių 46 punkte įtvirtinta, kad Atliekos, likusios po rūšiavimo technologijų pagalba (įmonėse), taip pat po biologinio, terminio ar cheminio apdorojimo, kurių neįmanoma perdirbti ar kitaip naudoti, gali būti šalinamos sąvartyne. Pagal Kauno rajone atliekų tvarkymo paslaugą teikiančių tiekėjų (UAB „Ekonovus“ ir UAB „Kauno švara“) statistiką, 2012 metais iš viso buvo surinkta 21 040 t komunalinių atliekų, iš kurių vos 332,44 t (1,58 %) buvo perdirbta ar kitaip panaudota, o 20 707,78 t (98,42 %) pašalinta sąvartyne. Vertinant aukščiau pateiktą statistiką, Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nurodytus būtinus pasiekti kriterijus ir tai, kad naujos atliekų tvarkymo sutarties pagrindu paslaugas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje teiks 1 arba 2 tiekėjai, darytina išvada, kad Savivaldybei siekiant vykdyti valstybės jai suformuotas užduotis privalomai turi būti įdiegta rūšiavimo linija, neatsižvelgiant į tai ar ateityje atliekų tvarkymo sistema kiek keisis ar ne. Savivaldybė privalo vykdyti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane jai nustatytas užduotis ir pasiekti jame nurodytus rodiklius. Nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. turėtų pradėti veikti Mechaninio-biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginys (toliau - MBA), skirtas mišrių komunalinių atliekų rūšiavimui ir visos komunalinės atliekos nuo 2015-09-30 privalės būti vežamos rūšiavimui į MBA, tačiau tokio įrenginio atsiradimas ateityje neatleidžia Savivaldybės nuo pareigos vykdyti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane ir Atliekų tvarkymo įstatyme iškeltas užduotis, t.y. pasirūpinti, kad ne vėliau kaip nuo 2013 metų sąvartynuose būtų šalinamos tik apdorotas, t. y. išrūšiavus likusios, netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti, atliekos. Ieškovės argumentas, kad „surinktos mišrios komunalinės atliekos privalomai bus rūšiuojamos MBA, o ne surinkėjų rūšiavimo linijose“ yra nepagrįstas. Ieškovė nenurodė jokio teisės akto, kuriame būtų tiesiogiai nurodyta, kad surinktos mišrios komunalinės atliekos privalomai bus rūšiuojamos MBA. Ieškovės nurodytos priemonės – Lapių sąvartyne vykdomas popieriaus ir kartono, plastiko, metalo, stiklo (įskaitant pakuočių), elektros ir elektroninės įrangos atliekų atrinkimas bei gyventojams suteikta galimybė patiems rūšiuoti atliekas nėra pakankamos norint įgyvendinti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane iškeltas užduotis. Be to, Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas išdavė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/72 (koreguotas: 2013 m. rugpjūčio 2 d., 2013 m. lapkričio 8 d.), kuriuo draudžiama priimti mišrias (nerūšiuotas) komunalines atliekas ir kitas atliekas (Leidimo redaguoto 2013 m. rugpjūčio 2 d. 15 psl. 38 lentelė „Leidžiamos šalinti atliekos“), o leidžiama tik deponuoti išrūšiavus likusias, netinkamas perdirbti ar kitaip naudoti atliekas. Dėl šios priežasties nėra aišku kokiu būdu ir kaip Teismui galimai patenkinus ieškovės reikalavimą ir panaikinus Konkurso sąlygų reikalavimus susijusius su rūšiavimo linijomis, apskritai būtų galima šalinti atliekas Regioniniame Lapių sąvartyne.

Dėl Konkurso sąlygų 2 priedo Techninė specifikacija 8.1 punkto. Šiame punkte nustatytas reikalavimas susijęs su Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane numatytų užduočių vykdymu. Jeigu surinktos antrinės komunalinės atliekos bus vežamos rūšiuoti į kitus Lietuvos regionus, o ne Kauno, tokiu atveju atliekų rūšiavimo apskaitoje tokios atliekos bus priskirtos prie išrūšiuotų tame Lietuvos regione, kuriame jos buvo nuvežtos rūšiuoti, dėl šios priežasties išsikreips Kauno regione surenkamų ir rūšiuojamų atliekų statistika ir galutiniame rezultate Savivaldybė nesilaikys Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano keliamų užduočių. Be to, šiuo reikalavimu savivaldybė, įgyvendindama Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 16 punktą, siekia didinti gyventojų užimtumo klausimą Kauno regione. Pažymi, kad ieškovė nepateikia jokių skaičiavimų, kurie pagrįstų jos teiginius, kad pasitelkus antrinių atliekų rūšiavimo įrenginius, esančius ne Kauno regione, paslaugos kaina būtų mažesnė.

Dėl Konkurso sąlygų 2 priedo Techninė specifikacija 8.2 punkto. Atsakyme į ieškovės pretenziją buvo nurodyta, kad „Tiekėjai vadovaujantis šiuo punkto reikalavimu privalės visas po rūšiavimo likusias, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti, atliekas vežti į regioninį Lapių sąvartyną. Pastačius Kauno regioninius atliekų apdorojimo įrenginius arba Kauno deginimo įrenginius tiekėjas netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti atliekas privalės vežti ne į regioninį Lapių sąvartyną, o į Kauno regioninius atliekų apdorojimo įrenginius arba Kauno deginimo įrenginius šių įrenginių darbo valandomis“. Šis atsakymas laikytinas pirkimo dokumentu VPĮ prasme. Tai, kad tiekėjas skirtingai aiškina Konkurso sąlygų 2 priedo Techninė specifikacija 8.2 punkto turinį, nereiškia, kad šis punktas neturi loginės prasmė ir koreguotinas.

LR Aplinkos ministerija 2013-10-08 raštu Nr. (17-2)-D8-8505, nurodė, jog pereinamuoju laikotarpiu, kol Kauno regiono atliekų tvarkymo ar kiti subjektai, turintys savivaldybių įgaliojimus, neįgyvendino mechaninio-biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginių statybos projekto, komunalines atliekas po priminio rūšiavimo būtų galima vežti į Kauno regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną joms priskiriant atliekų sąrašo kodą 20 03 99 ir įrašant patikslintą pavadinimą „komunalinės atliekos po priminio rūšiavimo“, jei visiems komunalinių atliekų turėtojams sudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas, veikia vykdymo rūšiavimo kokybės kontrolė ir yra šalinamų atliekų kiekio mažėjimas.“ Atsižvelgiant į LR aplinkos ministerijos 2013-10-08 rašte Nr. (17-2)-D8-8505 pateiktą nuomonę, VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė paraišką Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 5/72 koregavimo iki mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginio veiklos pradžios, t. y. iki 2015-09-15. Šiuo metu yra derinamos leidimo koregavimo sąlygos.

Surenkami ir perduodami rūšiavimui atliekų kiekiai į rūšiavimo liniją kitame regione, neiškreiptų statistikos, kadangi surenkami mišrių komunalinių atliekų kiekiai yra fiksuojami surinkimo metu ir atitinkamai tas pats kiekis pagal konkurso sąlygas turi būti perduodamas rūšiavimui, o po rūšiavimo likusios netinkamos perdirbti atliekos vežamos į Lapių regioninį sąvartyną. Taigi, Kauno rajone surenkamų ir iš jų išrūšiuotų bei perdirbtų ir pašalintų kiekių statistika nesikeistų.

Reikalavimas rūšiuoti atliekas prieš vežant jas į rūšiavimo įrenginius prieštaraus net elementariai logikai, kadangi susidarys dvigubi kaštai už pakartotinį išrūšiuotų atliekų rūšiavimą.

Tai jog, savivaldybės teritoriją aptarnaujančių komunalinių atliekų tvarkytojų teisės ir pareigos yra apibrėžiamos sutartyse tarp Paslaugos teikėjų ir Savivaldybės administracijos ir Kauno rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse, nesudaro pagrindo teigti, jog Kauno rajono savivaldybės administracija sutartyse su atliekų tvarkytojais gali keisti komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos. Kauno rajono savivaldybės teritorijos tvarkos ir švaros taisyklių nuostatomis, švara ir atliekų teritorijoje surinkimu turi pasirūpinti patys teritorijų naudotojai, todėl šių teritorijų tvarkymas 5 metrų spinduliu apie bendro naudojimo konteinerius į konkurso apimtis įtrauktas nepagrįstai, toks reikalavimas yra perteklinis, pažeidžia proporcingumo principą (VPĮ 3 str.). Teritorijos tvarkymas reikalauja specialių priemonių (šepečiai, šluotos, maišai). Atliekos esančios tokiu dideliu atstumu - 5 metrų spinduliu aplink konteinerį, t.y. apie 16 kv. metrų teritorijoje, negali būti laikomos išsibarsčiusiomis, teikėją įpareigojant rinkti atliekas tokiu spinduliu aplink konteinerius reiškia nepagrįstą įpareigojimą tvarkyti daugiabučių namų aplinką.

Šiukšliavežių ekonomiškumo ir efektyvumo jų naujumas neužtikrina - šiems kriterijams užtikrinti konkurso sąlygose yra nustatyta, jog transporto priemonės turi atitikti EURO 5 standartą bei nurodyti techniniai reikalavimai. Euro 5 standartas įsigaliojo 2009 m. spalio mėn., todėl iš esmės šį standartą atitinkantys šiukšliavežiai nėra seni ir vienodai ekonomiški bei ekologiški. Estetiškumo ir vizualaus patrauklumo bei su technika dirbančio darbuotojo patogumas nėra viešųjų pirkimų tikslo dalis įsigyti kokybiškų prekių, paslaugų ar darbų, reikalingų jos darniai ir tinkamai veiklai, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Be to, transporto priemonės pagaminimo metai nelemia jos patogumo ar estetiškumo - patogumą lemia komplektacija, o estetiškumą - transporto priemonės dizainas ir priežiūra.

Galimybių studijos 32 psl. 3.8 prognozių lentelė nerodo, jog kas trejus metus bus surenkama 1 500 tonų daugiau - lentelėje rodoma komunalinių atliekų susidarymo prognozė. Atliekų susidarymo prognozė nėra tapati surenkamų atliekų kiekiui. Po pačia komunalinių atliekų susidarymo prognozės lentele Galimybių studijoje atkreipiamas dėmesys, jog planuojamos diegti pakuotės bei pakuotės atliekų surinkimo sistemos bei pasirašoma sutartis su Gamintojų ir Importuotojų asociacija turės įtakos šalinamų atliekų kiekiui, taip pat surinkimo kiekis priklausys nuo vykdomos švietimo ir informavimo programos kaip ir nuo kiekvieno gyventojo noro ir sugebėjimo rūšiuoti atliekas. Tos pačios galimybių analizės 26 psl. nurodyta, jog „vertinant komunalinių atliekų didėjimo prognozes ir taikant prielaidas, kad bus vidutiniškai surenkama iki 40-50 procentų perdirbimui tinkamų atliekų, vidutinė likusių šalinimui komunalinių atliekų norma (kiekis) nelabai pasikeis.“

Plovykloms įrengti ir eksploatuoti yra numatyti aplinkosauginiai reikalavimai, kad užterštos nuotekos nepatektų į miesto kanalizacijos tinklus, įrengiami valymo įrenginiai. Automobilių ir konteinerių plovykla UAB „Kauno švara“ Statybininkų g. 3 bei valymo įrenginiai pradėti eksploatuoti 1974 metais. Teritorijoje yra dvi plovimo linijos, pritaikytos automobiliams ir konteineriams plauti. Stambesnės atliekos (konteineriuose esančių komunalinių atliekų likučiai) sugaudomos šalia plovimo linijų esančiose duobėse. Nuotekos iš plovyklos patenka į purvo gaudyklas, ten nusistovi, tada nuotekos prateka pro naftos gaudytuvą ir tik tada išteka į Kauno miesto kanalizacijos tinklus. Tiek plovyklos, tiek plovimo automobiliai, jog galėtų būti eksploatuojami turi atitikti teisės aktų keliamus reikalavimus, tame tarpe ir aplinkosaugos reikalavimus. Ekonomiškumas ir ekologiškumas tiek plovimo automobilio tiek plovyklos priklausys konkrečiai nuo plovimo automobilio ar plovyklos įrenginių komplektacijos, tuo tarpu atsakovė patikslinus konkurso sąlygas nustatė ypač žemą taršos standartą plovimo automobiliui (EURO 2). Be to, pats plovimo automobilis kaip transporto priemonė naudos kurą, jį patį reikės plauti, todėl nesuprantama dėl ko jis yra labiau aplinką tausojantis ir ekonomiškas nei plovykla. Plovimo mašina neturi džiovinimo funkcijos, tuo tarpu atliekų surinkimas šlapiais konteineriais (ypač šiltuoju metų laiku, kuomet ir turi būti organizuojamas konteinerių plovimas) yra lemiamas veiksnys skatinantis atliekų rūgimo ir nuodingų dujų susidarymo procesą.

Licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais, yra reikalinga įmonėms, kurios krovininėmis kelių transporto priemonėmis teikia krovinių vežimo paslaugas už atlygį. Šiuo atveju, yra teikiama ne krovinių vežimo krovinine transporto priemone už atlygį paslauga, o atliekų surinkimo šiukšliavežiais ir šalinimo paslauga. Atlygis yra mokamas už surinktas atliekas, o ne už jų transportavimą, be to, atliekos surenkamos ne krovinine, o specialios paskirties transporto priemone - šiukšliavežiu, todėl šiai paslaugai nėra taikomi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio reikalavimai.

Reikalavimas pasibaigus sutarties galiojimo terminui neatlygintinai perduoti visus konteinerius užsakovui neturi tiesioginio ryšio su paslaugos, kurios įsigijimui paskelbtas konkursas vykdymu, kadangi konteinerius reikalaujama neatlygintinai perduoti jau pasibaigus konkurso paslaugos teikimui, konteinerių įsigijimas nėra numatytas kaip šio pirkimo objektas nei nėra įvardintas paslaugos teikimo apimtyse. O proceso nepertraukiamumą, kaip ir yra dabar, galima užtikrinti naujame pirkime, kaip ir šiuo atveju nustatant tapačius reikalavimus tiekėjui aprūpinti gyventojus konteineriais.

Tik Kauno rajone buvo leidžiamas vienintelis Kauno rajoninis laikraštis „Naujos tėviškės žinios“, tačiau įmonei, leidusiai šį laikraštį, yra iškelta bankroto procedūra ir laikraštis nebeleidžiamas. Šiuo atveju tiekėjui, nėra galimybės įvertinti paslaugos teikimo kaštų, kadangi pagal tai, kaip atsakovė atsiliepime paaiškino vietinio laikraščio reikšmę, nesant nei vieno tik Kauno rajone leidžiamo laikraščio, yra neįmanoma du kartus per metus išspausdinti straipsnį dviejuose didžiausią tiražą turinčiuose vietiniuose laikraščiuose.

Atsakovės argumentai dėl perėjimo nuo tarifinio prie rinkliavos sistemos būdo neturi jokio ryšio su ginčo dalyku. Ta aplinkybė, jog kvietimą priėmė 12 tiekėjų nereiškia, jog jie visi pateiks pasiūlymus ar juo labiau patenkins kvalifikacinius reikalavimus. Ieškovė neturi jokio intereso nerūšiuotų atliekų pristatymu į Lapių regioninį sąvartyną, kadangi už kiekvieną įvežą atliekų toną į sąvartyną padengia realiais apskaičiavimais pagrįstas eksploatavimo sąnaudas. Jeigu bus daugiau rūšiuojama ir mažiau atvežama atliekų į Lapių r. sąvartyną, tai mažiau bus atliekama sąvartyno eksploatavimo darbų, tuo pačiu mažiau bus patiriama išlaidų susijusių su šių darbų atlikimu.

Kauno rajono savivaldybė, kartu su kitomis regiono savivaldybėmis yra įsteigus VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“, kuriai pavedė Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą ir administravimą. Kauno rajono savivaldybės siekis kurti atskirą atliekų rūšiavimo sistemą dubliuojasi su KRATC įgyvendinamomis užduotimis.

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija pateikė tripliką (t. III, b.l. 127-152), kuriame nurodo šiuos argumentus:

Tai, kad yra kuriama regioninė atliekų tvarkymo sistema nedraudžia savivaldybėms taikyti alternatyvių ar kompleksiškų priemonių iškeltiems atliekų tvarkymo uždaviniams pasiekti. Ieškovė netinkamai supranta ir aiškina kompleksiškumo įgyvendinant atliekų tvarkymo tikslus ir priemones sąvoką Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano prasme. Kompleksiškas atliekų tvarkymo užduočių vykdymas sietinas su tuo, kokių priemonių kompleksas taikomas siekiant pasiekti įstatyme įtvirtintus atliekų tvarkymo tikslus, nepriklausomai nuo to ar jie įgyvendinami regioniniu principu ar savivaldybė taiko papildomas priemones šiems tikslams pasiekti. Ieškovė dublike nuolat akcentuoja, kad rūšiavimo linijos naudojimas didins paslaugos kainą, tačiau vertinant Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano uždavinius ir tikslus, darytina išvada, kad ne paslaugos kainai yra skiriamas didžiausias dėmesys vertinant atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, tačiau prioritetas šiuo atveju teikiamas išskirtinai užtikrinti aplinkos apsaugos principus, tuo pačiu ir mažinti neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Ieškovės minimame Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2013-10-08 rašte Nr. (17-2)-D8-8505 nurodoma, kad komunalines atliekas galima būtų šalinti, jeigu būtų išpildytos šios sąlygos: (1) visiems komunalinių atliekų turėtojams sudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas, (2) veikia vykdymo rūšiavimo kokybės kontrolė (3) yra šalinamų atliekų kiekio mažėjimas. Tačiau trečiojo reikalavimo, t.y. šalinamų atliekų kiekio mažėjimo nėra, todėl tokios atliekos negali būti šalinamos net ir pereinamuoju laikotarpiu. Papildomai Aplinkos ministerijos rašte nurodoma, kad atliekų sąrašo kodas (20 03 99) gali būti priskiriamas komunalinėms atliekoms, susidariusioms po pirminio rūšiavimo, ir kurių sudėtyje nėra tinkamų naudoti komunalinių atliekų.

Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad rūšiavimo linija apskritai gali padidinti bendrą paslaugos kainą, kadangi rūšiavimo paslaugą teikiantis subjektas šią paslaugą gali teikti už tai gaudamas tinkamas perdirbti po rūšiavimo likusias atliekas ir jas parduodamas, tokiu atveju rūšiavimo linija apskritai nepadidintų atliekų tvarkymo paslaugos kainos.

Likusių po rūšiavimo tinkamų perdirbti ar kitaip panaudoti atliekų (antrinių žaliavų) kiekis bus priskirtas prie to regiono, kuriame šios atliekos buvo išrūšiuotos, o ne Savivaldybės teritorijoje. Dėl ko Savivaldybės apskaitoje nesimatys išrūšiuotų tinkamų perdirbti ar kitaip panaudoti atliekų (antrinių žaliavų) statistikos.

Pradėjus veikti Kauno regioniniams atliekų apdorojimo įrenginiui arba Kauno deginimo įrenginiui tiekėjui nereikės papildomai rūšiuoti atliekų prieš juos vežant į šiuos įrenginius.

Pirkimo dokumentų reikalavimas dėl teritorijos 5 metrų spinduliui apie bendro naudojimo konteinerius tvarkymo tik konkretizuoja (detalizuoja) Kauno rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 48 punktą, jo nekeisdamas, o konkrečiau apibrėždamas paslaugos tiekėjos pareigas numatytas Kauno rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 48 punkte.

Per 2013 m. Ieškovė surinko 11 510,03 t atliekų, t.y. daugiau nei 1 000,00 t nei nurodoma teismui pateiktoje pažymoje. Dėl šios priežasties negalima pripažinti atliekų surinkimo tendencijų mažėjimo, o priešingai atliekų surinkimo tendencijos, kaip ir nurodoma Galimybių studijoje faktiškai didėja.

Pirkimo dokumentuose nustatytas kvalifikacinis reikalavimas 5 šiukšliavežiai vienai pirkimo daliai kildinamas iš Galimybių studijoje suformuotų rekomendacijų ir padarytų išvadų. Nors Ieškovė teigia, kad Galimybių studijoje nurodomas šiukšliavežių minimalus kiekis yra 4 vnt., tačiau Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad paslaugos tiekėjai turi užtikrinti nepertraukiamą atliekų tvarkymo paslaugą, todėl Konkurso sąlygose nurodytas transporto priemonių skaičius – 5 grįstas ne tuo, kad visos 5 transporto priemonės privalės vienu metu užtikrinti paslaugos teikimą, tačiau numatant, kad 1 transporto priemonė atliks rezervinę (pagalbinę) funkciją, ir bus naudojama nenumatytoms aplinkybės (pavyzdžiui pagrindinės transporto priemonės gedimo atveju).

Atliekų tvarkytojo teikiančio pasiūlymą Konkursui kainą sudarys inter alia ir transportavimo išlaidos nuo atliekų surinkimo iki atliekų šalinimo taškų, todėl atliekų tvarkytojui už atliekų (krovinio) transportavimą yra mokama, todėl konstatuoti, kad atliekų tvarkytojas šią transportavimo paslaugą nuo atliekų surinkimo vietos iki atliekų šalinimo vietos teikia neatlygintinai nėra jokio pagrindo. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalies prasme krovininiu automobiliu laikoma transporto priemonė, kurios didžiausia leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, todėl Ieškovės pateikti argumentai, neva šiukšliavežys nepriskirtinas prie krovininių transporto priemonių yra visiškai nepagrįstas, nes krovininės transporto priemonės skirstomos ne pagal jų specifiką, o pagal didžiausią leidžiamąją masę.

Tuo pačiu viešuoju pirkimu gali būti įsigyjamos ir paslaugos ir prekės, o tai, kad pirmiau baigsis atliekų teikimo paslauga, o ne įvyks konteinerių perdavimas Savivaldybės nuosavybės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šalių nesaistys sutartiniai santykiai ar kad toks perdavimas nėra šio pirkimo objektas ir tiesiogiai nesisieja su paslaugos teikimu.

Dublike nurodoma, kad tik Kauno rajone buvo leidžiamas vienintelis Kauno rajono laikraštis „Naujos tėviškės žinios“. Tokie Ieškovės argumentai nėra pagrįsti, kadangi Kauno rajono taip pat leidžiamas laikraštis „Pakaunės žinios“, be to yra Kauno dienos skiltis „Kauno rajono diena“.

Perėjus nuo tarifinio sistemos būdo prie rinkliavos už tiekėjo teikiamas paslaugas atsiskaitinės pati Savivaldybė, pagal deponuotų sąvartyne atliekų kiekius, todėl siekdama pašalinti, bet kokius galimus piktnaudžiavimo atvejus nustatė pakankamai didelę baudą už kitų rajonų atliekų patekimą į šiukšliavežį.

Visos Konkurso sąlygose nurodytos baudos būtų taikomos išimtinai tik esant tiekėjo kaltei, kaip būtinai civilinės atsakomybės sąlygai.

Sutartį su Regioniniu Lapių sąvartynu laimėjęs tiekėjas laisvai galės sudaryti laimėjęs konkursą ir kai turės teisinį pagrindą veikti Kauno rajone kaip atliekų turėtojas. Iki kol vyksta viešojo pirkimo procedūros, būtų perteklinis reikalavimas iš tiekėjų reikalauti turėti sutartį su Regioniniu Lapių sąvartynu, nežinant ar toje teritorijoje konkretus tiekėjas teiks atliekų tvarkymo paslaugą.

Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą (t. IV, b. l. 28–44), kurioje nurodė, kad:

Atliekų tvarkymo įstatymas niekaip nesąlygoja būtinybės perkančiajai organizacijai organizuojant komunalinių atliekų surinkimą ir jų vežimą, reikalauti iš paslaugų teikėjo vykdyti ir kitas veiklas, susijusias su atliekų tvarkymu (pvz. rūšiuoti surinktas komunalines atliekas), tačiau kartu ir nedraudžia to daryti, priešingai – skatina atliekas rūšiuoti (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 17 d. 2 ir 6 p., 30 str. 18 d., Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 84 punkte nustatyti atliekų tvarkymo strateginiai tikslai ir pan.). Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, konkurso objektas nėra visiškai aiškiai suformuluotas, t.y. neaišku ar paslaugų tiekėjui, Kauno regione pastačius numatytus MBA įrenginius, vis dar reikės rūšiuoti surinktas komunalines atliekas ar užteks tik jas surinkti ir pristatyti rūšiavimui į nurodytus įrenginius. Aiškiai nesuformulavus konkurso objekto, buvo neužtikrintas VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatų laikymasis. Atkreipia dėmesį į tai, kad jei pastačius MBA įrenginius paslaugų tiekėjui rūšiuoti atliekų savo rūšiavimo linijose nereikės – konkurso sąlygose nustatyta rūšiavimo paslauga taptų nebereikalinga, nors sutarties projekte nėra nustatyto paslaugų įkainio perskaičiavimo dėl pasikeitusios paslaugų apimties pastačius MBA įrenginius. Tokiu atveju spręstina ir dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo ir paslaugų teikimo jos galiojimo laikotarpiu terminų tikslingumo ir protingumo - ar tikslinga pirkti atliekų rūšiavimo paslaugas tokiam ilgam laikotarpiui (5 metams su galimybe dar metus pratęsti), jei ateityje atliekų rūšiavimą planuojama vykdyti MBA įrenginyje, kuris planuojamas pastatyti 2015-09-15, t.y. dar nesibaigus viešojo pirkimo-pardavimo sutarčiai. Nurodo, kad nustačius, jog atsakovė galėjo konkurso sąlygose nustatyti pareigą paslaugų tiekėjams rūšiuoti surenkamas komunalines atliekas ir patvirtinus atsakovės pateiktus argumentus dėl išrūšiuotų atliekų priskyrimo atitinkam Lietuvos regionui pagal rūšiavimo įrenginio buvimo vietą, manytina, jog reikalavimas rūšiavimo įrenginiams būti įrengtiems Kauno regione yra pagrįstas ir teisėtas. Be to, Kauno regionas atitinka Kauno apskritį, kurią sudaro 8089 kv. km teritorija, todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, kad net nebūdamos Kauno regione, rūšiavimo linijos gali būti arčiau regioninio Lapių sąvartyno, dėl ko tiekėjas galėtų pasiūlyti mažesnę paslaugų kainą.

Ieškovės argumentai, kad nustačius paslaugų teikėjui pareigą tvarkyti teritoriją 5 metrų spinduliu apie bendro naudojimo konteinerius – padidės paslaugų kaštai, paslaugų teikėjui reikės įsigyti papildomas priemones tokiai paslaugai teikti, nesudaro pagrindo spręsti dėl šio reikalavimo neteisėtumo.

Perkančioji organizacija siekį užsitikrini „draugiškų aplinkai“ šiukšliavežių naudojimą užsitikrino kvalifikacijos reikalavimuose ir techninėje kvalifikacijoje nurodydamas atitinkamus standartus ir norimą rezultatą, todėl reikalavimas šiukšliavežių amžiui laikytinas nepagrįstu. Pirkimo dokumentuose šiukšliavežių skaičius (5) nustatytas atsakovei atsižvelgus į atliktą galimybių studiją, įvertinus komunalinių atliekų susidarymo tendencijas, ieškovei nepagrindus teiginių, jog kvalifikacijos reikalavimas šiuo aspektu yra pernelyg aukštas ar kitu būdu ribojantis tiekėjų konkurenciją ar suteikiantis kažkuriam iš jų nepagrįsto pranašumo, nėra pagrindo teigti, jog kvalifikacijos reikalavime Nr. 2 nustatytas šiukšliavežių skaičius yra nepagrįstas ar ribojantis konkurenciją. Tačiau paslaugų teikėjams galėtų būti sudarytos galimybės pasirinkti kokiomis priemonėmis (kokios talpos šiukšliavežiais) pasiekti konkurso sąlygose nustatytą tikslą – surinkti ir išvežti komunalines atliekas. Paslaugų teikėjas gali turėti reikiamą skaičių šiukšliavežių, kurių talpos bus skirtingos, tačiau bendras tūris atitiks atsakovės paskaičiuotą šiukšliavežių tūrį ir paslaugų teikėjas bus pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį bei išvežti planuojamus atliekų kiekius su skirtingo tūrio šiukšliavežiais.

Atsakovė objektyviai nepagrindė, jog naudojant buitinių atliekų konteinerių plovimo automobilį bus užtikrinta didesnė aplinkos apsauga nei konteinerius plaunat stacionariose plovyklose, ir kad tik tokiu būdu galima pasiekti Konkurso sąlygose nustatytus tikslus, todėl nustačius reikalavimą paslaugų teikėjui turėti buitinių atliekų konteinerių plovimo automobilį buvo neužtikrintas VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymasis.

VPĮ 34 straipsnyje įtvirtinta teisė perkančioms organizacijoms pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti. Šiuo atveju Tarnyba nėra kompetentinga spręsti ar paslaugų tiekėjui reikalinga turėti krovinių pervežimo licenciją vidaus maršrutams.

Tarnybos vertinimu nėra pagrindo teigti, jog reikalavimas paslaugos teikėjui, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, neatlygintinai perduoti užsakovui visus konteinerius nepagrįstas ar neteisėtas, kadangi ši sąlyga taikytina vienodai visiems tiekėjams, o tiekėjai neverčiami dirbti nuostolingai, nes jie gali įsivertinti konteinerių perdavimo atsakovei kaštus ir įtraukti juos į pasiūlymo kainą.

Pasitvirtinus ieškovės nurodomai aplinkybei, kad Kauno rajone nėra dviejų vietinių laikraščių – pirkimo dokumentų reikalavimas skelbti informaciją ne mažiau kaip dviejuose vietiniuose laikraščiuose galėtų būti laikomas nepagrįstu ir ribojančiu tiekėjams tinkamai parengti pasiūlymus, paskaičiuojant paslaugų teikimo kaštus bei pareigą tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau priešingai nei teigia ieškovė – nėra pagrindo spręsti dėl skundų formos neapibrėžtumo ir neaiškumo, kadangi Techninės specifikacijos 4.9 punkte nustatyta, kad „paslaugos tiekėjas turi registruoti visus skundus (prašymus) žodinius bei raštiškus, nurodant datą, pareiškėjo vardą, pavardę, išsamų skundo (prašymo) priežasties aprašymą <...>, o 17.2 punkte – „pasiruošimo ataskaitoje <...> nurodoma informacija <...> skundų/prašymų nagrinėjimo formas, skundų/prašymų nagrinėjimo tvarka; pranešimų formas <...>.

Taip pat nurodo, kad Tarnyba nėra kompetentinga spręsti dėl nustatytų baudų dydžių ir nėra kompetentinga apskaičiuoti atsakovės galimų patirti nuostolių dydį paslaugų teikėjui kiekvieną kartą pažeidus viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau neturi pagrindo spręsti, jog sutarties projekte nustatytos baudos savaime yra nepagrįstos ar prieštaraujančios viešųjų pirkimų vykdymo tvarkai.

Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (CPK 270 str. 4 d. 1 p.): atsakovė– Kauno rajono savivaldybės administracija atviro konkurso būdu vykdo Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimą (Pirkimo Nr. 146345). Šiuo pirkimu perkančioji organizacija siekia įsigyti mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugas (Konkurso sąlygų 2.1 p.). Pirkimas skaidomas į dvi dalis. Pirma pirkimo dalis – pietinėje zonoje, II- šiaurinėje zonoje. Numatytas paslaugų teikimo terminas – 60 mėnesių nuo viešojo pirkimo – pardavimo sutarties įsigaliojimo dienos su galimybe pratęsti sutartį ne daugiau kaip vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui (Konkurso sąlygų 2.4 p.). 2013 m. gruodžio 23 d. UAB „Kauno švara“ perkančiajai organizacijai, dėl tiekėjo nuomone, neteisėtų konkurso sąlygų pateikė pretenziją (t. I, b. l. 113–123). Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi pateiktą pretenziją, ją iš dalies patenkino, t.y. sumažino Konkurso sąlygų 2.6 punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 9 punkte nustatytą minimalų kvalifikacinį reikalavimą ir nustatė atliekų rūšiavimo linijos pralaidumą ne mažesnį kaip 6t/val. (kiekvienai pirkimo daliai); sumažino Konkurso sąlygų 2 priedo Techninės specifikacijos 9.7 punkte nustatytą reikalavimą ir nustatė, kad šiukšliavežiai turi būti su hidrauliniais keltuvais, kurių keliamoji galia turėtų būti ne mažesnė kaip 600 kg. (t. I, b. l. 125–133). Kitų pretenzijoje išdėstytų reikalavimų netenkino. Ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija atsakovės vykdomo atviro konkurso „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų“ pirkimo sąlygas.

Ginčo esmė: nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ar atsakovės atviro konkurso būdu vykdomo „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų“ viešojo pirkimo sąlygos bei pirkimo objektui konkurso sąlygose ir techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, pažeidžia nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei riboja tiekėjų konkurenciją.

Vertinant ieškinio reikalavimus nuo 2.1. iki 2.5. punkto matyti, jog iš esmės ginčas kyla dėl sąlygose numatytų reikalavimų rūšiuoti atliekas. Ieškovas teigia, kad su atliekų rūšiavimu susiję sąlygų reikalavimai yra nepagrįsti, nes 2015-09-15 pradėjus veikti mechaninio – biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiui (toliau– MBA), ten ir bus rūšiuojamos atliekos, tačiau sutartis sudaroma 5 metams, todėl iš esmės bus dubliuojamas rūšiavimas, didinami paslaugos kaštai. Atsakovas savo ruožtu teigia, jog atliekų rūšiavimas yra būtinas jau dabar, ir tikėtina, jog MBA laiku nepradės veikti.

Vertinant byloje esančius įrodymus matyti, jog Techninės specifikacijos I dalies 1.1 punkte numatytos mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos apimtys, kurios apima ir komunalinių atliekų rūšiavimą (1.1.6. punktas) ir po rūšiavimo likusių ir netinkamų perdirbti ar kitaip panaudoti, atliekų vežimą į atliekų šalinimo įrenginius (1.1.7 punktas) (t. I, b. l. 61).

Konkurso sąlygų 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 9 punkte buvo nustatyta, kad tiekėjas turi turėti tinkamo našumo buitinių atliekų rūšiavimo liniją (kiekvienai pirkimo daliai, jei Tiekėjas dalyvauja atskirose dalyse). Atliekų rūšiavimo linijos pralaidumas, ne mažiau kaip 10 t/ val. (kiekvienai pirkimo daliai). Gavus tiekėjo (ieškovės) pretenziją, reikalavimas sumažintas nustatant atliekų rūšiavimo linijos pralaidumą, ne mažesnį kaip 6 t/ val. (t. I, b. l. 48, 127).

Kaip minėta, ieškovės nuomone, į paslaugos teikimo apimtis yra nepagrįstai įtrauktas komunalinių atliekų rūšiavimas (Techninės specifikacijos 1.1.6 punktas) ir po rūšiavimo likusių ir netinkamų perdirbti ar kitaip panaudoti, atliekų vežimas į atliekų šalinimo įrenginius (Techninės specifikacijos 1.1.7 punktas), nepagrįstai numatytas reikalavimas tiekėjui turėti buitinių atliekų rūšiavimo liniją (Konkurso sąlygų Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimų lentelės 9 punktas) ir nepagrįstas reikalavimas visas surinktas komunalines atliekas prieš šalinant jas sąvartyne rūšiuoti paslaugos teikėjo ar subteikėjo rūšiavimo įrenginiuose (Techninės specifikacijos 8.1 punktas) bei reikalavimas į regioninį Lapių sąvartyną bei į Kauno regioninius atliekų apdorojimo įrenginius arba Kauno deginimo įrenginius vežti tik po rūšiavimo likusias, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti, atliekas (Techninės specifikacijos 8.2 punktas); mano, jog šie reikalavimai prieštarauja Kauno regione įgyvendinamai atliekų tvarkymo sistemai ir ilgalaikiams strateginiams planams; kol dar nėra įrengti mechaninio rūšiavimo įrenginiai (MBA), atliekos turi būti ir yra rūšiuojamos jų susidarymo vietoje t.y. pas gyventojus. Taigi, ieškovė iš esmės nesutinka su pirkimo dokumentuose nustatyta pareiga paslaugos teikėjui, vykdant viešąją pirkimo–pardavimo sutartį, rūšiuoti surinktas komunalines atliekas.

Ieškovė nurodo, kad VšĮ „Kauno regioninis atliekų tvarkymo centras (toliau – Kauno RATC) įgyvendina Europos Sąjungos Finansuojamą projektą „Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“. Kurio vienas iš tikslų yra mechaninio–biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginio (toliau – MBA), skirto mišrių komunalinių atliekų rūšiavimui, statyba. Pagal Kauno RATC sudarytą rangos sutartį iki 2015 m. rugsėjo 15 d. turės būti įrengti MBA įrenginiai Kauno mieste ir Kėdainių rajone. Nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. pradėjus veikti MBA, visos Kauno regiono atliekų turėtojų mišrios komunalinės atliekos privalės būti vežamos rūšiavimui į MBA.

Konstatuotina, jo bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus nustato Atliekų tvarkymo įstatymas, kuriame įtvirtinta atliekų turėtojo pareiga tvarkyti atliekas pačiam arba perduoti jas atliekų tvarkytojui (4 str.). Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas šis atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje taikomų prioritetų eiliškumas:1) prevencija; 2) paruošimas naudoti pakartotinai prieš tai atskyrus produktus ar jų sudedamąsias dalis, netinkamus pakartotiniam naudojimui; 3) perdirbimas prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti; 4) kitoks naudojimas, pavyzdžiui, naudojimas energijai gauti prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti; 5) šalinimas prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamas atliekas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 nutarimu Nr. 519 patvirtintame Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano IV dalyje numatyta analogiška atliekų tvarkymo hierarchija. Laikantis nustatytosios atliekų hierarchijos, pirmiausia turi būti vengiama atliekų susidarymo ir taikomos kitos atliekų prevencijos priemonės, o atliekos, kurių neįmanoma išvengti, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose (Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 66 p.). Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 84.6. punkte nustatytas tikslas ne vėliau kaip nuo 2013 metų sąvartynuose šalinti tik apdorotas, t. y. išrūšiavus likusias, netinkamas perdirbti ar kitaip naudoti, atliekas. Tam, kad būtų sukurta efektyviai veikianti komunalinių atliekų tvarkymo sistema, numatyta pareiga savivaldybėms į savivaldybių atliekų tvarkymo planus įtraukti ir vykdyti plane nustatytas užduotis, tame tarpe ir iki 2013 metų užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 50 procentų susidariusių savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų per metus. Kitos susidariusios komunalinės atliekos turi būti perdirbtos ar kitaip panaudotos (98.4 p.). Ne vėliau kaip nuo 2013 metų užtikrinti, kad sąvartynuose būtų šalinamos apdorotos, t. y. išrūšiavus likusios, netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti, atliekos (98.5 p.). Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 18 dalyje (įsigaliojusioje nuo 2013-01-01) nustatyta pareiga Savivaldybėms užtikrinti, kad sąvartynuose būtų šalinamos jų teritorijose surinktos tik po rūšiavimo likusios netinkamos naudoti komunalinės atliekos. Kauno regiono atliekų tvarkymo plane numatyti šie tikslai: mažinti atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; užtikrinti racionalų atliekų medžiaginių ir energetikos išteklių naudojimą; nustatyti atliekų tvarkymo užduotis, priemones ir veiksmus, sudarančias sąlygas įgyvendinti Europos Sąjungos atliekų tvarkymo direktyvų reikalavimus (5.1 punktas). 5.2 punkte numatyta, kad atliekų tvarkymo sistema turi būti pagrįsta atliekų tvarkymo principų hierarchija – atliekų tvarkymo pastangos pirmiausia sutelkiamos didesnį prioritetą turinčiam atliekų tvarkymo principui įgyvendinti. Principų hierarchija nustato šiuos atliekų tvarkymo prioritetus: atliekų vengimas (prevencija), atliekų perdirbimas; energijos gavyba iš atliekų; saugus atliekų šalinimas. Analogiški atliekų tvarkymo tikslai bei principai nustatyti ir Kauno rajono savivaldybės 2008–2018 m. komunalinių atliekų tvarkymo plane (Kauno rajono savivaldybės 2008–2018 m. komunalinių atliekų tvarkymo plano 6 ir 6.1 p.). Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano III dalyje numatytos šios pagrindinės grėsmės: netinkamais būdais tvarkant atliekas ir dėl to prastėjant aplinkos kokybei, galimas neigiamas poveikis žmonių sveikatai (59 p.); neišplėtus komunalinių atliekų rūšiavimo, bus sunku didinti atliekų naudojimą, o daug pavojingų buityje susidarančių atliekų ir toliau bus šalinama nepavojingų atliekų sąvartynuose (60 p.); nesukūrusi efektyvios atliekų tvarkymo sistemos, Lietuva gali neįvykdyti Europos Sąjungos nustatytų atliekų tvarkymo užduočių (61 p.). Taigi tiek valstybiniame strateginiame, tiek Kauno regiono, tiek Kauno rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planuose ypatingas dėmesys yra skiriamas susidarančių atliekų rūšiavimui ir jų perdirbimui.

2013 m. parengtoje „Komunalinių atliekų tvarkymas Kauno rajono savivaldybėje“ Galimybių studijoje (toliau – Galimybių studija) bei Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013-07-04 rašte Nr. (ATTAS) – D2-2231 pateikta informacija, kad Kauno rajono savivaldybės teritorijoje 2012 metais buvo surinkta 35 942,97 t komunalinių atliekų, iš kurių 14 228,927 t (40 %) buvo perdirbta ar kitaip panaudota, o 21 714,043 t (60 %) pašalinta sąvartyne. Tai reiškia, jog Kauno rajono savivaldybė neįvykdė valstybiniame strateginiame plane jai nustatytų užduočių (t. II, b. l. 32, 45). Pačios ieškovės atsakovei pateiktuose duomenyse apie komunalinių atliekų naudojimą/šalinimą Kauno rajono savivaldybėje 2012 m. nurodyta, kad buvo surinkta 11 897,1 t komunalinių atliekų, iš kurių perdirbta/panaudota 332,44 t (t.y. 2,79 %), o 11 564,66 t (t.y. 97,21 %) pašalinta sąvartyne (t. II, b. l. 168). 2013 metais yra surinkta 11 510,03 t atliekų iš kurių perdirbta/panaudota 983,13 t (t.y. 8,54 %), o 10 526,9 t (t.y. 91,46 %) pašalinta sąvartyne (t. III, b. l. 153). Taigi galima konstatuoti, jog Kauno rajone atliekų šalinimas sąvartyne yra išlikęs populiariausias būdas, tačiau šis būdas yra mažiausiai efektyvus ir turintis didžiausią neigiamą poveikį aplinkai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės nurodomos ir šiuo metu naudojamos atliekų tvarkymo priemonės – rūšiavimas jų susidarymo vietoje bei popieriaus, kartono, plastiko, stiklo, elektros ir elektroninės įrangos atrinkimas iš komunalinių atliekų, išpiltų Lapių sąvartyne, nėra pakankamai veiksmingos atliekų tvarkymo planavimo dokumentuose nustatytiems tikslams pasiekti. Aplinkybė, kad nuo 2015-09-30 pradės veikti MBA – nesudaro pagrindo iki to momento nesilaikyti atliekų tvarkymo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir tuo pačiu neatleidžia savivaldybės nuo pareigos atliekų tvarkymo sistemą jau dabar organizuoti taip, kad sąvartynuose būtų šalinamos tik apdorotos, t.y. išrūšiavus likusios, netinkamos perdirbti ar kitaip panaudoti, atliekos. Rūšiuojant surinktas komunalines atliekas išsaugoma švaresnė aplinka, nes mažiau atliekų patenka į sąvartynus, sumažėja sąvartynų apkrovos, į aplinką nepatenka ilgai yrančios ar pavojingos medžiagos, be to, sutaupoma gamtos išteklių ir energijos, nes perdirbtas antrines žaliavas galima naudoti pakartotinai. Šie tikslai yra prioritetiniai, jų, kaip galima maksimalus, įgyvendinimas yra sąlygotas viešojo intereso – turėti kuo švaresnę ir saugesnę aplinką. Todėl nėra pagrindo pritarti ieškovės argumentams, jog atliekų rūšiavimas ir tik po rūšiavimo likusių ir netinkamų perdirbti ar kitaip panaudoti atliekų vežimas į atliekų šalinimo įrenginius yra nebūtina paslauga perkančiajai organizacijai siekiant įsigyti mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugas. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentu, jog reikalavimas rūšiuoti atliekas yra nepagrįstai ribojantis konkurenciją. Šis reikalavimas yra taikomas visiems tiekėjams vienodai, pirkimo dokumentuose nėra reikalaujama, kad rūšiavimo linijas tiekėjas valdytų nuosavybės teise, tiekėjams yra leidžiama remtis kitų ūkio subjektų pajėgimais (Sąlygų 2.10 p., Techninės specifikacijos 8.1 p.). Todėl visi konkurse pageidaujantys dalyvauti paslaugos tiekėjai turi vienodas galimybes išpildyti minėtą pirkimo dokumentų reikalavimą. Kaip jau buvo minėta, švari ir saugi aplinka yra viešasis interesas, todėl prioritetas teiktinas aplinkos apsaugos užtikrinimui ir, atitinkamai, atliekų surinkimo paslaugos kainos padidėjimas dėl paslaugos teikėjui nustatytos rūšiavimo pareigos nėra lemiamas kriterijus sprendžiant dėl atliekų rūšiavimo būtinumo.

Ieškovė nurodo, kad po pusantrų metų nuo Konkurso iš esmės pasikeis mišrių komunalinių atliekų apdorojimo tvarka ir kaštai, yra neracionalu skelbti atliekų tvarkymo konkursą iki MBA pastatymo arba nustatyti paslaugos teikimo terminą apimantį paslaugos teikimą iki ir po MBA atidarymo, nes, rengdamas pasiūlymą tiekėjas neturi realių galimybių iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui, kadangi: 1) pasikeitimas atliekų apdorojimo ir šalinimo įrenginių į kuriuos vežamos surinktos atliekos turės lemiamos įtakos atliekų vežimo maršrutams ir atstumams, darbo laiko ir kuro sąnaudoms, kas sudaro pagrindinę paslaugos kainos dalį; 2) pasikeis išrūšiuotų atliekų nuosavybės teisė – iki MBA pastatymo išrūšiuotos tinkamos panaudoti ar perdirbti atliekos, būtų vežėjo nuosavybė, kurias pardavus, vežėjas galėtų gauti finansinę naudą ir dėl to pasiūlyti mažesnę mišrių komunalinių atliekų surinkimo kainą, tuo tarpu atvežus komunalines atliekas į MBA, jos tampa įrenginio operatoriaus nuosavybe. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad tiekėjui už MBA mokėti nereikės (t. II, b. l. 27).

Atsakovė nurodo, kad šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti ne tik kokybišką, ekonomišką bei mažiau aplinką teršiančią paslaugą, tačiau ir vizualiai/estetiškai patrauklią bei patogią su šia technika dirbantiems darbuotojams.

Ieškovė šią sąlygą ginčija kaip perteklinę, neturinčią tiesioginio ryšio su viešojo pirkimo sutartimi, kadangi licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais, išduodama įmonėms, kurios teikia krovinių transportavimo paslaugas. Atliekų surinkimui licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais nėra reikalinga.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau - Transporto kodekso) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą licenciją. Atliekų vežimas nepatenka į Transporto kodekso 8 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis, kada licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais nereikalinga. Analogišką poziciją yra išsakiusi Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (2014-01-29 raštas dėl licencijos transportui Nr. (13)15B-479, t. II, b. l. 121). Ieškovės argumentai, kad šiuo atveju yra teikiama ne krovinių vežimo krovinine transporto priemone už atlygį paslauga, o atliekų surinkimo šiukšliavežiais ir šalinimo paslauga, dėl ko licencija nėra reikalinga atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Visų pirma, Transporto kodekse reikalavimas turėti licenciją yra siejamas ne su transporto priemonės paskirtimi (šiukšliavežė, miškavežė ar pan.), tačiau su transporto priemonės mase (3,5 t.). Antra, komunalinių paslaugų surinkimo paslauga apima ir surinktų atliekų transportavimą į atliekų apdorojimo įrenginius (Konkurso sąlygų 2 priedo – Techninė specifikacija 1.1.5 p.). Atliekų tvarkymo paslauga yra atlygintinė, o į paslaugos kainą yra įskaičiuojami visi kaštai, tame tarpe ir surinktų atliekų vežimo į jų apdorojimo įrenginius kaštai. Be to, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pati ieškovė pripažįsta, kad atliekų transportavimo kaštai (į kuriuos įeina darbo laiko ir kuro sąnaudos) sudaro pagrindinę atliekų surinkimo ir šalinimo paslaugos kainos dalį. Taigi reikalavimas tiekėjui turėti teisę vežti krovinius vidaus maršrutais į pirkimo dokumentus įtrauktas pagrįstai, o ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Konkurso sąlygų 2 priedo Techninė specifikacija 10.14 punktas numato, jog pasibaigus sutarties galiojimo terminui, Paslaugos teikėjas privalo visus konteinerius inventorizuoti ir neatlygintinai perduoti Užsakovui pagal rašytinį konteinerių priėmimo- perdavimo aktą (t. I, b. l. 69).

Ieškovė šią sąlygą ginčija kaip neturinčią ryšio su viešojo pirkimo sutartimi, perteklinę ir nepagrįstai didinančią sutarties kainą. Atsakovė nurodo, kad ši sąlyga nustatyta siekiant ateityje užtikrinti nepertraukiamą atliekų surinkimo procesą, o naujai išrinktiems tiekėjams nereikėtų pakartotinai skirstyti atliekų surinkimo konteinerių atliekų turėtojams.

Ieškovės teigimu, techninės specifikacijos 13.5 punktas nėra aiškiai suformuluotas, nes nėra aiškus kas yra „vietiniai laikraščiai“, neapibrėžta kokio pobūdžio skundus (rašytinius, žodinius) reikia skelbti viešai, neatsižvelgta į nepagrįstus skundus, be to, dubliuoja Kauno rajono atliekų tvarkymo taisyklių 107 punkte numatytą savivaldybės funkciją, todėl yra perteklinis.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje yra pateikta vietinio laikraščio sąvoka tai – laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo platinama vienos miesto ar rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal įstatyme pateiktą apibrėžimą, nagrinėjamo klausimo kontekste, vietiniu laikraščiu turėtų būti laikomas laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo platinama Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Esant teisės aktuose aiškiai ir nedviprasmiškai pateiktai vietinio laikraščio sąvokai nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad ši sąvoka, o tuo pačiu ir pirkimo dokumentų sąlyga yra neaiški. Kauno rajone yra leidžiamas laikraštis „Pakaunės žinios“, be to yra leidžiamas laikraščio „Kauno diena“ priedas „Kauno rajono diena“ (http://www.kaunozurnalistai.lt/27285/), todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog ši sąlyga neįgyvendinama, nes bankrutavus laikraščiui „Naujos tėviškės žinios“ neliko nei vieno Kauno rajone leidžiamo laikraščio.

dėl kaltės kaip sutartinės atsakomybės sąlygos

Ieškovė nurodo, kad taikant baudas nepagrįstai nėra atsižvelgiama ar nurodyti pažeidimai atsirado dėl paslaugų teikėjo kaltės ar dėl kitų priežasčių. Nustatant baudas turėtų būti nustatoma privaloma paslaugos teikėjo kaltės sąlyga, kurios nesant baudų taikymas būtų negalimas. Atsakovė nurodo, kad nustatytos baudos kaip civilinės atsakomybės forma yra skirta tik neįvykdytoms arba netinkamai įvykdytoms prievolėms (CK 6.71 str. 1 d.), todėl civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nagrinėjama tokia civilinės atsakomybės sąlyga kai kaltė. Perkančioji organizacija teigia nematanti prasmės į viešojo pirkimo sutartį perkėlinėti Civilinio kodekso imperatyvių normų.

Pagal CK įtvirtintas bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles civilinės atsakomybės taikymui reikalinga šių sąlygų visuma: neteisėti ir kalti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1, 3 dalys, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tačiau CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tokais atvejais, jei įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus. Taigi teisės normos leidžia sutarties šalims susitarti, kad sutartinė atsakomybė bus taikoma ir nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. kaltės. CK 6.256 straipsnio, reglamentuojančio sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Civilinis kodeksas leidžia sutarties šalims susitarti dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir atitinkamai, galimas susitarimas kad sutartinė atsakomybė už sutarties (tame tarpe ir viešojo pirkimo) nevykdymą ar netinkamą vykdymą kyla ir nesant sutarties šalies kaltės. Todėl sutarties sąlyga, kurioje numatyta atsakomybė už netinkamą prievolių vykdymą be kaltės neprieštarauja įstatymams ir yra leidžiama. Viešojo pirkimo sutarties 9 dalyje, kurioje apibrėžiama šalių atsakomybė bei numatomos baudos paslaugų teikėjui už netinkamą sutartinių prievolių vykdymą nėra numatyta, kad atsakomybė paslaugų teikėjui kyla tik esant paslaugų teikėjo kaltei. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, tai reiškia, jog sutartyje numatyta paslaugų teikėjo atsakomybė už netinkamą sutartinių prievolių vykdymą be kaltės. Tačiau procesiniuose dokumentuose perkančioji organizacija aiškiai nurodė, kad formuluodama sutarties sąlygas, numatančias paslaugų tiekėjo atsakomybę už sutartinių prievolių nevykdymą, turėjo omenyje, kad sutartinė atsakomybė už sutarties 9.4 punkte nurodytus pažeidimus kyla tik esant paslaugų teikėjo kaltei. Konkurso sąlygų 2 priedo – Techninės specifikacijos 5.13 punkte numatyta, kad paslaugų teikėjui dėl paslaugų teikėjo kaltės neištuštinus konteinerio pagal nustatytą grafiką, paslaugos teikėjas moka sutartyje nustatytas baudas (t. I, b. l. 65). Priešingai nei viešojo pirkimo sutartyje, konkurso sąlygose numatyta paslaugų tiekėjo atsakomybė už tam tikrų sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą tik esant paslaugų tiekėjo kaltei. Taigi viešojo pirkimo sutarties sąlyga, numatanti paslaugų teikėjo atsakomybę bei pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai ir perkančiosios organizacijos paaiškinimai dėl paslaugų tiekėjo kaltės, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, yra prieštaringi. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog Sutarties 9.4 punktas numatantis, jog „paslaugų teikėjas privalo sumokėti atitinkamo dydžio baudą už tokius pažeidimus”, kuriame nėra numatyta paslaugų tiekėjo kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga prieštarauja viešojo pirkimo dokumentams bei neatitinka perkančiosios organizacijos tikrųjų ketinimų formuluojant šią sąlygą, todėl laikytinas netiksliu (dviprasmišku) ir privalo būti modifikuojamas, kad atitiktų Techninės specifikacijos 5.13 punktui. Todėl šioje dalyje (apimtyje) ieškinio reikalavimas laikytinas pagrįstu.

dėl baudų dydžių

Ieškovės teigimu, nustatyti baudų dydžiai nėra pagrįsti jokiais realiais perkančiosios organizacijos patiriamais nuostoliais ir yra akivaizdžiai per dideli.