- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-252-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04874-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB „BPTS Europa“
- Atsakovas
- AB „Hanner“
- Trečiasis asmuo
- AB „City Servise“
- Advokatai
- Kristina Račaitė
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) AB „Hanner“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje išnagrinėjus ieškovo UAB „BPTS Europa“ ieškinį atsakovui AB „Hanner“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo AB „City Servise“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovo 16 373,21 Lt skolą pagal 2004-11-04 šalčio energijos pirkimo-pardavimo sutartį, 1 894,68 Lt delspinigius, 3 235,98 Lt palūkanas ir 8,05 procentų metines palūkanas už priteistiną sumą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog jis iš pradžių pareiškė ieškinį dėl 66 693,07 Lt skolos, kurios dalį atsakovas pripažino sumokėdamas 48 425,18 Lt už šalčio stoties remontą. Ieškovas 2010 m. pavasarį ne kartą ragino atsakovą, kuris organizavo šalčio stoties priežiūrą, tinkamai paruošti šalčio stotį sezonui. Į tai atsakovas reagavo vangiai bei išreiškė susirūpinimą, kad šalčio įranga tariamai turi defektų ir ją reikią remontuoti. Ieškovas 2010-07-02 informavo atsakovą, kad perima iš atsakovo šalčio stoties priežiūros organizavimą bei jos remonto klausimų sprendimą. Tuomet atsakovas pradėjo reikalauti, kad šalčio stoties remonto kaštai būtų padalinti tarp šalių nustatant ieškovui 70-ties procentų, o atsakovui – 30-ties procentų dalį, bet ieškovas su šia proporcija nesutiko. Atsakovo spaudimu ieškovas sutiko, kad atsakovas vykdytų dviejų šalčio stoties šilumokaičių remonto darbus, tačiau jų atsakovas tinkamai nederino su ieškovu, išardė vieną šilumokaitį, kurio reikiamai nehermetizavo, dėl ko šilumokaitis buvo paveiktas korozijos ir tapo netinkamu eksploatacijai. Gavęs UAB „Pentacom“ išvadas ieškovas informavo atsakovą, kad jis organizuos šilumokaičių pakeitimo ir kitus remonto bei priežiūros darbus, bet atsakovas turės padengti dalį to išlaidų. Ieškovas, suderinęs su atsakovu šalčio stoties remonto išlaidų sąmatą, organizavo atitinkamus darbus, kurie pradėti 2010 m. lapkričio mėn. ir užbaigti 2010 m. gruodžio mėn. ir už kuriuos ieškovas sumokėjo rangovams. Ieškovo teigimu atsakovui tenka 41,99 procentų dalis remonto išlaidų atlyginimo (T. 2, b. l. 4-12).
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas neteisingai paskirstė energijos gamybos ir tiekimo įrangos priežiūros ir remonto išlaidas, nes atsakovas savo išlaidų dalį padengė 2011-12-09 pavedimu. Atskaitos tašku proporcijai apskaičiuoti turi būti laikomas 2010 m. balandžio mėnuo, kai kilo būtinumas atlikti šalčio stoties remonto darbus ir nebuvo nuginčytas įskaitymas. Atsakovas ginčijo reikalavimą dėl delspinigių, nes teismo sprendimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu įsiteisėjo 2011-11-27 ir tik nuo tada ieškovas įgijo teisę reikalauti dalies remonto išlaidų atlyginimo. Todėl, atsakovo teigimu, ieškovas neturi teisės reikalauti ir palūkanų (T. 2, b. l. 42-45).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB „City Servise“ atsiliepime nurodė, jog nuo 2004 m. iki 2010-07-02 šalčio mašinų priežiūrą organizavo atsakovas AB „Hanner“. Trečiasis asmuo, atlikdamas šalčio mašinų priežiūros bei kitus inžinerinės įrangos darbus turėjo juos visus derinti su atsakovu AB „Hanner“, kuriam dar 2008 m. tapo žinomos aplinkybės apie tepalų keitimo ir freono užpildymo būtinumą. Trečiojo asmens AB „City Servise“ atstovas 2010 m. pateikė atsakovo atstovui pasiūlymus dėl tepalų pakeitimo, į ką atsakovas ne tik nesureagavo, bet ir pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas (T. 2, b. l. 122-124).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-07-30 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovo 16 373,21 Lt skolą, 497,72 Lt delspinigius, 8,05 procento metines palūkanas už priteistą (16 870,93 Lt) sumą nuo 2012-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 722,53 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad šalys 2004-11-04 sudarė šalčio energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią tiekėjas (ieškovas) įsipareigojo neterminuotai tiekti šalčio energiją pastatui – administraciniam pastatui, esančiam Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, o vartotojas (atsakovas) įsipareigojo priimti tiekiamą šalčio energiją ir už ją sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis bei tvarka (T. 1, b. l. 35-39). Šalčio stotis tiekė šalčio energiją ieškovui priklausančiam prekybos centrui „Europa“ bei atsakovui priklausančiam verslo centrui „Europa“. Šalys pripažino faktą, kad dėl šalčio stoties priežiūros, remonto ir kitiems su aptarnavimu susijusiems darbams atlikti jos buvo sudarę sutartis su AB „City Service“ (T. 1, b. l. 162 – 179, T. 2, b. l. 125-150). Trečiasis asmuo AB „City Servise“ nurodė, jog atsakovas AB „Hanner“ 2010-06-16 raštu nutraukė 2009-09-15 sutartį (T. 2, b. l. 124). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-10-28 galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3932-574-2011 pripažino nepagrįstu UAB „BPTS Europa“ 2011-10-22 raštu atliktą įskaitymą dėl 65 237 Lt sumos, kurią UAB „BPTS Europa“ kaip savo skolą už elektros energiją įskaitė į AB „Hanner“ skolą ieškovui UAB „BPTS Europa“ už šalčio stoties priežiūrą bei remontą (T. 1, b. l. 240-246). Įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui atsakovas 2011-12-08 mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovui 48 425,18 Lt už šaldymo stoties remontą (T. 2, b. l. 13, 14). Ginčas kilo dėl šaldymo stoties remonto darbų išlaidų padengimo proporcijos paskirstymo tarp šalių. Pagal atsakovą jam tenkanti remonto išlaidų dalis sudaro 31,38 % (T. 1, b. l. 40, 41), o pagal ieškovą – 41,99 %. Šalčio energijos pirkimo-pardavimo sutarties 6.6 p. numatyta, kad ieškovas įsipareigoja savo sąskaita eksploatuoti ir prižiūrėti nuosavybės teise priklausančius šalčio energijos gamybos ir tiekimo įrenginius, šalčio apskaitos prietaisus (T. 1, b. l. 36). Tačiau faktiniai tarp šalių susiklostę santykiai leidžia teigti, kad šalčio stoties priežiūra ir aptarnavimu rūpinosi ir atsakovas AB „Hanner“, su kuriuo dėl to atsakingas trečiasis asmuo AB „City Servise“ turėjo derinti visus priežiūros bei remonto darbus. Tai numatė trečiojo asmens 2009-09-15 su atsakovu sudarytos sutarties 2.9 p.(T. 2, b. l. 127). Trečiasis asmuo AB „City Servise“ nurodė, kad nuo 2004 m. iki 2010-07-02 šalčio mašinų priežiūrą organizavo atsakovas, kuris 2010-06-16 su trečiuoju asmeniu 2009-09-15 sudarytą sutartį Nr. 09-09-152A nutraukė. Teismas nustatė, kad atsakovo teiginį, kad dėl ieškovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atsakovas buvo priverstas naudotis trečiojo asmens AB „City Servise“ paslaugomis (T. 1, b. l. 40, 41), paneigia 2004-09-01 su UAB „Rubikon apskaitos sistemos“ sudaryta sutartis su panašiomis, kaip ir 2009-09-15 sutartis Nr. 09-09-152A, sąlygomis (T. 2, b. l. 138-148). Ieškinyje kitoje byloje atsakovas teigė, kad šaldymo stotį sutartinių santykių pagrindu prižiūrėjo trečiasis asmuo AB „City Servise“, su kuria sutartis buvo sudarę abi šalys (T. 2, b. l. 173). Atsakovas dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo pretenzijas reiškė ne tik ieškovui, bet ir trečiajam asmeniui, su kuriomis šis nesutiko (T. 2, b. l. 98). Teismas vertino, kad atsakovo pretenzijos nebuvo paremtos konkrečiais duomenimis, ką patvirtina trečiojo asmens 2005 – 2008 m. raštai atsakovui (T. 2, b. l. 183-186), be to, trečiasis asmuo dar 2009-04-28 pateikė šalims komercinį pasiūlymą dėl šalčio mašinų GEA Glac 4804 einamųjų profilaktinių darbų atlikimo (T. 2, b. l. 165, 166). Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalčio stoties priežiūros iniciatyvą 2010 m., kada iš esmės tarp šalių kilo ginčas, buvo perėmęs atsakovas, kuris neneigė ieškovo nurodyto fakto, kad atsakovo iniciatyva 2010 m. buvo išmontuotas vienas šilumokaitis, kuris, jo laiku nehermetizavus, buvo paveiktas korozijos, dėl ko tapo netinkamu eksploatuoti (T. 1, b. l. 42-44, 53-61, 64, 65, 78-83). Tą patvirtino specializuota UAB „Pentacom“, ieškovo prašymu atlikusi šaldymo stoties GEA modelio GlAC4804AC2 būklės įvertinimą ir kuri 2010-07-29 išvadose nustatė eilę trūkumų bei pripažino, jog šilumokaičio nereikėjo keisti (T. 1, b. l. 66, 71-77). Vadovaudamasis 2004-11-04 sutarties 10 p. nuostata, teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi atlyginti realias išlaidas, kurias ieškovas patyrė pagal ieškovo nurodytą proporciją (41,99 % ir 58,01 %), atsižvelgiant į realiai patirtų išlaidų datą 2010 m. spalio mėn., o ne 2010 m. balandžio mėn., kada, atsakovo teigimu, iškilo reikalas atlikti šalčio stoties remonto darbus, tačiau tai nebuvo padaryta (T. 2, b. l. 9, 33,34, T. 1, b. l. 133). Teismas vertino, kad šalių veiksmai 2010 m. balandžio – spalio mėn. laikotarpiu nepatvirtina atsakovo aiškios pozicijos, tinkamo bendradarbiavimo su ieškovu ir konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti tinkamą šalčio stoties veikimą ir profilaktinę priežiūrą, siekiant išvengti gedimų, kurių galimo kilimo priežastis buvo galima pašalinti iš anksto. Ieškovas nurodė atsakovui tenkančią išlaidų dalį – 64 798,39 Lt (iš 154 318,62 Lt). Kadangi atsakovas 2011-12-09 geruoju sumokėjo 48 425,18 Lt, ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti likusią dalį – 16 373,21 Lt patirtų išlaidų, kurias teismas priteisė iš atsakovo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.205 straipsniai). Teismas sumažino ieškovui priteistinų delspinigių sumą iki 497,72 Lt, pripažino nepagrįstu ieškovo reikalavimą dėl 3 235,98 Lt procesinių palūkanų priteisimo. Taip pat teismas vertino, kad ieškovo patikslintas ieškinys patenkintas 92 %, todėl išlaidos už teisinę pagalbą ieškovui priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 8 216,53 Lt (T. 2, b. l. 194-197).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) AB „Hanner“ apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti 2012-07-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad:
1. Teismas vadovavosi tik tarp apelianto ir trečiojo asmens sudarytos sutarties nuostatomis, iš ko sprendė, kad priežiūros iniciatyvos teisę kontrolės forma ginčo laikotarpiu (2010 m.) vykdė atsakovas. Teismas neanalizavo ieškovo teisių ir pareigų apimties, vykdant šaldymo stoties priežiūrą, jo santykių su trečiuoju asmeniu. Teismas neįvertino trečiojo asmens 2009-04-28 pasiūlymo turinio ir aplinkybės, kad šis pasiūlymas buvo adresuotas tiek ieškovui, tiek atsakovui. Pasiūlyme nurodyti atlikti darbai buvo žinomi visiems proceso dalyviams iki 2010 m. šaldymo sezono pradžios. Teismas neanalizavo tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2008-12-31 sudarytos sutarties, kurios 7.1, 7.2 p. nustato trečiojo asmens pareigą nuolat stebėti prižiūrimas sistemas, apie gedimus ir jų šalinimą bent 1 kartą per mėnesį informuoti ieškovą. Tokiu būdu teismas nepagrįstai sprendė, kad išlaidų proporcija turi būti skaičiuojama nuo 2010 m. spalio mėn., o ne nuo termino, kada darbai turėjo būti atlikti remiantis UAB „Pentacom“ išvadose nurodytais trūkumais. Teismas turėjo vertinti, kad profilaktiniai darbai turėjo ir galėjo būti atlikti vėliausiai 2010 m. pavasarį, kadangi išvadose nurodytos gedimų priežastys yra išimtinai susijusios su einamąja šaldymo stoties priežiūra ir profilaktiniais darbais, paruošimu šaldymo sezonui. Įvertinus šaldymo stočių darbo sezoniškumą bei aplinkybę, kad nustatyti defektai nėra avarinio pobūdžio, t. y. atsirado nuolat prižiūrint šaldymo stotį, šie darbai galėjo ir turėjo būti atlikti iki 2010 m. šaldymo sezono pradžios, o remonto išlaidos skirstomos skaičiuojant 12 mėn. atgal nuo įprastinio termino tokiems darbams atlikti. Trečiasis asmuo turėjo teikti pasiūlymus šalims (ir atsakovui), kokius darbus atlikti, kokiais terminais ir kokia apimtimi, o atsakovas išreiškė savo nuomonę, kad visi UAB „Pentacom“ išvadose nurodyti profilaktiniai darbai turi būti atlikti 2010 m. pavasarį.
2. Teismas nevertino ir nenustatė, kad statinio techninio audito, profilaktiniai darbai ir kiti remonto darbai turėjo būti atlikti dar 2010 m. balandžio mėn. – tai prievolės įvykdymo terminas, neanalizavo teisinių pasekmių, kurias sukelia tokios prievolės įvykdymo termino praleidimas. 2012-03-06 ieškovo raštas ir 2010-05-04 trečiojo asmens raštas patvirtina, kad profilaktiniai šaldymo stočių priežiūros darbai įprastai atliekami prieš prasidedant šaldymo sezonui (t. y. pavasarį). Teismas ginčo teisiniams santykiams nepagrįstai netaikė CK 6.33, 6.34, 6.35, 6.64 straipsnių. Jeigu buvo praleistas prievolės įvykdymo terminas, tai dėl to apelianto padėtis remonto išlaidų proporcijos atžvilgiu negali pablogėti.
3. Teismas priteisė nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidas (T. 3, b. l. 1-5).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „BPTS Europa“ prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
Šalies argumentai
1. Apeliantas neįrodė savo teiginių, kad ieškovas privalėjo nustatyti bei atlikti šalčio stočių remonto darbus 2010 m. balandžio mėn. Apeliantas vengia pripažinti, kad nuo šalčio stočių sumontavimo 2004 m. iki 2010-07-02 (T. 1, b. l. 54) apeliantas vykdė aktyvią šalčio stočių priežiūros organizatoriaus funkciją, duodamas nurodymus šalčio stoties techninės priežiūros paslaugų teikėjui trečiajam asmeniui AB „City Service“, ką patvirtina byloje esantys įrodymai (T. 2, b. l. 123, 5, 18-19, 188, 115, 195-196). Praktikoje tarp ieškovo ir atsakovo 2004 m. sudaryta sutartis buvo vykdoma pagal kitokias taisykles. Iki 2010 m., kai kilo šis ginčas (t. y. atsakovas nutraukė sutartį su trečiuoju asmeniu ir 2010-07-02 ieškovas informavo atsakovą, kad perima iš atsakovo šalčio stočių priežiūros organizatoriaus funkcijas, todėl toliau atsakovas už šalčio stočių priežiūrą turės atsiskaityti tiesiogiai su ieškovu), už šalčio stočių priežiūros ir remonto kaštus kiekviena iš šalių atsiskaitydavo tiesiogiai su trečiuoju asmeniu.
2. Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio mėn. nebuvo aišku, ką reikia konkrečiai remontuoti šalčio stotyse, bei tuo metu nebuvo įmanoma atlikti remonto darbų. Atsakovas neįrodė, kad už tai, jog remonto darbai nebuvo atlikti 2010 m. balandžio mėn., yra atsakingas ieškovas ir tai patvirtina bylos medžiaga (T. 2, b. l. 113, 185, 165, 166, 168, 46, 48, 52, 98-99, 190, 181-188, 15). Apeliantas nepagrįstai įvardina kapitalinio šalčio stočių remonto darbus (etapais pradėtus vykdyti nuo 2010 m. rudens ir pabaigtus vykdyti 2012 m.) kaip eilinės einamosios priežiūros darbus. Šių darbų vien dėl technologinių priežasčių negalima buvo atlikti 2010 m. balandžio mėn.
3. Apeliantas elgėsi nesąžiningai (T. 2, b. l. 7-8, 18-19, T. 1, b. l. 65, 83) ir dabar nepagrįstai vengia atsakomybės (T. 2, b. l. 14-19).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB „City Service“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo prašymą skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas klaidingai aiškina tarp ieškovo ir atsakovo 2004-11-04 sudarytos sutarties 10 punkto nuostataą nurodydamas, kad išlaidos dalinamos proporcingai nuo to laiko, kada turėjo, apelianto nuomone, paaiškėti darbų apimtis. Turi būti atlyginama atsižvelgiant į realiai patirtų išlaidų datą, t. y. 2010 m. spalio mėn., o ne 2010 m. balandžio mėn. 2010 m. balandžio mėn. technologiškai nebuvo įmanoma atlikti šalčio stočių remonto darbų, be to, tuo metu nebuvo žinoma, kokius tiksliai darbus reikės atlikti. Remonto darbų apimtis nebuvo žinoma iki 2010 m. rugpjūčio mėn., kai UAB „Pentacom“ atliko šalčio stočių įvertinimą, kadangi būtent atsakovo veiksmai trukdė atlikti tinkamą šalčio stočių priežiūrą (T. 3, b. l. 22-24).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos kompensuoti proporcingą dalį ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su šalčio stoties remonto darbais. Minėtą atsakovo (kaip ieškovo teikiamos šalčio energijos vartotojo) pareigą įtvirtina tarp ieškovo (tiekėjo) ir atsakovo (vartotojo) 2004-11-04 sudarytos šalčio energijos pirkimo-pardavimo sutarties 10 punktas, kuriame nurodyta, kad: „Vartotojas atlygina visas pagrįstas būtinas elektros energijos gamybos ir tiekimo įrangos priežiūros ir remonto išlaidas. Išlaidos paskirstomos tarp tiekėjo ir Vartotojo proporcingai pagal, per paskutinius 12 mėnesių iki remonto ar priežiūros atlikimo, Šalių suvartotą šalčio energiją. Išlaidų atlyginimas atliekamas sumokant atitinkamą sumą Tiekėjui, kuri turi būti sumokama ta pačia tvarka ir terminais, kaip sekantis eilinis mokėjimas už šalčio energiją, po to, kai Tiekėjas pateikia Vartotojui sąskaitą ir dokumentus pagrindžiančius patirtas išlaidas“ (T. 1, b. l. 37). Pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo proporcingą minėtų išlaidų dalį, skaičiuojamą nuo tada, kai išlaidos buvo patirtos (2010 m. spalio mėnesį), o ne nuo tada, kada jos tikėtinai turėjo būti patirtos (t. y. 2010 m. balandžio mėnesį). Pagrindinis atsakovo apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad darbai, dėl kurių atlikimo patirtų išlaidų dalį ieškovas siekia prisiteisti iš atsakovo, turėjo būti atlikti 2010 m. balandį, ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma, todėl nuo 2010 m. balandžio, o ne nuo 2010 m. spalio gali būti skaičiuojama proporcinga ieškovo prašomų priteisti išlaidų dalis. Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl galiojančios, šalims įstatymo galią turinčios (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) sutarties nuostatos aiškinimo, kadangi tai pačiai sutarties sąlygai ieškovas ir atsakovas suteikė visiškai skirtingas reikšmes, o nuo šios sąlygos reikšmės nustatymo priklauso ieškinio pagrįstumas. Kasacinio teismo praktikoje suformuotos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, yra šios: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius; aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2004-09-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2010-07-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2010-07-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2010-11-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nors pagal tarp ginčo šalių 2004-11-04 sudarytos sutarties 6.6 p. būtent ieškovas įsipareigojo savo sąskaita eksploatuoti ir prižiūrėti nuosavybės teise priklausančius šalčio energijos gamybos ir tiekimo įrenginius, šalčio apskaitos prietaisus (T. 1, b. l. 36), tačiau faktiniai tarp šalių susiklostę santykiai leidžia teigti, kad šalčio stoties priežiūra ir aptarnavimu rūpinosi ir atsakovas AB „Hanner“, su kuriuo dėl to atsakingas trečiasis asmuo AB „City Servise“ turėjo derinti visus priežiūros bei remonto darbus (tai numatė trečiojo asmens 2009-09-15 su atsakovu sudarytos sutarties 2.9 p.(T. 2, b. l. 127)). Apeliantas skunde nepateikė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad šalčio stoties priežiūros iniciatyvą 2010 m. buvo perėmęs atsakovas. Aplinkybė, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo žinojo apie tai, kad remonto darbai turi būti atlikti 2010 m. pavasarį prieš šaldymo sezono pradžią, nepaneigia to, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šie darbai negalėjo būti atlikti 2010 m. pavasarį, buvo būtent apelianto, perėmusio šalčio stoties priežiūros iniciatyvą 2010 m., vengimas bendradarbiauti. Apeliantas taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad būtent atsakovo iniciatyva 2010 m. buvo išmontuotas vienas šilumokaitis, kuris, jo laiku nehermetizavus buvo paveiktas korozijos, dėl ko tapo netinkamu eksploatuoti (T. 1, b. l. 42-44, 53-61, 64, 65, 78-83). Tą patvirtino specializuota UAB „Pentacom“, ieškovo prašymu atlikusi šaldymo stoties GEA modelio GlAC4804AC2 būklės įvertinimą ir kuri 2010-07-29 išvadose nustatė eilę trūkumų bei pripažino, jog šilumokaičio nereikėjo keisti (T. 1, b. l. 66, 71-77). Taigi anksčiau nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovo prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl išimtinai ar bent jau didžiąja dalimi ieškovo ar trečiojo asmens kaltų veiksmų, ar force majeure aplinkybių, kas leistų padaryti išvadą, jog šioje byloje nagrinėjamu atveju 2004-11-04 sutarties 10 p. nuostata gali būti aiškinama taip, jog proporcinga dėl šalčio stoties remonto darbų patirtų išlaidų dalis turi būti apskaičiuojama ne nuo tada, kad minėti remonto darbai buvo realiai atlikti, o nuo tada, kai protinga manyti, jog jie turėjo būti atlikti. Sutarties nuostata kiekvienu atveju negali būti aiškinama išskirtinai tik taip, kaip yra palankiau šaliai, kuri tokio aiškinimo pagrindu siekia išvengti atsakomybės.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai) bei materialines teisės normas, t. y. priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė nepagrįsto dydžio atstovavimo išlaidas, todėl teisėjų kolegija sprendžia klausimą dėl šių išlaidų sumažinimo, kas iš esmės nėra laikoma pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimu. Ieškovas pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme jis patyrė 8 931,01 Lt atstovavimo išlaidas (T. 2, 100-111). Nors teisės aktais nėra ribojama kliento ir advokato teisė susitarti dėl bet kokio honoraro dydžio, tačiau ginčą (jo dalį) laimėjusiai šaliai gali būti kompensuojamos ne didesnės su atstovavimu susijusios išlaidos, nei nustatytos Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgiant į procesinių dokumentų ir bylos apimtį, į teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę, į 92 proc. ieškovo patenkintų reikalavimų dalį, nustatytina, kad maksimaliai ieškovui kompensuotina pirmosios instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų suma yra mažintina nuo 8 216,53 Lt iki 6 754 Lt. Iš esmės atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina Rekomendacijų nuostatas atitinkanti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (viso 7 606,67 Lt) dalis, t. y. 1 500 Lt, už teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93, 98 straipsniai). Viso ieškovui iš atsako yra priteistina 8 760 Lt (506 Lt (žyminis mokestis) + 6754 Lt + 1 500 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsakovo AB „Hanner“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-30 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, išskyrus sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškovui iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir nustatyti, kad ieškovui UAB „BPTS Europa“ (į. k. 300059140) iš atsakovo AB „Hanner“ (į. k. 111535724) priteisiama 8 760 Lt (aštuoni tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.